Bankas HermisBankas SnorasMikro Visata; Omnitel

Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. vasario 15 - 21 d. Nr. 7 (488)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Vietinės bendruomenės nuomonė, kurią privalo girdėti politikai ir valdininkai

Arūnas ZURLYS

Vasario 4-ąją Kultūros, meno ir laisvalaikio taryba, įkurta prie Švietimo ir kultūros komiteto, pakvietė druskininkiečius įvertinti praėjusiais metais vykusius renginius, kurių organizatoriai gavo savivaldybės finansinę paramą.

Kaip išrinkta visuomeninė taryba?

Tiems, kuriems kilo klausimas, pagal ką į pastarąją visuomeninę tarybą buvo atrinkti vietinės kultūros veikėjai, ją pristačiusi K.Miškinienė paaiškino, kad tai sudarant buvo atsižvelgta į atstovavimą įvairioms kultūros sritims. Kadangi tokia visuomeninė taryba buvo sudaroma pirmąkart, šįkart pasitikėta miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto narių sutarimu, ateityje, t. y. pasibaigus jos kadencijai, pagal nuostatus į pastarąją visuomeninę tarybą narius rinks Kultūros, meno ir laisvalaikio organizavimo darbuotojų asociacija, kurią ketinama įkurti. Kultūros, meno ir laisvalaikio organizavimo tarybai priklauso Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė K.Miškinienė, miesto tarybos narė R.Viniarskaitė, Kultūros centro direktorius K.Bieliukas, šokių vadovė B.Levanaitienė, dailininkai A.Nedzelskis ir A.Šuliauskas, etnomuzikologė N.Noreikaitė, muzikos mokytoja D.Urniežienė, režisierė A.Žiurinskienė. Anksčiau jos sudėtyje buvo ir 4-ių miesto mokyklų moksleiviai, tačiau susikūrus jaunimo tarybai, savo atstovus mokyklos delegavo į ją. Šių metų sausio 7-ąją miesto meras savo potvarkiu dargi sudarė Kultūros ir poilsio renginių konkurso organizavimo ir vertinimo komisiją iš 9-ių asmenų, kurioje persvarą turi vietiniai politikai ir valdininkai, o ne kultūros žmonės. Jai vadovauti meras paskyrė vicemerą V.Dabruką.

Aplenkti apskrities turą įmanoma

Aprašomo bendro posėdžio tikslas - viešumas ir iniciatyvios miesto visuomenės vertinimas. Šios Tarybos pirmininkas A.Šuliauskas pabrėžė kultūros reikšmę Italijos pavyzdžiu, kur svečiai pirmiausiai teiraujasi architektūros paminklų, tuo tarpu pas mus vykstančiuose forumuose apie miesto ateitį - nė žodžio apie kultūrą. Be to, mieste mažai pramogų, ir tos - prastos. Tarybos pirmininkas priminė mero potvarkiu sukurtą renginių konkurso vertinimo komisiją, kuri dubliuoja kultūrą išmanančių žmonių tarybą.

1998 metais biudžeto lėšomis finansuotų 14-os renginių apžvalga pradėta dailininkų grupės 3X kultūrinių mainų su Lenkijos Elbliongo miesto dailininkais programa (skirta 2640 Lt), kurios rezultatas - elbliongiečių tapybos paroda Mažojoje galerijoje. Šmaikštuolių dešimtuko (skirta 3370 Lt) ir šauniausio moksleivio (4440 Lt) rinkimai, anot jų organizatorės R.Viniarskaitės, vienija visas miesto mokyklas ir ugdo vietinio patriotizmo jausmą, juolab šauniausio moksleivio rinkimuose druskininkiečiai turi Respublikoje svarių laimėjimų. Į D.Urniežienės pastebėjimą, kad vietiniams moksleiviams tokio pobūdžio konkursuose kliūtimi tampa Alytaus apskrities turai, kur alytiškiai aiškiai palaiko savuosius, Muzikos mokyklos direktorė A.Laurenčikienė atsakė pavyzdžiu, kad mūsiškė mokykla, kategoriškai atsisakiusi dalyvauti apskrities konkursuose, įgijo teisę varžytis vykti tiesiai į sostinę.

Jei daugiau prašysi, gal daugiau ir skirs

Tarptautinio sportinių šokių festivalio (skirta 3520 Lt) organizatorė B.Levanaitienė informavo, kad ruošiant šį festivalį, susidūrė su vėluojančiu pinigų iš miesto biudžeto pervedimu. Ar gali festivalio rengėjas iš anksto kviestis pakankamai užimtus šokėjus ir gerokai iš anksto pradėti atsakingai ruošti renginį, kai pinigai pervedami tik savaitė prieš jį?

Dzūkijos didžėjų festivalio (4880 Lt) ir “Kodėlčiukų“ šventės (2250 Lt) rengėja D.Urniežienė, ruošdama pastarąją šventę darželinukams su jų ir dūdų orkestro eisena iki Vasaros amfiteatro, susidūrė su darželių auklėtojų abejingumu organizuojant šventę. Gerai įvertinti - V.Sutkaus organizuota vaikų šventė su ekologiniais jų projektais (skirta 1760 Lt), Mažosios galerijos 5-erių metų sukakties paminėjimas (500 Lt), tradicinis dailininkų pleneras “ Čiurlionio dienos“ (3000 Lt). J.Mikolainio studijos “Mikutis“ atveju išryškėjo problema, ar pagrįstai programų autoriai reikalauja didelių pinigų sumų? Šios studijos muzikantams jų koncertams bažnyčiose ir po atviru dangumi savivaldybė skyrė 2640 Lt, tuo tarpu pati studija prašė 25402 Lt, kaip susirinkime paaiškino J.Mikolainis, norėjo nusipirkti gerą aparatūrą, nes naudojama koncertuose vis gesdavo. K.Miškinienė pridūrė, kad biudžeto lėšos skiriamos ne materialinėms vertybėms įsigyti, o renginiams. Niekam ne paslaptis, kad dažnas programų rašytojas savivaldybę paprašo gerokai didesnės pinigų sumos nei reali, nes, kaip renginių organizatoriai sako, jei daugiau paprašysi, gal daugiau ir skirs.

Šokių maratono bilietai bus pigesni

Ilgiausiai užsitęsė šokių maratono, kurį savivaldybė parėmė 8 tūkst.Lt, svarstymas. Vienas jo organizatorių V.Andruškevičius informavo, kad šiemet šis tradicinis didelės sąmatos renginys vėl vyks, jis nesutaps su Juodojo kaspino diena, ieškoma būdų sumažinti bilietų kainas - galbūt abonentų būdu ar tiesiog pigesniais bilietais, nors šiais metais maratono organizatoriai programos biudžeto lėšoms gauti ir nepateikė. V.Andruškevičius skundėsi, kad leidimą, pateiktą savivaldybės vadovams per sekretoriatą, alaus šventę tęsti iki 2 val. nakties jis vargiai gavo, tuo tarpu tame pačiame amfiteatre organizavę savo renginį jaunieji konservatoriai be problemų linksminosi iki 3 val. nakties.Į kritiką atsiliepęs vicemeras V.Dabrukas teigė, kad tokio leidimo reikėjo kreiptis tiesiai į jį. Daliai vyresnio amžiaus druskininkiečių tvirtinant, kad šokių maratonas - ne kultūros renginys - veikiau priešingai, moksleiviai jį gynė kaip retą jaunimo atsipalaidavimo renginį, į kurį suvažiuoja daug svečių. Apibendrinant diskusiją reikia pridurti, jog niekas nereikalavo šokių maratono uždrausti, dauguma sutarė, kad reikia jį tobulinti.

Apie organizuotas Vaikų dailės galerijoje parodas papasakojo jos direktorius R.Žukauskas. Konkursui-parodai, skirtai K.Dineikos 100-osioms metinėms, biudžetas skyrė 2000 Lt; Lietuvos ir Lenkijos vaikų parodai “Draugystės spalvos“, kuriai iš Zakopanės pateikta reta tapyba ant stiklo, - 2000 Lt; Lietuvos ir Vokietijos vaikų parodai - 1000 Lt. Anot direktoriaus, šias vertingas parodas būtinai reikia pamatyti.

Iš kur staiga renginiams atsiranda lėšų?

Savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vyr. ekonomistė D.Saveikaitė pranešė, kad ne visi konkursinių renginių organizatoriai laiku atsiskaito už savivaldybės skirtų lėšų panaudojimą ir sunku juos prisiprašyti, kad tai padarytų, o metų pradžioje vykstantiems renginiams lėšos vėluojamos pervesti, nes ilgai tęsiasi biudžeto lėšų paskirstymo metams svarstymai. Be to, biudžeto lėšos paskirstomos ketvirčiais. Įspūdingas ir šįmetinis komisijos renginiams vertinti darbo “operatyvumas“: visos programos 1999 m. renginiams finansuoti turėjo būti pateiktos iki sausio 7 d., tačiau komisijos pasiūlymai dėl lėšų paskirstymo iki šiol nepateikti.

Posėdyje aptarti ir praėjusiųjų metų nekonkursiniai renginiai. Smuiko festivalį “Druskininkų vasara 98“ muzikos mokyklos direktorė A.Laurenčikienė įvardijo geriausiu praėjusiųjų metų renginiu, tačiau pasigedo tokio renginių planavimo, kad tuo pačiu metu įvairūs renginiai nesidubliuotų. Kultūros centro direktorius K.Bieliukas teigė, kad miesto kultūros renginiai planuojami iš anksto, todėl būtent neplaniniams privalu prisiderinti, be to, tokios formos smuiko festivalis pernelyg išpūstas. Iš tikrųjų, smuiko festivalio organizatoriui - turinčiam lėšų muzikų rėmimo fondui apetitas pakilo bevalgant: jei savivaldybė praėjusiais metais jį rėmė apie 15 tūkst. mūsų litų, tai šįmet jis prašo vietiniu biudžetu padengti viso šio festivalio sąmatą - 64800 Lt !? Pagrįstai paradoksalia situacija stebėjosi B.Levanaitienė: visi renginių organizatoriai rašo programas, visi jie informuoti, kad biudžetas stokoja lėšų, tačiau staiga neplaniniams renginiams ima ir atsiranda biudžeto lėšų!? Posėdyje patikslinta, kad praėjusią vasarą įvykusios Druskininkų miesto kurorto šventės sąmata yra 53161 Lt: iš jų miesto biudžeto indėlis - 40500 Lt.

Vėl priekaištai kalėdinei šventei

Daug priekaištų susirinkusieji išsakė šventės “Druskininkai - Kalėdų miestas“ organizatoriams. Viena iš moksleivių ją pavadino nesusipratimu, kai vienokias grupes organizatoriai iš anksto žadėjo atsivežti, o atvyko daug menkesnės. Be to, su vietiniu jaunimu nebuvo pasitarta, kokių atlikėjų jie pageidautų. Tvirtino, kad moksleiviai savo jėgomis tokį renginį geriau suorganizuotų. A.Kubilius tvirtino, kad kažkas tokiu būdu sugalvojo sau neblogą biznelį, renginio vedėjų kalba buvo barbarizmų kratinys. Išskyrus karuseles vaikams, šis renginys - abejotinas, kad belstųsi į Druskininkus. L.Rekevičienė teigė, jog šventės pavadinimas neatitiko realybės, nes renginys vyko tik prie “Raigardo“. Kultūros darbuotojai R.Dvorkinienė ir K.Bieliukas pasakojo apie pairusį renginio scenarijų, kai vietiniai kolektyvai turėjo prisitaikyti prie staigių šventės eigos pasikeitimų, kuriuos koregavo kviestinė organizatorė “Serna“. S.Lukošiūnas sakė, kad toks kalėdinis renginys yra reikalingas, tačiau būtina stipresnė vietinių parama jam, ilgesnės diskusijos, kaip jis turėtų atrodyti. Jis tvirtino, kad vedančiųjų ar skaitovų tokiam renginiui atsirastų tarp studijuojančių aktorystę druskininkiečių. S.Lukošiūnas priminė “Sauliuko“ teatro, išvaryto iš butų ūkio salės, lemtį, kurią apibūdino “kuprotas su savo kupra“.

Šventės “Druskininkai - Kalėdų miestas“ vienas iš organizatorių vicemeras V.Dabrukas aiškino, kad šis renginys buvo provokacija suburti visus miestelėnus, susiskaldžiusius po gabaliuką, į visumą, ieškoti renginio pigesnio varianto. Nepirmąsyk padrika vicemero kalba įpareigoja šnektelti apie valdžios vyrų įvaizdį, nes nuo jo priklauso ir miesto, ir tuo pačiu jo gyventojų, nuolatos tobulinančių savo kalbos kultūrą, įvaizdis.

Sumažėjęs piniginis dėmesys kultūrai?

Miesto tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė K.Miškinienė posėdį apibendrino jo tikslu - svaria kultūrą išmanančių darbuotojų ir miesto gyventojų nuomone apie mieste vykstančius renginius. Tai padeda jungimuisi į bendruomenę, kurios balsą privalo girdėti politikai ir valdininkai. Ji priminė liūdną faktą - senųjų metų palydų koncertą, kuomet buvo nusižengta tradicijai - savivaldybė neskyrė premijų labiausiai per metus pasižymėjusiems vietinės kultūros žmonėms. Nors kultūrai šiemet ketinta skirti žymiai mažiau biudžeto lėšų, tačiau miesto meras, atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto prašymą, pažadėjo biudžeto asignavimų kultūrai skirti daugmaž kaip ir praėjusiais metais - t.y. daugiau kaip 400 tūkst Lt. Kitąkart Kultūros, meno ir laisvalaikio organizavimo taryba kartu su vietine bendruomene kalbės apie Kultūros centro darbą.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.