Savaitrastis Druskonis

Druskininkų kurorto savaitraštis 1998 m. lapkričio 2 - 8 d. Nr. 44 (473)
Pirmas puslapis
Miesto zinios
Zinios is policijos
Kultura
Renginiai
Archyvai

Kai gerai, norisi dar geriau

Angelė VYŠNIAUSKAITĖ
profesorė, habil. dr.

Palyginti neseniai Druskininkuose įvyko įvairių gamtosauginių draugijų drauge su Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ministerijomis, Turizmo departamentu, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Vilniaus apskričių administracijomis organizuotas tarptautinis seminaras “Pilietinės visuomenės poveikio didinimas “Euroregiono Nemunas“ gamtinių kompleksų būklei gerinti“. Dvi dienas trukusiame seminare perskaityti 49 pranešimai. Be kitų, žodį tarė ir ministrai, ir Lenkijos bei Baltarusijos atstovai. Renginys iš tikrųjų buvo solidus, pranešimų temos aprėpė ir gamtos švarinimą bei apsaugą nuo užterštumo, ir sveikos gyvensenos problemas, ir turizmo plėtrą, ir mūsų etninės kultūros bei pilietiškumo ugdymo būtinumą. Taigi seminaras-mokykla, kaip rašoma jo programoje, buvo ir reikalingas, ir teikiantis idėjų dabarties gyvenimui. Gaila, kad po jo atidarymo daugelis valdininkų “išbildėjo“ spręsti, matyt, neatidėliotinų reikalų, salėje palikdami vos ne vienus pranešėjus. Taip pat gaila, kad tokiame renginyje bemaž nebuvo druskininkiečių, o jų tikrai galėjo ir turėjo būti. Tai rodo, kad pas mus dažnai netgi labai reikšmingi renginiai būna tarsi patys dėl savęs. O juk jie galėtų ir turėtų praturtinti visuomenę naujomis žiniomis, nes gi kaip tik ji mūsų protėvių taip šventai saugotą gamtą ir žaloja, ir gali gelbėti, puošti.

Įdomus buvo Druskininkų vicemero V.Dabruko pranešimas apie Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos mikroregiono, pasivadinusio “Ladruva“, dalyvavimą Euroregiono “Nemunas“ turizmo plėtroje. Iš šio ir kitų pranešimų išryškėjo, kad turizmui čia stengiamasi panaudoti tiktai labai palankų landšaftą - upes, ežerus, miškus. Visa tai gerai, bet nereikėtų pamiršti, kad pasaulio turistai visada nori susipažinti su vietos žmonių gyvenimu, kultūra, tradicinės etninės kultūros paveldu. Dzūkija tam kaip tik tinkama savo regioniniu savitumu - juk dar tebėra išlikusių gatvinių senovės kaimų su tradiciškai puoštais trobesiais, jų vidaus įranga. O kiek čia yra buvusių ir esamų kaimo meistrų - verpėjų, audėjų, pynėjų iš vytelių ir kitokių auksarankių. Betgi demonstruotame Turizmo departamento leidinėlyje “Poilsis kaime: Lietuva“ iš viso Respublikoje pažymėti tik du taškai, kur užsienio turistas galės susipažinti su lietuvių kai kuriomis tradicinių amatų šakomis, būtent Kretingos raj. su medžio drožyba tautodailininko sodyboje ir su pynimu iš vytelių. Tai negi Lietuvoje nėra ko daugiau įdomaus iš senųjų mūsų liaudies amatų? Kodėl taip sugebame save skurdinti pasaulio akyse? Turėtume visomis jėgomis stengtis užsienio turistus supažindinti su savo etninės kultūros paveldu bei su gyvąja tradicija, kuri taip raiškiai išlikusi tautodailininkų dirbiniuose, ne vien medžio, bet ir molio, metalo, šiaudų, o ypač audėjų mene. Šia prasme ir Druskininkai turi kuo pasididžiuoti.

Seminaro dalyvius maloniai priėmė ir apgyvendino centras “Dainava“. Jau vien jos lietuviškais medžio drožiniais pagražinti pastatai traukia užsieniečio akį. Gražu ir ramu viduje. Be kita ko, ir labai skaniai maitina mandagios ir gražios virėjos, padavėjos! Ir vis dėlto tenka truputį “Dainavai“ papriekaištauti: interjerus puošia lenkiškais užrašais lenkų dailininkų grafikos darbai. Kažkaip nesiderina tai su sanatorijos pavadinimu ir jos lietuviškąja išorės apdaila. Tiesa? Įdomu, ar rastume kur nors prestižinėje Lenkijos sanatorijoje ką nors panašaus? O juk Druskininkai - Čiurlionio, mūsų genijaus, tėviškė! Kuo geriau Druskininkai gali reprezentuotis, jeigu ne Čiurlionio menu. Ne veltui anglų režisierius B.Mullanas, kuriantis Lietuvoje filmą apie Čiurlionį, jo muziką ir paveikslus, teigia: “Aš, pašalietis, matau, kad Čiurlionis yra brangiausias karūnos perlas, neatrastas genijus, o ne kiekviena šalis pagimdo genijų... Lietuviai nepakankamai pasitiki savimi“. Taigi - daugiau pasitikėjimo, daugiau dėmesio ir meilės bei pagarbos savajai tautos kultūrai, kuri žadintų ne tik mūsų jaunosios kartos tautinę savimonę, bet ir padėtų pasauliui, į kurį dabar per Europos Sąjungą, NATO veržiamės, atrasti tikruosius mus.

E-Mail




Sorry, your browser doesn't suppor Java.