Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Saulės kolektoriai – kol kas tik karštam vandeniui
Violeta KLIMAITĖ

   Nuolat augant gamtinių dujų kainoms, druskininkiečiai vis didesnį dėmesį skiria alternatyviems šildymo šaltiniams. Alternatyvos tradiciniam kurui gyventojai ieško saulės energijoje. Kurorte populiarėja visame pasaulyje intensyviai naudojami saulės kolektoriai, tačiau druskininkiečiai juos kol kas naudoja tik karšto vandens šildymui. Apie patalpas gyventojai kalba atsargiai: saulės energija namų šildymui gali būti naudojama tik šiltesnio klimato juostose, kur gyventojus nuolat lepina saulės spinduliai, o Lietuvoje, kur džiaugtis saulėtomis dienomis galima vos kelis mėnesius per metus, saulės kolektoriai daug naudos neatneš. 

Saulės energija – tik vasarą

  
40 metų Zbignevas Stankevič saulės energija susidomėjo prieš ketverius metus. Druskininkietis, turintis dviejų aukštų namą kurorto senamiestyje, Kalnų gatvėje, jame įrengė svečių namus, tačiau dėl smarkiai išaugusių kuro ir elektros energijos kainų verslininkas buvo priverstas išbandyti alternatyvius šildymo būdus. „Atostogaujantys žmonės, o jų daugiausiai sulaukiame vasaros metu, naudoja daug vandens, todėl mano tikslas buvo sumažinti karšto vandens išlaidas. Susidomėjau saulės energija ir nusprendžiau įsigyti saulės kolektorius vandeniui šildyti“, - teigia Zbignevas. Saulės energiją panaudoti namo šildymui druskininkietis kol kas negalvoja – Dzūkijoje nėra tiek daug saulėtų dienų, o sudėtingesnės konstrukcijos vakuuminiai kolektoriai, gebantys „surinkti“ saulės energiją ir per debesų paklodes, ganėtinai brangūs. „Žinoma, tobulėjant technologijoms, saulės kolektoriai pritaikomi net ir regionuose, kurie negali pasigirti visus metus šviečiančia saule. Gali tokius kolektorius pasistatyti ir Druskininkuose, bet kada ši investicija atsipirks? Tas pats ir su geoterminiu šildymu. Svarsčiau įvairius variantus dėl patalpų šildymo: geoterminis šildymas – patogus dalykas, tačiau jo atsipirkimo laikas pakankamai ilgas, vis brangsta jam naudojama elektros energija. Ir taip skaičiavau, ir kitaip, bet kol kas likau prie tradicinio kuro – malkų. Tai - pigiausia kuro rūšis“, - sako druskininkietis. Zbignevas saulės kolektorius vandens šildymui naudoja šiltuoju metų laiku - nuo kovo iki spalio mėnesio. Žiemą vandenį šildo malkomis kūrenamas kuro katilas bei elektra.

Pastatė tris kolektorius

   Saulės kolektorių įsirengimas reikalauja tam tikrų investicijų, tačiau druskininkietis įsitikino, kad juos įsirengti vandens šildymui vasaros metu Lietuvoje finansiškai naudinga. Pateikiamais duomenimis, vidutinis metinis spinduliavimas Lietuvoje siekia maždaug 1000 kWh į 1 kv. metrą. Individualiame name gyvenanti 3-4 asmenų šeima, įsirengusi maždaug 4,5 m kv. metrų saulės kolektorių, vidutiniškai gali jų gaminama šiluma pasidengti apie 60 proc. metinio energijos poreikio, skirto vandens pašildymui. 
Saulės kolektorius Zbignevas išsirinko internete iš vienos Lietuvos bendrovės, turinčios platų prekybos šildymo prietaisais tinklą. Investicija druskininkiečiui prieš ketverius metus atsiėjo 10 tūkst. litų. „Įsigijau tris pagrindines plokštes, boilerį bei papildomą įrangą. Pasiėmiau montavimo brėžinius ir pats namuose viską susimontavau. Nieko ten labai sudėtingo, - šypteli nagingas vyras.  - Didelio stebuklo čia nėra: visos sistemos pagrindas yra saulės kolektorius, kuris sujungtas su specialiu siurbliu, paimančiu šilumos energiją iš kolektoriaus ir reguliuojančiu, kad itin karštą dieną jos į sistemą nepatektų per daug. Juk visą dieną saulės kolektorių kaitinantys tiesioginiai kaitrios saulės spinduliai gali jį įkaitinti ir iki 180 laipsnių. Iš kolektoriaus paimtą šilumos energiją siurblys perduoda į vandens boilerį. Šiame vandens šildytuve vandenį kaitina du gyvatukai. Vienu šiluma ateina iš saulės kolektorių, kitu – iš atraminio šildymo katilo. Pastarasis įjungiamas tik tokiu atveju, jei valdymo blokas užfiksuoja, jog saulės energijos nepakanka įkaitinti vandenį iki norimo lygio. Papildomas šildymo katilas kompensuoja skirtumą tarp saulės kolektoriaus teikiamos energijos ir namo gyventojų poreikio“. 

Taupymas akivaizdus

   Kadangi druskininkietis name per dvi dienas pats pasistatė saulės kolektorius, jis montavimo darbams sutaupė apie tūkstantį litų. 
   Negana to, vyras svečių namuose visas standartines elektros lemputes pakeitė ekonomiškomis. „Elektros suvartojimas patalpose sumažėjo 35-50 procentų“, - įsitikino vyras. 
Ketverius metus vandens šildymui naudojantis saulės kolektorius, druskininkietis paskaičiavo, kad dėka saulės energijos per metus jis sutaupo apie 2 tūkst. litų. 
   Verslininkas tikina, kad įdėti pinigai į saulės kolektorius jam atsipirks per 5-6 metus. Turintis pakankamai patirties, druskininkietis surizikuotų saulės energiją naudojančią įrangą susimontuoti ir namo šildymui, jei valstybė dotuotų jos įsigijimą. „Vokietijoje saulės kolektoriai šviečia ant kiekvieno stogo, kadangi valdžia remia atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. O mes, atrodo, grįžtame į akmens amžių: kurorte statomi namai puošiasi kaminais, pro kuriuos dūmais virsta kūrenamos malkos ir anglys“.

Saulė svečių namuose

   Saulės energiją vandens šildymui pasirinko ir 59 metų druskininkietis Vidmantas Antanaitis, kurorto senamiestyje, Šv.Jokūbo gatvėje, baigiantis įrengti svečių namus „Draugų namai“. Buvusios siuvyklos pastatas po rekonstrukcijos tapo jaukiu 15 kambarių viešbučiu. Pasiskaičiavęs būsimas karšto vandens sąnaudas 40 vietų svečių namams, V.Antanaitis apsisprendė investuoti į saulės kolektorius. Verslininkas pietinėje stataus stogo pusėje pernai sumontavo devynis saulės kolektorius, šįmet pastatė dar aštuonis, į vandens šildymui skirtą įrangą investavęs maždaug 40 tūkst. litų. Svečių namų šeimininkas planuoja, kad įdėti pinigai atsipirks per 4-5 metus. 
   Maždaug 40 kv.metrų ploto užimančios plokštės saulės energiją atiduoda pirmajame aukšte, pagalbinėse patalpose, sumontuotiems didžiuliams boileriams – 7 kub. metrų akumuliacinėms talpoms, kuriose laikomas karštas vanduo. 

Žiemą saulė nepadės

   Saulės kolektorius vandeniui šildyti V.Antanaitis naudos tik vasaros sezono metu. Pernai ant pastato stogo įtaisęs devynis saulės kolektorius, o šįmet dar aštuonis, V.Antanaitis nuolat stebi, kaip veikia naujoji vandens šildymo įranga, ir kada jis gali tikėtis ekonominės grąžos. „Skaičiai yra paprasti: vidutinis energijos kiekis, tenkantis vienam kv. metrui Lietuvoje, giedrą vasaros dieną – 1000 W/kv.m, apniukusią – 300 W/kv.m. Ant namo stogo sumontavęs septyniolika saulės kolektorių, įsitikinau pats: per vieną vasaros dieną saulės energijos dėka 4 tonų, maždaug 40 laipsnių turinčio vandens temperatūrą galima pakelti 20-čia laipsnių. Tokiam kiekiui vandens sušildyti iki 60 laipsnių reikėtų apie 0,5 kub. metrų malkų – maždaug 80 litų. Taigi taupymas akivaizdus, įvertinus net ir faktą, kad saulės kolektoriai vasarą veikia nuo 9 iki 17 val., apie septynias valandas per dieną“, - skaičiuoja V.Antanaitis. 
   „Jei saulės bus per mažai, karšto vandens nepritruksime – papildomai šildysime elektra. Žiemą patalpoms bei vandeniui šildyti naudosime tradicinį kurą – malkas, - sako V.Antanaitis, skeptiškai vertinantis idėją saulės kolektorius naudoti kaip priemonę namų šildymui. „Kai pas mus žiemos metu praktiškai nėra saulės, apie kokią patalpų šilumą galima kalbėti? Pernai, spiginant 25 laipsnių šalčiui, saulėtą dieną vandens temperatūra teužkilo 10-čia laipsnių, ir tai buvo tik kelios tokios dienos per visą žiemą“, - sako vyras. 

Saulės ūkis plėsis

   Po kelių mėnesių svečių namus kurorto senamiestyje atidarysiantis verslininkas teigia, jog tikrą saulės energijos naudą suskaičiuos tik apsigyvenus poilsiautojams. Tuomet bus aišku, kiek sunaudojama karšto vandens, ar užteks saulės spindulių visų poreikiams patenkinti. „Manau, kad be elektros neišsiversime netgi vasarą, tačiau jos reikės 60-70 proc. mažiau, nei šildant vandenį vien elektra“, - svarsto V.Antanaitis, neatmetantis galimybės plėstis, papildomai įsirengiant dar daugiau saulės kolektorių. „Ant stogo vietos dar yra“, - šypsosi vyras, didžiausią saulės energijos naudą matantis nuosavų namų ūkiuose.

   Individualiame name gyvenanti 3-4 asmenų šeima, įsirengusi maždaug 4,5 m kv. metrų saulės kolektorių, vidutiniškai gali jų gaminama šiluma pasidengti apie 60 proc. metinio energijos poreikio, skirto vandens pašildymui.

   Per vieną vasaros dieną saulės energijos dėka 4 tonų, maždaug 40 laipsnių turinčio vandens temperatūrą galima pakelti 20-čia laipsnių. Tokiam kiekiui vandens sušildyti iki 60 laipsnių reikėtų apie 0,5 kub. metrų malkų – maždaug 80 litų.

 

  Pagerbė negrįžusiųjų atminimą 
   Birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ratnyčios šv. Baltramiejaus bažnyčioje. Pagal tradiciją renginys buvo tęsiamas bažnyčios šventoriuje. Pasisakė 1941 metų tremtinys G. Kazlauskas bei vicemerė K. Miškinienė. Susirinkusieji pagerbė Sibire likusių tremtinių atminimą prie tremtinių Koplytėlės, uždegdami žvakutes, padėdami gėlių.
   Meninėje programoje dalyvavo moksleiviai, atvykę su tremtinių lagaminais, dalyvavo „Atgimimo“ vid. mokyklos mokiniai, jiems talkino Tremtinių choras. Minėjimas baigėsi bendra daina „Žemėj Lietuvos“, kurią susikibę rankomis dainavo visi renginio dalyviai.

“Druskonio” inf.

 

  Nenutruks gerumo estafetė 


Dalia AKULINIENĖ, 
Alytaus vaikų globos namų auklėtoja

   Alytaus vaikų globos namų auklėtiniai mokslo metų pabaigoje, gegužės 22-ąją, tarsi žirniukai išbyrėjo iš savo globos namų autobusiuko Druskininkų “Ryto“ gimnazijos kieme. 

  
Daugelis vaikų prisiminė, kad čia prieš metus lankėsi, o atvykusieji pirmąjį kartą tuoj atsidūrė ant gimnazijos moksleivių rankų. Vaikai atvažiavo žinodami, kad šiandien, be vaišių mokykloje, jų laukia ... kelionė garlaiviuku Nemuno upe. Tuo vaikai džiaugėsi jau prieš savaitę, kai sužinojo šią naujieną. Nerimavo, klausinėjo, prieš miegą svajojo. 

Prie direktorės pyrago 


   Spalvingas moksleivių būrelis nusivedė vaikus, o mes, pedagogės, buvom pakviestos puodelio kavos. Mokyklos direktorė Marytė Kriščiūnaitė pasidžiaugė savo moksleivių pasiekimais, ypač tų, kurie turėjo elgesio ar drausmės problemų, o atėję į “Ryto“ gimnaziją tarsi “užsikrėtė“ čia sklandančia tarp moksleivių rimtim ir atsakingumu, ne vienas čia rado sau mėgstamą užsiėmimą, tuo ne tik pradžiugindamas mokytojus ir savo tėvus, bet maloniai nustebindamas ir pats save. Juk kai pajunti, kad žinoti daug geriau negu nežinoti, laipteliais aukštyn tave jau veda pažinimo džiaugsmas, atveriantis vis naujas galimybes. Panašiai, kaip lipant į Liškiavos piliakalnį: kepina saulė, nelengva, bet kiekvienas laiptelis atveria vis daugiau nuostabaus gamtovaizdžio ir norisi lipti vis aukščiau. 
   Gimnazijos pedagogės pasakojo apie idėją mokslo metų pabaigoje padovanoti Alytaus vaikų globos namų mažiesiems kelionę į Druskininkus. “Vaikams turime duoti, kad paskui, jau suaugę, jie tęstų tą gerumo estafetę. Kitaip gerų darbų grandinė gali nutrūkti“,- sakė M.Kriščiūnaitė. Stalą papuošęs kvapnus pyragas neišvengiamai tapo dėmesio centru, ypač tada, kai paaiškėjo, kad jį kepė pati direktorė. Ji papasakojo, kaip išsikepti tokį pyragą, ir mielai dalinosi pyrago receptu su visais. 

Svajonių laive 

   Bekalbant apie rūpesčius, džiaugsmus, sėkmę ir problemas, dalinantis vasaros planais, nepastebėjome, kaip atėjo laikas važiuoti į prieplauką. Vaikų džiaugsmas buvo beribis, kai jie pamatė tikrą laivelį. Vedini už rankytės vyresniųjų draugų sulipo į garlaiviuką pagarbiai tylėdami. Turbūt kiekvienas savo vaizduotėje piešė laivą vis kitokį, vaizdavosi, kaip plauks ir dabar net kvėpavimą sulaikė iš džiaugsmo, kad svajonė pildosi. Saugiai įsitaisę šalia draugų, mažieji dairėsi, šypsojosi, čiauškėjo, tylėjo susimąstę arba gaudė rankutėmis vėją... 
   Mokytojos Aldona Brasevičienė ir Eglė Aurylienė, lydėjusios vaikus į šią kelionę, džiaugėsi savo auklėtinių atsakingumu, pareigingumu, gebėjimu pasirūpinti mažaisiais. Ant piliakalnio visi vaišinosi, gėrėjosi gamtos vaizdais, mėgavosi saule. Diena Druskininkuose baigėsi picerijoje. Čia gerą pusvalandį netilo vaikų kalbos, juokas, susižavėjimo šūksniai, pamačius “auksines žuveles”. Deja, viskas, kas prasideda, turi polinkį baigtis. Taip baigėsi ir diena, kurią galima pavadinti švente. Dar viena diena, kurią padovanojo alytiškiams “Ryto“ gimnazijos bendruomenė.

Vaikui – ne vis tiek 

   Namo važiavome tylūs ne tik dėl nuovargio, bet ir noro dar pagyventi įspūdžiais, patirtom emocijom, jausmais. Žvelgdama į ramiai besidairančius pro langus vaikus, prisiminiau direktorės žodžius apie gerumo estafetę. Norisi tikėti, kad šitie vaikai jos nenutrauks, bus stipresni už aplinkybes, likimą, patirtį ir prigimtį. Nieko jiems netrūksta globos namuose: sotūs, daugybė žaislų, šviesu, šilta, švaru, gražūs drabužėliai, spalvingos lovytės, dovanėlės ir tortai gimtadieniui, gerų žmonių dovanojamos išvykos... Tik nėra svarbiausio - tikrų namų ir tėvų. Yra tik liūdna patirtis, kurią atsinešė gimdami ir kuri lydėjo juos didžiąją dalį vaikystės. Prisiminiau vieno vaiko vieną sakinį ir vieną trumputį epizodą Grūto parke. Labai linksmai nusiteikę vaikai suposi, žaidė, stebėjo paukščius, gėrėjosi gaidžių “kelnėmis“ ir labai nustebo, kad strutis turi tik tris pirštus. Visi nutilo ir išsigando, kai priėjo prie vištvanagio narvo, nes paukštis be perstojo skraidė iš vieno narvo kampo į kitą, įsikabindamas nagais į tinklą... ,,Kodėl jį uždarė?“- tiesiai paklausė vienas vaikas. „O jeigu mes nežiūrėsim, ar jį paleis?“- akytės net sustingę laukė atsakymo. Ir ką reikėjo atsakyti mažam globos namų vaikui, kuris kaip niekas kitas gerai žino, ką reiškia gyventi ne taip, kaip numatyta visų gamtos, teisės, moralės normų. Tas vaiko klausimas ir tos jo akys privertė susimąstyti. Ar tikrai tas paukštis narve tik todėl, kad į jį galėtų pažiūrėti žmonės? Ką duoda žmogui paukščio kančios, skausmo, blaškymosi po narvą be saulės spindulio stebėjimas? O gal tai testas pasitikrinti jausmams? Tau skauda? Tau vis tiek? O gal smalsu? O gal tu net nematai, kad kažkas ne taip? Ką jauti ir kas esi? Vaikui ne vis tiek. Jis turi širdelėje gerumo grūdą ir labai norisi tikėti, kad nepaisant nieko išsaugos jį ir išaugins, ir perduos kitam - nenutrūks gerumo estafetė.
   Labai daug dėmesio ir meilės Alytaus vaikų globos namų vaikams dovanoja Druskininkų ,,Ryto“ gimnazijos bendruomenė.  “Atjautos, nuoširdumo, jautrumo- visko, ką gauna vaikai iš šito mūsų bendravimo, neįmanoma išmokyti jokiais pokalbiais, moralizavimu, pamokymais. Duodam vaikams tokią pamoką: matykit, jauskit, galvokit, saugokit, gerbkit, mylėkit, žinokit, gal net verkit ir niekada, niekada, niekada nepraraskit gebėjimo atjausti“,- su meile žvelgdama į savo mokinius, dėliojo savo mintis mokytojos A.Brasevičienė ir E.Aurylienė. Taip pat dėkojame šio projekto rėmėjams - „Minolgos“ ir „ Čili“ picerijos kolektyvams.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys

Langai






© 1997-2012 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.