“Tobulumui ribø nëra“

- Rugpjûèio 4-àjà, susitikdamas su miesto daugiabuèiø namø savininkø bendrijø valdytojais, sakëte, kad iðeitis, norint pigiau mokëti uþ dujas, kurios mûsø mieste yra itin brangios, - visiems susidëti pinigø ir perpirkti ið UAB “Druskininkø dujos“ árangà bei tinklus ir pardavinëti dujas pigiau. Jûs tada juokavote ar kalbëjote rimtai? Negi galvojate, kad tai realu?

- Ðià vasarà atostogaudama Aukðtaitijoje, domëjausi, kiek ten kainuoja suskystintø dujø kub.m. Taigi Kupiðkyje - 3,12 Lt uþ kub. m., Anykðèiuose - 3,60 Lt., pas mus gi - 6 Lt. Tiesa, ten dujø ûkiai neprivatizuoti kaip mûsiðkis, taèiau argi tai svarbu mokesèiø mokëtojo ir taip kiaurai kiðenei!

- Vilkaviðkyje suskystintø dujø kub. m. kainuoja 3,40 Lt, o tuose miestuose, kur gamtinës dujos, - gerokai pigiau, netgi centus. Ar nevertëtø pagalvoti apie gamtiniø dujø vamzdynø nutiesimà iki Druskininkø - gal tai atsieitø gyventojams pigiau negu uþ kub.m dujø UAB “Druskininkø dujos“ mokëti tokià kainà? Regis, prieð du metus laikraðtyje skaitëme, kad Kainø ir konkurencijos tarnyba, patikrinusi tada dar maþesnes Druskininkø dujø ûkio nustatytas dujø kainas, rado neatitikimø, ir vietinis dujø ûkis turëjo susimokëti didelæ baudà. Gal savivaldybë, atstovaudama druskininkieèiams, pagaliau imsis iniciatyvos vël pasikviesti Kainø ir konkurencijos tarnybà, kad pastaroji patikrintø monopolistinës UAB “Druskininkø dujos“ nustatytos kainos uþ kub.m dujø realumà?
A.MAKNYS. Að pakartoju, kad, tik nupirkus bent dalá dujø ûkio, galima sudaryti konkurencijà jau esamai bendrovei ir tokiu bûdu iðsiaiðkinti bei suþinoti tikràjà dujø kainà, kuri gali bûti maþesnë nei dabar nustatyta. Taip, yra rajonø, kur dujos þymiai pigesnës, nors yra ir atvirkðèiai, pavyzdþiui, pas kaimynus varëniðkius kaina dar didesnë. Kol kas galimybës nusipirkti bent nedidelio kvartalo dujø ûkio tinklus ir turëti juos savivaldybës þinioje - nëra, taèiau vëliau - galimas dalykas. Esant monopoliniam dujø ûkiui mûsø mieste, dujø, tiekiamø vartotojui, 1 kub.m kaina turi bûti suderinta su Kainø ir konkurencijos tarnyba. Toká suderinimà UAB “Druskininkø dujos“ turi.
Dël dujotiekio tiesimo vilties yra labai maþai, nes tam reikëtø labai dideliø lëðø. Dar anksèiau atliktais paskaièiavimais, tokio dujotiekio tiesimas turëjo kainuoti apie 18 mln. rubliø, dabar tokie darbai, skaièiuojant litais, turëtø kainuoti bent 6 kartus brangiau.

- Vietiniai ðilumininkai, gyvendami ið mokesèiø mokëtojø kiðenës, mûsø visiðkai negerbia ir tai árodë, pirmàjá rugsëjo savaitgalá nutraukæ miestui karðto vandens tiekimà, prieð tai ið anksto tinkamai neinformavæ gyventojø: kai kur pakabino skelbimëlius, o daugumoje vietø - ne, nepaskelbë apie tai laikraðtyje ir kt. Kaip meras vertina toká ðilumininkø nesiskaitymà su vietiniais gyventojais?

- Labai dideli mokesèiai uþ apðildymà. Gal ðilumininkai reikalauja daugiau negu jiems priklauso? Gal bûtø galimybë Vyriausybës kontrolieriams patikrinti ðios ámonës finansinæ bûklæ, nes vietiniais kontrolieriais visur paprastai maþiau pasitikima?

A.M. Rudeninis ðiluminiø tinklø patikrinimas ir bandymas buvo atliekamas vadovaujantis 1997 07 06 mero potvarkiu Nr.25 “Dël ðilumos tinklø profilaktikos, remonto ir bandymo“. Potvarkis buvo skelbtas savaitraðtyje “Druskonis“ ir vietinio radijo laidose. Manau, kad galbût dar ðá mënesá ðilumos ûkis ið Ûkio ministerijos pereis mûsø savivaldybës þinion ir galësime geriau tvarkytis. Tikiu, kad Jûsø priekaiðtø turësime maþiau. Taip pat tenka pripaþinti, kad ðiluminë energija mûsø mieste, nors ir nëra pati brangiausia ðalyje, bet nëra ir pigi, todël rezervø sumaþinti jos kainà turime. Ðiandien dar nepakanka rezervuarø mazutui laikyti, todël á kainà áskaityta ir naujo rezervuaro statyba, o tai padidino ðiluminës energijos vienos kwh kainà 0,78 ct. Pagal SN ir T kuro turi uþtekti ðalèiausiam þiemos sezonui, jo nepapildþius bent dviems mënesiams, turimø talpø uþtenka tik vienam mënesiui. Ðiuo metu yra projektuojamas naujas 5000 kub. m talpos rezervuaras, jo statyba turëtø prasidëti jau kitais metais. Uþbaigus statybas, galësime nusipirkti vasarà pigesnio nei þiemà kuro ( paprastai skirtumas bûna nuo 80 Lt iki 120 Lt uþ tonà: þinant, kad per metus sunaudojame apie 22500 tonø mazuto ir didþiàjà jo dalá sudeginame þiemà, ekonomija bûtø akivaizdi). Tokiu bûdu turëtumëme pigesnæ ðilumos energijà, ir tai yra tik vienas ið bûdø jà piginti.

- Kaþkada buvo apvaþiavimo kelias, kad sumaþëtø automobiliø srautas M.K.Èiurlionio gatvëje. Dabar ja vaþiuoja, kas tik nori ir kada nori. Triukðmas! Dujos! Jomis verèiami kvëpuoti vietiniai gyventojai ir poilsiautojai, atvykæ gydytis grynu oru. Juk visi mes, eidami á turgø, paplûdimá ar miðko muziejø, naudojamës ðia pagrindine miesto gatve. Ar pasikeis kada nors tokia situacija?

A.M. Apvaþiavimo kelias nëra iðnykæs ir todël kvieèiu visus vairuotojus naudotis tuo keliu, bet nelabai tikëdamas, kad mano pasiûlymu bus pasinaudota. Esu priëmæs potvarká, kurio dëka dalinai “nukraunama“ M.K.Èiurlionio gatvë ties muziejumi, nes atidarytas lengvøjø automobiliø eismas Ðv.Jokûbo gatve abiem kryptimis. Be to, krovininiø automobiliø eismas M.K.Èiurlionio gatve - draudþiamas.
- Ar bus atgaivintas kaþkada veikæs tualetas prie prekybos centro “Raigardas“? Já kaþkas nusipirko. Perðasi mintis, kad jo savininkas ir antisanitarinë ðios aplinkos bûklë miesto valdþià tenkina?
A.M. Taigi tualetas neveikia, atnaujinti jo veiklà galëtø savininkë V.Duobienë. Matyt, kad reikia tokio ástatymo, kuris numatytø didesnius mokesèius neveikianèiam turtui. Tuomet gal atsirastø stimulas dirbti.
- Kodël Druskininkuose dingo kuro kontora, kur galima buvo apsirûpinti anglimi ir malkomis?
A.M. Druskininkø miestas savo kuro kontoros neturëjo, tai buvo Alytaus naftos bazës padalinys. Jis nepanaikintas ir dabar, taèiau veiklos nevykdo. Panaðias paslaugas siûlo miðkø urëdija. Ávairios bendrovës pigiai parduoda atraiþas, kitos - akmens anglá.
- Mes, kioskø savininkai, norime paklausti gerb. merà, kokiu pagrindu, kokiais paskaièiavimais remiantis, 30 Lt buvo sumaþintas þemës mokestis ir padidintas prekiavimo kioskuose mokestis iki 1300 Lt (600 Lt maisto prekëms ir 700 Lt pramoninëms prekëms)?
- Ar, mero nuomone, paminëtas 1300 Lt kioskininkø mokestis iðgelbës skylëtà miesto biudþetà, ar tai bandymas padengti lëðas, kurios nebus gautos, sumaþinus licenzijiná mokestá alkoholiui stambioms parduotuvëms? Mûsø nuomone, tai susidorojimas su kioskais, kurie yra apie 50 ðeimø pagrindinis pragyvenimo ðaltinis. Ar mûsø praðymai nuimti neþmoniðkus mokesèius kioskams bus iðspræstas civilizuotai, ar mums teks kreiptis á aukðtesnes instancijas? Kodël mûsø mieste neremiamas smulkus verslas ir tuo nevykdomi Vyriausybës nutarimai?

A.M. Miesto taryba savo sprendimu nustatë asmenims vietinës rinkliavos mokestá uþ vietà prekiaujant maisto prekëmis kioskuose - 600 Lt ir 700 Lt - pramoninëmis prekëmis, taèiau prekiaujant miðriomis prekëmis, rinkliavos mokestis nesumuojamas, o skaièiuojamas 700 Lt, bet ne 1300 Lt, kaip Jûs sakote. Be to, Taryba atleido nuo þemës 30 Lt mokesèio. Palyginimui: prekiaujant turgavietëje, rinkliavos metinis vienos vietos be stoginës mokestis yra apie 800- 900 Lt.
- Kodël AB “Sarvija“ turgui, vadinamam “Lukaðenkos aikðte“, buvo sumaþinti mokesèiai? Juk visiems aiðku, kad ten kasdien apsilanjo gausybë baltarusiø ir jame prekiaujama atsiveþtiniais alkoholiniais gërimais?
A.M. Jûs tikriausiai prisimenat, kiek buvo pritûpusiø aplink turgø prekeiviø, kiek jie palikdavo netvarkos. Taip negalëjo ilgai tæstis. Todël buvo leista kurti kità turgavietæ, nesakyèiau, kad geroje vietoje, bet problemà reikëjo kaþkaip spræsti. Laikinai-keliems mënesiams - t.y. kûrimosi laikotarpiu Taryba yra sumaþinusi AB “Sarvija“ mokesèius.
- Kiek miestas gaus lëðø uþ tarpininkavimà, perparduodant jau privatizuotus - buvusià “Dainavos“ kavinæ ir Lipðico vieðbutá?
A.M. “Dainavos“ kavinë privatizuota, nupirkta aukcione ir “veikliø berniukø“ uþstatyta bankui. Kiek þinau, ði kavinë nupirkta ið banko. Yra kitas savininkas, todël reikia tikëtis, kad netrukus jà pamatysime veikianèià.
Lipðico vieðbutis yra neprivatizuotas. Jam reikia investuotojø. Jeigu Jûs þinote, kas galëtø ten investuoti pinigus, praneðkite savivaldybës administracijai.
Visai neaiðku, apie kokius tarpininkavimus jûs klausiate?

- Pagirtina, kad savivaldybë pagaliau susikraustë á vienà pastatà. Kiek mokesèiø mokëtojø pinigø kainavo pastato remontas ir nauji baldai? Ar, esant lëðø stygiui, taip jau bûtini nauji baldai, kuriais ilgiau naudosis bûsimoji valdþia? Nors susikraustymas á vienà pastatà pagirtinas, taèiau ar bûtini 4 sekretoriø etatai bei pensijinio amþiaus darbuotojai, kuriuos, esant dideliam nedarbui mieste, galëtø pakeisti jaunesni þmonës?
A.M. Paskutinájá kartà savivaldybës pastatas buvo remontuotas 1978 m. ir daugeliu atvejø neatitiko nei higienos, nei estetiniø reikalavimø, be to, dar ankstesnë Taryba, tvirtindama biudþetà, ðiam remontui skyrë lëðø, kitø papildomø daugiau neskirta. Ið 22 kabinetø 2-uose pakeisti baldai. Reikëjo pasitvarkyti, nes savivaldybëje vyksta tarpvalstybiniai susitikimai, atvyksta delegacijos ið daugelio ðaliø, pavyzdþiui, pabuvojo ið JAV Minesotos valstijos, keletas ið Ðvedijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir kt.
- Ar buvo organizuotas vieðas konkursas, kaip reikalauja ástatymai, Druskininkø amatø mokyklos direktoriaus vietai uþimti? Kaþkodël apie tai nieko negirdëjome, nors direktore paskirta vicemero V.Dabruko þmona?
A.M. Taip, vieðo konkurso ðiam etatui uþimti nebuvo skelbta. Amatø mokykla veikia pagal triðalæ sutartá, kurià pasiraðë Mokslo ir ðvietimo ministerija, Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacija “Gelbëkit vaikus“ ir mûsø miesto savivaldybë.Á Amatø mokyklos direktorës pareigas L.Dabrukienë buvo paskirta visoms trims ðalims sutarus.
- Kokia mero nuomonë apie Druskininkø darbo birþos darbà?
A.M. Nuo to laiko, kai pradëjau dirbti savivaldybëje, padëtis darbo rinkoje nuolat gerëjo. Nuo metø pradþios iki liepos mënesio nedarbas sumaþëjo treèdaliu ir dabar yra 9,2 proc., taèiau blogai, kad ðie duomenys nesikeièia jau du mënesius. Nuo metø pradþios uþregistruoti 792 bedarbiai, tai 485 bedarbiais maþiau nei per praëjusiø metø atitinkamà laikotarpá. Manau, kad darbo birþa atlieka nemaþà darbà, nes ðiais metais pagal neterminuotas darbo sutartis ádarbinti 485 þmonës, pagal terminuotas darbo sutartis - 187 asmenys. Taip pat vyksta bedarbiø apskaita, dalis ið jø nukreipiama mokytis kitø profesijø. Darbo birþa remia finansiðkai tas ámones, kurios sukuria naujas darbo vietas. Taèiau tobulëjimui ribø nëra.
- Kokiø priemoniø bus imtasi prieð netvarkà miesto kiemuose ir laiptinëse prekiaujant pienu, kuris daþnai be jokiø dokumentø atveþamas tiesiai ið kaimø parduoti?
A.M. Pagal higienos reikalavimus pienu galima prekiauti tik tam specialiai skirtose vietose ir turgavietëje. Praðau gyventojus nesinaudoti ne vien ðia, bet ir kitomis neaiðkios kokybës paslaugomis ir jos savaime iðnyks. Vien draudimais reikalø nesutvarkysime.
- Piketo prieð sveikatos apsaugos ministrà J.Galdikà metu jûs mus, priekyje stovëjusius, pavadinote “raudonaisiais“, nors að esu buvæs Lietuvos partizanø ryðininku. Negi pagal jus visi, nusiteikæ prieð Konservatoriø partijos, kurios nariu ir jûs pats esate, kai kuriø átakingø asmenø daromas klaidas, yra “raudonieji“?
A.M. Að taip nieko nevadinau, ðià spalvà kaþkas parinko sau pats.
- Pageidaujame, kad “Druskininkø butø ûkiui“ priklausantiems namams bûtø suteikta daugiau laisvës, pasirenkant pigesnius remontininkus, stalius ir kt., kad patys gyventojai, nederindami savo uþmaèiø nei su savivaldybe, nei su butø ûkiu, galëtø kreiptis á privatininkus, kurie kokybiðkai ir nebrangiai atlieka bûtinus namui darbus.
A.M. Butø ûkio paslaugø kainas tvirtina Taryba, ir tai yra lyg tam tikra prievarta. Taèiau gyventojai turi teisæ pasirinkti naudotis butø ûkio paslaugomis ir kainomis ar atsisakyti tokiø paslaugø. Atsisakius Jums bûtinai reikia ákurti savo bendrijà, tuomet patys galësite nustatyti tø paslaugø kainas. Bendrija suras pigiø meistrø darbams atlikti arba juos atliksite patys, jeigu tam turësite teisæ.
- Butø ûkiui mokame uþ bendrà buto eksploatacijà ir boileriniø prieþiûrà. Kadangi mokestis uþ bendrà eksploatacijà yra didelis, galbût uþtektø tik mokesèio uþ ðildymà, kuriam priklausytø ir pinigai uþ boileriniø prieþiûrà?
A.M. Belieka tik dar kartà pasiûlyti: kurkite savo bendrijà, galësite tvarkytis, kaip Jums patinka.
- Miesto tarybos komitetai sukurti miesto labui. Kà teigiamo, Jûsø nuomone, þvelgdamas á miesto ateitá, nuveikë Kurorto vystymo komitetas? Ar ið miesto verslininkø jis reikalauja verslo biznio planø, kad ryðkesnë taptø kurorto ateitis?
A.M. Reikia pritarti Jûsø teiginiui, kad Taryboje komitetai sukurti miesto labui. Vienas ið tokiø - Kurorto vystymo komitetas. Joks verslininkas neprivalo pateikti jam savo biznio planø, taèiau tai nereiðkia, kad jie nedalyvauja komiteto darbe. Beveik visuomet, kai pasitarimuose dalyvauja uþsienieèiai, kvieèiami verslininkai ir su jais kartu svarstomi aktualûs reikalai.
Vienas ið svarbiausiø Kurorto vystymo komiteto veiklos uþdaviniø - miesto kaip kurorto iðlikimas. Ðiandien jau nuveiktas tam tikras darbas - uþmegzti kontaktai su turistinëmis firmomis, su Lietuvos konsulatu Sankt Peterburge, su keliolika stambiø Rusijos ámoniø. Paaiðkëjo, kad ankstesniuoju laikotarpiu apie mûsø kurortà jie informacijos neturëjo, neþinojo, kokias paslaugas jiems galime pasiûlyti. Todël pagrindinis darbas buvo kuo skubiau tokià informacijà pateikti. Sankt Peterburge netrukus bus atidaryta paroda, kurioje nusprendëme dalyvauti. Tam reikëjo pagaminti informacinius biuletenius, albumus, videoklipà apie sanatorijas ir jø teikiamas paslaugas, kainas. Tokia informacija jau iðsiøsta. Ðá darbà numatëme dirbti bei plëtoti ir kituose Rusijos miestuose. Platinsime informacijà jø vietinës televizijos laidose. Kaip minëjau, tam sukurtas filmukas apie Lietuvos kurortus, kurá ketiname ágarsinti lenkø ir vokieèiø kalbomis bei platinti tose ðalyse. Dalyvaujame PHARE programose, kurios aktyvina turizmà ir paslaugas. Tikimës, kad rezultatai netrukus paaiðkës.
- Gluosniø gatvele nuolatos vaþinëja automobiliai, o ðaligatviai - neárengti, tuo tarpu èia þmonës, taip pat ir mamos su vaikais, vaikðto maudytis á Vijûnëlæ. Ðioje gatvelëje juos automobiliai apneða dulkëmis, aptaðko. Kada ji bus tinkamai árengta?
A.M. Ðiandienà mieste vis dar yra neiðasfaltuotø pagrindiniø gatviø naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose, ir kol jos nebus sutvarkytos, ði maþytë, nelabai intensyvaus eismo gatvelë greitu laiku nebus asfaltuojama. Bet tai dar nereiðkia, kad ji nebus tvarkoma.
- Kada pagaliau bus sutvarkyta Dzûkø gatvë? Aplinkinës gatvës jau tvarkomos, o mes, Dzûkø gatvës gyventojai, laukiam nesulaukiam.
A.M. Jau paruoðtas Dzûkø gatvës rekonstrukcijos projektas. Prieð árengiant virðutinæ gatvës dangà, reikia atlikti lietaus kanalizacijos darbus. Viso projekto ágyvendinimas kainuos daugiau kaip 400 tûkst. Lt, lëðas tikimës gauti ið Respublikos keliø fondo. Darbø pradþia turëtø bûti ðiø metø 4-àjá ketvirtá.
- Kam bus paskirtas jau kelerius metus nenaudojamas namelis Druskininkø g. 21, anksèiau priklausæs “Sodrai’?
A.M. Buvæs “Sodros“ namelis priklauso Socialinio draudimo fondo valdybai, ðiuo turtu jie visiðkai disponuoja.
- Kaip þinia, namai Gardino g. 2 turi bûti kûrybinëmis dirbtuvëmis. 1992 m. gauti lengvatiniai kreditai jiems statyti. Ar ðiø statybø vilkinimas nereiðkia, kad jie pavirs gyvenamaisiais namais ar poilsinëmis?
A.M. Savivaldybë lengvatiniø kreditø kûrybinëms dirbtuvëms neteikia. Bet koks pastato paskirties keitimas galimas tik juridiðkai áforminus dokumentus.
- Kur mums kreiptis tokiu reikalu: prie namo Vytauto g. 12 kaþkas árengë krepðinio stulpà. Susirenka vaikai ið aplinkiniø namø paþaisti - nëra ramybës, ypaè vakarais.
A.M. Pagal galiojanèias statybos normas ir taisykles sporto aikðtelës gyvenamøjø namø zonoje árengiamos ne arèiau kaip 15 m, o minëta aikðtelë, kiek man þinoma, árengta toliau nei 30 m. Mano galva, nereikëtø, kad ið vaikø bûtø atimta galimybë þaisti krepðiná, be to, tikriausiai tà stulpà su krepðiu pastatë ne kas nors, bet jûsø namo kaimynai.
- Ið kur mûsø valdþia iðtraukë faktà, kad Lietuvoje galima rasti pelningai dirbanèiø autobusø parkø? Tai - netiesa, tokiø parkø ðalyje nëra. Palanga, kurià kaip pavyzdá minëjote paskutiniajame Tarybos posëdyje, apskritai neturi savo autobusø parko. Ir tai buvo minima kaip viena prieþasèiø, atleidþiant ið darbo Druskininkø autobusø parko direktoriø?!
A.M. Autobusø parko darbas ir finansinë veikla buvo nagrinëta Taryboje daug kartø. Asmeniðkai kalbëta su bendrovës vadovu. Vietoj to, kad atsiþvelgtø á pastabas ir spræstø problemas, jis iðëjo atostogauti. Jeigu kas pageidautø, uþlipkite á Autobusø stoties 2-àjá aukðtà, pasiþiûrëkite, kokia ten tvarka, ir Jums nekils abejoniø. Taryba priëmë sprendimà direktoriø ið uþimamø pareigø atleisti.
Netiesa, kad nëra ðalyje dirbanèiø pelningai autoámoniø. Na, pavyzdþiui, Kauno “Kautra“. Mieli druskininkieèiai, dalyvaukite konkurse UAB “Druskininkø autobusø parkas“ direktoriaus vietai uþimti.
- Mieste be geros, rimtos prieþiûros gyvena nemaþai senø ir paliegusiø þmoniø, invalidø, kitokios globos reikalaujanèiø asmenø. Ar numatyta mieste árengti (steigti) seneliø prieglaudos namus? Jei numatyta, tai kur jie bus? Kada ketinama juos ákurti? Gal ligoninëje atidarytas slaugos skyrius ir yra seneliø prieglaudos namai?
A.M. Ligoninëje atidarytas slaugos skyrius nëra tas pats kaip seneliø ar invalidø slaugos namai. Slaugos namams pirkti savivaldybë paskelbusi konkursà, todël jie bus steigiami Savivaldybë tam neturës visø lëðø, todël reikës Vyriausybës pagalbos. Negaliu tiksliai pasakyti, kad dar ðiemet seneliø slaugos namus ásteigsime. Kita vertus, jeigu patys seneliai, bûsimieji slaugos namø gyventojai, galëtø savo lëðomis prisidëti ásigyjant baldus ar buitinius elektros prietaisus, sutvarkant pastatà - reikalai bûtø sprendþiami greièiau.
- Prieð 2-3 metus didelis þemës plotas Baltaðiðkëje buvo skirtas miesto gyventojø darþams. Vëliau tuometinë miesto valdþia visus ið èia iðvarë, motyvuodama komunikacijø ðioje vietoje statyba. Deja, jø iki ðiol nesimato. Atvaþiuokit ir pasiþiûrëkit, kaip ðis þemës plotas dabar atrodo. Baisu. Gal vël èia þmonëms bus gràþinti darþai?
A.M. Gerai prisimenu anksèiau iðdalintus sklypus Baltaðiðkëje. Tokiu bûdu þmonës turëjo uþsiëmimà, bet apie tuometinæ tvarkà tuose sklypuose kalbëti neverta, nes buvo pristatyta ávairiausiø “bûdø“, kurios miesto nepuoðë. Aiðku, ir ðiandien èia tvarkos nëra. Visa ði þemë padalinta á maþdaug 100 sklypø, ið jø 80 jau turi savininkus. Jie ir turëtø jà tvarkyti. Be to, á ðá kvartalà jau nutiestas vandentiekis ir fekalinë kanalizacija, todël statybas jau galima pradëti, taèiau, ko gero, savininkams trûksta lëðø.
Mano klausimas, mieli druskininkieèiai, Jums: ar reikia mûsø miestui turëti savo televizijos studijà, kad ir po pusvalandá kasdien, pavyzdþiui, Baltijos TV kanale. Toje laidoje bûtø pateikiama vaizdinë ir kitokia informacija apie miesto tarybos, administracijos, kitø ástaigø ir ámoniø veiklà. Nuomonæ apie tokios TV laidos reikalingumà norëèiau ið Jûsø gauti raðtu. Raðykite savivaldybei mero vardu. Jeigu Jûsø atsakymai bûtø teigiami, Baltijos TV greièiau atsirastø mûsø laida.
Aèiû uþ pateiktus klausimus ir pasiûlymus, atsipraðau, jeigu ne iki galo atsakiau. Rûpimais klausimais Jûs galite kreiptis á mane tiesiogiai - lankytojus asmeniniais klausimais priimu ketvirtadieniais, tik bûtina ið anksto paskambinti tel. 55355. Jums bus praneðtas susitikimo laikas, kad negaiðtumëte laukdami. Linkiu visiems geros sveikatos. Iki kito karto!

Kitas pareigûnas, kuriam visà spalio mënesá galite redakcijos telefonais pateikti jums rûpimus klausimus, yra Druskininkø kultûros centro direktorius Kæstutis Bieliukas. Po mënesio á skaitytojø klausimus jis atsakys “Druskonio“ puslapiuose. Be to, skambindami pageidaukite kito paðnekovo. Iki susitikimo rubrikoje “Pareigûnas atsako skaitytojams“! (tel: (8-233) 55116)


Redakcijai raðykite adresu vija@auste.elnet.lt
Visa medþiaga pateikta ðiame laikraðtyje yra ðio laikraðèio nuosavybë.