Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. lapkričio 2 - 8 d. Nr. 44 (473)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Danai mūsų vaikus globojo, kaip įmanydami

Virgis SUTKUS

Spalio 2-osios vidurnaktis 3-iosios vid. mokyklos kieme buvo neįprastas. Mokyklos kieman važiavo automobiliai, pėsčiomis, įvairiausiais nešuliais nešini traukė vaikai ir jų tėveliai. Šurmuliavo apie pusšimtis žmonių. Lygiai 24 val. nakties iš mokyklos lydimas atsisveikinimo mostų, atodūsių ir slapčia gniaužiamų ašarų ryžtingai pajudėjo galingas autobusas. Pirmąjį kartą šios mokyklos istorijoje į tolimąją H.K.Anderseno tėvynę - Daniją išsiruošė visa 3-iosios vidurinės 6 a klasė, jos auklėtoja bei anglų k., muzikos, dailės mokytojai. Tai buvo atsakomasis vizitas, kartu tarptautinio projekto “M.K.Čiurlionis, J.Sondergaardas, K.Nielsenas“ baigiamoji dalis.

Keltu per Baltijos jūrą

Druskininku 3-iosios vid. mokyklos 6a klases mokiniai ruosiasi isplaukti keltu i Svedija.Be didelių problemų įveikę Lietuvos-Latvijos sieną, priešpiet jau buvome Taline. Po nakties kelionės užteko jėgų pasivaikščioti po Estijos sostinės senamiestį, mintimis ir žvilgsniais sustoti prie skaudžiai įdomaus paminklo nuskendusio “Estonijos“ laivo aukoms. Lygiai 16 val. griežtų Estijos pareigūnų stebimi vaikai patyrė pirmąjį rimtesnį kelionės išbandymą - kas tyliai keiksnodamas, kas netgi ašaras liedamas tempė savo mantą ilgais trapais į gigantišką keltą “Regina Baltica“. Vaikų akys sublizgo įlipus į patį laivą ir įsikūrus įspūdingame beveik 10-ies aukštų plaukiojančiame milžine su kavinėmis, barais, parduotuve, žaidimo aparatais, sauna, valiutos keitykla ir kitais įdomiais dalykėliais. Palydėdami besileidžiančią saulę ir tolstančios Estijos krantus, pajudėjome link Stokholmo. Iki pat vėlumos visur laive galėjai sutikti šmirinėjančius lietuviukus - be mūsų mokyklos, kartu keliavo po klasę iš Vilniaus Radvilų bei Kauno Aušros mokyklų. Kas gerai pailsėjęs, kas beveik nemiegojęs ankstų rytą stengėsi pasižiūrėti, kaip atrodo Švedijos krantai. Tarp ryto ūkanų jūroje išnirdavo gausybė mažyčių salelių su prie jų prisišvartavusiomis jachtomis, laiveliais, su tirštai nusėtomis nedidučiais namukais, vėliavų stiebais. Krante mūsų laukė Danijos firmos “Edelveis“ autobusų vairuotojų globa. Tvarkingais Švedijos keliais patraukėme link Gioteborgo. Iš ten - dar viena 3 val. trukmės kelionė keltu ir jau temstant pasiekėme Danijos krantus.

Bendros mūsų ir danų vaikų pamokos

Laukiami buvome labai nekantriai. Mūsų pasitikti sugužėjo būrys vaikų, tėvelių, mokytojų. Visi skubiai buvo išvežioti į danų šeimas nakvynei. Kaip ir visi pastatai Danijoje, Ulfborgo mokykla - neaukšta, tačiau gana didelė savo plotu, erdvi, šviesi ir patogi vaikams. Pirmasis susitikimas įvyko jos muzikos klasėje, kur lietuviai ir danai anglų kalba atliko bendrą dainelę, kurią ir vėliau vaikai patys sau dainavo. Susipažinome su mokykla, direktorius prie kavos ir arbatos trumpai išdėstė Danijos švietimo sistemą, kuria ne be pagrindo didžiavosi.

Kitą dieną važiavome prie Šiaurės jūros ir grožėjomės jos pakrantės įvairiausių formų ir spalvų akmenėliais, lankėmės danų dailininko J.Sondergaardo dailės muziejuje. Vėliau vaikai, kopose pasislėpę nuo galingo vėjo, bandė savo jausmus užfiksuoti popieriaus lapuose. Trečiąją viešnagės dieną vyko rimtos dailės ir muzikos pamokos, o ketvirtąją - įspūdingoji kelionė į Legolendą, kur kiekvienas pabuvojęs gali gauti daugybę idėjų. Tą dieną įspūdžiais persisotinome.

Paskutiniąją dieną surengta bendra piešinių paroda, įvyko tenykštės muzikos mokyklos moksleivių koncertas, o vakare mūsų bičiulių tėveliai surengė iškilmingą atsisveikinimo vakarienę. Atsisveikinome tikrai nuoširdžiai. Danai mūsų vaikus savo šeimose globojo, kaip įmanydami, rodydami didelį nuoširdumą. Nežinia, ar kada nors išblės šios kelionės malonūs įspūdžiai. Juos apibendrinant, pirmiausia atmintyje iškyla tvarka ir švara kiekviename žingsnyje, baltutėlaičiai “vėjo malūnai“ - elektros jėgainės, danų nuoširdumas ir tolerancija, smarkiai nuo Šiaurės jūros vėjo palinkę medžiai, prie žemės prigludę raudonų plytų nameliai, kiekvieno susitikimo proga ant stalo degančios žvakės, niekuo nepridengti atvirai į pasaulį žvelgiantys namų langai.

Na, o mokytojai lieka dėkingi tiems, kas visaip prisidėjo, kad ši kelionė įvyktų: AB “Minolga“ administracijai, AB “Lietuvos radijas ir televizija“ perdavimo centro Kauno filialo vadovybei, IĮ “Ditaris“ ir “Iera“ vadovams bei Atviros Lietuvos fondui.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.