Į renginį Žalia varna prie Ašarinio ežero nuolatos
susirenka gamtą ir paukščius mylintys žmonės
Lietuvos ornitologų draugijos renginys Žalia varna prie Ašarinio ežero
Gedimino Petkaus nuotraukos
Šnekiname Lietuvos ornitologų draugijos narį, projekto Žalvarniai koordinatorių bei paukščių stebėjimo stovyklų organizatorių Laimoną Šniaukštą.
- Jau keleri metai liepos mėnesį prie Ašarinio ežeriuko šalia Druskininkų vyksta paukščių stebėjimo stovyklos Žalia varna. Ko gero, jos dalyviai stebi ne vien reto mūsų šalyje paukščio žalvarnio perėjimo ir maitinimosi vietas? Papasakokite išsamiau apie šį tradicinį Lietuvos ornitologų draugijos renginį? Ar jis skirtas vien ornitologams profesionalams, turintiems atitinkamą stebėjimo įrangą, ar į stovyklą gali patekti ir gyvosios gamtos mėgėjai, tarkim, druskininkiečiai gamtininkai? Ar šiemet prie Ašarinio ežeriuko vėl iškils Žalios varnos palapinės?
- Lietuvos ornitologų draugija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje sparčiai nykstančius žalvarnius bei supažindinti su jų išsaugojimo galimybėmis, jau nuo 2007 metų organizuoja renginį Žalia varna.
Dalyviai - visi gamtą ir paukščius mylintys žmonės. Renginys paprastai prasideda žalvarnių paieškomis Druskininkų apylinkėse, iškeltų inkilų žalvarniams tikrinimu, valymu, taisymu bei apsaugų tvirtinimu. Kadangi žalvarnių jaunikliai jau daugiau kaip dešimt metų žieduojami, svarbu pasistengti nuskaityti pamatyto žalvarnio spalvinį žiedą ant dešinės kojos, kuris sudarytas iš dviejų raidžių rinkinio (pvz. AB). Anksčiau buvo naudoti geltoni, o nuo 2017 m. balti spalviniai žiedai su juodu kodu. Tokiu būdu galime nustatyti paukščio kilmę, svarbias maitinimosi vietas ir kitą informaciją. Tiesa, žiedo nuskaitymui reikalinga speciali įranga monoklis arba fotoaparatas su didelio priartinimo galimybe, tačiau daugelis gamtos stebėtojų tokią įrangą turi.
Renginio metu taip pat atkreipiame dėmesį ir į kitus paukščių apsaugos projektus, kaip, pavyzdžiui, nuo 2018 m. vykdomą upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklės gerinimą Lietuvoje (plačiau https://www.lifeterns.lt/). Viena iš projekto teritorijų - Nemuno upės salos ties Lipliūnais. Renginio dalyviai kviečiami apsilankyti netoli salų esančiame paukščių stebėjimo bokštelyje. Taip pat rengiame ir neformalias paukščių stebėjimo varžybas, t.y. kviečiame aplink stovyklavietės teritoriją pasivaikščioti ir suskaičiuoti visas rastas paukščių rūšis.
Antroje dienos pusėje vyksta Aštriausios akies varžybos. Tai galimybė renginio dalyviams pasitreniruoti nuskaitant žalvarnių žiedus. Nedidelėje teritorijoje, skirtingu atstumu iškabinamos žieduotų žalvarnių nuotraukos ir per duotą laiko tarpą kviečiame dalyvius perskaityti kiek galima daugiau žiedų. Kviečiame naudotis savo monokliais, o neturintiems suteikiame galimybę pasinaudoti kitų turimais.
Šiemet Žalios varnos renginys planuojamas liepos 30 d. Kaip įprasta, jis vyks Druskininkų savivaldybės Ašarėlio ežero stovyklavietėje. Daugiau informacijos bus skelbiama draugijos svetainėje www.birdlife.lt - Kodėl būtent Druskininkų miškuose peri reti mūsų šalyje paukščiai žalvarniai, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą, bei neretai tituluojami bene spalvingiausiais mūsų krašto sparnuočiais? Ar jiems negresia išnykimas, nes pagal perėjimo duomenis berods jų nedaug belikę?
- Druskininkų apylinkėse yra tinkami biotopai žalvarnių perėjimui bei maitinimuisi. Taip pat prie žalvarnių išsaugojimo prisidėjo ir ilgametis Druskininkų urėdijos darbuotojas Audrius Norkūnas, kurio iniciatyva dar iki 2010 metų buvo pradėti kelti inkilai žalvarniams, o nuo 2010 metų kartu su Audriumi darbus tęsia ir Lietuvos ornitologų draugijos savanoriai. Svarbu ne tik iškelti tinkamus žalvarniams inkilus (dėl trūkstamų natūralių uoksų), bet taip pat ir apsaugoti juos nuo plėšrūnų (pvz. miškinės kiaunės). Greičiausiai žalvarnių Druskininkų apylinkėse jau nebūtų, jei nebūtų vykdomos aukščiau minėtos veiklos. Nors jų populiacija Lietuvoje yra labai maža, t.y. pernai rastos aštuonios perinčios žalvarnių poros, tačiau panašus skaičius laikosi nuo 2010 metų dėka vykdomų apsaugos priemonių. Deja, kitose Lietuvos vietose perinčių žalvarnių nežinome. 2018 m. paskutinė žinoma žalvarnių pora dar perėjo Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, bet 2019 m. žalvarniai ten nebegrįžo. - Šių metų kovo mėnesį Druskonis, atsiliepdamas į ornitologų atnaujinamus duomenis apie kurtinių tuoktavietes, apibendrino šiuos atvejus, anksčiau aprašytus mūsų laikraštyje. Be kurtinių ir žalvarnių, kokie dar retesni Lietuvos sparnuočiai aptinkami Druskininkų apylinkėse?
- Druskininkų apylinkėse peri jau anksčiau minėtos mažosios žuvėdros, taip pat kukučiai, juodieji gandrai, lututės, ereliai rėksniai, juodieji pesliai, vapsvaėdžiai, stebėti erelis žuvininkas bei gyvatėdis. Norinčius dalintis žiniomis, naujienomis bei nuotraukomis (ar filmuota medžiaga) apie Lietuvos paukščius kviečiame jungtis prie Lietuvos ornitologų draugijos Facebook grupės.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
