Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Prisilietęs prie savo praeities - negali nurimti

Apie savo giminės praeitį Mikas Suraučius gali pasakoti be galo


Miko seneliai Marija ir Jonas Suraučiai. Jonas maždaug 30 metų dirbo Amerikoje, kad grįžęs į Druskininkus galėtų pastatyti gražiausią sodybą mylimai moteriai


Ona Suraučiūtė su 2 m. sūneliu Miku. 1935-aisiais Ona buvo išrinkta vietine grožio karaliene - “Mis Druskininkai”

Rasita BOČIENĖ

   Vis daugiau lietuvaičių gali pasigirti turintys sudarytą savo giminės genealoginį medį. Suaktyvėjęs domėjimasis savo kilme, giminės šaknimis, kas tai – mada? Prestižo reikalas? Smalsumas? O gal vartant praeities puslapius lengviau suprasti savo vietą dabartyje? Vienu žodžiu apibūdinti poreikio sužinoti giminės istorijos paslaptis negalėjo ir kalbinti druskininkiečiai Mikas Suraučius, Rimutė Viniarskaitė bei Aivaras Kadziauskas. Tačiau visi jie savo giminių genealoginiuose medžiuose atrado jaudinančių dalykų.

Prisiminimai gelbėjo nuo liūdesio


   Žymus dainų autorius bei atlikėjas 63 metų Mikas Suraučius prisipažįsta savo giminių praeitimi susidomėjęs prieš 20 metų – 1990-aisiais, iškart po šalies Nepriklausomybės atgavimo. “Prisimenu, gal pusmetis prieš mamos mirtį užėjo man noras sužinoti daugiau apie giminės praeitį, - pasakoja maestro. – Išklausinėjau mamą, ką ji prisiminė apie prieškario, karo, vėlesnius laikus. Prisiminiau, ką pasakojo močiutė, artimesni bei tolimesni giminės, ir surašiau viską į tokį žurnaliuką”.
O netrukus Miką Suraučių viena po kitos užklupo negandos. Didžiausia iš jų – karštai mylėtos mamos mirtis. “O prisiminkit, kaip mes visi jautėmės 1991-ųjų pavasarį? Santvarkos pasikeitimas, planų griūtis, neaiški ateitis. Žlugo Filharmonija, kur dirbau, prieš metus netekau dukros, dabar mamos. Buvau gerai išauklėtas, ir po mamos mirties užėjo toks periodas, kai viskas krito iš rankų, nežinojau, ko nusitverti”, - nelinksmas mintis rikiuoja Mikas. Tada nuo liūdesio ir puolančios depresijos vyrą gelbėjo prisiminimai, į kuriuos jis kabinosi tarsi skęstantysis į ištiestą ranką. Maestro vėl pradėjo skaitinėti savo prieš pusmetį surašytą žurnaliuką, pats po truputį ėmė rankiotis trūkstamus giminės istorijos faktus. Klausinėjo pažįstamų, senų žmonių, skaitinėjo užrašus ant paminklų senose kapinėse. Vyras pats pajėgė atsekti Suraučių – giminės iš mamos pusės liniją iki 18 a. pabaigos-19 a. pradžios.

Giminės lizdas - čia

   Paskui Mikas atsitiktinai susitiko su druskininkiečiu istorijos entuziastu Valerijum Voroninu. “Išsišnekėjom. Valerijus prisipažino, jog irgi turi duomenų apie Suraučių giminę. Jis papildė mano žinias apie apylinkes, kur protėvių gyventa, pateikė naujų istorinių faktų”, - kalba maestro. O kai genealogija vis labiau užsidegantis Valerijus parodė archyvuose iškapstytus Druskininkų apylinkių kaimų gyventojų sąrašus, dvarų aprašymus, Mikui sukilo azartas dar daugiau sužinoti apie savo giminės šaknis. “Nors visko iki galo niekada nesužinosi – beždžionės, nušokusios nuo medžio, juk neatpažinsi”, - griausmingai nusikvatoja maestro.
   Pirmiausia Valerijus sudarė pradinį Suraučių giminės genealoginį medį. Šiemet jį pavyko smarkiai patobulinti. Liko atspausdinti giminės medį ant popieriaus ir įrėminti – kad galėtų pats pasižiūrėti bei kitam parodyti. “Dariau jį ir dėl savo vaikų, ir dėl protėvių, kad nenugrimztų užmarštin. Reikėjo padaryti tvarką istoriniuose faktuose, kad neliktų gandų, interpretacijų ir pan. Ieškoti savo kilmės yra populiaru visame pasaulyje, todėl nieko čia nuostabaus, kad ir aš taip elgiuosi”, - nesureikšmina Mikas. 
   Jis teigia įsitikinęs, jog Druskininkai prasidėjo nuo Suraučių. “Buvom labai sėsli giminė”, - su neslepiamu pasididžiavimu sako maestro. Suraučiai buvo paplitę ir dabartinio kurorto apylinkėse – Gerdašiuose, Liškiavoj, Pervalke, Ratnyčioj. “Visos giminės lizdas čia - įrodymai akivaizdūs juodu ant balto – daugmaž nuo 1639-ųjų”, - toliau kalba vyras. Jis sako, jog linkėtų visiems, turintiems galimybių, užsisakyti savo genealoginį medį. “Kai žinai savo šaknis, imi kitaip vertinti pasaulį. Tampi tvirtesnis. Žmogus be šaknų, kaip ir augalas, yra niekas. Be to, pajutau, kad žinodamas savo praeitį, tampu atlaidesnis kitiems”, - prisipažįsta žinomas menininkas.


Rima nuo vaikystės turi pomėgį kaupti bei žiūrinėti senas giminės nuotraukas

R.Viniarskaitė garbingoje vietoje darbo kabinete laiko įrėmintą nuotrauką, kur 1967-aisiais Druskininkuose nusifotografavo Mykolas ir Larisa Viniarskai su metukų Rima vežimėlyje ir 7-mečiu sūnumi Remigijumi

Praeitim domėjosi seniai

   Kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė teigia esanti smalsi iš prigimties, todėl giminės istorija domisi jau seniai. “Labai mėgstu žiūrinėti nuotraukas. Turiu netgi savo prosenelių vaikystės fotografijų. Kai kurios nuotraukos siekia 1800-ųjų pabaigą, - pasakoja moteris. – Tas fotografijas laikau dideliame lagamine ir laukiu momento, kai turėsiu laiko jas sutvarkyti bei susisteminti”.
Ir Rimos mama, ir tėvelis kilę iš Merkinės apylinkių. “Kaip paaiškėjo, aš netoli nukeliavau”, - juokiasi ji.   Kai praėjusių metų pabaigoje tas pats Valerijus Voroninas Rimai pasakė, jog vartydamas archyvinius dokumentus, aptiko nemažai įrašų apie Viniarskus, ir paklausė, ar ji nenorinti sužinoti daugiau, moteris dvejojo neilgai. Ji nusprendė užsisakyti tėvelio giminės genealoginį medį.
“Mada? Ne, manau, kad ši mada jau praėjusi, nes prieš kurį laiką visi aktyviai ieškojo savo bajoriškų šaknų. Prisimenu savo močiutės nuotrauką prie menkutės trobelės, tai net neturėjau vilties ką nors bajoriško rasti, - linksmai kalba Rima. – Žodžiu, esu kilusi ne iš Vytauto giminės...” Ji svarsto, kad rimčiau pasidomėti protėvių istorija galėjo paskatinti ir praėjusią vasarą vienoje iš sodybų Mantvilų kaime vykęs didelis Viniarskų giminės susitikimas. Visiems buvo labai įdomu, kai kurie giminaičiai vienas kitą išvydo pirmą kartą. “Pagalvojau, jei toks susitikimas dar kartą vyks, tai aš atvešiu kaip dovaną giminės genealoginį medį”, - sako moteris.

Du atradimai


   Rima neslepia, kad giminės šaknimis domėtis ją stūmė ir smalsumas: “Gal tendencijas kokias nors pastebėsiu, gal įdomesnę genų kombinaciją atrasiu...” Tiesa, jos genealoginis medis dar nebaigtas – reikia patikslinti, iš kurios Viniarskų giminės atšakos ji kilusi, o tam teks nuvažiuoti į kapinaites ir sutikrinti prosenelio seserų vardus bei ištardyti gimines.
   Tačiau sklaidydama jau turimus dokumentus, Rima prisipažįsta aptikusi du naujus jai dalykus. Vienas – kad liko gyventi savo protėvių žemėje, o antrasis – kad jos giminės šeimos buvo gausios, turėjo daug vaikų. “Po 15 vaikų augindavo ir panašiai. Aišku, ne visi jie išgyvendavo, bet vis tiek fantastika”, - stebisi pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad gerai patyrinėjus giminės istoriją iškils dar daugiau įdomybių. “Manau, kad protėviai, gyvendami netoliese, vis tiek buvo apsilankę Druskininkuose”, - viliasi čia gyvenanti bei dirbanti moteris.
   Paklausta, ar žinodama praeitį, tapo stipresnė, Rima atsako ne iškart: “Nežinau, negaliu pasakyti. Bet esu įsitikinusi, kad su giminės istorija susipažinti reikia kiekvienam”. Ištyrinėjusi tėvelio giminės šaknis, moteris jau svarsto galimybę pasidomėti ir mamos protėvių linija. 


Aivaras giminės šaknimis susidomėjo, norėdamas pradžiuginti tėvą

Norėjo įteikti dovaną

   Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas jaunimui ir sportui Aivaras Kadziauskas gimęs Alytuje, iki šiol ten gyvena jo tėvai. 29 metų vyras visada žinojo, kad iš Kapčiamiesčio apylinkių kilęs jo tėvelis Jordanas labai domisi savo giminės šaknimis. Todėl sužinojęs apie istoriko entuziasto Valerijaus Voronino sudaromus genealoginius medžius, sumanė įteikti tėveliui dovaną praėjusių Kalėdų proga. “Valerijus kaip tik sudarė genealoginį medį vienam bendradarbiui. Pamačiau galutinį rezultatą, man imponavo gera darbo kokybė, tad nusprendžiau ir aš pasinaudoti”, - pasakoja Aivaras.
   Kad Valerijus turėtų nuo ko atsispirti, vyras pradėjo ieškoti daugiau duomenų apie tėvo giminę, nes žinojo tik prosenelių gimimo bei mirties datas. Galop sudarytame Kadziauskų genealoginiame medyje atsispindi net 7-ios giminės kartos. “Mano dukra – jau aštunta”, - džiaugiasi Aivaras.
   Darbo eigoje, kalbantis su Valerijumi apie giminės praeitį, pamažu ir Aivarui tapo labai įdomu – istorikas vis ištraukdavo įdomių faktų, kuriuos norint patikslinti tekdavo paieškoti papildomų duomenų bei pasidomėti senais laikais. “Kadziauskų pavardė yra gana reta, tad bet kurie ją turintys asmenys, pasirodo, yra mūsų giminaičiai, - kalba Aivaras. – Pavyzdžiui, mes šiek tiek įtarinėjom, jog Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas gali būti giminė, o dabar jau tikrai žinom, kad mūsų proseneliai buvo broliai”.

Aprašė protėvius


   Sekant Kadziauskų linijos kelią, paaiškėjo, kad daug jų giminių išvykę ir gyvena Amerikoje. Tyrinėjant savo genealoginį medį, pasak Aivaro, jam buvo atradimas, kad medžio sudarytojas Valerijus aprašęs daugelį protėvių – kuris kaip atrodė, kas jie tokie buvo – iki jauname amžiuje mirusio Aivaro senelio.
Bet labiausiai Aivarui malonus buvo tėvelio, gavusio įrėmintą genealoginį medį ir pakabinusio jį garbingoje vietoje, džiaugsmas. “Taip pat malonu, jog tyrinėjant giminės šaknis nepaaiškėjo jokių dalykų, dėl kurių galėčiau gėdintis kurio nors savo protėvio”, - pripažįsta vyras, jau mąstantis apie mamos pusės giminių bei žmonos tėvelių genealoginius medžius.

Pradėjo prieš dešimtmetį

   Pats Valerijus Voroninas žmones, kurie užsako pas jį genealoginius medžius, vadina savęs ieškotojais. Buhalteris pagal specialybę 40-metis vyras istorijos niekada nestudijavo. “Tačiau kruopštus knaisiojimasis po įvairius archyvus, istorinių faktų gretinimas bei lyginimas – tarsi buhalterija. Esu krapštukas”, - prisipažįsta jis.
   Kad turi potraukį istorinei tiesai, Valerijus pajuto prieš gerą dešimtmetį ir visai netyčia – kai neteko darbo ir reikėjo kažkuo užsiimti. Tada su grupe vietinių dailininkų jis įkūrė pirmąją Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo genealoginę draugiją.  Buvo ir aiškus tikslas – surasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvų šaknis ir sudaryti šios giminės genealogiją. Užduotis pavyko puikiai - genijaus giminė atsekta iki 17 a. vidurio. Visi Čiurlioniai kilę iš vieno protėvio – Andriaus Čiurlio, gyvenusio Guobinių kaime. 
   Po to knaisiojimasis praeityje dabar jau Lietuvos genealogijos draugijos nariui Valerijui tapo tarsi liga. “Užsikabini ir negali sustoti”, - sako jis. Kad būtų dar įdomiau, vyras stengiasi kažkada gyvenusių žmonių biografijos faktuose surasti romantikos detalių. “Gal tai ir mados dalykas, gal prestižo reikalas, bet kiekvienas kultūringas žmogus turi pažinti savo praeitį, žinoti savo kilmę, šaknis, kildinti save iš konkrečios giminės ir bendruomenės”, - tvirtina Valerijus.


Jordanas Kadziauskas didžiuojasi sūnaus padovanotu giminės genealoginiu medžiu


Paieška



R.Malinauskas įpareigotas nugriauti tvorą ir atlaisvinti 25 a užimtos valstybės žemės.Kaip galvojate
Meras tvorą nusigriaus pats
Nugriauti privers tik teismas
Viskas bus kaip ir buvę
Man tai nerūpi


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys


Viešbučiai visame pasaulyje. Clever-hotels.com Siūlome viešbučius Maljorke ir
  Automobilių nuoma

Langai






© 1997-2010 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.