Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. kovo 8 - 14 d. Nr. 10 (491)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Mūsų mieste gyventojų nuolat mažėja

Nijolė PASERBSKIENĖ

Pernykštis nulinis prieaugis

Druskininkų miesto Statistikos skyriaus duomenimis, 1999 m. pradžioje mūsų mieste gyveno 21651 gyventojas. Pernai sutapo gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius - po 166, tad natūralus gyventojų prieaugis buvo lygus nuliui. Tačiau žmonių Druskininkuose sumažėjo dėl neigiamo migracijos saldo. Skyriaus viršininkė Onutė Frezienė informavo, kad 1998 m. iš Druskininkų išvyko 440 gyventojų, atvyko 338. Ankstesniųjų metų gyventojų migracijos suvestines skelbia Statistikos departamento išleistas rinkinys “Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida“: 1995 m. iš Druskininkų išvyko 538 žmonės, atvyko 385; 1996 m. - atitinkamai 588 ir 348; 1997 m. - 543 ir 479. Tuo pačiu laikotarpiu natūralus gyventojų prieaugis buvo tik 52 žmonės. Vadinasi, Druskininkuose gyventojų nuolat mažėja.

Gerokai pigesni mūsiškiai butai

Šio reiškinio priežastimis pasidomėjome PK Migracijos tarnyboje. Inspektorė Janina Matonienė teigė, kad dokumentaliai išvykimo motyvai nėra fiksuojami, tačiau jie paaiškėja šnekantis su žmonėmis, nusprendusiais palikti kurortą. Išvykstantieji pirmiausia pažymi darbo vietų stoką. Praradę viltį čia susirasti pajamų šaltinį, jaunesnieji traukia į didmiesčius, kur įmanoma gauti darbą. Tačiau ne kiekvienas išvažiuojantis turi lėšų įsigyti tokios pačios kvadratūros 2,5 karto brangesnį gyvenamąjį plotą Vilniuje, Klaipėdoje ar 1,5 karto brangesnį Kaune. Pardavus 2 kambarių butą Druskininkuose, sostinėje tenka džiaugtis tik bendrabučiu. Nebent kai kam pasitaiko pigus remontuotinas būstas, kurį jo degradavę šeimininkai keičia į mažesnį.

Kraustymasis į sodą ar kaimą

Antroji išvykstančių iš Druskininkų kategorija - nesugebantieji išlaikyti buto, t.y. neišgalintys mokėti už komunalinius patarnavinus. Šie dažniausiai važiuoja į aplinkinių rajonų kaimus, padeda ūkininkaujantiems tėvams, gyvena “iš arų“. Ne paslaptis, kad dalis miesto pensininkų stengiasi padėti nedirbantiems vaikams ir jų šeimoms, bet glaudžiantis viename bute, kompensacijos už šildymą tokiu atveju nemokamos. Vėl ieškoma pigesnio varianto - šeima kraustosi į sodą ar kaimą. Turintiems sveikatos bereikia pasirūpinti malkomis. Pasak inspektorės J.Matonienės, į kitas valstybes iš Druskininkų išvykstama retai: keletas merginų ištekėjo už Lenkijos piliečių, viena kita šeima persikėlė gyventi į Baltarusiją, Rusiją ar Izraelį. Druskininkuose 1 kambario butus dažniausiai perka didesnių miestų pensininkai, kurorte norintys pataisyti sveikatą, pasidžiaugti gražia gamta ir tyru oru.

Nedarbas gali šoktelti iki 15,8 proc.

Tuo tarpu čia įsidarbinti mažai kas tikisi. Darbo biržos Darbo rinkos skyriaus viršininkė Vida Krisiuvienė prognozuoja, kad 1999 m. vidutinis nedarbo lygis mieste gali pasiekti 14 proc., o metų pabaigoje šoktelti net iki 15,8 proc. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Druskininkuose buvo 1316 bedarbių, vasario 1d. - jau 1407. 1998 m. į Darbo biržą kreipėsi 1628 ieškantys darbo žmonės, iš jų - 1511 bedarbiai. Nedarbo lygis praėjusių metų pabaigoje buvo 13,9 proc. , o š. m. vasario 1 d. pakilo iki 14,8 proc. Todėl nestebina Migracijos tarnybos inspektorės teiginys, kad daugelis jaunų druskininkiečių dirba Vilniuje ir Kaune, nors jų pasai registruoti mūsų mieste. Tikriausiai ir šiais metais ne viena šeima ryšis palikti Druskininkus.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.