Savanoriu tarnybą kariuomenėje pasirinkęs Martynas:
Tai geriausia patirtis mano gyvenime
Martynas tarnauti Lietuvos kariuomenėje užsirašė savanoriu
Su mama Druskininkuose, mokykliniais metais
Druskininkietis Martynas Žižys šią savaitę baigė devynis mėnesius trukusią privalomąją karo tarnybą. Dvidešimtmetis pareigą Tėvynei atliko Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Vos tik baigęs Ryto gimnaziją, Martynas užsirašė tarnauti Lietuvos kariuomenėje savanoriu. Patriotiškai auklėto vaikino tėvai žinomi Druskininkų verslininkai, kurorto senamiestyje restoraną Velvetti turintys Snieguolė ir Remigijus Žižiai džiaugiasi šiuo sūnaus sprendimu: karinė taryba Martynui davė ne tik daug žinių, naujų draugų, bet ir pasitikėjimo savimi.
Tarnybos vietą rinkosi pats
Baigiasi mano tarnyba, ši savaitė jau paskutinė, nors atrodo, kad tik vakar pirmąkart užsivilkau kario uniformą. Tie devyni mėnesiai kariuomenėje pralėkė kaip viena diena, - Druskoniui pasakojo Martynas, praėjusį savaitgalį sugrįžęs į Druskininkus aplankyti šeimos.
Vaikinas tarnauti Lietuvos kairuomenėje užsirašė savanoriu, vos baigęs mokyklą. Svarsčiau, ką rinktis toliau galvojau ir apie architektūros studijas, mąsčiau ir
apie kitas sritis, bet kadangi apsispręsti tuo metu man nebuvo taip paprasta, nutariau pirmiausiai atlikti pareigą Tėvynei. Šaukiamasis amžius, kaip žinote, yra nuo 18 iki 26 metų, todėl nusprendžiau, jog geriau atitarnauti anksčiau, nei vilktis kario uniformą tada, kai jau būsi baigęs studijas, turėsi darbą ir kitus įsipareigojimus, - pasakojo Martynas. Ar jo mamai tuomet nepakirto kojų žinia, kad jos mylimas sūnus nutarė šokti į aulinius? Ką jūs, čia jums ne sovietmečio armija su dedovščinos tradicijomis, dvokiančiais kazarmais ir šlykščiu maistu, - juokiasi Martynas, - Lietuvos kariuomenėje šauktiniais labai rūpinamasi, niekas netoleruoja jokių išsišokimų. Tarnybos laikas trumpas devyni mėnesiai, o ne dveji metai, kaip būdavo prie ruso. Tarnaujame modernioje kariuomenėje, daug sportuojam, mokomės, o maistą, beje, mums tiekia tikrai labai skanų.
Martynas, savo noru prisijungęs prie privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karo prievolininkų, galėjo pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą. Be to, šauktinius savanorius valstybė įvertina ir finansiškai: jie gauna 30 proc. didesnes išmokas, t.y. tarnybos metu gali sukaupti daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Druskininkietis užsirašė į Marijampolėje įsikūrusį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną. Pastarojo uždavinys užtikrinti Lietuvos kariuomenės vienetų bendrą kovinį aprūpinimą Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų bei plėtoti NATO ir ES aukštesniojo ešelono logistikos pajėgumą.
Išmoko gyventi kaip komanda
Martynas tarnybą Marijampolės batalione pradėjo pernai rugsėjį kartu su beveik 200 šauktinių. Didžiąją dalį jų sudaro vaikinai iš Marijampolės, Alytaus savivaldybių, bet yra atvažiavusių ir iš Kėdainių bei kitų Lietuvos vietų. Čia šauktiniai 9 mėnesius mokėsi individualių ir kolektyvinių kario įgūdžių, įgijo karines specialybes.
Iš pradžių šauktiniai privalėjo baigti bazinį kario kursą, kuris trunka tris mėnesius, paskui kariūnai buvo suskirstyti į kuopas. Martynas pasirinko štabo ir aprūpinimo kuopą.
Suprantama, karo tarnyba tai ne lengvabūdiška vasaros stovykla, kurioje gali miegoti kiek tik nori ir kada tik nori. Šauktiniai turi laikytis nustatytos tvarkos. Kambaryje, kuris tarp kariūnų vadinamas kūbriku, kartu su Martynu gyvena 16 šauktinių. Čia laikomasi geležinės tvarkos: turi būti kruopščiai paklotos lovos, nuvalytos dulkės, išplautos grindys, neturi matytis pašalinių daiktų viskas sukrauta spintelėse. Mano kambariokai 19-24 metų vyrai. Žinoma, visi mes esame su skirtingais pomėgiais, charakteriu, bet karo tarnyba tuo ir įdomi, kad išmoko susigyventi su tarnybos draugais. Pradžia visada yra sunki, kaip ir visur kitur. Kaip ir kiekvienoj šeimoj, būna visko. Bet mokėmės, gludinam kampus. Kartais manęs klausia, ar neerzina, jei kas šalia knarkia. Aš tai miegu kietai, negirdžiu nieko, - juokiasi Martynas.
Kariai gyvena, laikydamiesi griežtų dienos taikyklių. 6-ą ryto keliamės, tada mankšta, tvarkymasis, pusryčiai. 8 val. rytinis patikrinimas, tada paskaitos, taktinės pratybos. 12 val. pietūs, paskui vėl užsiėmimai, kurie tęsiasi iki 17 val. Po vakarienės kariūnai turi laisvą laiką. Sportuoja, žaidžia biliardą, stalo futbolą, skaito, žiūri televizorių, bendrauja telefonu su artimaisiais. 20.30 val. karių laukia vakarinis patikrinimas, ar visi savo vietose. 22 val. prasideda miego metas, - apie kario dienos kasdienybę pasakoja druskininkietis. Pasak Martyno, dieną, kol vyksta užsimėmimai, pratybos, kariai negali nešiotis mobiliųjų telefonų, juos leidžiama naudoti tik laisvu laiku. Tačiau asmeninius kompiuterius vaikinai turi pamiršti jų čia negalima atsivežti.
Išugdomas pasitikėjimas savimi
Pandemijos metu kariūnai į namus grįždavo retai, dabar su šeimomis, jei tik nori, jie gali praleisti kiekvieną savaitgalį. Aš tai važiuoju į Druskininkus, tiksliau, tėvai parsiveždavo kiekvieną savaitgalį. Čia susitinku su draugais, aišku, pasiilgstu ir asmeninės erdvės, ir mamos maisto, kas be ko, - juokiasi Martynas.
Druskininkietis Marijampolėje įsikūrusiame batalione praleistą laiką vadina geriausia vyriškumo mokykla, kurioje jis išmoko disciplinos, savarankiškumo, ir svarbiausia pasitikėjimo savimi.
Paklaustas apie tai, kaip pasikeitė jo gyvenimas, Martynas nedvejoja: Jis iš tiesų pasikeitė, ir į gerąją pusę. Karo tarnyba ne tik daug ko išmoko, bet ir duoda daug pasitikėjimo savimi.
Nors karinė tarnyba vilioja daugelį jaunuolių, Martynas pripažįsta, kad tarp jo bendraamžių yra ir abejojančių, bijančių ar ištvers toje kariuomenėje. Tačiau neištverti čia nėra ko žinoma, psichologiškai ir fiziškai turi būti pasiruošęs, o jei nesi pasiruošęs fiziškai bet kokiu atveju tave paruoš. Tam ir ateinama į kariuomenę.
Privalomąją karinę tarnybą atliekantys vaikinai sutinka, kad vienas sunkesnių dalykų, kuriuos teko įprasti kariuomenėje, tai - išeiti iš komforto zonos ir įprasti atiduoti pagarbą aukštesnio laipsnio kariams. Žinoma, iš pradžių būna nelengvi ir pirmieji mokymai bei pratybos, ir pirmieji žygiai su ekipuote į mišką. Bet kuo toliau, tuo viskas darosi lengviau.
Labiausiai nerimauja turbūt mamos
Sąlygomis šiandieninėje Lietuvos kariuomenėje šauktiniai nesiskundžia. Druskininkietis sako, kad viskas priklauso nuo tavo paties požiūrio, nusiteikimo, nuo asmeninės drausmės. Pasak Martyno, tarnybą pradeda įvairiausių charakterių žmonės, todėl reikia laiko, kol visi apsigludina.
Kariuomenėje ugdomas komandinis darbas, kariai vienas kitą privalo ne tik gerbti, bet ir drausminti. Devyniems mėnesiams kartu tarnauti susirenka vaikinai iš visos Lietuvos, skirtingi žmonės, nepažįstantys vienas kito, o jau praėjus keliems mėnesiams, patys pajunta, jog pradeda dirbti kaip komanda, vienas kitam stengiasi padėti, juda bendro tikslo link. Čia, pasak kariūnų, daugelis sutinka draugus, kaip sakoma, visam gyvenimui.
Martynas pritaria kitiems šauktiniams, kad sunkiausia turbūt yra pirma savaitė, kai reikia prie daug ko priprasti, vadovautis tam tikromis taisyklėmis, bet, kaip sakoma, žmogus linkęs prie daugelio dalykų prisitaikyti. Suprantama, sėdėti namie ir žaisti kompiuterinius žaidimus gal ir smagiau, bet ar taip gyvendamas ko nors pasieksi? , sako vaikinas.
Martynas sutinka, kad nemažai žmonių apie tvarką kariuomenėje ir dabar prisikuria visokių istorijų, nors net nėra joje tarnavę. Ypatingai dėl privalomosios karo tarnybos nerimauja šauktinių mamos. Mano mamai irgi skambino ne viena, klausinėjo, ar saugu tose kareivinėse, ar fizinis krūvis nėra per didelis, ar nesityčioja iš šauktinių. Tai mano mama, kaip kariuomenės gero vardo ambasadorė, kantriai visoms aiškino, jog nerimauti tikrai nėra dėl ko, - šypsosi Martynas. Gali į namus skambinti kiekvieną vakarą, gali grįžti namo kiekvieną savaitgalį, pagaliau juk ir tarnauji ne už jūrų marių, o vos už šimto kilometrų.
Pajutau savo kailiu, kad kario tarnyba iš tiesų tapusi garbės reikalu. Pats nustebau žmonių reakcija. Jei stoviu prie pėsčiųjų perėjos, vilkėdamas kario uniformą, visos mašinos sustos ir praleis. Bet jei noriu praeiti gatvę, apsirengęs civiliais rūbais, - jokio dėmesio iš vairuotojų pusės, - juokiasi Martynas.
Druskininkietis sako dar tik svarstantis, ką veiks po tarnybos gal stos į karo akademiją, gal pasirinks civilinę profesiją, o gal - darbą pasienyje. Galiu drąsiai sakyti, jog tie devyni mėnesiai, praleisti Vytenio batalione, buvo geriausia patirtis mano gyvenime, kurios metu gautas žinias galėsiu pritaikyti bet kuriam darbe, - pripažino Martynas.
Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas. Tel. 860146179.
Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com
