Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Sąskaitų už šildymą dydį lėmė ne tik vėsūs orai

   Daugelis druskininkiečių, sausio mėnesį gavusių sąskaitas už būstų šildymą praėjusių metų gruodį, neteko žado. Jos buvo kur kas didesnės, nei lapkričio mėnesį. Tačiau įdomiausia, kad tokio pat ploto butų, esančių skirtinguose namuose, išlaidos šildymui skiriasi net kelis kartus. 

Lėmė dvi priežastys


   Didžiulių sąskaitų už šildymą gruodį sulaukė daugelis visų šalies miestų daugiabučių gyventojų. Teigiama, jog taip nutiko dėl neįprastai šaltų paskutiniojo praėjusių metų mėnesio orų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gruodžio mėnesį nukritusi oro temperatūra vidutiniškai 2,5 karto didino šilumos suvartojimą šalies daugiabučiuose namuose, lyginant su lapkričio mėnesiu. 
   “Iš tiesų Druskininkuose, palyginus lapkričio ir gruodžio sąskaitas už šildymą, kai kurių namų gyventojams sausį jos padidėjo kone dvigubai”, - sakė savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Jaskelevičius. Anot jo, tai lėmė dvi priežastys. Pirmoji – orai. Štai vidutinė paros oro temperatūra lapkričio mėnesį siekė plius 4 laipsnius. Gruodį ji buvo daugiau nei minus 7 laipsniai. Praėjusio gruodžio temperatūra buvo net 5,5 laipsnio žemesnė už daugiametę vidutinę šio mėnesio oro temperatūrą, kuri yra minus 2,3 laipsnio. Keletą dienų gruodį laikėsi žemesnė nei minus 14 laipsnių temperatūra.
   Antroji sąskaitų augimo priežastis – nuolat kylančios gamtinių dujų kainos. Apie 80 proc. šilumos kainos Druskininkuose sudaro dujos.

Ženklūs skirtumai

   Tačiau kalbėdami apie šilumos vartojimo augimą, negalime pamiršti ne tik oro temperatūros, bet ir namų būklės. Daugiausia už šildymą tenka mokėti gyvenantiems senuose, nerenovuotuose, neefektyviai šilumą vartojančiuose namuose. Pasirodo, būtent namų būklė lemia, kad bendra šilumos kaina viso kurorto gyventojams vienoda, tačiau šilumos suvartojimas ir išlaidos to paties ploto butų šildymui skiriasi iki kelių kartų.
    Druskininkuose šilumos kilovatvalandė su PVM kainuoja 27,94 cento. Tačiau taupiausio ir labiausiai energiją švaisčiusio daugiabučio gyventojų išlaidos šilumai gruodžio mėnesį skyrėsi net kelis kartus.
   Pavyzdžiui, mažaaukščio kelių butų namo Vieciūnuose, Verpėjų g. 8, dviejų kambarių vidutinio 50 kv. m ploto buto gyventojai už šilumą gruodį mokėjo 682,5 litus. Tokio pat buto senos statybos medinio namo Šv.Jokūbo g. 15 gyventojams galėjo būti pateikta 665,5 litų sąskaita. Ateities g. 2 daugiabučio 50 kv. m buto gyventojams už gruodį prisiėjo mokėti 554,5 lito.
Efektyviausiai šilumą gruodžio mėnesį naudojo naujos statybos namo Neravų g. 39B gyventojai. Dviejų kambarių 50 kv. m buto šeimininkams šildymas tą mėnesį kaštavo tik 127,5 lito. Tokio pat dydžio buto naujos statybos name Liepų g. 2A gyventojai už šilumą gavo 216 litų sąskaitą. 
   Vidutiniškai druskininkiečių išlaidos 50 kv. m ploto buto šildymui naujos statybos namuose gruodžio mėnesį sudarė 191,75 lito, renovuotuose namuose – 223 litus, nerenovuotuose – nuo 305 iki 420 litų, blogos būklės namuose – 622 litų.

Kainuoja - susirūpink

   Pasak savivaldybės specialisto M.Jaskelevičiaus, šilumos sunaudojimą lemia kiekvieno namo konstrukcijų, sienų, inžinerinių konstrukcijų būklė, sienų varža, laiptinių langų sandarumas, stogo kokybė. Specialistas pastebėjo, kad daugiau šilumos sunaudoja ir tuo pačiu didesnių sąskaitų už šildymą sulaukia prastos būklės, senos statybos ir nedidelių namų gyventojai. “Apibendrintai galima pasakyti, jei daug kainuoja šildymas, reiškia, kažkas negerai su tuo namu, ir jo gyventojai turėtų susirūpinti”, - teigė M.Jaskelevičius.
  Druskininkiečiai kartais kreivai žiūri į butus, kuriuos kitų miestų gyventojai mūsų kurorte įsigiję kaip antrąjį būstą, žiemą jais beveik nesinaudoja ir laiko, užsukę šildymą. Ar tokie nešildomi butai neverčia kitų to namo butų savininkų už šilumą mokėti daugiau? “Jei tame negyvenamame bute įrengti reguliuojami radiatoriai, iki minimumo prisukus šildymą, kiti namo gyventojai patiria šilumos nuostolių, šildydami minėto buto sienas, - aiškino specialistas. – Tačiau senesnės statybos namuose nėra galimybės reguliuoti šilumą atskiruose butuose, todėl gyvenami ir negyvenami butai šildomi vienodai, ir kiti gyventojai skirtumo nepajunta”.
   Anot M.Jaskelevičiaus, šokiruotų didelių sąskaitų už šildymą gruodžio mėnesį druskininkiečių skundų savivaldybė nesulaukė. “Buvo keletas nepatenkintų žmonių skambučių, tačiau raštiškai nesiskundė niekas”, - šios savaitės pradžioje sakė specialistas.

“Druskonio” inf.

 

  Ieškoma lėšų Kultūros centrui

   Įšalas nekilnojamojo turto rinkoje, dėl pasaulinės finansų krizės pristabdytos investicijos nesujaukė Savivaldybės planų artimiausiu metu kurorte pastatyti modernų Kultūros centrą. Druskininkai, besidžiaugiantys nuolat didėjančiu poilsiautojų srautu, neturi šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios teatro, koncertų salės. „Darome viską, kad naujas Kultūros centras Druskininkuose atsirastų kuo greičiau. Kad čia gyvenantys žmonės ir mūsų svečiai galėtų matyti naujausius spektaklius, pasaulinio garso atlikėjų pasirodymus“, - teigia kurorto meras Ričardas Malinauskas. 

   Vietos valdžia tiki, kad šiam itin svarbiam Druskininkų objektui padės valstybė. Savivaldybės administracijos darbuotojai šiuo metu rengia būsimo Kultūros centro investicinį projektą teikti VIP-ui – valstybės investicijų programai 2012 metams, finansuojamai Kultūros ministerijos. Numatoma projekto vertė – 35 mln. litų. 
   Savivaldybės planai rekonstruoti buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salę, kuri po rekonstrukcijos taps didžiuliu renginių kompleksu ir įspūdingu statiniu, iki šiol buvo susiję su pačiu „Nemunu“. Lėšų koncertų salės rekonstrukcijai ketinta gauti, radus investuotoją minėtai sanatorijai. „Nemuną“ 2008 m. perėmusi Savivaldybė planavo sėkmingai parduoti šį objektą ir buvusios sanatorijos koncertų salę rekonstruoti per dvejus metus. Pradėti pastato griovimo darbai netrukus sustojo, įsisiūbavus finansų krizei. Neatsirandant patikimo ir lėšų turinčio pirkėjo „Nemuno“ sanatorijai, vilties kuo greičiau turėti modernų kultūros centrą vis dėlto yra. „Nesinori už centus parduoti „Nemuno“ sanatorijos, stambaus objekto Druskininkų senamiestyje. Geriau jau palaukti ekonomikos atsigavimo ir patrauklesnių pasiūlymų, - teigia meras R.Malinauskas. – Tikimės, jog taip kurortui reikalingam objektui pavyks lėšų gauti per valstybės investicijų programą. Šiuo metu ruošiame dokumentus teikti Kultūros centro investiciniam projektui“. Šiuo metu Druskininkai neturi padorios nei teatro, koncertų, nei kino salės. Vienintelė, esanti „Eglės“ sanatorijoje, tesutalpina vos 300 žiūrovų.

“Druskonio” inf.

 

  Naujovė mūsų ligoninėje pasiteisino 

Gydytojas traumatologas Andrius Žukauskas su med. slaugytoja Aldona Vengrauskiene operacinėje

   Šiomis dienomis sulaukta įspūdingo momento: klubo sąnarys Druskininkų ligoninėje implantuotas jau 300-ajam pacientui. 

Operuojami visos šalies pacientai 


   2005-ųjų metų gruodį “Druskonyje” pranešėme, kad Druskininkų ligoninėje pirmąsyk atlikta klubo sąnario protezavimo operacija. Atlikęs operaciją traumatologas ortopedas Andrius Žukauskas tąsyk planavo, jog mūsų ligoninėje bus pradėtos planinės stambių sąnarių protezavimo operacijos, kompensuojamos Valstybinių ligonių kasų. Kaip žinia, naujovė pasiteisino. Gauti leidimai įrašyti pacientus į eilę kompensuojamiesiems protezams, o sugedusių sąnarių keitimo operacijos iš esmės įsisavintos. Operuotis sąnarių į Druskininkų ligoninę atvyksta pacientai iš visos Lietuvos. Operuojant naudojami angliški “Biomet” firmos implantai, kokius naudoja ortopedai ir stambiose Vilniaus bei Kauno ligoninėse. Jei pacientas nenori sąnarių protezo laukti bendroje eilėje, jį gali nusipirkti savo lėšomis. Mūsų ligoninėje keičiami ir kelio sąnariai (jau atlikta 20 šio sąnario keitimo operacijų).

300-oji operacija

   “Labai malonu pažymėti, jog Druskininkų ligoninėje neseniai atlikome jau 300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, - sako gydytojas traumatologas A.Žukauskas. - Toks skaičius jau garantuoja patirtį, o stambiausios ortopedinės operacijos, atliekamos mūsų ligoninėje, jau nebestebina nei šalies medikų, nei pacientų. Be abejo, tai itin pagerino Druskininkų ligoninės įvaizdį Lietuvoje. Dera priminti, jog šią idėją pradėjome puoselėti su šviesios atminties gydytoju Romualdu Kondrotu 2003 metais. Buvo pateikti dokumentai Druskininkų ligoninei akredituoti sąnarių pakeitimo operacijoms. Gavę leidimus, pradėjome nuo pusinių endoprotezų. Tuomet pavienėms operacijoms atlikti atsiveždavau asmeniškai pasiskolintą iš Vilniaus ligoninės stacionaro brangų instrumentą - kaulinį pjūklą. Pirmojo pusinio endoprotezo operaciją atlikome senosiose ligoninės patalpose, vadinamajame „koridoriuje“, kur buvo įrengta laikina operacinė. Operuodavau vieną dieną per savaitę. Ilgainiui tokių operacijų daugėjo. Gavome leidimą implantuoti pilnus, t.y. totalinius endoprotezus. Pradėjome operuoti po vieną ligonį per 1-2 savaites. Tai buvo visiems didelis krūvis. Šiuo metu įprasta atlikti po 4-ias pilno endoprotezavimo operacijas per savaitę. Pernai per visus metus atlikome 118 totalinių endoprotezavimo operacijų. Tai iškalbingas rezultatas, pareikalavęs daug viso medikų kolektyvo jėgų. Ypatingai norėčiau išskirti operacinės med. slaugytoją Aldoną Vengrauskienę, meiliai vadinamą „Aldute-mamyte“. Tik ji pati gali papasakoti, kiek ryžto, darbo ir nervų reikėjo pirmosioms tokios apimties operacijoms. 
   Labai kvalifikuotai endoprotezavimo operacijoms “instrumentuoja” Jūratė Grėbliūnienė ir Aušra Kristinienė. Visą daugialypį instrumentų ir endoprotezų dalių ūkį „veža“ operacinės vyr. slaugytoja Alma Kasabuckienė. Dėkoju Chirurginio skyriaus kolegoms, med. slaugytojoms, jų padėjėjoms, gydytojams anesteziologams, anestezistėms, Reanimacijos ir reabilitacijos skyrių personalui, laboratorijai, Rentgeno ir Priėmimo skyriams, visus bendradarbius sveikindamas su 300-ąja endoprotezavimo operacija Druskininkų ligoninėje. Tai visų mūsų bendro darbo puikus rezultatas!”. 

“Druskonio” inf.

 

  Programuotojai pasidalino laimėjimus 

Apdovanojama Saulė Kuzminskaitė

   Kaip įprasta, žiemai įpusėjus, Druskininkų „Atgimimo” vid. mokykloje vyksta dr.J.Kazicko šeimos paramos fondo, Kauno technologijos universiteto ir mūsų mokyklos organizuojamas Dzūkijos krašto jaunųjų programuotojų ir IT konkursas. 

   Pagal dabartinius nuostatus laureatai gauna pinigines 300-400 Lt premijas, kurios bus įteiktos KTU vyksiančiame respublikiniame ture kovo mėnesį. Prieš keletą metų pasikeitus būsimųjų studentų priėmimo tvarkai, nebeliko galimybės laureatams be konkurso tapti aukštųjų mokyklų studentais, tačiau dalyvių skaičius dėl to nesumažėjo. 
   Į Dzūkijos regioninį konkursą susirinko 30 jaunųjų programuotojų ir tik 6 IT srities dalyviai iš Druskininkų, Trakų, Kaišiadorių, Alytaus mokyklų bei Lazdijų rajono Veisiejų gimnazijos. Druskininkams atstovavo 5 mokiniai: trys iš „Atgimimo” vid. mokyklos, po vieną iš „Saulės“ mokyklos ir „Ryto” gimnazijos. 
   Kaišiadorių raj. Žiežmarių vid. mokykla atsiuntė 5 mokinius, iš kurių 3 užėmė prizines programuotojų konkurso vietas. Geriausiai programavimo bei IT konkurso užduotis sekėsi kurti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazistams, laimėjusiems 1-ąsias vietas. Geriausiai pasiruošusiųjų mokinių rezultatai skyrėsi tik keliais balais, todėl praėjusiųjų metų šio konkurso 2-osios vietos laimėtoja druskininkietė 12-okė Saulė Kuzminskaitė nepateko į laureatų gretas. Tačiau ji buvo geriausia iš konkurse dalyvavusiųjų druskininkiečių. Druskininkų savivaldybė jau 8-erius metus globoja šį konkursą. Ji įsteigė prizus geriausiai konkursuose pasirodžiusiems mūsiškiams. Tad mero R.Malinausko padėka ir programuotojui labai reikalinga dovanėlė buvo įteikta būtent S.Kuzminskaitei. IT konkurse vienintelis dalyvavęs druskininkietis, dar tik 7-okas Karolis Naujalis iš „Saulės“ pagrindinės mokyklos gavo didžiulį mero paskatinimą ateičiai. Visi konkurso laureatai buvo apdovanoti konkurso organizatorių bei UAB „Biuras plius“ įsteigtais prizais. 
   Mokinių darbus vertino KTU Informatikos fakulteto dėstytojai, vadovaujami prof. E. Bareišos. Visi dalyvavę informatikos mokytojai analizavo 9-10 kl. vadovėlį „Šiuolaikiškas žvilgsnis į programavimo pagrindus“ , aiškinosi C++ galimybes, bendravo. Mokiniams buvo sudaryta atskira programa. Z.Bedalis, dr. J.Kazicko šeimos paramos fondo atstovas, pristatęs šios šeimos remiamą programą - geriausių mokinių mokymosi metus Amerikos privačiame koledže (tai kainuotų 44 tūkst. Lt), teigė, jog šiame konkurse dalyvauja visos Lietuvos devintokai, tačiau Dzūkija neatsiunčia savo gabiųjų mokinių, kurie galbūt net nežino apie šią galimybę. Druskininkų mokykloms pranešėjas padalino žurnalus „ASSIST“, kur nurodyta konkreti informacija apie tai -paskubėkite dalyvauti.

„Druskonio“ inf.

 

  Jau patvirtintos slidinėjimo kainos
   Šalia Mizarų statomo žiemos pramogų komplekso „Snoras Snow Arena“ statytojai slidinėjimo entuziastams siūlo po poros mėnesių ruoštis slidinėjimo sezonui ištisus metus. 

   „Snoras Snow Arena“ jau pradėjo komplekse dirbsiančių darbuotojų atranką: čia bus įdarbinta 70 žmonių, o anketas užpildė apie 800 pageidaujančių dirbti sniego arenoje. Patvirtintos ir pirmojo slidinėjimo sezono kainos: slidinėjimo bilietas visai dienai suaugusiam - nuo 49 Lt (darbo dienomis) iki 69 Lt (savaitgaliais ir švenčių dienomis). Norintieji pramogauti trumpiau, mokės mažiau, o vaikams, senjorams bei atvykstantiems su šeimomis numatytos nuolaidos. Pigiausiai pramogauti galės įsigijusieji abonementą visiems metams. 
   Į sparčiai statomą žiemos pramogų kompleksą nuolat gabenama ir montuojama įranga. Baigiamos montuoti sniego gamybos mašinos, keltuvai, apšvietimo sistema. Netrukus bus atgabenta sniego lyginimo technika. Jau įrenginėjamas finišo baras bei kitos vidaus patalpos, tarp jų ir didžiausias Baltijos regione žaidimų kambarys vaikams. 
   Pramogų kompleksas „Snoras Snow Arena“, kurio bendra vertė siekia 98 mln. Lt, įgyvendinamas viešojo ir privataus sektoriaus lėšomis. 58 mln. Lt yra įsipareigojusi investuoti UAB „Stamita“, Druskininkų savivaldybės pastangomis gauta 40 mln. Lt ES paramos.

“Druskonio” inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys


Viešbučiai visame pasaulyje. Clever-hotels.com Siūlome viešbučius Maljorke ir
  Automobilių nuoma

Langai






© 1997-2010 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.