Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Slidinėjimo trasas pasieksime ir gondolomis

  
   Mizarų kaime statomas uždaras kalnų slidinėjimo trasas druskininkiečiai bei kurorto svečiai galės pasiekti ne tik mašinomis, dviračiais ar pėsčiomis, bet ir gondolomis. Taip vadinami specialūs lynų keltuvai (nuotr.) bus sumontuoti prie vandens parko, į kuriuos įsėdus per kelias minutes bus galima pasiekti sniego pramogų objektą. 


   Savivaldybės taryba balandžio 30 d. posėdyje nusprendė rengti lynų keltuvų įrengimo nuo Druskininkų vandens parko iki uždarų kalnų slidinėjimo trasų Mizarų kaime specialųjį planą. „Tarp vandens parko ir slidinėjimo trasų tikslinga įrengti tiesioginį susisiekimą, tai užtikrintų abiejų objektų, kaip vientiso komplekso, didesnį patrauklumą“, - teigia Savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vilius Margelis. 
   Lynų keltuvų įlaipinimo-išlaipinimo aikštelę kurorto senamiestyje planuojama statyti priešais vandens parką, parkelyje šalia Vilniaus alėjos ir Maironio gatvės sankirtos. Panašūs keltuvai dažnai naudojami kalnuotose vietovėse, kuriais gabenami turistai į viršukalnėse įrengtas apžvalgines aikšteles ir pan. Idėją keleivius vežioti Druskininkuose pasiūlė patys keltuvų gamintojai, statantys savo įrangą dengtose slidinėjimo trasose. Lėšų gondoloms-keltuvams, kaip ekologiškam, elektra varomam transportui, Savivaldybė ketina ieškoti aplinkosauginiuose fonduose. Preliminariais paskaičiavimais, lynų keltuvai be montavimo ir pastatymo darbų kainuos apie 7 mln. litų.
Lynų keltuvų, sujungsiančių vandens parką su dengtomis sniego trasomis, ilgis bus 1 kilometras ir 160 metrų. Lynus laikys 6-7 atramos, pakelsiančios gondolas virš miesto, Nemuno upės ir medžių. Trasą stiklinėje gondoloje keleiviai turėtų įveikti maždaug per 5 minutes. Pro stiklines kabinas keleiviams atsivers puiki kurorto panorama. „Medžiai šiam tikslui nebus kertami“, - tikina kurorto meras Ričardas Malinauskas. Kol kas dar neapsispręsta, kiek turistinių kabinų keliaus iš vieno Nemuno kranto į kitą – iš kiekvienos pusės po tris ar po dvi. Keltuvai, kaip planuojama, tarnaus ne tik kaip susisiekimo priemonė, bet ir kaip apžvalginė kurorto aikštelė. „Druskininkai, be sveikatinimo, atostogų miesto, galės vadintis ir kalnų slidinėjimo kurortu“, - teigia R.Malinauskas. Keltuvai, kaip manoma, turėtų būti pastatyti po dvejų metų.

„Druskonio“ inf. 



  Verslininkui valdžia padarė nuolaidą


   Sunkmetis verčia skaičiuoti kiekvieną litą bei varstyti valdžios duris ir žinomus Druskininkų verslininkus. Ant nuomojamos valstybinės žemės, K.Dineikos gatvėje, mašinų stovėjimo aikštelę įsirengęs SPA „Vilnius“ (UAB „Raminora“) Savivaldybei nenori mokėti nuompinigių už sargo būdelę - kultūros paveldui priklausantį medinuką. 

   20 arų sklypą iš valstybės išsinuomojusi bendrovė „Raminora“ prestižinėje kurorto vietoje, šalia K.Dineikos fizinės kultūros parko, savo klientų patogumui įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę. Už gautą sklypą kurorto senamiestyje „Raminora“ vietos valdžiai pasižadėjo už 100 tūkst. litų rekonstruoti jame esantį ir kultūros paveldui priklausantį 20 kv.m namelį bei už jį mokėti minimalų nuomos mokestį –260 litų per mėnesį. 
   Tačiau siaučiant ekonominei krizei, mokami nuompinigiai bendrovei „Raminora“ pasirodė per dideli. Esą prieš šešerius metus į namelį buvo investuota 100 tūkst. litų, todėl nėra jokios ekonominės logikos už jį kiekvieną mėnesį mokėti po 260 litų, juolab kad už 20 arų sklypą kasmet į vietos biudžetą mokamas ir žemės nuomos mokestis. 
   Skųsdamasis sudėtingomis laikmečio sąlygomis, į Savivaldybę kovo pabaigoje kreipėsi SPA „Vilnius“ gen.direktorius Valdas Trinkūnas, prašydamas mažinti SPA centro automobilių stovėjimo aikštelėje esančio namelio Sausoji g.8 nuompinigius. Vietoj dabar į biudžetą pervedamų 260 litų per mėnesį V.Trinkūnas pasisiūlė mokėti simbolinį 1 lito mokestį.
   Į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukto namelio nuoma SPA centro savininkui atrodo gerokai per didelė. „Pagal 2004 m. gegužę su Savivaldybe sudarytą sutartį įrengdami automobilių stovėjimo aikštelę Sausoji g.8, 2004 m. visiškai perstatėme apleistą ir nenaudojamą sandėlį – garažą, kuris buvo ir yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, - teigia V.Trinkūnas. – Šio 20 kv.m ploto pastato, kaip kultūros paveldo objekto perstatymas ir pamatų permontavimas mūsų bendrovei kainavo daugiau kaip 100 tūkst. litų. Jei nebūtume to padarę, tikėtina, šiandien pastatas dėl visiškai kiauro stogo ir supuvusių langų būtų sunykęs“. „Nežiūrint į tai, kad investavome didelę pinigų sumą ir naujai atkūrėme kurorto senamiestyje esantį kultūros paveldo objektą, už jo nuomą kiekvieną mėnesį mokame po 260 litų. Šis nuomos mokestis per 25 metus mums papildomai kainuotų dar 78 tūkst. litų. Bendra investicijų ir nuomos suma visiškai neatitinka jokių ekonominės logikos ir laikmečio sąlygų“, - skaičiuoja SPA „Vilnius“ savininkas. V.Trinkūnas Savivaldybei pasiūlė sargo būdelę-kultūros paveldo objektą parduoti „Raminorai“, o kol bus priimtas sprendimas dėl namelio perdavimo, nuomos mokestį sumažinti iki 1 lito per mėnesį. „Juk nuomojamo pastato priežiūra bei eksploatacija reikalauja sąnaudų“, - dėstė V.Trinkūnas. 
   Savivaldybės taryba, balandžio 30 d. posėdyje apsvarsčiusi SPA „Vilnius“ savininko prašymą, nutarė padėti stambiajam verslui - vietoj 260 litų UAB „Raminora“ už sargo būdelę nuo šiol mokės 100 litų be PVM.

„Druskonio“ inf.

 

  Gegužės 3 d. prasidėjo visuotinis žemės ūkio surašymas
   Lietuvoje gegužės – rugpjūčio mėn. vyks trečiasis mūsų valstybės istorijoje žemės ūkio surašymas (surašymai vyko 1930 m., 2003 m.), kurio metu bus apklausiami žemės ūkio veiklos subjektai ir kiti žemės naudotojai.

   Žemės ūkio surašymas (toliau – surašymas) – tai valstybės mastu vykdomas visų žemės ūkio valdų gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas. Surašymo tikslas – surinkti tikslius statistinius duomenis, kurie reikalingi Lietuvos žemės ūkio raidai analizuoti, pokyčiams, įvykusiems Lietuvos žemės ūkyje įstojus į ES, nustatyti, žemės ūkio plėtros galimybėms numatyti, ES skiriamos paramos efektyvumui ir jos poreikiams ateityje įvertinti.
   Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja įstatymai, todėl surinkti duomenys bus panaudoti tik statistikos tikslams. Su mokesčiais, socialiniu draudimu ar kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi ir neturės nieko bendra.
   Surašymas bus atliekamas nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki birželio 30 d. seniūnijose, kuriose deklaruojami žemės ūkio pasėliai. Jose dirbs surašymo specialistai, kurie apklaus žemės naudotojus, atėjusius pateikti pasėlių deklaracijų ir užpildys surašymo lapus. Nedeklaruojantys pasėlių, bet dirbantys žemę ir (ar) laikantys gyvulius, paukščius ar bites gyventojai taip pat bus kviečiami į seniūnijas pagal savo gyvenamąją vietą atsakyti į surašymo klausimus.
   Nedeklaruojantieji pasėlių ir tie, kurie gegužę – birželį nebus atvykę į savo seniūnijas pateikti savo duomenų, iki rugpjūčio mėnesio pabaigos surašinėtojų sulauks namuose (sodų bendrijos nebus apklausiamos). Taip pat bus apklausiamos ir visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės.
   Žemės naudotojai, turintys ne mažiau, kaip vieną hektarą naudojamų žemės ūkio naudmenų, galės užpildyti elektroninę surašymo lapo formą. Kaip prisijungti prie statistikos departamento elektroninės surašymo lapo užpildymo sistemos, bus paaiškinta žemės ūkio valdų savininkams išsiųstuose laiškuose.
   Surašymo metu bus prašoma pateikti duomenis apie ūkyje naudojamus žemės plotus (nuosavus ir nuomojamus), žemės paskirstymą pagal žemės ūkio naudmenas, sodų ir uogynų rūšis ir plotus, žemės ūkio augalų pasėlių rūšis ir plotus, laikomų ūkinių gyvūnų rūšis ir skaičių pagal amžiaus grupes, naudojamą žemės ūkio techniką, ūkinių pastatų plotą, ūkyje dirbančius šeimos narius jų amžių, profesinį pasirengimą žemės ūkio srityje, vidutinį per dieną ūkyje dirbtų valandų skaičių, dirbamą kitą mokamą darbą, nuolatinių samdomų darbuotojų skaičių, jų dirbtą laiką, laikinų samdomų darbuotojų dirbtų dienų skaičių, žemės ūkio gamybos metodus.
   Tikimės geranoriško gyventojų dalyvavimo atliekant Lietuvos Respublikos 2010 m. visuotinį žemės ūkio surašymą. 
   Informaciją apie visuotinį žemės ūkio surašymą galima rasti Statistikos departamento interneto svetainės www.stat.gov.lt rubrikoje „ Žemės ūkio surašymas ”. Taip pat nuo gegužės 3 d. darbo dienomis ( 8 -17 val.) galėsite skambinti ir gauti atsakymus į Jums iškilusius klausimus dėl žemės ūkio surašymo nemokamu telefonu 8 800 01239 . Informacija teikiama ir statistikos departamento Kauno teritorinėje statistikos valdyboje (Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių gyventojams) tel. ( 8-37 ) 312 580, 312 544.

Kauno TSV viršininkas Juozas Liutkus



  Vandens parkas skaičiuoja nuostolį
   Praėjusius metus Druskininkų vandens parkas (UAB „Druskininkų vandentiekis“) baigė su 1 mln. 697 tūkst. litų nuostoliu. Pagrindinėmis nuostolingo darbo priežastimis bendrovės direktorius Edmundas Antanaitis vardija sumažėjusius lankytojų srautus, nuo 5 iki 21 proc. įmonės veiklai padidėjusį pridėtinės vertės mokestį, išaugusias šildymo sąnaudas, taip pat padidėjusias banko palūkanas už paimtą kreditą.

Kaltas PVM

  
Prieš trejus metus atidaryto Druskininkų vandens parko finansinė pradžia buvo gerokai sėkmingesnė. 2008 m. vandens pramogų objektas uždirbo beveik 1 mln. 400 tūkst. litų grynojo pelno. Pirmaisiais savo veiklos metais, 2007-aisiais, Vandens parkas metus baigė net su 4 mln. 239 tūkst. litų pelnu. 
   Pagrindine priežastimi, lėmusia nuostolį 2009-aisiais, bendrovės direktorius Edmundas Antanaitis vardija ne tik dėl ekonominės krizės sumažėjusius lankytojų srautus, bet ir pasikeitusią mokestinę bazę. Iki 2009 m. sausio 1 d. vandens parko pajamoms už bilietus į vandens pramogų ir pirčių erdves taikytas 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo padidintas iki 21 proc. „Net 16 proc. PVM mokesčio padidinimas per praėjusius metus, įmonei besilaikant bilietų kainų nedidinimo lankytojams politikos, turėjo itin neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rodikliams. Įmonė negavo apie pusantro milijono litų pajamų“, - teigia E.Antanaitis.
Didžiausią sąnaudų dalį, t.y. apie 25 proc., praėjusių metų vandens parko balanse sudarė išlaidos darbo užmokesčiui, apie 22 proc. - energetiniams resursams (šildymui, elektrai ir šaltam vandeniui), apie 18 proc. - amortizaciniams atskaitymams. Vandens parko gerus finansinius rodiklius mažina ir iš banko „Snoras“ 2006 m. paimta paskola. Pernai įmonė bankui grąžino 743 tūkst. 568 Lt paskolos bei sumokėjo 1 mln. 485 tūkst. Lt palūkanų, kurios sudaro 12 proc. visų įmonės patirtų sąnaudų. Nuo 3 iki 10 proc. padidėjus palūkanų normai, pernai bendrovė palūkanų sumokėjo 33 proc. arba 366 tūkst. Lt daugiau negu 2008 m.

Linkėjimai šilumininkams

   Skaudžia finansine rykšte bendrovės direktorius vadina ir smarkiai pabrangusią šilumos energiją. „Įmonė didelį dėmesį skiria šilumos energijos taupymui. 2008 m. šildymui sunaudota 8 proc. mažiau šilumos energijos negu 2007 m., o pernai – 10 proc. mažiau negu 2008 m. Tačiau dėl šildymo pabrangimo, net 22 proc. arba 249 tūkst. litų padidėjo šildymo sąnaudos. Esant tokiai šildymo kainai, esame priversti dirbti už šilumą“, - skundžiasi E.Antanaitis.
   Savivaldybei priklausantis vandens parkas, vienas pagrindinių traukos centrų Druskininkuose, ateity gali turėti alternatyvų šilumos energijos šaltinį – įsirengti geoterminį šildymą ar pan. Iki šiol vietos valdžia gan griežtai pasisakydavo dėl stambių verslo objektų planų atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų – tokiu atveju šildymo kaina didėtų smulkiesiems vartotojams. Tačiau kantrybės lašai, rodos, senka ir Savivaldybei. „Perduokit linkėjimus „Litesko“ vadovams, jeigu nebus atsižvelgta į vandens parko, kaip stambiausio vartotojo, interesą gauti šilumą priimtinesne kaina, mes tikrai palaiminsim investicinį projektą dėl alternatyvaus šilumos energijos šaltinio“, - Savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 30 d., tvirtinant vandens parko finansinę ataskaitą, Tarybos nariui, UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ direktoriui R.Viniarskui pareiškė meras Ričardas Malinauskas. 

Sumažėjo lankytojų

   Finansinius metus bendrovei gadino ir dėl krizės sumenkusi gyventojų perkamoji galia. 2009 m. vandens parkas sulaukė 313 tūkst. 765 lankytojų, t.y. 24,2 proc. mažiau nei 2008 m. ir 26,1 proc. mažiau nei 2007 m. 
   „Didžiausi lankytojų srautai, kaip ir ankstesniais metais, buvo liepą bei rugpjūtį, - teigia E.Antanaitis. – Pernai populiariausi vėl buvo 3 val. trukmės bilietai suaugusiems į vandens pramogų ir pirčių erdves. 2009 m. vandens parko bilietų kainos nekito, tačiau daugiau parduota ilgesnės trukmės (4 val.) bilietų. Pernai visos dienos parduotų bilietų dalis, kaip ir 2008 m., sudarė 18 proc., tuo tarpu 2007 m. tik 10 proc.“. 
   Dažniausiai vandens parke 2009 m. lankėsi suaugę asmenys (63 proc.) ir šeimos (19 proc.). Nežymiai sumažėjo vaikų ir moksleivių. Pagrindiniai vandens pramogų dalies lankytojai – suaugę asmenys (40 proc.), moksleiviai (31 proc.) ir šeimos (20 proc). 
Didžiausią lankytojų srautą (67 poc.) pernai sudarė lietuviai, likusius 33 proc. - kaimynių (Lenkijos (21 proc.) , Rusijos (4 proc.), Baltarusijos (5 proc.), Latvijos (2 proc.) ir kitų (D.Britanijos, Suomijos, JAV ir kt. (~1 proc.) šalių piliečiai. 2009 m. vasarą (liepos – rugpjūčio mėn.) apie pusė vandens parko lankytojų buvo lenkai.
   „Analizuodami lankytojų srautus, dėmesį skyrėme ir į tai, iš kurios Lietuvos vietos į mūsų parką atvyksta daugiausiai žmonių, - sako E.Antanaitis. - Paaiškėjo, kad vandens parko pramogas labiausiai pamėgę Kauno ir Alytaus apskričių gyventojai (po 31 proc. visų lankytojų). Tuo tarpu Vilniaus apskrities gyventojai sudarė tik penktadalį (19 proc.) visų Lietuvos lankytojų“.

Pamėgo kauniečiai ir alytiškiai

   Pernai rugsėjo – gruodžio mėnesiais didžiausias lankytojų skaičiaus skirtumas vandens parke buvo pastebėtas darbo ir savaitgalio dienomis (iki 70 proc. mažiau lankytojų darbo dienomis), tuo tarpu balandį ir visais vasaros mėnesiais lankytojų skaičiaus svyravimai darbo ir nedarbo dienomis nebuvo tokie dideli (iki 33 proc.). 
   Savaitgalio dienomis pernai vandens parke per dieną vidutiniškai lankėsi 1 tūkst. 44 lankytojai, darbo dienomis – 610. Populiariausi buvo sausio, vasario ir rugpjūčio savaitgaliai, prie kurių prisidėjo šventinės dienos, t.y. ilgieji savaitgaliai.
   Pernai vandens parko lankytojai įsigijo 1 tūkst.278 vandens pramogų dalies mėnesinius abonementus ir 2 tūkst. 313 abonementų vandens pramogų bei pirčių erdvės paslaugoms. „Populiariausi, kaip ir 2008 m., buvo abonementai į vandens pramogų ir pirčių erdves suaugusiems 3 valandoms. Lankytojai, įsigiję mėnesinius abonementus, jų galiojimo laikotarpiu vidutiniškai vandens parke apsilankydavo apie 10 kartų, - pastebi vandens parko vadovas. - Daugiausiai abonementų įsigijo druskininkiečiai bei lankytojai iš Kauno, Alytaus apskričių. Abonementai taip pat buvo populiarūs ir tarp ilgesniam laikui Druskininkuose apsistojusių svečių iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir kt.“. 

Mažės darbuotojų

   Starto pradžioje vandens parke dirbo 103 darbuotojai. Pernai bendrovė priėmė 4 naujus darbuotojus, atleido - 6. 2009 m. pabaigoje vandens parke buvo užimta 91,5 etato, dirbo 94 darbuotojai, iš jų 7 darbuotojai, esantys vaiko auginimo atostogose. Dėl ekonominio sunkmečio vandens parko darbuotojams atlyginimai buvo sumažinti maždaug 10 proc. „Dėl ekonominių priežasčių pradėti vykdyti struktūriniai pertvarkymai, naikinamos dvi baseinų skyriaus ir 2 pirčių skyriaus vedėjų pareigybės, paliekant vieną Pirčių ir baseinų skyriaus vedėjo pareigybę. Taip pat šiame skyriuje panaikinamos trenerio-instruktoriaus pareigybės, mažinamas baseinų instruktorių etatų skaičius, - teigia E.Antanaitis. - Klientų aptarnavimo skyriuje neliko asistento ir nuomos punkto darbuotojo pareigybių. Darbuotojai, užėmę šias pareigas, buvo perkelti dirbti į administratorių pareigas. Šįmet, užbaigus bendrovės struktūrinius pertvarkymus, vandens parke liks dirbti 88 darbuotojai“. 

Bus nudistų pliažas


   Pabaigus finansinę ataskaitą, Savivaldybės tarybos nariai kur kas žvaliau pasijuto klausydami vandens parko ateities planų. Vietos politikus itin sudomino E.Antanaičio pasakojimas apie planuojamą įrengti nudistų pliažą, pretenduojantį tapti egzotišku ir patraukliu traukos objektu. Vandens parko planuose - taip pat ir saulės kolektoriaus techninis projektas, kurį įgyvendinus būtų sukurta alternatyvi baseinų vandens pašildymo sistema. 
   „Gal pašnipinėjote ir turite kokios nors informacijos apie Vilniaus vandens parko rezultatus? – smalsavo Tarybos narys Tomas Staskevičius. „Nelabai, bet girdėjom, kad ir jiems ne kas. Lyg ruošiamasi papildomai apmokestinti tame vandens parke esančias pirtis“, - minėjo E.Antanaitis. 

„Druskonio“ inf.



 

  Maratoną skyrė savo šeimai 

Petras ir Onutė Kavaliauskai prie Liškiavos bažnyčios, kur praėjusiais metais krikštijo anūką Vėją

Bėgime Baltojoje Vokėje ponas Petras dalyvavo vilkėdamas Olandijos vėliavos spalvų marškinėlius

Arūnas ZURLYS 

   Žinomas druskininkietis sportininkas Petras Kavaliauskas, pastaraisiais metais daugiau laiko praleidžiantis užsienyje nei Druskininkuose, savo būdo bėgioti maratono distancijas iki šiol neatsisako.
 
Olandai bėgioja gausiau 


   5-erius metus gyvendamas ir dirbdamas Airijoje, kur apsistojusi dukra Eglė, bei paskutiniuosius 2-ejus metus būdamas Olandijoje, kur 6-erius metus gyvena dukra Inga, kiekvieną dieną po darbo P.Kavaliauskas nubėga apie 10-15 kilometrų. “Lietuvoje nedaug bėgiojančių rytais ar vakarais išvysi, tuo tarpu Olandijoje tokių - pilni dviračių takai, – pastebi 64-erių metų P.Kavaliauskas. – Žinoma, tenykščių tvarkingų dviračių takų nėra ko lyginti su mūsiškiais apirusiais. ”Druskininkietis priklauso Omeno miesto Olandijos centre, kur apsistojęs, bėgikų klubui. “Iš 18-os tūkstančių miestelio gyventojų bėgimo klubui priklauso apie tūkstantis“, – priduria ponas Petras. Savaitgaliais jis dalyvauja bėgimo maratonuose. Per 6 mėnesius startavo 21 bėgime, kurie Olandijoje organizuojami pakankamai dažnai. Vietiniai jau įsiminė trijų maratonininkų pavardes, olando, vokiečio ir lietuvio, nes savo amžiaus grupėje jie nuolatos pirmąsias vietas pasidalija. 

Susituokė prieš 40 metų 


   Vienas iš įsimintiniausių bėgimo maratonų, kuriame teko dalyvauti Olandijoje, buvo 42 km bėgimas Roterdame šių metų balandžio 11 d. Į šio maratono startą stojo 9 tūkst. dalyvių iš įvairiausių šalių, kuriuos palaikė dvigubai tiek sirgalių. Iš visų bėgikų tebuvo tik 330 maratonininkų, kurių amžius perkopęs per 60 metų ribą. Tarp jų Petras užėmė aukštą 30 vietą, 42 km nubėgęs per simbolinį laiką 3 val. 33 min. 3 sek. Šį savo maratoną ir jame užimtą aukštą vietą P.Kavaliauskas skyrė savo šeimai, žmonai Onutei, 5-iems savo vaikams – vyriausiajai dukrai 37-erių metų Ingai ir Eglei, gyvenančioms užsienyje, Druskininkuose apsistojusiems Astai ir Modestui, jauniausiam sūnui 24-erių metų Petrui, studijuojančiam Medicinos kolegijoje, jų šeimoms ir 7-iems anūkams, nes š.m. balandžio 30 d. sukako 40 metų nuo Kavaliauskų šeimyninio gyvenimo pradžios. Netrukus po šio maratono, tuoj po 5-ių dienų, jis tūkstančio dalyvių būryje jau stovėjo 10 km bėgimo starte kitoje Olandijos vietoje.

Bėga nuo ligų ir senėjimo 

   Nors P.Kavaliauskas jau tapęs tikru Europos Sąjungos piliečiu ir užsidirbęs Vakaruose pensiją, laiko save tikru druskininkiečiu, nuolatos sugrįžtančiu namo, kaip pats juokauja, “iki rudens galo išgrybauti visus aplinkinius miškus”. Sugrįžęs į Lietuvą prieš tris savaites, jau suspėjo bėgimuose sudalyvauti. Gegužės 1 d. tarptautiniame 10 km bėgime Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė buvo geriausias savo amžiaus grupėje. Šį savaitgalį startuos 10 km bėgime A.Vietrino taurei laimėti Kaune. Apsidžiaugė sužinojęs, jog šįmetinėje Kurorto šventėje bus bėgimo maratonas, kuriame, be abejo, dalyvausiąs. 
   “Vyrui privalu savo gyvenime užauginti vaiką, pasodinti medelį ir prabėgti maratoną,” – mesteli Petras, šilų dzūkas nuo prigimties. P.Kavaliausko patirtyje – daug laimėjimų ir apsisprendimų. Vienas iš didžiausių pasiekimų – 1965 m. užimta 4-oji vieta Sovietų sąjungos ėjimo čempionato 10 km distancijoje. Ilgametis sanatorijos “Lietuva” darbuotojas P. Kavaliauskas, 30 metų šioje gydymo įstaigoje dirbęs statybų meistru, nuo 50-ies metų amžiaus apsisprendė ne eiti, o bėgti nuo ligų ir senėjimo, todėl ėjimo sportą pakeitė bėgimu.


Druskininkietis P.Kavaliauskas beveik kiekvieną savaitgalį bėga maratonus Olandijoje



  Esi azartiškas – žaisk pokerį

Lietuvos sportinio pokerio federacijos inauguraciniam turnyre dalyvavo druskininkiečiai, „DiArchy“ magai Diana ir Arvydas Gaičiūnai

   “Sportinis pokeris – proto žaidimas, labai lavinantis mąstymą”, - sako druskininkietis Virgilijus Dirma. Prieš kelias savaites jis su keletu entuziastų vieni pirmųjų šalyje kurorte įkūrė klubą skambiu pavadinimu – Druskininkų sportinio pokerio federacija. Šio klubo iniciatorius ir prezidentas – druskininkietis Kęstutis Kavaliauskas.
Regioninius sportinio pokerio klubus vienija prieš kelis mėnesius įkurta Lietuvos federacija. Ji jau sparčiai žengia pirmyn - tapo Tarptautinės pokerio federacijos nare, ją pripažino Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, ji jau vienija daugiau nei 500 žaidėjų. Balandžio 25-ąją Vilniuje, “Litexpo” rūmuose, vykusiame šalies sportinio pokerio inauguraciniame turnyre dalyvavo apie 280 žaidėjų iš visos Lietuvos, tarp jų ir keletas druskininkiečių. Rugsėjį šalies sportinio pokerio turą numatyta surengti Druskininkuose.
“Pokeris – tai žaidimas kortomis, tarsi alternatyva kazino. Žmogus gali pramankštinti protą, nepralošdamas pinigų”, - aiškina V.Dirma, su žmona Diana Gaičiūnaite ir jos broliu Arvydu Gaičiūnu jau senokai besidomintis šiuo žaidimu. 
   “Sportinis pokeris nesukelia priklausomybės. Pagrindinis tikslas nugalėti varžovą, o ne palydėti jį prie bankroto. Mus į priekį veda sportinis interesas ir noras nugalėti, o ne laimėjimo dydis”, - kalba Virgilijus. Aktyvius ir azartiškus žmones, norinčius pajusti pokerio dvasią, druskininkiečiai šio žaidimo entuziastai kviečia prisijungti. Visą informaciją suteiks K.Kavaliauskas tel. 8-685-07903, el. paštas: kkavaliaus-kas@yahoo.com
   “Lengviau apsispręsti būtų, jeigu tiesiog ateitumėte į mūsų draugišką turnyrą. Pažaistumėte ir suprastumėte, ar jums tai patinka, - sako V.Dirma. – Patikėkit, šis žaidimas tikrai veža”.

“Druskonio” inf.

 

  Šturmavo SMS žinutės greičio rekordą

Ryčiui Cekauskui nupynė rekordininko vainiką
   Balandžio 30 d. Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje moksleiviai susigrūmė dėl teisės vadintis greičiausiai SMS žinutes mobiliuoju telefonu rašančiu moksleiviu. Čia vykusio „PILDYK SMS lenktynių“ etapo dalyviai patvirtino, kad ir šiemet galima tikėtis įspūdingų pasiekimų – druskininkietis Rytis Cekauskas beveik 2 sekundėmis viršijo Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotą greitojo SMS rašymo rekordą. Kad patektų į finalą, Rytis turėjo įveikti 54 varžovus ir pademonstruoti nepaprastą pirštų miklumą. R.Cekauskas 175 ženklų (378 telefono klaviatūros mygtukų paspaudimai) žinutės tekstą mobiliajame telefone parašė per 49,89 sek. Moksleivio SMS rašymo tempas – daugiau nei 7 telefono mygtukų paspaudimai per sekundę. 
   Jau trečius metus visoje Lietuvoje rengiamose „PILDYK SMS lenktynėse“ mokiniai demonstruoja ne tik rankų miklumą bei gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir lietuvių kalbos žinias – žinutės tekstą varžybų dalyviai turi parašyti taisyklingai, naudodami lietuviškas raides ir skyrybos ženklus. Varžybų dalyviai rungtyniauja, kas greičiau telefonu parašys frazę „Ančiasnapis – tai monotipinės ančiasnapių genties žinduolis. Tai unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą“. Tekstą būtina parašyti taisyklingai, o už padarytą klaidą dalyviui skiriamos 2 baudos sekundės. 
   Iš 53-ijų Lietuvos mokyklų atrenkami greičiausiai ir taisyklingiausiai rašantys SMS žinutes moksleiviai šį mėnesį dalyvaus lenktynių finale Vilniuje. Nugalėtojui atiteks pagrindinis 10 tūkst. Lt prizas.

Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys


Viešbučiai visame pasaulyje. Clever-hotels.com Siūlome viešbučius Maljorke ir
  Automobilių nuoma

Langai






© 1997-2010 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.