Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. liepos 5 - 11 d. Nr. 27 (508)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas |

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


Švedijos uostas vilioja turistus savo istoriniu paveldu

Violeta Klimaitė

Tarp pirmųjų turistų - žurnalistai

15.jpg (28752 bytes)
Karlskrona - UNESCO pripažintas pasaulinio paveldo miestas.

Nedidukas Pietų Švedijos uostamiestis Karlskrona, UNESCO pateikęs keletą metų kruopščiai ruoštas programas, tarptautiniams fondams sugebėjo įrodyti savo istorinio paveldo unikalumą. Gavusi milijonus dolerių iš šių fondų, Karlskrona atrestauravo miesto architektūrinį palikimą ir pasiruošė priimti turistus iš viso pasaulio.

Karlskronos komunos turizmo skyrius, siekdamas atkreipti žiniasklaidos dėmesį naujam turizmo maršrutui Švedijoje, birželio 22-25 dienomis surengė pirmąjį Baltijos šalių žurnalistų vizitą į šį uostamiestį. “Druskonis” buvo vienas iš penkių Lietuvos žiniasklaidos atstovų, kuriuos specialiai pakvietė ir finansavo kelionę Karlskronos komuna.

Laivai - irgi pasaulinis paveldas

Pernai gruodžio mėnesį Karlskrona buvo įrašyta 560-uoju lankytinu objektu UNESCO pasaulinio paveldo sąraše. Pastaruosius 300 metų pasaulinio paveldo miestas Karlskrona buvo žinomas kaip aukštos technologijos centras, garsėjęs savo pramonine ir karine laivyba. 17-18 amžiaus Karlskronos jūrų laivybos architektūra, UNESCO pripažinta unikaliu istoriniu palikimu, nuo šiol bus saugojama kaip neįkainojama kultūrinė vertybė būsimoms kartoms. Nediduką uostamiestį UNESCO įrašė tarp pasaulinio paveldo objektų, tokių, kaip Egipto piramidės ir Didžioji Kinų siena.

Karlskronos gyventojai už tokį pripažinimą ir milijonais dolerių skaičiuojamą finansinę injekciją dėkingi 300 metų nesulaužytai, gyvai ir gerai išsilaikiusiai Karlskronos karinei jūrų istorijai.

Kovingų vikingų palikuonys renkasi turizmą

Šiandien, kaip ir prieš 300 metų, Karlskronoje gaminami moderniausi karo laivai. Švedai didžiuojasi čia statomais povandeniais galiūnais, kurių beveik neužfiksuoja stebėjimo radarai. Prieš dešimtmetį uždara Karlskronos laivų statybos teritorija buvo itin slaptas Švedijos objektas. Dabar laivų statyklos atviros turistinėms grupėms. Saugumo sumetimais į teritoriją neįleidžiami pavieniai asmenys, taip pat ten draudžiama fotografuoti. Šiandien Karlskrona pasiruošusi turistams dovanoti netikėčiausių įspūdžių. Puikus Švedijos jūreivystės muziejus - tik įžanga pažinčiai su Karlskronos karinės jūrų laivybos istorija. Ją galima paliesti ir pačiupinėti tiesiogine šio žodžio prasme. Turistai kariniais jūrų laivais gabenami į veikiančią karinę bazę uždaroje Karaliaus saloje, kurią svečiai gali išvaikščioti skersai išilgai. Švedai, šiandien save vadinantys taikiais vikingais, amžių sandūroje jūrų galybės paslaptis pamažu atskleidžia plačiajai visuomenei.

Karlskronos uostamiestis, įrašytas į pasaulinio paveldo sąrašą, yra vientisas Švedijos karinės jėgos ir Šiaurės Europos barokinės ambicijos į miesto planavimo, gamybos ir supančio kraštovaizdžio kūrimo vienovę pavyzdys.

Pinigus uždirba infrastruktūra

Šiame Švedijos uostamiestyje dažnai vyksta tarptautinės konferencijos, seminarai. Miestas, protingai organizuodamas savo pristatymą turtingiausioms pasaulio kompanijoms, pritraukia minias įvairiausių profesijų žmonių, kuriems Karlskronoje rengiami specializuoti renginiai. Į klausimą, kaip miestas sugeba įtikinti pasaulio firmas savo darbuotojams rengti seminarus būtent čia, Karlskronoje, pašnekovai atsako, kad tai ne vienerių metų kruopštaus darbo su klientais rezultatas. O jis duoda apčiuopiamą naudą uostamiesčiui: miestelyje dirba 4 žvaigždučių viešbučiai, į kuriuos konferencijų dienomis netelpa visi norintieji, apstu naktinių barų su lošimo automatais, prabangių parduotuvių.

Mažame Švedijos miestelyje gyvenimas niekuo nesiskiria nuo didmiesčiuose siūlomų pramogų. Žurnalistai viename Karlskronos naktinių barų ragavo “Absolut vodka” naujieną - “mandarininę” degtinę, kuri pasieks prekybos taškus tik po kelių savaičių. Kavinėse iki vėlyvos nakties skamba daugiausia kantri muzika, kurią labai mėgsta pinigingiausia ir gausiausia lankytojų dalis - tris, keturias dešimtis perkopę švedai vyrai.

Turistinis maršrutas - švediškos Joninės

Baltijos šalių žurnalistų ke- lionė į Karlskroną sutapo su Joninių švente. Joninės arba vasaros saulėgrąžos diena Midsommaren švedams yra labai svarbi šventė, kurią jie pažymi net trimis poilsio dienomis. Uostamiestis, save pristatydamas turizmo rinkai, drąsiai galėtų kviesti atostogaujančius žmones čia atšvęsti Joninių. Šiomis dienomis nedirba parduotuvės, gyvenimas persikelia į pagrindinę miesto aikštę, kurioje iki išnaktų veikia mugės, loterijos, klega klounai ir stebukladariai. Karlskrona tomis dienomis buvo pavirtusi melsva rugiagėlių jūra: per Jonines kiekvienai švedų šeimai privalu nusipirkti puokštę šių lauko gėlių.

Karlskrona, tris šimtmečius garsėjusi savo laivais, dabar sparčiai orientuojasi turizmo link. Miesto valdininkai pripažįsta, kad geriausios pajamos miestui, nekeičiant jo infrastruktūros, yra profesionalus Karlskronos pateikimas ieškantiems įdomesnių atostogų žmonėms. Norintys sužinoti daugiau apie šį miestą, informaciją gali rasti “Internete”: www.karlskrona.se.

Kada mes belsimės į UNESCO duris?

Ko mes galime pasimokyti iš Karlskronos, pripažintos pasaulinio paveldo miestu? Pirmiausiai - kryptingo ir profesionalaus darbo, ruošiant dirvą pelningai turizmo infrastruktūrai. Švedai tarptautinius fondus, finansuojančius senosios architektūros kultūrinę apsaugą, įtikino savo kompetentingai, ne vienerius metus rašytomis programomis. Antra - supratimo, kad žmones nauji turistiniai centrai traukia ne nuotraukas eksponuojančiais muziejais, bet gyva istoriografine medžiaga. Ne vienerių metų, matyt, prireiktų lietuvos istorikams padirbėti prie medinių Suraučiaus kubilų ir pirmųjų purvo vonių, prikeliant autentišką kurorto praeitį, tačiau su tokia “gyva” kurorto istorija galėtume lygiai taip pat belstis į UNESCO pasaulinio paveldo duris.


| Į viršų |