Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Pusė manęs Veisiejuose, pusė – Druskininkuose“ 

Gydytojas J.Pileckis-A.Mikelionis XIX a. damų apsuptyje


A.Mikelionis, “Led Zeppelin” ir “Geltonas radijas”

Arūnas ZURLYS 

   41-erių metų veisiejiškis Algimantas Mikelionis su Druskininkais susijęs iracionalia magiška trauka, kaip pats aiškina. Ne vien nuo vaikystės lankomais artimais giminėmis, mūsų miestelyje apsistojusiais, bet gerokai įdomiau, tarkim, mūsų gamtos, aplinkos ar sodrios kavos kavinėse kvapais ar Ratnyčėlės pakrantės jaukia paunksme, kur būtinai užsuka parymoti. 

„Ne aš kaltas, aplinka – kalta“

   Nors Lazdijai nuo Veisiejų, be abejo, arčiau nei Druskininkai, tačiau taką link mūsų miestelio A.Mikelionis stipriau pramynęs. „Pusė manęs Veisiejuose, pusė – Druskininkuose“, - tarsteli. Vienas pirmųjų 14-mečio Algio vietinių globėjų buvo šviesios atminties treneris Algis Gedminas, kurio krepšinio treniruotes Vieciūnuose augalotas paauglys iš Veisiejų pradėjo lankyti. Vėliau 1 m 93 cm ūgio vaikinas perėjo kito Algio, trenerio Baranausko, žinion. Druskininkų krepšinio periodą A.Mikelionis užbaigė būdamas 18-metų bei turėdamas 1-ąjį žaidėjo atskyrį. Baigęs geografijos studijas Vilniaus universitete, redaktoriavo Mokslo ir enciklopedijų leidykloje Vilniuje, tačiau gamtos ir miškų vilionė sugrąžino atgal. Tad iš sostinės sugrįžo namolio. Po 3-ijų darbo metų rutinos valdiškame darbe Lazdijų savivaldybėje, apsisprendė rašyti “Druskoniui”, sau ir aplinkiniams viešai įrodęs, jog puikiai valdo žodį. “Ieškojau dvasingesnių temų”, - prisimena Algis savo straipsnius mūsų savaitraštyje. Temų ir žodžių paieškas tęsė 8-erius metus dirbdamas Veisiejų senelių globos namuose. “Atėjo toks gyvenimo momentas, kai negalėjau nerašyt”, - sako A.Mikelionis arba Aidas Kelionis, tokiu pseudonimu savo kūrybą viešinantis. Nors pats neabejoja, kad literatūrai, ko gero, esąs nuo vaikystės užkoduotas, nes augęs mamos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, bei tėčio, mėgėjo skaityti, namuose, šalia knygų lentynų. Nuosekli buvo pažintis su Veisiejų gydytoju Jauniumi Augustinu, kurio knygas skolindavosi. „Ne aš kaltas, aplinka – kalta“, - mirkteli šposininkas Algis, mėgstantis šmaikščiomis ir paradoksaliomis situacijomis ir savo kūrybą, ir kasdienybę pasodrinti. Panašiai elgiasi ir jo mėgstamiausi rašytojai – Juozas Erlickas, Michailas Bulgakovas, Stivenas Kingas, Džeromas K.Džeromas, Jurgis Kunčinas.
   Šiuo metu A.Mikelionio arba A.Kelionio dėmesį ištikimas nuo 1982-ųjų metų pomėgis futbolui, t.y. Europos čempionatui, pasiglemžęs, tačiau jį, persirengusį XIX amžiaus garsaus Druskininkų gydytojo Jono Pileckio apranga, galima protarpiais mūsų kurorto gatvėse to laikmečio damų apsuptyje išvysti. Algis šį personažą įkūnija projekte „Mineralinis miestelis“, nes mėgsta naujus iššūkius, humorą, pagaliau XIX amžių bei jo literatūros herojus Šerloką Holmsą ir Vatsoną. 
   Šiek tiek pasitaiso, apie savo pomėgius pasakodamas, nes esantis ir XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio kultūros, rengimosi stiliaus, muzikos besąlygiškas gerbėjas. Algis - prisiekęs grupės „Led Zeppelin“ fanas. 

Parašė du romanus 

   „Rašau pats sau, išgalvodamas istorijas ar situacijas ir jas intuityviai konstruodamas, braukydamas, perdarydamas, o po to parodau kitiems“, - atvirauja A. Mikelionis, rašymą prilygindamas psichoterapijai, kur tokio seanso bendrininkas yra skaitytojas, kuris skaito taip, kaip autorius rašo. Šią vienos redaktorės ištartą frazę Algis pakomentuoja populiariuoju posakiu „kaip pasėsi, taip nupjausi“. 
   Nuosekli Algio patirties laikotarpio, kai darė tai, ką norėjo ir sugebėjo, t.y. skaitė ir rašė, pasekmė – 2009 m. “Tyto Alba” leidyklos išleistas pirmasis jo romanas “Smėlynų vanduo”. Leidykla A.Mikelionio arba A. Kelionio romaną pristatė serijoje “Nauji vardai” kaip debiutuojantį netradicinį autorių, kuris atsiriboja nuo tuštybės ir šurmulio, stebėdamas savo personažų gyvenimą tarsi iš šalies ir subtiliai fiksuodamas, kas vyksta aplinkui. Veisiejiškio romanui iš pirmo žvilgsnio tiktų apibūdinimas “tas paprastas būties lengvumas”, nors akyliau įsiskaičius kyla gerokai prieštaringesnės mintys. 
   Šiais metais pasirodęs A.Kelionio antrasis romanas „Geltonas radijas“ – savaime įvykusi jo autoriaus rašymo ir skaitymo pasekmė. Ką mąsto ir mato šios neseniai „Vagos“ leidyklos išleistos knygos pagrindinis herojus Kazimieras, po 5-erių metų sugrįžęs namo, kiekvienas iš mūsų gali įsitikinti atradęs šį romaną „Vagos“ knygyne Druskininkuose. Jo autorių A. Mikelionį iš visų literatūros kritikų, jau pastebėjusių „Geltoną radiją“, labiausiai juokina moteriškosios literatūrologų dalies atsiliepimai. Rašytojas juokauja, kad „šis romanas subalansuotas ir tinka naudoti vyrams, tačiau gali skaityti ir moterys, pageidautina virš 40 metų“. 
   Savo pomėgį rašyti A.Mikelionis ironizuoja posakiu „Devyni amatai – dešimtas rašytojas“. Pritaikęs sau Moemo mintį, kuri vieninteliu atlyginimu rašytojui apibūdina malonumą rašyti ir palengvėjimą nusikračius minčių naštos. Į finalinį klausimą, kokius dar iššūkius „susikonstravęs“ ir jų netrukus imsiąs, Algis planuoja rašyti trečią romaną bei atminti dviračiu 26-is kilometrus nuo Veisiejų iki Druskininkų, kad galėtų kavinėje „Širdelė“ su barmenu Virgiu, puikiu futbolo žinovu, aptarti Europos futbolo čempionato rungtynes. 

 

  Laimėjo leipalingiečių kadrilis

Leipalingio šokių kolektyvas „Leipūnas” su vadove Asta Čmukiene

   Birželio 16 d. Druskininkų kultūros centro ir tautinio šokio grupės „Kadagys“ organizuotas tarptautinis tautinių šokių festivalis „Kadagynė“ mūsų mieste vyko jau 5-ą kartą. 

   Šįsyk festivalyje - konkurse dalyvavę tautinio šokio kolektyvai iš Vilkaviškio, Veisiejų, Lentvario, Aukštadvario, mūsų savivaldybės ir Gardino ne tik pristatė savo koncertines programas, bet ir varžėsi dėl žiūrovų įsteigto prizo kūrybiškiausiam kolektyvui. Visi kolektyvai konkursinėje programoje privalėjo sušokti kadrilį, kurį vertino žiūrovai. Pramogų aikštėje gausiai susirinkusieji, kiekvieną šokį palydėję plojimais, geriausiai įvertino Leipalingio laisvalaikio salės liaudiškų šokių kolektyvo „Leipūnas“ atliktą „Kalniškių kadrilį“, kuris tapo konkurso nugalėtoju ir saldaus prizo laimėtoju. Visiems festivalio kolektyvams įteikti padėkos raštai ir druskininkiečių menininkų sukurti specialūs prizai.

“Druskonio” inf.

 

  Įsikūrė užsienio menininkai 

(Iš kairės): Rita Mačiliūnaitė (Lietuva), Ana Horvat (Kroatija), Jesmond Vassallo (Malta), Tamara Wilhelm ir Susanna Gartmayer (Austrija)

   Praėjusį savaitgalį į Druskininkų kūrybos ir poilsio namus atvyko tarptautinė menininkų komanda, kurie Druskininkuose gyvens, semsis įkvėpimo, dalinsis patirtimi, kurs naujus meno projektus. Čia antrus metus tęsiama Tarptautinė menininkų rezidencijos programa, inicijuota Lietuvos kompozitorių sąjungos.
   Tarptautinė menininkų rezidencijos programa Druskininkuose „A.I.R.“ (Artist-in-Residence) skatina kūrybinius mainus tarp Lietuvos ir užsienio kūrėjų. Kaip ir praėjusiais metais, programa sulaukė susidomėjimo iš įvairių Vakarų Europos valstybių – Maltos, Austrijos, Kroatijos – meninių institucijų. 
   Šiuo metu Druskininkų kūrybos ir poilsio namuose, kur jau daugiau kaip tris dešimtmečius muziką kuria įvairių kartų Lietuvos kompozitoriai, vieši dvi austrų menininkės – klarnetininkė S.Gartmayer ir multiinstrumentininkė, savitų instrumentų meistrė T.Wilhem. Abi muzikantės, puikios improvizatorės, atvyko iš Vienos. Iš Kroatijos šiemet į Druskininkų rezidenciją atvyko kompozitorė A.Horvat ir multimedijos menininkas D.Sanvincenti. Muzikos kūrybines inspiracijas papildo dailininko iš Maltos J.Vassallo kūryba – savo paveikslus, įkvėptus Druskininkų gamtos, čia gyvenusių ir kūrusių Lietuvos meno asmenybių, jis pateiks rezidencijos pabaigoje. Savo kūrybiniu indėliu prie tarptautinio menininkų bendradarbiavimo prisideda ir jauna lietuvių kompozitorė R. Mačiliūnaitė. 
   Tarptautinės meno rezidencijos Druskininkuose dalyviai aplankys žymiausias miesto ir apylinkių vietas – viešės Švendubrės kaime, Raigardo slėnyje, aplankys senąsias Druskininkų miesto kapines, Grūto parką.
   Numatyti menininkų susitikimai su vietos bendruomene, žiniasklaida. Savo kūrybines idėjas kultūrinei Druskininkų miesto visuomenei rezidentai pristatys jau birželio 26 d., antradienį, 17 val. renginyje M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje.    Programoje – improvizacijos, fiksuota muzika, videomeno etiudai, disputas. Įėjimas laisvas. 
   Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiama kasmetinė meno rezidencijų programa siekia atrasti ir pritaikyti naujas erdves Druskininkuose šiuolaikinio meno darbams, siekti plataus ir nuoseklaus bendradarbiavimo tarp skirtingų Europos rezidencijų, kurti ir plėtoti ilgalaikius mainus tarp kompozitorių bei kitų sričių ir tarpdisciplininių menininkų. Kūrybinį bendradarbiavimo tęstinumą jau įprasmino šešių lietuvių muzikos kūrėjų dalyvavimas austrų menininkų inicijuotame festivalyje „Alles gut“ („Viskas gerai“), kuris, kaip 2011 m. Druskininkuose vykusios rezidencijos atgarsis, š. m. gegužės 10–12 d. vyko Austrijos sostinėje. 

“Druskonio” inf.

 

  Japonų šokio spektaklio premjera

Harmonija tarp gamtos, istorijos ir tradicinio meno


   Šiemet sukanka 90 metų, kai 1922 m. Japonija oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Svarbu pastebėti, kad 1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai, Japonija pareiškė, kad yra atkuriami diplomatiniai santykiai su Lietuva. Tai reiškia, jog tekančios saulės šalis nepripažino Lietuvos okupacijos. Šia proga į Lietuvą ir Druskininkus atvyksta aukščiausią meninę raišką įkūnijanti tradicinio japoniško šokio džiutamai trupė. 

   Nors Japonija ir Lietuva geografiškai yra toli viena nuo kitos, tačiau abi šalis sieja gilus tikėjimas ir pagarba gamtai. Lietuvoje rengiamo turo metu bus šokami kūriniai, kuriuose dominuos gamtos pasaulį nagrinėjančios temos.
Džiutamai šokis atskleidžia principinius wabi ir sabi japoniškos estetikos principus. Minimalistinė scenos dekoracija, dėmesys vieninteliam artistui bei užburianti tradicinių kanklių šiamisen ir tradicinės fleitos šiakuhači muzika. 
   Pastaraisiais metais Lietuvos žiūrovai turėjo galimybių susipažinti su vyrų dominuojamu No teatru, tuo tarpu džiutamai yra tradicinis tik moterų šokis, kuris bus pirmą kartą demonstruojamas Lietuvoje.

Kodėl pasirinkti Druskininkai?

   Neabejotina, kad Japonijoje žymiausias lietuvis yra ne mūsų krepšinio legenda Arvydas Sabonis, bet M. K. Čiurlionis. Lietuvos genijaus muzika ir ypatingai tapybos darbai žavi savo subtilumu ir savotišku paslaptingumu. Be to, meno žinovų vertinimu, kai kurie Čiurlionio kūriniai yra labai panašūs į tradicinio japoniško ukio-e raižinius. Todėl Hanasaki Tokidžio, planuodama pasirodymus, nusprendė būtinai vieną iš šokio spektaklių atlikti ir mūsų kurorto gyventojams bei svečiams. Kaip sako Tokidžio, ruošiantis išeiti į sceną, prieš jos akis visuomet iškyla M.K. Čiurlionio tapybos darbai, kurie ją žavi savo muzikalumu ir puikiai tinka meditacijai.  „Pirmą kartą susipažinusi su Čiurlionio kūryba visuomet svajojau aplankyti šio genijaus gimtąsias vietas. Labai džiaugiuosi, kad šiais metais mano svajonei bus lemta išsipildyti, ir tikiuosi, kad tai bus tik mūsų draugystės pradžia“, - teigia Tokidžio.

Apie Džiutamai

   Japonijoje išskiriamos dvi judesio formos: mai – sukimasis ir odori – šokimas. Pradžioje išskirtinis mai bruožas buvo sukimasis ratu ir trepsėjimas, o odori – šokinėjimas. Skyrėsi ir tikslai: mai buvo atliekamas kaip malda dievams ar žymiems valstybės veikėjams, o odori buvo savo paties dvasinio pakilimo išraiška. Džiutamai – viena iš nedaugelio meno šakų Japonijoje, kurias sukūrė ir puoselėjo moterys. Tai itin subtilus, labai didelę reikšmę pauzėms teikiantis menas, gimęs iš mergaitiškų manierų ir pomėgių ankštoje, šiaudiniais dembliais tatami iškloto kambario erdvėje. Čia labai svarbu grakštūs pirštų ir pečių judesiai, žvilgsnis, gebėjimas visu kūnu, jo vidumi pajusti erdvę.   Scenovaizdis nėra derinamas prie kūrinio muzikos, jis kuriamas pasitelkiant tradiciškai japoniškuose namuose esančias stumdomas popierines duris fusuma, slankiojančias popierines pertvaras šiodži, širmas, o žvakidės ir jų skleidžiama šviesa naudojamos atskirti šokėjos ir žiūrovų pasaulius. Žiūrovo vaizduotę žadina vien tik šis neįmantrus scenovaizdis ir šokėjos žvilgsnio jėga, likusi baltu grimu užmaskavus emocines veido išraiškas. Šokėja grakščiais pirštų ir pečių judesiais bei žvilgsniu ne pažodžiui perpasakoja vieną ar kitą istoriją, bet į atliekamą kūrinį prabyla ir savo pačios mintimis. Žiūrovas taip pat savaip reaguoja į šokėjos pasakojamą istoriją. Taip sukuriamas džiutamai pasaulis, todėl džiutamai, taip pat kaip ir raiškusis skaitymas, visada atliekamas vieno asmens.

Atlikėja:

   Tokidžio Hanasaki (gim. 1958 m.). Pirmą kartą pasirodė 1970 m. Kanzaki mokyklos narių susirinkime, Nacionaliniame dramos teatre. Nuo 1978 m. scenoje pasirodė Džiumai Kanzaki ir Tokidžio Kanzaki vardais. 1999 m. surengė pirmąjį kasmetinį Tokidžio mokinių susirinkimą. 2003 m. pradėjo individualią sceninę veiklą Tokidžio Hanasaki vardu ir tapo Hanasaki mokyklos įkūrėja. 2010 m. įkūrė Džiutamai sklaidos draugiją, kuri nuo 2011 m. vykdo Tokijo miesto Minato seniūnijos kultūros ir meno rėmimo paramos programą. Kasmet pasirodo Nacionaliniame teatre, Kioi Hall scenoje, Cerulean Tower No teatre, rengia rečitalius. 2004 m. surengė pasirodymus Prancūzijoje, Paryžiaus universitete. Džiutamai ir tradicinio japoniško judesio paslapčių moko ne tik Japonijoje, bet ir užsienyje.


2012 m. birželio 28 d. (ketvirtadienis) 19 val.
Druskininkų teatro festivalio “Eglės” sanatorijos salė (Eglės g. 1). Įėjimas nemokamas.

Renginį globoja Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos ambasada Japonijoje, Japan Foundation, EU Japan Festa

 

  „Meilė pagal grafiką“: vyriškos fantazijos labirintas 

   Birželio 29 d., penktadienį, 19 val. Druskininkų sanatorijos „Eglė“ scenoje „Domino“ teatras rodys Lietuvos žiūrovų itin pamėgtą britų dramaturgo Rėjaus Kūnio (Ray Cooney) situacijų komediją „Meilė pagal grafiką”.

   Adolfo Večerskio režisuota komedija iki šiol yra vienas populiariausių spektaklių Lietuvoje, garantuojantis be galo nuotaikingą linksmų ir kartais net absurdiškų situacijų dozę.

Jausmų dalybos pagal grafiką

   Spektaklyje pasakojama istorija apie paprastą Londono taksistą Džoną Smitą, vedusį dvi moteris.
   Jis turi automobilį ir pats sau nustato darbo laiką, jo gyvenimas visiškai įprastas, išskyrus tai, kad jis turi dvi žmonas – Merę ir Barbarą. Kartą mėgindamas apginti senyvą moterį, jis yra sumušamas ir netenka sąmonės. Atsipeikėjusį Džoną Smitą policininkas Trotonas nugabena pas Merę, nors pagal paties išradingojo taksisto susidarytą grafiką jis tą vakarą turėjo grįžti pas Barbarą... Viena melagystė veja kitą, kol prisistato kitas policininkas – pasirodo, sumuštas dar vienas taksistas, taip pat Džonas Smitas... Taip ir prasideda visi neįtikėtini nuotykiai ir visa galybė kurioziškų nesusipratimų.
   Komedija „Meilė pagal grafiką“ – apie meilę ir gyvenimą, šeimą, žmogaus laisves šeimoje ir vyrų bei moterų fantazijas. Kartais net ir dvi moterys negali užpildyti vieno vyro fantazijos. Žmonės turi daug ambicijų ir begalinių norų, tačiau neturi galimybių to realizuoti... Komedijoje gvildenamos ne tik meilės, šeimos temos, bet ir draugų vaidmuo žmogaus gyvenime.
   Spektaklis be galo nuotaikingas, linksmas. Labiausiai vaidinimas sužavi savo išradingumu ir įrodymu, jog žmogaus fantazija gali būti beribė. 

Žymių aktorių plejada

   Situacijų komedija „Meilė pagal grafiką“ nuolat sulaukia didžiulio žiūrovų dėmesio, kurie veiksmo metu leipsta nuo juoko. Aktorių replikos sprūsta viena paskui kitą, tuo tarpu žiūrovai net nespėja nuo juoko įkvėpti oro, taip praleisdami ne vieną juokingą mintį. Todėl neretai žiūrovai į šį spektaklį grįžta po kelis kartus.
   Šioje situacijų komedijoje vaidina ne vienas puikiai savo komedines talento puses mokantis atskleisti aktorius. Scenoje susitiks toks aktorių žvaigždynas: Vytautas Rumšas vyresnysis, Marius Jampolskis, Evaldas Jaras, Algirdas Dainavičius, Mindaugas Jusčius, Rimantas Giedraitis, Gabija Jaraminaitė - Ryškuvienė ir Dalia Brenciūtė. 
   Spektaklio dailininkas – Andrius Žibikas, kompozitorius – Faustas Latėnas.

 

  Žolininkės vešli pieva 



Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

   Dauguma, kas susitiko, bendravo su garbaus amžiaus Dzūkijos dukra, dar vadinama žolininke Ona Zakarauskiene, girdėjo ir jos pasisveikinimą: „Kap sveiki drūci?“. Tai įrašė ir Petras Zurlys, senjoros kraštietis, trečiosios autorės knygos „Dzūkijos žolės gydo“ anotacijoje. 

   Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekos direktorius P.Zurlys kartu su autore birželio 6 d. šią knygą pristatė ir Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Juos palydėjo prof. Libertas Klimka, pasidalinęs unikaliais pastebėjimais, mintijęs, jog didelis rūpestis yra, kad jaunimas gerbtų praeitį. Poetiškais vaizdiniais pristatė Lietuvoje ir netoliese mūsų esančius tautos paveldo lobius, tokius, kaip Subartonių kaimą, čiurlioniškus motyvus, drevinę bitininkystę Musteikoje, liaudyje vaizduojamą medį, jungiantį požemį ir dausas, kryžius, taip pat padarytus iš medžio kamieno... Geriausias atminties pagerbimas ir įprasminimas – pasodinti ąžuolą.   Profesoriaus iniciatyva Medininkuose pasodinta 500 ąžuolų. Svečias priminė išnykusias apeigas – gandro vaišes, pyragėlius su krekenomis arba su varške, kuriuos šeimininkės duodavo pavakariams, gandrams parskridus. Taip, žarstydamas tautos paveldo grūdus, profesorius atvedė ir į vešlią autorės O. Zakarauskienės atminties pievą, trečiąją knygą – pripildytą, anot jo, liaudiškos išminties krisliukų. Knygoje suguldyta žolininkių, gerųjų raganų – vaidilučių išmintis. Profesorius paaiškino, jog žodis „ragana“ siejamas su žodžiu „regėti“. Jis paragino pasinaudoti garbios senjoros patarimu, įrašytu knygos pabaigoje: „Dalinkitės su žmonėmis gerumu. Nors gal jums neatrodo jie to verti. Dalinkitės. Nuo to geriau bus ir jums, ir tiems, su kuriais dalinsitės. Gerumas grįš dvigubai“. Renginyje gerumas vyniojosi tarsi baltas siūlas nuo kamuolio. Garbių svečių pradėtas ridenti, autorės padėka suvilgytas, vijosi nuo pirmos „Burokaraisčio“ knygos iki antros. Pro jos atvertą langą nusileido prie trečios –„Dzūkijos žolės gydo“. Čia tiek daug žolelių nuotraukų, receptų! Galima ir susimazgyti. Tik autorės žodžiais: „Išguldžiau viską ant popieriaus, žmonės raštingi, tegul skaito ir pagal receptus gydosi“. Iš tiesų, kiek daug ir tų liaudiškų patarimų sudėta knygoje! Kai gandras vėluoja, kai „kliuku – kliuku“ užvaldo žmogų, jaunystės ir sveikatos išsaugojimo paslaptys ir... Visko neišpasakosi. Reikia imti ir skaityti. Tikrai druskininkiečiai senbuviai pažįsta O.Zakarauskienę, kaip pedagogę, 45 metus pašventusią šiam darbui. Pažįsta ir kaip tyliąją žolininkę, kuri močiutės Marijonos Vaškelevičienės, tetos Pranės Sviklienės, tų laikų kaimo žoliaunykių, patirtį įprasmina. 
   Žolininkė pasakojo apie kadugio, rasakilos stebuklingas gydomąsias galias, mėnulio kalendoriaus reikšmę. Atsakinėjo į klausimus. Nustebino jos atsakymas, jog vienintelė žolelė apetitui silpninti, norint numesti svorį, yra „valia“. Tik trejų devynerių rinkinio recepto negalėjo pasakyti, nes, išdavus jo paslaptį, neteks veikimo galios... O geriausiai jos veikia, užpylus „kurcinio ašarom“. Garbi senjora ragino mylėti, gerbti gamtą, naudotis jos gėrybėmis, bet jų neišnaikinti. Visiems linkėjo nepasenti nei kūnu, nei siela. O.Zakarauskienės mokiniai, gerbėjai dėkojo už jos patarimus, už neįkainojamą gerumą ir meilę, dalijamą kartu su receptais. Autorė padovanojo savo knygas ir savivaldybės viešajai bibliotekai. 
    Prie kavos ir arbatos puodelio dar išgirdome daug nuostabių profesoriaus L. Klimkos ir knygos autorės pasakojimų, kuriuos galėtume sudėlioti jau į naujus tautos paveldo knygos puslapius.
Ir dar vienas knygos autorės patarimas: „Užmirškite nors minutei savo problemas, tiesiog gėrėkitės supančia gamta.“


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys

Langai






© 1997-2012 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.