Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Varvekliai virš galvų 

Nors varveklius nuo M.K.Čiurlionio g. 6 namo stogo nudaužė, jie vėl atsirado

   Besibaigiančios žiemos ir permainingo oro sąlygos yra palankios susidaryti pavojingiems žmonių gyvybei ir sveikatai varvekliams ar ledo gabalams.

Kas privalo nudaužyti? 


   Varveklius nuo gyvenamojo namo M.K.Čiurlionio g. 6, užfiksuotus Evelinos Verbickaitės atsiųstoje nuotraukoje, Druskininkų būtų ūkio darbuotojai jau nudaužė, tačiau ant stogų susikaupęs sniegas dėl temperatūros pokyčių ir toliau tirpsta, virsta vandeniu, varvekliais arba ledo gabalais. “Dėl to padidėja namo laikančių konstrukcijų apkrovos, tirpstančio sniego vanduo, užsikišus ar užšalus lietvamzdžiams, bėga per karnizus, stoglovius, patenka ant sienų, - rašo moksleivė Evelina. - Varvekliai susidarė toje pusėje, kur vaikšto žmonės, vaikai eina į mokyklą, todėl kyla grėsmė jų sveikatai”. Pasak Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyr. specialisto Sauliaus Žilevičiaus, pagal statybos techninio reglamento reikalavimus pašalinti varveklius nuo statinių privalo jų savininkai, daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ir bendrijos, darboviečių darbdaviai. 

Susiformuoja iš naujo 

   Druskininkuose daugelį daugiabučių namų administruojanti UAB “Druskininkų butų ūkis” šią žiemą jau senokai šalina varveklius nuo jai priklausančių gyvenamųjų namų. Darbininkai atvyksta į vietą šalinti varveklių patys pastebėję arba pagal gyventojų pranešimus. Tokiais atvejais iškart aptveriama pavojinga teritorija ir organizuojamas varveklių daužymas. Bendrovė, neturinti tam specializuotos technikos, bokštelius- keltuvus stogui pasiekti samdosi iš UAB “Druskininkų komunalinis ūkis”. Valanda bokštelio nuomos butų ūkiui kainuoja per 100 Lt. Deja, ne visuomet butų ūkio bendrovės geri ketinimai pasiekia tikslą, nes ne prie visų daugiabučių galima privažiuoti, ne visi gyventojai geranoriškai leidžia naudotis nuosavais balkonais, kad galima būtų aukščiau palypėti. Tarkim, prie M.K.Čiurlionio g. 66, 70,74 namų buvo galima numušti varveklius tik iš vidinio kiemo pusės, tuo tarpu nuo gatvės pusės iki daugiabučių namų transporto priemonė negalėjo privažiuoti dėl gausios sniego paklotės. Pasak butų ūkio bendrovės direktorės pavaduotojos Dalios Ambrasienės, deja, numušus varveklius, jie daugmaž po 2-ejų dienų vėl “atauga”. Taigi nepigius varveklių šalinimo darbus tenka vėl pradėti iš naujo. Pavyzdžiui, daugiau nei kartą buvo nudaužti varvekliai nuo šlaitinių stogų M.K.Čiurlionio g. pradžioje, Antakalnio gatvėje. 

Privatininkai dar nesikreipė 

   Kaip žinia, dažniausiai varvekliais apkimba šlaitiniai stogai bei išsikeroję aukštyn vijokliniai augalai. Į “Druskonio” klausimą, kaip sekasi varveklius šalinti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, DNSB “Saulutė” (Vytauto g.4) pirmininkas Liudas Vytenis Glemža atsakė, jog tokių problemų šiame name nekyla, nes nuo 10-ies aukštų daugiabučio, stovinčio atviroje vietoje, horizontalaus stogo sniegą nupusto vėjai. Panašiai kalbėjo ir DNSB “Žiburėlis” (M.K. Čiurlionio g.89) pirmininkas Eduardas Sadauskas, nors bendrijos valdyba šį reikalą jau aptarusi ir stebinti savo daugiabučio stogą pagal oro temperatūros svyravimus, ypač atšilimo metu. Viename šio namo stogo pakraštyje patikrinęs kažką panašaus į varveklį, pirmininkas įsitikino, jog tai buvo nepavojingai sukietėjęs sniegas. 
   UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” direktoriaus pavaduotoja Nelė Pileckaitė informavo, jog kol kas bendrovės turimus teleskopinį bokštelį ir keltuvą didesniems aukščiams, naudojamus varvekliams numušti, tebuvo išsinuomojusi UAB “Druskininkų butų ūkis”. Privatininkai, bendrijos ar kitos įmonės dėl to į komunalininkus dar nesikreipė. Ir bokštelio, ir keltuvo nuoma už 1 val. yra per 100 Lt. 
   Apie nuo namų stogų nenumuštų varveklių grėsmę pastaruoju metu itin daug rašo šalies žiniasklaida. Tarkim, Vilniuje dėl nenumuštų varveklių prižiūrintiems pastatus atsakingiems asmenims keliamos administracinės bylos bei gresia baudos iki 2000 Lt. “Druskonio” žiniomis, baudų dėl nepašalintų nuo namų varveklių Druskininkuose dar niekam neskirta, nė vienas žmogus mūsų mieste dėl to nenukentėjo, tačiau orui šylant kyla nemenka rizika, kad ant statinių susidarę varvekliai, susikaupęs sniegas dėl temperatūros pokyčių gali nukristi ant žmonių ir juos sužaloti. 

“Druskonio” inf.

 

  Bus atnaujinti 33 daugiabučiai
   Vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymu skirtas finansavimas Druskininkų savivaldybės administracijos projektui „Daugiabučių namų atnaujinimas Viečiūnuose ir Leipalingyje“. Projektas bus įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“. Atnaujinus daugiabučius namus Viečiūnuose ir Leipalingyje, bus pagerintos jų energijos vartojimo efektyvumą lemiančios savybės. Iš viso planuojama renovuoti 33 daugiabučius, būsto sąlygos pagerės daugiau nei 700 žmonių. Projektui iš viso skirta 734 tūkst. 317 Lt. Europos Sąjungos lėšos sudaro 85 proc. projekto kainos, likusią dalį pridės pareiškėjai ir partneriai.

“Druskonio” inf. 



  Žymus aktorius atsigauna Druskininkuose

G.Dronovas viešėjo Druskininkuose
   Pailsėti nuo darbų maratono, atsikvėpti nuo Maskvos šurmulio ir aplankyti savo draugą aktorių Dainių Kazlauską jau trečią kartą į Lietuvą buvo atvykęs garsus Rusijos aktorius Georgijus Dronovas. Jų draugystė užsimezgė prieš porą metų, kai D.Kazlauskas režisavo Maskvoje rusiškąjį populiaraus tiek mūsų šalyje, tiek Rusijoje spektaklio „Urvinis žmogus“ variantą, kur pagrindinį vaidmenį atlieka G.Dronovas. Žymus rusų aktorius, būdamas Lietuvoje, būtinai su žmona užsuka į Druskininkus, kuriuos labai pamėgo viešėdamas pirmąjį kartą. Ne išimtis – šiųmetinis vizitas. Kalbinamas, kuo jį traukia Druskininkai, nedvejodamas atsako, jog nuostabus poilsis ramioje vietoje. “Kadangi pastaruoju metu mano darbo grafikas buvo tikrai įtemptas, Druskininkuose tiesiog vaikščiojome. Pats svarbiausias atostogų punktas buvo aplankyti Druskininkų vandens parką, kuris yra geresnis nei Vilniuje, - pasakoja maskvietis. - Beje, Dainius ir Indrė (Kazlauskai) padovanojo mums tokį senovinį vikingų žaidimą su medinėm figūrėlėm – karaliumi ir jo kariais. Druskininkuose surengėme šito žaidimo mūšį”. 

“Druskonio” inf.



  Tikimasi pinigų projektams
   Savivaldybė teiks paraiškas 2007-2013 m. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos “Veiklūs kaimynai” finansinei paramai gauti dar dviem stambiems projektams. Tam pritarė Savivaldybės taryba.

Vienas lėšų jau gavo


   Praėjusių metų pavasarį programai “Veiklūs kaimynai” jau buvo pateiktos dviejų projektų paraiškos. Pagal vieną iš jų bus atnaujintas senųjų gydyklų parkas Druskininkuose ir S.Augusto skveras Lenkijos mieste Augustave. Pagal kitą tikimasi didinti abiejų valstybių pasienio regiono konkurencingumą, modernizuojant mažus oro uostus abipus sienos. 
   Jau žinoma, kad paraiška dėl senųjų gydyklų parko patenkinta ir finansavimas skirtas. Bendra šio projekto vertė – daugiau nei 9,5 mln. litų. Beveik 7 mln. litų pagal programą atiteks Druskininkams. Kurorto savivaldybei teks prisidėti 15 proc. – daugiau nei 1 mln. litų. Gavus finansavimą, senųjų gydyklų parke bus įrengti pėsčiųjų takai, atnaujintos vejos, pasodinti nauji želdiniai, sutvirtinti Nemuno krantinės šlaitai, rekonstruotas “Grožio” šaltinis, įrengtas centrinis fontanas, gėlynai bei daug kitų gerų dalykų. Parko atnaujinimo darbai prasidės jau šį pavasarį.

Dideli planai

   Pagal vieną dabar teikiamą projektą ketinama rekonstruoti Jaunimo užimtumo centrą, įsikūrusį buvusioje katilinėje Veisiejų gatvėje. Šiose patalpose, pritaikius jas vaikų bei jaunimo poreikiams, būtų įrengta universali salė su stacionaria scena, administracijos patalpos, atskiros salės pasitarimams, poilsiui bei kitiems nedideliems renginiams, įėjimą numatoma pritaikyti neįgaliųjų reikmėms. Jau numatyti ir bendri Druskininkų bei Augustavo (Lenkija) jaunimo bendradarbiavimą stiprinantys renginiai – pora fotografijos plenerų, dvi parodos, kultūros renginys mūsų kurorte ir festivalis Augustave. Projektas turėtų būti įgyvendintas mažiau nei per 3 metus. Visa šio projekto vertė – 3 mln. 299 tūkst. 712 eurų arba 11 mln. 384 tūkst. litų. Iš šių pinigų Druskininkai gautų daugiau nei 6 mln. 98 tūkst. litų, kurorto savivaldybei tektų prisidėti maždaug 914 tūkst. litų.
   Antrasis finansavimui pagal programą “Veiklūs kaimynai” gauti teikiamas projektas – bendras Druskininkų ir Lenkijos miesto Seinų savivaldybių. Jo tikslas – gerinti kelių infrastruktūrą bei dvišalį bendradarbiavimą. Patenkinus šio projekto paraišką Druskininkuose būtų nutiestas pėsčiųjų-dviračių takas, jungiantis naujai statomą tiltą per Nemuną su uždaromis slidinėjimo trasomis. Naujasis takas įsilietų į tarptautinį dviračių trasų tinklą “EuroVelo”. Seinuose būtų rekonstruojamos bei ženklinamos miesto gatvės. Gavus teigiamą atsakymą, apie projektą planuojama sukurti filmą bei surengti didelį koncertą.
   Apskaičiuota, jog šiam projektui įgyvendinti reikėtų 1,5 mln. eurų arba 5 mln. 175 tūkst. litų. Iš šios sumos mūsų kurortas tikisi gauti 2 mln. 415 tūkst. litų. Sėkmės atveju mūsų savivaldybei tektų prisidėti 15 proc. – apie 360 tūkst. litų.

“Druskonio” inf.



  Lenktynėse – rekordinis dalyvių skaičius



Varžybose dalyvavo ir ekstremalaus sporto entuziastas, verslininkas Vidmantas Antanaitis


Antanui Suraučiui ledo trasa - pati įdomiausia

   Norint pajusti tikro greičio kvapą ir azartiškų lenktynių aistrą, nebūtina kartis tūkstančius kilometrų iki svajonių trasos Paryžius-Dakaras. Vasario 15-ąją ant Druskonio ežero ledo siautė ne mažiau įspūdingas ralio trasos adrenalinas ir kovos energija.

Dalyviai – iš visos šalies


   Ketvirtą kartą organizuotose automobilių lenktynėse ant Druskonio ežero ledo šįmet šėlo rekordinis dalyvių skaičius. 52 ekipažai, tarp kurių didžioji dauguma buvo druskininkiečiai, vasario 15-ąją varžėsi dėl geriausio automobilių tramdytojo vardo. Ledo trasoje, kelių tūkstančių žiūrovų akivaizdoje, išmonę demonstravo jauni ir patirties turintys vairuotojai iš Druskininkų, Vilniaus, Alytaus, Lazdijų, Perlojos, Varėnos, Merkinės, Veisiejų ir Joniškio.
   Lenktynėse dalyvavo ir gerai pažįstami druskininkiečiai – verslininkai Vidmantas Antanaitis, Antanas Suraučius, Laimutis Liutkus, Arnoldas Momeniškis ir kiti. 
   11 val. prasidėjusios lenktynės truko iki 17 val. Į lenktynių trasą išvažiavo ir kelias dešimtis metų skaičiuojantys, ir beveik nauji automobiliai. Varžybų rezultatas buvo vertinamas pagal tris ežero ledu nuvažiuotus ratus. Šiose lenktynėse dalyviai daugiausiai pasiekė 100 km per valandą greitį. 

Nugalėjo druskininkiečiai

   Automobilių standartinėmis žieminėmis padangomis be dyglių varžybose pirmąją vietą laimėjo Gintautas Karsokas su Opel Astra, trasą įveikęs per 4,0711 min. Antroji vieta atiteko Artūrui Motiejūnui, vairavusiam Audi-80 (4,2201 min.). Trečiąją vietą užėmė Rytis Stankauskas su Mazda MX3 (4,2207 min.). Varžybų standartinėmis žieminėmis padangomis su dygliais nugalėtoju tapo Laimutis Liutkus su VW GOLF V (3,3685 min.). Antroje vietoje liko Antanas Suraučius su VW GOLF II (3,5131 min.). Trečioji vieta atiteko Justinui Zubrui su AUDI A-4 (4,0656 min.).
   Lenktynių trasą keturių ratų varomais automobiliais greičiausiai įveikė Marijus Viniarskas su Audi S4 (3,5461 min.). Antrąją vietą užėmė Irmantas Švažas su Subaru Legacy (3,5630 min.). Trečiąją vietą laimėjo Saulius Matulevičius su Audi 200 (3,5828 min.). 
   Plojimais žiūrovai pasitiko jau beveik antikvarine retenybe tapusį, seniausią lenktynių automobilį – 1978 m. rusišką VAZ-21011, kurį vairavo Evaldas Griškevičius. Absoliučiai geriausią laiką pasiekė Laimutis Liutkus, trasą automobiliu VW Golf V įveikęs per 3,3261 min. Jauniausio dalyvio titulas atiteko vos prieš du mėnesius vairuotojo teises išsilaikiusiam 18 metų Aivarui Karsokui, vairavusiam Opel Astra. Nugalėtojo Gintauto Karsoko sūnus, kuriam varžybų organizatoriai negailėjo pagyrų už gerą orientaciją ir profesionalumą, beje, važiavo naujesnės kartos automobiliu nei jo tėtis.

Domisi nuo vaikystės

   Purus ir gausus sniegas trasos pakraščiuose daugeliui varžybų dalyvių tapo tikrais spąstais. „Jei ne Vidmanto Antanaičio Džipas, operatyviai traukęs iš sniego gniaužtų vairuotojus, kažin kaip viskas būtų baigęsi“, - juokavo varžybų organizatorius Antanas Suraučius.
   Lenktynes ant Druskonio ežero ledo šįmet rengęs ir pats jose dalyvavęs įmonės „Jaldeta“ savininkas 37-ejų Antanas Suraučius tikina nesitikėjęs tokio dalyvių antplūdžio: „Džiaugiamės, kad renginys sutraukė daug jaunimo, norinčio išbandyti jėgas už vairo ledo trasoje. Lenktynės praėjo sklandžiai. Niekas nenukentėjo, nei vienas automobilis neaplamdytas, radom tik kelias nuskilusias plastmasės detales“. 
   „Ledas – nepavojinga trasa, kurioje lėkti man smagiausia“, - sako A.Suraučius. Jo pomėgis automobiliams prasidėjo nuo kartingų. Druskininkietis iki šiol savo namuose Ratnyčioje išsaugojęs du vaikystės kartingus, prie kurių vairo retkarčiais atsisėda pats arba jo sūnūs – 16-metis Deividas bei 14-metis Laurynas. A.Suraučiaus žmona Irma nesipiktina šeimos vyrų aistra greičiui. „Kelyje aš esu labai atsakingas vairuotojas, niekada greitai nelakstantis“, - pripažįsta Antanas. 

Dalyvauja visi

   1-ąją vidurinę mokyklą (dab. „Atgimimo“) baigęs A.Suraučius tuometinėje 3-ojoje vidurinėje lankė kartingų būrelį. Kartingo įgūdžiai, įgyti mokykloje, dabar atsiskleidžia ledo trasose – A.Suraučius ketverius metus dalyvauja varžybose ant Druskonio ežero ledo ir čia visada užima prizines vietas. Antanas pripažįsta esantis greičio adrenalino ir azarto mėgėjas, bet viską darantis su saiku. „Svajonių trasos, kurioje norėčiau dalyvauti, neturiu. Save vadinu paprastu mėgėju, kuriam užtenka ir Druskonio ežero ledo“, - juokiasi varžybų organizatorius A.Suraučius.

“Druskonio” inf.



  Aukščiausia Morė
   Vasario 16 d. Viečiūnuose suorganizuota ypač daug žmonių sulaukusi Užgavėnių šventė. Susirinkusiųjų dėmesį traukė 8,40 metrų aukščio Morė, kurios autorius ratnyčėnas Tauras Česnulevičius. Linksmas emocijas kėlė Lašininio ir Kanapinio komandų kova, o vaikus džiugino arkliukas su rogėmis. Visi galėjo ragauti blynų, arbatos, išbandyti savo jėgas kaliošų mėtymo, žvejybos, virvės traukimo rungtyse. Jaunimui ypatingai patiko Druskenio atrakcija - kepti blynus tik iš druskos.



  Leipalingis kvepėjo blynais


Aldona LIAUKONIENĖ, vyr. mokytoja


   Praėjusį penktadienį Leipalingio pagrindinėje mokykloje vykusioje šventėje ,,Džiaugės žmonės po žiemos, kad sulaukė šilumos“ dalyvavo visa mokyklos bendruomenė bei gausybė svečių. Nuo pat ryto į mokyklą atvykstančius linksmu maršu sutiko kapela „Vingrė“ . Po to pasirodė persirengėlių grupė - pradinių klasių mokytojos su savo mokiniais, triukšmingai patraukę išvyti žiemą iš Leipalingio. Pirmiausia aplankė darželyje esančius priešmokyklinės grupės vaikus ir auklėtojas. Po to nušurmuliavo į Leipalingio seniūniją, šoko laisvalaikio salėje, vijo žiemą kartu su Leipalingio parapijos klebonu P.Marčiulioniu. Neaplenkė ir mokytojos O.Bleizgienės kiemo bei miestelio kavinių, parduotuvių bei pašto. Sugrįžę į mokyklą jie patraukė per klases, kur kiekvienoje buvo paruošta Užgavėnių patiekalų. Na, o ką reikia daryti ir ko nereikia daryti, kad linai gerai derėtų, kad vištos daržų neiškapstytų, kaip sužinoti, iš kur jaunikis bus, supažindino mažieji žydukai ir čigoniukai. Vienoje klasėje triukšmadarių laukė pradinių klasių mokytojų ir mokinių tėvelių Užgavėnių patiekalais nukrauti stalai. Mokyklos kieme skanius blynus kepė mokyklos direktorė A.Černiauskienė ir pavaduotoja ugdymui A.Švetkauskienė.


Nuotaikingos Užgavėnės vasario 12 d. vyko ir Leipalingio vaikų lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė”



  Pirmasis Užgavėnių blynas 
Loreta SADAUSKIENĖ 

   Nei prastas oras, nei gausus sniegas, nei prasti keliai nesutrukdė patiems aktyviausiems Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės nariams surengti persirengėlių eitynes - Užgavėnes. Būrys čigonų, lydimi muzikantų, patraukė aplankyti savo bendruomenės narių. Persirengėliai linksmino nuotaikingomis melodijomis ir dainomis, vaišino blynais, siūlė išburti ateitį. Šeimininkai taip pat neliko skolingi. Jie netikėtai užgriuvusius svečius vaišino įvairiausiais skanumynais, kartu šoko ir dainavo. Bendruomenė tikisi, kad šis pirmasis Užgavėnių blynas neprisvilo, ir tai padės atgaivinti jau primirštą šią šventę Jaskonių kaime.



  Ar bus atstatytas geležinkelis iki Gardino?
Kazimieras UOKA, 
Seimo narys

   Vasario 26 d. susisiekimo ministras E.Masiulis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktorius S.Dailydka, Varėnos rajono meras V.Mikalauskas, Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas ir LR Seimo narys K.Uoka vyksta į Gardiną susitikti su Baltarusijos Respublikos transporto ministru aptarti galimybę atkurti susisiekimą geležinkeliu tarp Vilniaus ir Gardino. 
   Nuo praėjusių metų veikia iniciatyvinė grupė atkurti eismą visu geležinkeliu Sankt Peterburgas-Varšuva, kurio 150 metų jubiliejų šiuo metu švenčiame. Visose valstybėse ir savivaldybėse, taip pat ir Druskininkų, per kurias eina šis geležinkelis, kuriasi iniciatyvinės palaikymo grupės. Kviečiame į jas įsijungti varėniškius ir druskininkiečius. Tel. 869953911. 



  Pasaulio debatų čempionatas įvyks Druskininkuose
   Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį Pasaulio oratorinio meno ir individualių debatų čempionatą organizatoriai jau dabar vadina vienu iš kokybiškiausių čempionatų per visą šio turnyro istoriją. Lietuvos debatų centras, vadovaujamas Virginijos Pakšienės, ir gausus rėmėjų būrys yra pasirengę sudaryti visas sąlygas, kad pirmą kartą Baltijos valstybėse vykstantis čempionatas, dar vadinamas Ateities lyderių suvažiavimu, apgaubtų dalyvius ypatingu komfortu. 

   Svariai organizuojant čempionatą prisidėjęs viešbutis “Europa Royale Druskininkai” dalyviams parengė intriguojantį siurprizą: debatuotojai bus apgyvendinti ekscentriškosios dainininkės Bjork pamėgtame keturių žvaigždučių viešbutyje “Europa Royale Druskininkai”. 
   Išskirtiniu “Europa Royale Druskininkai” dėmesiu mėgausis ir geriausias Lietuvos oratorius – jį Lietuvos debatų centro ir laisvalaikio ir pramogų portalo Zebra.lt iniciatyva renka visi portalo Zebra.lt lankytojai. Interneto bendruomenei pristatytos aštuonių moksleivių kalbos aštriomis tolerancijos, labdarystės ir žmogaus psichologijos temomis – iš jų žiūrovai ir išrinks įtaigiausią kalbėtoją, kuris taps šių metų geriausiu Lietuvos moksleiviu oratoriumi. Jam “Europa Royale Druskininkai” dovanoja nakvynę dviems asmenims ir apsilankymą Druskininkų vandens pramogų parke.
   Pasaulio oratorinio meno ir individualių debatų čempionatas vyks Druskininkuose ir Vilniuje 2010 m. balandžio 7-13 d. Čempionate dalyvaus Anglijos, Honkongo, Izraelio, JAV, Kanados, Kipro, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Pakistano, Pietų Afrikos Respublikos, Pietų Korėjos ir Vokietijos mokyklų ir koledžų auklėtiniai. 

“Druskonio” inf. 



  Geri vaikai, o svetimi vardai nesėti, neravėti grybais
  dygsta… 
   Druskininkietis, jaunimo ugdymo specialistas, Vilniaus pedagoginio universiteto socialinės komunikacijos instituto doc.dr. Egidijus MAŽINTAS (nuotraukoje) dalijasi mintimis apie vardo ir pavardės reikšmę žmogaus gyvenime.

Kas iš to gražumėlio, kai nėra razumėlio?

  
2010 m. sausio mėnesį populiariausi Druskininkuose įregistruotų naujagimių vardai buvo berniukams: Nojus, Gajus, Kajus, Armandas, Norbertas, Adomas, mergaitėms-Emilija, Greta, Karolina, Amelija. Vargu iš šių naujagimių kuris nors galės adaptuotis Lietuvoje. Šių vardų savininkams, matyt, teks laimės ieškoti užsienyje, ten, iš kur tie vardai kilę.
   Jei Druskininkuose gyvenantieji tėveliai būtų norėję, kad jų atžalos gyventų ir kurtų Lietuvoje nebūtų dairęsi į svetimus vardus. Lietuviai turi patarlę-svetimas vardas vaikučio nešildys, po savo stogu visad patogu. Tėvai turi rimtai pagalvoti apie likimą - su kuo sieja jauno žmogaus gyvenimą jam duotas vardas… Ant svetimos barzdos gerai tik mokytis skustis. O svetima dvasia alsuojantys vardai visada dvoks. Nes savi vardai akių negraužia, tik svetimi. Prisiminkime Jogailą. Vytautų tūkstančiai, o Jogailų vienetai. Kodėl? Dar prieš du dešimtmečius niekas nenorėjo gyventi užsienyje kaip Jogaila.
   Vardai ir pavardės neabejotinai daro įtaką kasdieniniame mūsų gyvenime. Ar sunkumai, depresijos, nuotaikos, drovumas, valia, užsispyrimas turi ką bendra su herojaus vardu, pavarde? Ar jie susiję su tarpasmeniniais santykiais, bendraamžiais, tėvais, draugais? Taip. Vardas leidžia arba trukdo laisviau pasijusti daiktinėje ar kūrybinėje erdvėje. Jis turi panašių problemų, sunkumų, kaip ir bet kuris kitas astrologinis ženklas. Vardas ir pavardė turi formą, kilmę, tautybę, išankstinę nuostatą. Daugelio tėvų apsisprendimą suteikiant savo vaikams vardus lemia: išoriniai ir vidiniai šeimos santykiai, kultūrinė terpė, tradicija, asmeninis pasirinkimas, socialinis tėvų ar senelių, brolių, seserų pageidavimas. Ar istoriniai įvykiai… 
   Kiekvienas vardas, kaip ir gyvenime, turi savo spalvą ir atspalvį, skonį ir prieskonį, kitaip tariant, savo aurą. Vardas kaip užkeikimas, kaip mitinė legenda sustiprindavo žmogų ir suteikdavo tam tikros garbės bei orumo. Tai tarsi asmenybės portretas, savotiška vizitine kortelė. Neapgalvotai parinktas jis sujaukia visą žmogaus gyvenimą. 

Vardo spalva ir atspalvis...

   Iš senovės mus pasiekiantys protėvių vardai aidi tolimos šventyklos varpais, drėgsta lūpose, salsta cukrumi. Dar kiti – tartum nukalti iš vardų horoskopo. Pagaliau vardu kartais tampa... bet kuris žodis. Tačiau visi jie gali atspėti žmogaus ateitį ir praeitį. Taip galima sužinoti, kokia bus to žmogaus „antroji pusė“, kuo virs jo šeiminis gyvenimas: amžina žiema, žydinčiu pavasariu, o gal kaitria vasara? Taigi, koks Vardas, toks ir Kardas (likimas). Antai „Birutiečių draugijos“ vienijo moteris, kurios siekė, kad Vytauto motinos vaidilutės Birutės auklėjimo ir jaunimo mokymo idealai tarnautų kilniems lietuvių moterų savišvietos judėjimų ugdymo tikslams. Daugelyje vardais pavadintų dvarų formavosi viešojo moterų ir vyrų elgesio, papročių, šeimos ir kitos bendrakultūrinio elgesio tradicijos. 
   Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių karūnavimo iškilmėse giedamomis vardą šlovinančiomis giesmėmis Gamtadievystės Žyniai ir Vaidilutės pakylėdavo Didžiuosius kunigaikščius į kosmogoninę hierarchiją. Didžiųjų kunigaikščių vardų galybė buvo įtvirtinama per ypatingas ceremonijas, apeigas ir ritualus. Mes, baltai, senovėje buvome vadinami ugnies garbintojų arba kerėtojų tauta. Lietuvos Didieji kunigaikščiai ir karalius Mindaugas savo vardo magiškųjų galių įgijo per apeigas šventųjų ąžuolų, šaltinių apsupty, prie degančios amžinosios laisvės ugnies, kurią kurstė skaisčiosios mergelės vaidilutės ir vyriausiasis žynys. Vytautas, Algirdas, Jogaila, Švitrigaila, Skirgaila, Vytenis, Traidenis ir kiti kunigaikščiai užėmė aukštesnę vietą – kažkur tarp žemės karalių ir dangaus valdovų. Žynys klūpojo prieš Lietuvos Didįjį kunigaikštį, o vėliau Romos Popiežius klūpos prieš Karolį Didįjį. Senieji ir naujieji didieji Lietuvos kunigaikščiai įsivaizdavo esą Perkūno (Dzeuso) įpėdiniai. Atlikdami jiems deramus vardo ir pareigų pašventinimo ritualus, žyniai ir vaidilos prisimindavo garsių jų pirmtakų didvyrių-milžinų vardus, kurių dosnumas leido puoselėti Lietuvos valstybės didybę. Prigimtinio lietuvių tikėjimo dainiai – žyniai ir vaidilos, gamtadievystės ideologai, norėjo ir tikėjo, kad jų valia Dievams ir Deivėms aukojamuose daiktuose būtų išreikšta tam tikra apeigoje dalyvaujančio asmens vardo kilmės ir galios (magijos) estetika. 
   Prisiminkime didžiuosius Lietuvos kunigaikščių vaikus, kurie tapdami kitų valstybių karališkų šeimų nariais sutikdavo per specialias jau bažnytines apeigas priimti pravoslaviškus, lenkiškus ar kitus krikščioniškus vardus. Taip jie nutauto arba ištirpo svetimoje kultūrose. 

Laimutis, Skaistutis ar Algirdas, Vytautas?

   Mokslininkai nurodo dešimtis šaltinių, iš kur mūsų protėviai sėmėsi žinių rinkdami vardus savo atžaloms. Spėdamas orą ar rinkdamas vaikui vardą dažnas žemaitis dėmesį kreipia į jį supančią gamtą, žinoma, ir savęs nepamiršta. 
   Po vaiko gimimo baltų gentyse prasidėdavo tikras spektaklis. Tėvas išnešdavo mažylį į lauką ir paskelbdavo vardą. Susirinkusiems kaimynams sakydavęs esą rado kopūstuose ar gandras atnešė, tuo tarsi siekdamas suklaidinti dvasias, kurios bijodavusios kenkti pamestinukams, našlaičiams. Vardai, kaip tam tikri talismanai, vaikus saugojo ir nuo blogos akies, ir nuo prakeikimo. Baltai savo sūnų nevadino švelniai: Gerutis, Laimutis, Skaistutis, parinkdavo jiems stiprius vardus: Algirdas, Vytautas, Kęstutis, Birutė, Danutė, Vaidotas, Daumantas, Švitrigaila, Jogaila, Algimantas, Mindaugas. Nuo tos akimirkos, kai gaudavo vardą, mažas ir silpnas vaikelis tapdavo aplinkinių gerbiamu kilnaus vardo savininku. 
   Antai Vytauto vardas ilgainiui asocijavosi su vadovavimu, ryžtu, siekiu nugalėti, sugebėti burti bendraminčius kovai už šventus tautinius ir valstybinius idealus. Lietuvoje veikia dešimtys Vytautų klubų, į kuriuos buriasi įvairių profesijų atstovai, kuriuos vienija jų vardo pirmtako didžiojo kunigaikščio Vytauto charizmatiška asmenybė. Išrinkti vaikui vardą yra didelė atsakomybė, tačiau ar jos paiso šalies gyventojai. Anaiptol. O galėtų pasitarti. Kad ir mano paties istorija, šeštajame dešimtmetyje krikštijant mane su pusbroliu šeštajame dešimtmetyje Lietuvoje mažai girdėtu Egidijaus vardu. Šiandien Egidijų daug išvyko iš miestų ir kaimų...Taip ir keliavome po pasaulį abu Egidijai, aš dešimt metų praleidau JAV, po to 4 Rusijoje, grįžo pusbrolis Egidijus į Lietuvą po 15 metų, išgyventų užsienyje. O gal reikėjo palikti tokį vardą, koks buvo sumanytas Jonas? Kaip tada būtų buvę, gal mažiau būtų reikėję bastytis po svetimą pasaulį, galima būtų buvę arčiau tėvelių pagyventi, prie ąžuolų ir piliakalnių?

Anglų, švedų, slavų, hebrajų... Lietuva

   Daugelis mūsų šalyje renkamų vardų nelietuviški. Tarp jų nemažai slaviškų, graikiškų, lotyniškų, angliškų, žydiškų. Kodėl? Šalia tradicinių lietuviškų vardų apstu naujadarų iš lietuviškų žodžių (Rasa, Miglė, Ugnius ir pan.), vertinių į lietuvių kalbą (Auksė – Aurelijos vertinys) ir į juos panašių bei tapusių vardais ir pavardėmis dėl tam tikrų ryšių su Lietuva (Aistis, Gudaitis, Prūsaitis, Kuršaitis, ir kt.). 
   Esti daugybė vardų, turinčių dvi kilmės traktuotes (lietuvišką ir kitatautę): Saulius – biblinis vardas ir kartu lietuviškas, Bartas – trumpa vardo Bartolomėjus forma, bet kartu vardo Bartvydas trumpinys arba bartų genties pavadinimas, Ieva – biblinis ir kartu lietuviškas vardas pagal ievos medį.
   Praėjusiais 2009 m. daugiausiai naujagimius tėveliai krikštijo šiais vardais, nieko bendra neturinčius su lietuviška tradicija: Emilija, Augustė, Ema, Deimantė, Airidas, Brunonas, Leira, Tairidas, Filotėja, Ulestinas, Kamilė, Gerda, Karolina, Dovydas, Nojus, Deivis, Kajus, Gvidas, Gajus. Vis mažiau vardų pratęsėjų, kurie turėjo senovinius senelių ar močiučių vardus. Jauni tėvai gėdijasi lietuviškų vardų šaknies, kaip ir restoranus bei klubus krikštija svetimybėmis. 

Tikros ar tariamos bėdos?

   Renkant kūdikiui vardą, neretai gali būti sunku apsispręsti, nes tėvus visada veikia šeimos, draugų, aplinkinių, svarbių mums žmonių nuomonė. Dažnai ne tik netrūksta informacijos, dargi susipainiojame jos gausoje. Internetas, žiniasklaida, knygos, mokymo įstaigos, mūsų socialinio rato žmonės, organizacijos – tai šaltiniai, kurie suteikia reikiamos informacijos, tačiau jos gausa ne visada palengvina sprendimą. Aplinka, kurioje gyvename ir veikiame, sparčiai kinta. Kas buvo aktualu vakar, nebūtinai aktualu šiandien, ir dar daugiau tikėtina, kad nebus aktualu rytoj. Dažnai turime keletą vardo parinkimo kelių, todėl svarbu sugebėti tiksliai įvertinti alternatyvius pasirinkimus. Taigi šis žingsnis sukelia aibę sudėtingų problemų, kurioms iškilus dažnai sutrinkame, imame nerimauti ir baimintis dėl vaiko ateities. O šios emocijos lemia tai, kad sunkiau pasirinkti tarp senovinių ir dabartinių vardų. 

Netinkamo pasirinkimo pasekmės

  
Tai, kad vardą būtina rinkti atsakingai, aišku daugeliui jaunų šeimų: nerimaujama, ar vardas laimingas, ar kenksmingas. Manoma, kad nuo vardo parinkimo priklauso žmogaus kūno pojūčiai, savijauta, emocinė būsena ir elgesys.
   Įdomu tai, kad dažnai kalėjimuose sėdinčių asmenų vardai yra naujadarai, retai gyvenime sutinkami dariniai iš kelių žodžių (Malvina, Jolita, Fortūnatas, Elegijus). Galima manyti, kad blogai šalyje adaptavęsi vardai sukėlė jų savininkams tam tikrų pasekmių ir rūpesčių. Vyriškus vardus turinčios moterys (Vytautės, Pranės, Jonės, Valdonės, Algimantės, Robertos, Bronės, Kazimieros ir kt.) pernelyg vyriškos, sunkiai randa kalbą su stipriais vyrais. Prie tokių moterų glaudžiasi neryžtingi, savimi nepasitikintys vyrai. O vyriškiai, kuriuos tėvai pakrikštijo Laimiais, Geručiais, Laisviais, Deiviais, Gitanais, Liucijais, Svajūnais, Ramūnais, Audroniais, Laurais, būna pernelyg moteriškos prigimties, jie mielai gamina valgį, mėgsta plepėti, yra nedrąsūs, baikštūs, žavisi madomis, bodisi vyriškų darbų, pomėgių ir profesijų. 
   Didžiausia tėvų klaida, kad krikštydami atžalą bažnyčioje, suteikia naujagimiui ne lietuvišką, bet europietišką, kad ir šventojo arba apaštalo, vardą. Lietuvoje duoti europinį vardą Dovydas, Aleksandras, Kornelijus, Elegijus, Diana, Aurelijus sūnui arba dukrai – tai pasmerkti jį klaidžioti po Europą, ieškant savos vietos. Tokie žmonės labai sunkiai suranda save gimtinėje. Todėl nuo senų senovės lietuviai vengė ir baiminosi duoti savo atžaloms svetimus nelietuviškus vardus.

 

  Dirbo restorane Anglijoje

Skaistei teko padirbėti ir barmene

Gintarė PUGAČIAUSKAITĖ 

   Visai neseniai Druskininkų amatų mokyklos virėjo specialybės 2-o kurso mokiniai Skaistė Damulevičiūtė, Aurimas Kisielius, Vidas Jastramskas ir Mantas Valacka sugrįžo iš Anglijos, kur visą mėnesį dirbo 4-ių žvaigždučių viešbučio restorane. 

Į svečias šalis – dirbti 

   Žinios, įgūdžiai, naujovės – to siekia kiekvienas norintis tobulėti, o ypač - jaunas žmogus. Druskininkų amatų mokykla puoselėja pažangius mokymo tikslus ir savo mokiniams suteikia galimybes įgyti visokeriopą išsilavinimą. Dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose projektuose - tai viena amatų mokyklos veiklos krypčių, skatinanti bendradarbiavimą, užmezganti kontaktus, atverianti pažinti neregėtus kraštus ir suteikianti tolesnes darbo perspektyvas. Įvairių mainų vizitų metu Druskininkų amatų mokyklos mokiniai ir mokytojai jau aplankė Graikiją, Čekiją, Norvegiją, Estiją, Vokietiją, Latviją, taip pat šį pavasarį planuoja kelionę į Lenkiją. Svečiose šalyse mokiniai pirmiausia gilina praktinius įgūdžius dirbdami pagal savo specialybę. 

Serviravo ir gamino

   Anglijos Plimuto mieste Skaistė, Vidas, Aurimas ir Mantas plušėjo 4-ių žvaigždučių viešbučio restorane. Dirbti jaunuoliams buvo išties įdomu ir smagu. Restorane dažnai vykdavo įvairūs pobūviai, vestuvės. „Mes tiesiog kūrėme restorano lankytojams šventinę nuotaiką ir patys ją nuolat jautėme“,- įspūdžiais dalijasi Skaistė. Amatų mokyklos mokiniai serviravo stalus, gamino įvairius patiekalus, pradedant šaltais užkandžiais, baigiant desertais, kurie reikalavo ne tik kulinarinio meistriškumo, bet ir kūrybingumo bei kruopštumo. „Kiekvienas patiekalas turi būti išskirtinis savo skoniu, spalvomis, kvapais, subtiliai pateiktas – tuomet jis tampa ne tik maistu, turinčiu gerą skonį, bet ir akį traukiančiu savotišku meno kūrinėliu“,- įsitikinęs Vidas.

Gyveno anglų šeimose 

   Entuziazmo svečioje šalyje jauniesiems virėjams tikrai nestigo. „Tiesą pasakius, nemažas išbandymas buvo kalbos barjeras, bet mes jį sėkmingai įveikėme. Lankėme specialiai mums organizuotas kalbos gilinimo pamokas, bendravome su aplinkiniais“,- pasakoja Aurimas. Išmokus kalbą, kur kas lengviau pažinti šalies kultūrą, tradicijas, mentalitetą. Svetingose anglų šeimose gyvenę jaunuoliai džiaugiasi pajutę tikrą tenykštį gyvenimo būdą, kasdienybę, patyrę mielų atradimų. „Pagaliau žinau, kokio skonio yra angliškas kalėdinis pudingas ir tradicinė arbata“,- šypteli Mantas. Angliškos virtuvės paslaptis mokiniai tikina sėkmingai įminę ir patys gamindami, ir ragaudami tradicinius patiekalus.

Žemės rojuje 

   Viešnagė Anglijoje - tai ne tik daugybė naujų skonių, bet ir nuotykių, netikėtumų. Mantas, Aurimas, Skaistė ir Vidas juokdamiesi sako, kad vieną vizito svečioje šalyje dieną jiems teko pabuvoti tikrame žemės rojuje. Tiesa, jame apsilankė jau 8 milijonai žmonių. Šis rojus – „Eden“ projektas, kuris lietuviškai ir reikštų „Rojus“. Tai – lyg stebuklingas ateities miestas, įsikūręs netoli Plimuto, Boudelvoje. „Gilioje dauboje stūksantis neįprastas statinys – trys didžiuliai kupolai, apsupti vešlios žalumos ir augalų - išties primena kosminę bazę“,- tvirtina Aurimas. „Rojaus“ projekto tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į niokojamą gamtą, aplinkosaugos problemas. „Kiekvienas įspūdingųjų statinio kupolų – tai oranžerija. Įžengę į pirmąją, pasijutome lyg čiabuvių valdose“,- nusijuokia Vidas. Tikrai nesunku tuo patikėti – juk čia auga iš Pietų Amerikos, Rytų Afrikos, Malaizijos ir tropikų salų atgabenti augalai. Kitame kupole amatų mokyklos mokiniai išvydo Pietų Afrikos, Kalifornijos, Viduržemio jūros kraštuose žaliuojančius alyvmedžius, vynmedžius. „Antroji oranžerija ypatinga – joje sklando nepakartojami levandų, rožių kvapai,- pasakoja Skaistė,- taip užburia, kad nesinori išeiti. Išties pasijutome lyg laukinėje, jūros skalaujamoje saloje“. 3-iasis kupolas – tai 12 ha plotas, kur auga angliško klimato augalai.

Įgijo pasitikėjimo

   Amatų mokyklos mokiniai taip pat aplankė „Rojaus“ projekto valdose įsikūrusį restoraną, kuriame gaminami patiekalai iš ekologiškų produktų. Daržovės, prieskoninės žolelės, naudojamos maistui ruošti, auga visai čia pat – kiekvienas lankytojas gali pats juos apžiūrėti ir įsitikinti, jog ragauja išties sveiką maistą.
Energija, įkvėpimu, įspūdžiais buvo ryški kiekviena vizito Anglijoje diena. Mokiniai džiaugiasi įgiję pasitikėjimo savimi, suradę naujų gebėjimų ir laisvės saviraiškai bei tobulėjimui savo mėgstamoje – maisto ruošimo srityje.


Skaistė, Mantas, Vidas ir Aurimas atokvėpio valandą



  Tapybos ant kūno konkursas 

Druskininkietės Elena Stankevičiūtė, ant kurios kūno buvo nutapytas paveikslas “Amūro piešiniai” (kairėje), ir Simona Legevičiūtė (dešinėje), ant kurios kūno nutapytas “Dviejų širdžių plakimas vienu ritmu” (1 vieta)


Druskininkiečiai Tadas Stonkus (“Amūras”) ir Rugilė Kuncaitė, kurios kūnas virto “Sirena” (2 vieta)

   Šv. Valentino dieną Druskininkų vandens parkas, sulaukęs apie 3 tūkst. lankytojų, pažymėjo pirmą kartą vykusiu kūno tapybos konkursu „Kupidono piešiniai ant kūno“. Dėl pagrindinio prizo – savaitgalio Druskininkuose – varžėsi 8 dalyvės iš tarptautinės grimo ir visažo akademijos, Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto, Dailės akademijos. Visos dalyvės savaip interpretavo konkurso temą ir po 4-ių valandų kruopštaus darbo autoritetingai komisijai pristatė savo darbus. Iš 3-ijų į finalą atrinktųjų konkurso dalyvių nugalėtoja pripažinta Vilniaus kolegijos studentė I. Sukackaitė su savo modeliu „Dviejų širdžių plakimas vienu ritmu“, 2-ąją vietą užėmė G.Paulauskaitė, pristačiusi kūrinį „Sirena“, 3-ąją - S.Radzvilavičienė su kūriniu „Pašto karvelis, nešantis meilės laiškus“.




Kūno tapybos konkurse dalyvavo druskininkietė Indrė Svirskaitė, Tadą Stonkų pavertusi “Amūru”



  Ledinis mineralinis vanduo


    Šalia Vandens parko, Pramogų aikštėje, išdygo įspūdinga ledo    skulptūra „Versmė“. Jos statybą inicijavo Vandens parkas ir miesto savivaldybė. Skulptūros idėjos autorius – kaunietis A.Vaura bei kartu su juo dirbę M.Jurėnas ir K.Lanauskas prie Druskininkų ledo skulptūros plušo penkias dienas ir naktis. „Versmė“ buvo baigta vasario 16-ąją, 4 val. ryte. Skulptoriai tik prieš savaitę grįžo iš JAV vykusio tarptautinio sniego skulptūrų festivalio, kuriame jie iškovojo 1-ąją vietą. Skulptūrą “Versmė” juos sukurti įkvėpė patys Druskininkai, kurie idėjos autoriui ir daugumai kitų lankytojų asocijuojasi su mineraliniu vandeniu. 

„Druskonio“ inf.


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai ir durys


Viešbučiai visame pasaulyje. Clever-hotels.com Siūlome viešbučius Maljorke ir
  Automobilių nuoma

Langai






© 1997-2010 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.