Lenciûgëlis, pinamas vien tik ketinimais

Arûnas ZURLYS

Pastatø griuvenø arba tiesiog tuðèiø niekam nereikalingø statiniø gausa mûsø kurorte daþnam atvykëliui bado aká. “Jeigu nëra investuotojø jiems atstatyti, tai gal miesto valdþia galëtø juos iðdalinti arba parduoti uþ simbolinæ kainà patikimiems vietiniams gyventojams, kuriems jie dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø reikalingi; tiems, kurie imasi atsakomybës uþ jø iðvaizdà ir remontà, pavyzdþiui, vietiniams dailininkams dirbtuvëms ásirengti,- neseniai prasitarë vienas gyventojas ið sostinës, kur, anot jo, tokie atvejai jau praktikuojami. - Ástatymø raizgalynæ juk galima pakoreguoti vietoje pagal esamas sàlygas savivaldybës sprendimais“.
Ið tikrøjø tuðèiø vertingø pastatø gausumo mastas mûsø mieste, ypaè

senamiestyje, ágavæs katastrofiðkà bûklæ, todël, mano manymu, savivaldybei tai turi itin rûpëti, juolab, redakcijos þiniomis, yra mieste asmenø, kurie imtøsi valdþios jiems keleriems metams iðnuomotus pastatus remontuoti, investuotø tam savo santaupas, jeigu þinotø, kad ásikûræ ilgesniam laikui ir nebus, pasibaigus nuomos laikotarpiui, iðvaryti.
Saugotinø vertingos architektûros statiniø likimas Druskininkuose - ypaè tragiðkas. Net lenteliø apie pastatø vertingumà savivaldybës atsakingi pareigûnai per daugelá metø neprisirengia prie jø prikalti. Gal dabartinë valdþia iðtaisys savo pirmtakø abejingumà? Kai miesto istorijos atþvilgiu - tyla, pati vietinë visuomenë imasi iniciatyvos, ir tai patvirtino kultûros þmoniø sujudimas senosiose gydyklose rugsëjo 18-àjà, pasaulinæ paveldo dienà. Prieð já savivaldybëje pasidomëjome, ar greitai senøjø gydyklø ir parko teritorijoje prancûzø firma “Baltic Cliper“ investuos 3 mln. Lt, nugriaudama ðalia gydyklø esanèià niekam nereikalingà katilinæ, sutvarkydama mineralinio vandens ðaltiniø zonà, statydama mineralinio vandens pilstymo cechà ir kt., kaip buvo praneðta buvusios kadencijos miesto tarybos paskutiniajame posëdyje, ávykusiame ðiø metø kovo mënesá. Tuomet valdþios vyrai kalbëjo, kad, ko gero, jiems pavyks átikinti prancûzus sutvarkyti ir senàsias gydyklas. Savivaldybës administratorë M.Rozalienë, atsakydama á mûsø klausimà, aiðkino, kad tuomet miesto tarybos posëdyje nuskambëjæs dþiugus praneðimas apie stambø investitoriø ið Prancûzijos iki ðiol teliko samprotavimø lygyje. Kà tai reiðkia - visi þinome. Tad ðmëkðtelëjusi viltis dël senøjø gydyklø ateities vël tapo valstybinës nuosavybës statinio, patikëto savivaldybei, neþinia. Vël þodeliais sielvartausime, kad nëra lëðø jam restauruoti, o jis vis grius. Kaip spëriai laukëja ðalia jo esantis parkas, nors seniausiai ávyko Druskininkuose þymiausiø ðalies kraðtovaizdþio architektø konferencija, kur sutartinai kartota, kad mûsø kurorto þeldynø bûklë - katastrofiðka. Vël pjausime iðsijuosæ medþius, nes juos iðsaugoti, laiku ir kompetetingai pasirûpinant, mums neáprasta. Nupjovæ paliksime visuomenës teismui tarsi árodymà, kad jø kamienai dar buvo neiðpuvæ ir galëjo stovëti, kaip neseniai ávyko M.K.Èiurlionio gatvëje, ðalia V.Krëvës, tapatinusio þmogaus ir medþio likimà, paminklo. Beje, ðie nupjauti didþiuliai medþiai riogsojo ir ðalia kito mûsø griaunamàjà, o ne kuriamàjà galià liudijanèio atvejo - nuðluoto nuo þemës vertingos kurorto medinës architektûros statinio, kurá bankas “Hermis“ pernelyg ilgai ruoðiasi (o gal jau ir nebesiruoðia) atstatyti. Rûpesèio þodþiais, o abejingumo darbais lenciûgëlá Druskininkuose galima pinti be galo. Nuo jau minëto senøjø gydyklø parko abejingumo grandinëlë vijasi prie fontanëliø Vilniaus alëjoje, pagrindinëje poilsiautojø pasivaikðèiojimø gatvëje, kurie, dideliam atvykëliø pasityèiojimui ir mûsø gëdai, kraupiais mediniais gaubtais buvo “globojami“ visà vasaros sezonà?! Ir taip toliau... Negi dël to vien pinigø stoka kalta?


Redakcijai raðykite adresu vija@auste.elnet.lt
Visa medþiaga pateikta ðiame laikraðtyje yra ðio laikraðèio nuosavybë.