Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. rugsėjo 06 - rugsėjo 12 d. Nr. 36 (517)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas | Archyvai |

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


Guoda tarp Vokietijos ir Lietuvos

Arūnas ZURLYS

Tarptautinių konkursų laureatė Guoda Gedvilatė (dešinėje) su savo mylima mokytoja prof. Veronika Vitaite.
Tarptautinių konkursų laureatė Guoda Gedvilatė (dešinėje) su savo mylima mokytoja prof. Veronika Vitaite.

Pakoreguojant straipsnio pavadinimą, Guoda Gedvilaitė veikiau gyvena tarp Vokietijos, kur mokosi, ir Druskininkų, nes ją, grįžusią iš Vokietijos, visuomet iš aerouosto pasiima tėtis ir parsiveža į gimtąjį miestą.

Miškai, jūra, kalnai

“Mano širdis Druskininkuose,“ - sako Guoda ir surikiuoja brangias Lietuvoje vietas, kur trumpų viešnagių tėvynėje metu būtinai pabuvoja. Po Druskininkų seka Vilnius ir Nida. Stengiasi nors trumpam pabėgti prie jūros, teikiančios jai dvasinių jėgų. Tai kartu su Druskininkų miškais ir Nidos jūra jai suteikia ir palyginti neseniai atrasta kita gamtos stichija - Alpių kalnai, kur 2 savaites ieškojo dvasinės ramybės. Taigi gamtos trijulė - miškai, jūra, kalnai - padeda Guodai, kai praranda daug energijos tarp 4 sienų skambindama fortepijonu, koncertuodama, bendraudama su žmonėmis. Be ramybės gamtoje, laisvalaikiu ji mėgsta nueit į gerą koncertą. Paskutinieji įspūdingiausieji jos aplankytieji - prieš mėnesį Austrijoje įvykusiame pasaulinio garso muzikanto Gidono Kremerio atliekamos muzikos festivalyje. Guoda pasisėmė energijos ir lankydamasi šio pasaulinio garso muzikanto repeticijose. Nors nuo prigimties pati energinga ir pilna idėjų. Gimtojo miesto laikraščio skaitytojams ji atskleidė savo slaptą norą - išmokt skambinti visus gausius Bramso kūrinius ir tuo įrodyti, kad tai padaryti įmanoma.

Pareiga savo miestui

2.jpg (19900 bytes)

“Mano širdis Druskininkuose,“ - sako 24-erių metų Guoda.

Gintaro ŽILIO nuotr.

5 kartą šįmet atvykstanti į Lietuvą Guoda metus vadina sėkmingais, nes visur po truputį pabuvojo: Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Amerikoje, Belgijoje. Per mėnesį turėdama daugmaž po 4 koncertus, juos stengiasi sujungti su poilsiu, nes jau 4-erius metus neturėjo normalių atostogų. Grįžusi į Druskininkus vėlgi negali negroti. Tai ji aiškina pareiga savo miestui ir ištikimų jos gerbėjų vietiniam būriui. Rugpjūčio 17-ąją “Lietuvos“ sanatorijoje skambindama fortepijonu valsus, buvo sujaudinta publikos gausos ir geranoriškumo. Už šį malonumą, kuris jai padėjo atsipalaiduoti skambinant, o po pasirodymo pajusti palaimą, ji be galo dėkinga tądien atėjusiems į koncertą. Tas vakaras atmintinas ir Vilniaus muzikos akademijos magistrantūros baigimo diplomo įteikimu. Jį iš Vilniaus atvežė ir “Lietuvos“ sanatorijos scenoje Guodai įteikė jos ilgametė ir mylima mokytoja - Vilniaus muzikos akademijos Fortepijono katedros vedėja prof. Veronika Vitaitė.

Mažos legendos

Prieš 14 metų paėmusi Guodą savo globon profesorė papasakojo keletą “mažų legendų“ apie savo gabią mokinę. Pradėjo nuo pažinties su 9-mete coliuke, kuri atėjo pas dėstytoją nešina žydinčiu kaktusiuku. Išklausyti mažos mergytės grojimą V.Vitaitei rekomendavo Druskininkuose koncertavęs smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, išgirdęs Guodos “pabarškinimą“ fortepijonu ir įtaręs jos nepaprastą talentą. Po kelių muzikinių garsų V.Vitaitė pajuto, kad prie šios coliukės prisilietė Dievas. Netrukus Guoda išvyko mokytis į Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, kur, pasak mokytojos V.Vitaitės, pasižymėjo nepaprastu darbštumu, paklusnumu, imlumu, mandagumu. Atsidavimo specialybei ir pašaukimo iš aukščiau darna. “Guoda gimusi groti,“- priduria profesorė.

Kita jos papasakota maža legenda apie Guodą susijusi su jos smaližiavimu - t.y. pomėgiu uogienėms, kurias, iš bendrabučio ateidavusi į mokytojos butą pamokų, šeimininkės paraginta atrasdavo V.Vitaitės virtuvėje. Kai vienąsyk iškabino 1,5 l, vėliau tekdavo atsivežti iš Druskininkų.

Atspari žvaigždžių ligai

Iki pripažinimo Guoda ėjo kantriai ir ramiai. Atėjus laikui parodyti savo sugebėjimus viešai, dalyvavo konkursuose, kurie plečia muzikanto repertuarą, ugdo artistiškumą, valią, ištvermę, charakterį, grūdina psichologiškai, suteikia patirties. Praeity - 8 tarptautiniai konkursai įvairiose pasaulio šalyse, kur Guoda arba tapo laureate, arba kažką laimėjo. M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje žinomo pianisto Antano Smetonos, tarpukario Lietuvos prezidento anūko, atrinkta kelionei per Atlantą Guoda parsivežė iš JAV 3 tarptautinių konkursų diplomus. Jai pačiai svarbiausias M.K.Čiurlionio pianistų konkursas Vilniuje kaip įrodymas sau pačiai ir Lietuvos publikai, kad kažką gali. Kaip žinia, G.Gedvilaitė tapo šio konkurso laureate. Guoda sako, kad į konkursus eina ne varžytis su kitais, o išbandyti save, pasimokyti, todėl jai po konkursų svarbiausias dalykas - išvados toliau tobulėti. Pianistė mano, kad moka konkursuose pralaimėti. Bendražmogiškai patirčiai reikšmingas V.Vitaitės pastebėjimas, jog dėl konkursų rezultatų nereikia kaltinti vertinimo komisijos, o visuomet pačiam iš kiekvieno konkurso pasimokyti. Pasak mokytojos, GG, tapusi daugelio konkursų laureate, grojusi su garsiais orkestrais, išliko tokia pat kukli, tyra ir švari, atspari neretai žvaigždžių ligai. “Išimtinis atvejis - puikus žmogus ir nepaprastas talentas,“- apibūdina savo mokinę ir to viena iš priežasčių nurodo nuostabius Guodos tėvus - Angelę ir Antaną Gedvilus.

Mokytoja - antroji mama

Išmokiusi Guodą mylėti muziką profesorė, nukreipdama pokalbį į visuomenę, kurioje daug blogio, pastebi, kad besimokantys arba besimokiusieji muzikos nenusikalsta ir kalėjime nesėdi, kadangi susiję su grožiu, meile ir kilnumu. Nors tarp jaunimo populiarus gailestis bendraamžiams, laisvalaikį aukojantiems nuolatiniam muzikavimui, tačiau betarpiškas bendravimas su didžiųjų kompozitorių kūryba praturtina emocijomis, nekasdieniška būsena, įkvėpimu.

Guoda mokslo metus, praleistus Vilniuje, laiko jai svarbiausiais, o savo mokytoją Veroniką vadina antrąja mama. V.Vitaitė taip pat kalba apie mokytojos ir talentingiausios savo mokinės begalinę sielų harmoniją ir meilę. Profesorės paraginta ieškoti naujos patirties Guoda, tvirtai pasiruošusi ir žinanti, ko jai reikia, išvyko į Vakarus, kur tebesimoko Frankfurto prie Maino muzikos akademijos 5-ame kurse.

Miražas dykumoje

Matyt, rugsėjį kaip niekad tinka V.Vitaitės atsakymai į “Druskonio“ klausimus apie mokytoją apskritai. Ji neabejoja, kad mokytojo ir mokinio abipusio kontakto pradžios sėkmės puikus derinys - talentingas vaikas ir pedagogas, rūpestingi tėvai. Iš mokytojo pusės dargi lemia mylimas darbas, tėviška meilė vaikams, individualus priėjimas. Jauno muzikanto karjerą sąlygoja puiki klausa ir atmintis, ritmo pojūtis, įgimtas darbštumas, geri fiziniai duomenys, didžiulė vaizduotė, sugebėjimas įsigilinti į muziką ir ją atskleisti savo fantazijos ir emocijų dėka. “Natos - didžiulė dykuma, kur galima pamatyti miražą ir sugebėti jį išreikšti,“- apie gabius mokinius kalba V.Vitaitė. Guoda mokytojos žodžius pailiustruoja savo praktika, pasakodama, kad prieš kiekvieną koncertą ji nežino ir tuo rizikuoja, kaip jai pavyks ir gausis, nes kaskart ant scenos improvizuoja, iš naujo kuria. Tai - nesibaigiantis jausmas, vis nauja patirtis, tai - pačiai įdomu. “Kiekvieno koncerto metu aš skirtinga, o ne blogesnė ar geresnė,“ - sako pianistė.

| Į viršų |