Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. kovo 1 - 7 d. Nr. 9 (490)Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Policijos zinios
Kultura
Renginiai
Archyvai
Prieš 80 metų, 1919-ųjų vasario 23 dieną, Alytuje baigė šios žemės kelionę
ADELĖ ČIURLIONIENĖ

Adelbertas NEDZELSKIS
Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkas

3.jpg (22508 bytes)

Buvo palaidota Alytaus miesto kapinėse, 1974 m. Jos palaikai perkelti į Druskininkus, šalia vyro Konstantino Čiurlionio; 1992 m. greta jų amžinam poilsiui atgulė ir jauniausioji dukra Jadvyga.

Spausdiname Čiurlionių šeimos nuotrauką, kurią Valerijos Čiurlionytės- Karužienės archyve Vilniuje surado Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus vedėja Virginija Bagdonavičienė.

Nuotrauka daryta 1913 metais Druskininkuose, prie Čiurlionių namo (dabar M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus pilkasis pastatas). Adelei Čiurlionienei tais metais suėjo 60 metų, šalia stovi dviem metais vyresnis vyras Konstantinas Čiurlionis; iš Varšuvos sugrįžę vasaros atostogų sūnūs: Stasys (sėdi), Politechnikos instituto studentas, ir Jonas, Konservatorijos vargonų klasės studentas. Verandoje (iš kairės): dukros Jadvyga ir Valerija, dukros Marijos Chomskienės sūnus Viktoras; prie senelių prisiglaudusi sūnaus Povilo dukra Gražina.

Jau dveji metai, kai nebėra vyriausiojo sūnaus Mikalojaus Konstantino. Po metų prasidės Pirmasis pasaulinis karas, mirs Tėvas, šeimos likučiai išsisklaidys kas kur.

Sustabdytoje akimirkoje fotografas ragina šypsotis, jaunimas bando, tėvų veiduose - tik nuovargis. Sodo medžiai, užpildantys foną, tvorelė, gilumoje - kaimynų namas, stovėjęs dar 1966 m., kai muziejuje imta rengti koncertus, vėliau - nugriautas. Lietvamzdis prie verandos stogelio, kurio iki šiol nekabindavome, abejodami ar buvo. Verandos langai, kaip buvo įprasta, vasarą išimti...

“O dabar dar keletas žodžių apie Druskininkus. Rašai, kad mama paseno. Deja, tiesa! Per pastaruosius kelerius metus labai susmuko, sublogo, net širdį skaudu žiūrint. Taip pat, kaip ir anksčiau, vis ant kojų, nuolatiniai rūpesčiai, o čia ir trūkumai, ir vargas, ir to nėra, ir to trūksta...“ - paskutiniame išlikusiame laiške 1909 m. lapkričio pabaigoje rašė M.K.Čiurlionis tuo metu Amerikoje gyvenusiam broliui Povilui.


Garsios kurorto giminės palikuonis

Valerijus VORONINAS
Genealoginės-heraldinės draugijos “Gentis“ pirmininkas

Je?is Kruzen?ternas i? Krokuvos Druskininkuose.

Ježis Kruzenšternas iš Krokuvos Druskininkuose.

Ar būtų auksinis ruduo, ar muselėm zyzianti vasara, kasmet į mūsų kurortą atvyksta Ježis Kruzenšternas. Jis, senyvo amžiaus, tačiau žvalus, yra nuolatinis Druskininkų poilsiautojas. Su poniu Ježiu visuomet malonu bendrauti, nes jis atidus, paprastas ir kartu inteligentiškas. Druskininkų svečiu jį pavadinti negalima, nes mūsų mieste prabėgo jo vaikystė ir jaunystės didesnioji dalis. Taigi Ježis - tikras druskininkietis, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje, Krokuvos mieste. Atvykęs aktyviai domisi kurorto permainomis, prisimena jam brangų senąjį miestelį. Sklaidydamas senas fotografijas bei 1913 ir 1939 metų kurorto žemėlapius, ponas Ježis atgaivina atmintyje reiklius mokytojus ir savo vaikystės draugus. Žemėlapio kvadratėliai tampa ištaigingomis vilomis, įstaigomis; miestelėnais, poilsiautojais ir oriais valstybės tarnautojais suklega žydų krautuvių gatvelė. Užsirašau keletą įdomesnių pavardžių. Argi neįdomus M.K. Čiurlionio draugo Markevičiaus giminės likimas?

Pasakojant apie kitus, greitai prabėga laikas. Tačiau itin įdomi paties pono Ježio giminės istorija. Juk jis - garsiojo Jono-Adomo Kruzenšterno (1770-1840), admirolo, geografo ir keliautojo, žinomo mums iš mokyklos vadovėlių, proproanūkis. Kas penkeri metai Kalmaro mieste Švedijoje susirenka gausi Kruzenšternų giminė. Ten įrengtas ir jos muziejus. Pasaulio Kruzenšternai dalijasi naujienomis, supažindina jaunimą, prisimena garsius protėvius. Ir visuomet kalba apie dviejų giminės atstovų - admirolų istoriją. Šie protėviai buvo priversti kautis vienas prieš kitą jūroje, Šiaurės karo metu. Vienas iš jų - rusų pusėje, kitas - švedų. Kruzenšternai nenorėtų, kad tokia priešprieša pasikartotų.

Ne mažiau garsi ir pono Ježio motinos O’Bien de Lacy genealogija. Tarp tolimų jos giminaičių minimas Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis. Nors oficialusis tiesioginis protėvis - normanų kilmės heroldas iš Airijos Hidelbertas de Lacy. Vienas iš jo provaikaičių - Petras de Lacy, Rygos generalgubernatorius, Rusijos imperijos feldmaršalas. Petro broliui Mauricijui, Rusijos armijos generolui, 1807 m. Rusijos ir Prancūzijos imperatorių susitikimo Tilžėje metu Napoleonas rašė, kad Airija gali didžiuotis savo narsiu sūnumi. Už karinius nuopelnus pono Ježio protėvį Mauricijų de Lacy imperatorė Kotryna II apdovanojo Augustavo miesteliu Lenkijoje. Vėliau įtakinga ir turtinga giminė įsiliejo į Gardino aristokratų būrį. Pamėgo Druskininkų kurortą, nusipirko čia nekilnojamojo turto, apsigyveno.

Mūsų laikais tik milžiniški antkapiai senosiose miesto kapinėse liudija apie kadaise garsią kurorto aristokratų giminę - O’Bien de Lacy.


Miesto Žinios

Partijų skyriai savo veiklai reikalauja vienodų sąlygų
Pradėjo veikti “Ladruvos” biuras
Šiemet miestas savo pinigus vėl turės taupyti


Policijos žinios

 

Dingusieji ir besislapstantys: atrasti ir neatrasti
POLICIJOS ŽINIOS


Kultūra

Žinia apie išleistą knygą jos autoriui pranešta kapo tyloje
Dailininkai atvažiuoja ne gydytis, o gydyti savo menu
Virpesiai
SPORTAS


Renginiai

Kovo 6 d. 16 val. M.K.Čiurlionio muzikos mokykla.
Muzikos popietė.








Atspirsome, bet jusu narsykle nepalaiko JAVA'os.