Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Sportas
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Dosni švedų parama
   Gruodžio 8-10 d. Druskininkų amatų mokykloje viešėjo Švedijos firmos “Scania” organizacijos “Tolsvskillingshjalpen” 5-ių asmenų delegacija. Ji lankėsi ir bendrabutyje „Žuvėdra“, ir transporto įmonėje „Transeta“. Amatų mokykloje, kur šiuo metu mokosi 173 moksleiviai, švedai apžiūrėjo visų specialybių mokymo bazes. Kiekviena grupė pasiruošė svečius sutikti: viešbučio darbuotojų specialybės mokiniai anglų kalba papasakojo apie mokyklą ir „Žuvėdros“ projektą, siuvėjai padovanojo savo siūtus angelus, virėjų specialybės mokiniai iškepė skanių pyragaičių ir pavaišino kava. 

Skyrė šimtus tūkstančių 

   Organizacija “Tolsvskillingshjalpen” pradėjo bendradarbiavimą su Druskininkų amatų mokykla 2000 m. Tuo metu pradėta vykdyti programa „Žuvėdra“, kurios esmė ta, kad našlaičiai, socialiai remtini vaikai, gyvendami bendrabutyje, turėtų geras sąlygas įgyti profesinį išsilavinimą Druskininkų amatų mokykloje, kuri įsipareigojo rūpintis savo moksleivių veikla ir laisvalaikiu, surasti vietas gamybinei praktikai atlikti, ieškoti jiems rėmėjų ir darbdavių. Paminėtos švedų organizacijos nariai, firmų „Skania“ ir „Astra Zeneca” darbuotojai, iš savo pajamų moka įmokas, kurių dalis buvo skirta mūsų amatų mokyklos projektams remti. 2001 m. tam skirta 563 tūkst. Lt. Mokyklos garažuose už tuos pinigus įrengtos modernios patalpos automobilių remontininko specialybei įsigyti. 2002 m. už 250 tūkst. Lt atgabentas mokymui reikalingas automobilis „Skania“. 2003 m. atsiųsti automobilių remonto darbams reikalingi varikliai, pavaros ir kitos sunkiasvorių automobilių detalės, įrankiai, specialūs drabužiai, avalynė, metodinė medžiaga už 200 tūkst.Lt. 2007 m. organizacija “Tolsvskillingshjalpen” skyrė 74 tūkst.Lt bendrabučiui „Žuvėdra” renovuoti. Už šias lėšas sudėti nauji langai ir durys, sutvarkyta virtuvė, sanitarinės patalpos, išvedžiota efektyvi šildymo sistema. Organizacijos vadovas padėkojo Amatų mokyklos direktoriui V.Dabrukui už tai, kad jo organizuojama veikla duoda gerų rezultatų: visos automobilių remontininko specialybės grandys veikia, mokiniai nuoširdžiai bendrauja, profesijos mokytojai kelia kvalifikaciją, tobulinasi, puikiai organizuoja mokymo procesą. Darbdaviai patenkinti, kad į įmones ateina darbuotojai, turintys specialybės pagrindus. 

Verslininkų dėmesys 

   Tą pačią dieną “Tolsvskillingshjalpen” organizacijos atstovai apsilankė transporto įmonėje „Transeta“, apžiūrėjo UAB „Tobis“ padangų remonto dirbtuves. Švedų delegacijos vadovas B.Perman pasidžiaugė, kad prie bendro projekto prisijungė ir verslininkai. Nuo 2005 m. įmonės „Transeta” vadovas A.Vaškevičius aktyviai remia amatų mokyklos veiklą, bendradarbiauja su šios švedų organizacijos nariais. Jo dėka automobilių remontininko specialybės mokiniai gamybinę praktiką gali atlikti jo įmonėje. „Transetoje“ šiuo metu dirba penki Druskininkų amatų mokyklą baigę ir specialybę įgiję vaikinai. UAB „Tobis“ į „Žuvėdros“ programą įsijungė 2007 m. Kartu su Vokietijos firma „Tip top“ jie įrengė šiuolaikines ir modernias padangų remonto dirbtuves. Mokykla paruošė 40 valandų padangų remonto mokymo modulį ir suaugusiųjų neformaliojo mokymo programą .

Organizuos vairavimo kursus

   Viešnagės metu kalbėta apie galimybes Amatų mokykloje organizuoti automobilių vairavimo kursus. Baigę šią mokymo įstaigą mokiniai galėtų ne tik būti automechanikai, bet ir vairuotų automobilius. Buvo aptartos tolesnio bendravimo galimybės. Vienas iš organizacijos vadovų M.Bergh pažadėjo, kad padės įsigyti vairavimui mokyti tinkamą sunkiasvorį automobilį, bet tuo pačiu tikisi ir Druskininkų savivaldybės pagalbos ruošiant vairavimui tinkamas mokymo aikšteles.
   Organizacijos atstovai prisiminė daug naudos turėjusias mokinių, mokytojų ir verslininkų keliones į Švediją. Padėkojo mokyklos direktoriui V.Dabrukui už drožinį „Vikingas“, simbolizuojantį drąsą ir ištvermę, patalpintą garbingoje vietoje „Skania“ muziejuje.
Svečiai vakarą praleido viloje „Prie Avirio“. Nuoširdžiai sutikti vilos šeimininkės, mokyklos rėmėjos A.Smaliukienės, susipažino su lietuviškos vakaronės papročiais: pašoko klumpakojį su tikromis klumpėmis, pasimatavo lietuviškas vyžas, pasigėrėjo nuostabia Lietuvos gamta, ragavo ant laužo virtos žuvienės.

“Druskonio” inf.

 

  Slidinėdamas meras patyrė traumą

Dabar, prisiminęs savo nuotykį Vokietijos slidinėjimo trasose, R.Malinauskas jau gali juoktis

   Geriausiai spręsti gali apie tuos dalykus, kuriuos išbandai savo kailiu. Įsibėgėjus Druskininkų slidinėjimo trasų projektavimo darbams, miesto meras Ričardas Malinauskas stengiasi visus slidžių teikiamus malonumus bei pavojus patirti pats. Prieš porą savaičių leisdamasis pavojinga slidinėjimo trasa Vokietijoje, meras patyrė rimtą kojos traumą. 

“Pasaulio stebuklas”


   Gruodžio pradžioje R.Malinausko, kurio galva dabar pramušta būsimųjų kurorto slidinėjimo trasų idėja, širdyje nerimą pasėjo pasiekusi žinia, kad anglai išrado “pasaulio stebuklą”. Tai yra, tokias slidinėjimo trasas, kurioms nereikia gaminti sniego. Tiesiog ištiesiamas specialus plastikinis kilimas, kuriuo žmonės sėkmingai leidžiasi slidėmis. O ir patalpos visai nebūtina šaldyti, kaip esant dirbtiniam sniegui.
   “Mes savo slidinėjimo trasas dar projektuojam, tai pagalvojau, kad būtinai reikia pažiūrėti, kas ten per stebuklas. Gal jį panaudoję sutaupysim pinigų?” – sako meras. Kelionę į stebuklingąsias trasas, esančias Prancūzijos – Belgijos pasienyje, suplanuoti teko labai greitai, kad nesugaišintų prie Druskininkų slidinėjimo trasų projekto triūsiančių projektuotojų darbo.
   “Jei ką nors keisti projekte, tai šiandien”, - pasakė meras, ir su Savivaldybės vyriausiuoju architektu Vilium Margeliu bei Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėju Algirdu Svirsku per savaitę suorganizavo kelionę.

Panoro adrenalino

   Druskininkų dengtose slidinėjimo trasose numatoma gaminti tikrą sniegą. Pasak R.Malinausko, jis iš tiesų atrodo kaip tikras – neatskirsi, tik kad ne iš dangaus krenta. Tokį sniegą naudoja ir Bispingeno slidinėjimo trasos Vokietijoje, įsikūrusios tarp Hanoverio ir Hamburgo. Druskininkuose ketinama statyti tokias pačias trasas kaip Bispingeno, tik geresnes – aukštesnes bei ilgesnes.
   Druskininkiečiai, semdamiesi patirtį, jau tris kartus lankėsi Bispingene. Šįkart, pakeliui į naująsias plastikines trasas, jie vėl suplanavo ten užsukti – sutarė su direktoriumi, projektuotojais, technikais dar kartą viską apžiūrėti, kad projektuojant Druskininkų trasas nepadarytų klaidų.
   Ta pačia proga negi nepaslidinėsi? Vyrai išsinuomojo slides, aprangą ir pasileido nuo kalnų. Prisislidinėję iki soties druskininkiečiai panūdo adrenalino. Jie nusprendė išbandyti sudėtingas, tik profesionalams slidininkams ir snieglentininkams skirtas trasas – su tramplinais, duobėmis ir kliūtimis. Šeimininkai liepė jiems užsidėti šalmus.
   Po porą kartų nusileido sėkmingai. Paskui sutarė, kad dar po kartelį nušliuoš ir bus gana.

Šuolis nuo tramplino

   Lėkdamas slidėmis nuo kalno pirmas virto A.Svirskas. Po jo žemyn pasileido R.Malinauskas. “Aš norėjau, kad paskutinis nusileidimas būtų įspūdingiausias. Lėkiau dideliu greičiu, - pasakoja meras. – Ir staiga, šokant nuo tramplino, nuo smūgio į žemę atsikabino dešinės kojos slidė. Kaip verčiausi, jau nebeatsimenu”. 
   Sąmonė jam grįžo jau keliantis nuo žemės. “Pajutau, kad negaliu kvėpuoti. Įkvėpti pavyko tik po pusės minutės. Kojos nejaučiau visiškai”, - pirmas akimirkas po traumos prisimena R.Malinauskas. Nežiūrint to, jis dar kažkaip užlipo ant kalno, susirado pamestą slidę ir nušliuožė žemyn.
   Jėgos merą apleido prisėdus trasų kavinėje. Apėmė silpnumas, ėmė svaigti galva, pylė šaltas prakaitas. Vyras baiminosi, kad tik nuo smūgio jam nebūtų trūkęs plautis. Šeimininkai vokiečiai iškvietė greitąją pagalbą.
   “Tiems, kas skundžiasi, kad pas mus greitoji važiuoja keliolika minučių, galiu pasakyti, kad Vokietijoje ji atvyko po pusantros valandos”, - patirtais įspūdžiais dalijasi R.Malinauskas. Medikai apžiūrėjo vyrą, nustatė, kad kaulai nelūžo, ir pasiūlė važiuoti į ligoninę. “Atsisakiau, nes būtų žlugę delegacijos planai. Kitą dieną turėjom vykti Prancūzijos – Belgijos pasienį apžiūrėti plastikinių trasų”, - pasakoja jis.
   To sprendimo pasekmes meras pajuto viešbutyje. Naktį apėmė didžiuliai skausmai, o vaistų nuo skausmo jis neturėjo – vokiečiai medikai buvo išrašę tik tepalo nuo uždegimo. Šiek tiek numigti pavyko tik paryčiais.

Koją teko operuoti

   Naujosiose “stebuklingose” trasose slidinėti meras jau nepajėgė. “Bet įsitikinom, kad iš tikrųjų plastikinės trasos nevertos dėmesio. Pakaitalas niekada neatstos tikro daikto, - sako jis. – Slidinėjant visgi smagu jausti švelnų šaltuką, norisi paliesti tikrą gurgždantį sniegą. O jei žiemos pas mus bus tokios šiltos, kaip kelios praėjusios, gal slidinėjimo trasos taps vienintele vieta, kur ateinančios kartos galės pajusti tikrą lietuvišką žiemą”. 
   Apsisprendusi nesusižavėti naujovėmis, druskininkiečių delegacija grįžo namo. Tačiau R.Malinausko bėdos tuo nesibaigė.
Kankinamas neatlėgstančių skausmų meras kreipėsi į gydytojus. Jį apžiūrėjęs Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas  Vytautas Kvedaras nustatė, kad vyrui trūko vienas iš šlaunies raumenų. Be to, po oda susidarė niekaip neišsivaikščiojanti didžiulė hematoma. Nieko kito neliko, tik operuoti.
   Gruodžio 11-ąją meras gulėsi ant operacinio stalo. Operacija su bendra nejautra vyko apie porą valandų. “Maniau, jog viskas greitai baigsis. Paprašiau vairuotojo, kad palauktų prie ligoninės, būtų parvežęs namo, o kitą dieną planavau eiti į darbą”, - pasakoja R.Malinauskas. Tačiau operacijos metu paaiškėjo, jog esama ir kitų traumos pasekmių. “Taip skaudėjo, kad nuo ketvirtadienio iki pirmadienio teko likti ligoninėje, - neslepia meras. – Užtat savo kailiu išbandžiau ir mūsų medikų darbą. Galiu pasakyti, kad turim nuostabią ligoninę su gerais specialistais”.

Valdininkai tapo slidininkais

   Pirmadienį meras jau buvo savo kabinete. Iš darbo jis važinėjo į ligoninę perrišimams, o nuotykio, patirto Vokietijos slidinėjimo trasose, dar iki šiol neleidžia pamiršti diegiantis šonas ir sužeistos kojos skausmai.
   Tačiau traumos R.Malinauskas nesureikšmina. Jis užsidegęs pasakoja apie būsimų Druskininkų slidinėjimo trasų privalumus. Paklaustas, ar iki tol, kol buvo nutarta statyti jo vadovaujamame mieste slidinėjimo trasas, jis buvo prisiekęs slidininkas, meras tik šypteli. “Kalnuose su slidėmis iki tol buvau buvęs tik porą kartų. V.Margelis, kiek žinau, neslidinėjo, kaip A.Svirskas - nepasakysiu, bet dabar jau visi čiuožiam neblogai”, - prisipažįsta jis. Žodžiu, stengdamiesi planuojamo įrengti objekto privalumus ir trūkumus išbandyti patys, valdininkai buvo priversti tapti slidininkais.

“Druskonio” inf.

 

  Konkursuose sekasi
   Besibaigiantys metai Druskininkams pažėrė įvairiausių nominacijų ir apdovanojimų, kuriuos skyrė profesionalių vertintojų komisijos ir gyventojų apklausos. 
   Vertinant Lietuvos “Sėkmingiausią 2008 metų turizmo projektą”, geriausiu turizmo centru šalyje 2008 m. pripažintas Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras. Svarbiausio Lietuvoje verslo bendruomenės konkurso „Lietuvos metų gaminys 2008“ Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje aukso medalis įteiktas daugiabučių gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų komplekso Druskininkuose, Liepų g.2, statytojui UAB „Stamita“ ir architektams A. Venckui, D. Pilkauskienei ir kt. Jiems šį apdovanojimą gruodžio 18 d. Vilniaus rotušėje įteikė Prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. 
   17 projektų iš visos Lietuvos buvo pateikta programai “Lietuvos kultūros sostinė 2009”. Druskininkams atstovavo projektas “Žvaigždžių sonata”, kurį paruošė mūsų savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kazlauskienė. Mūsų projektas nedaug atsiliko nuo geriausiojo ir užėmė 3-ąją vietą. Jame, pavadintame M.K.Čiurlionio kūrinių ciklu, apjungti visus metus mūsų kurorte vykstantys kultūros renginiai, menininkai, jaunimas, poilsiautojai. Projekto veiklos suskirstytos į 8 dalis, pavadintas muzikos kūrinių atlikimo greičio terminais ir atspindinčias kultūros sritis: literatūrą, muziką, tradicijas, teatrą, kiną ir šokį, dailę, jaunimo kultūrą, sveiką dvasią. 

“Druskonio” inf.

 

  Lenkus vilios ir meilės istorija

Druskininkų sveikatinimo įstaigų atstovai su vicemere K.Miškiniene ir Lietuvos konsulu L.Milašiumi (centre) Seinuose gruodžio 18 d. užbaigė Druskininkų pristatymo akciją

Seinų miestelio kapinėse K.Miškinienė pagerbė V.Kudirkos bendražygio varpininko Juozo Kauko atminimą

Violeta KLIMAITĖ 
Seinai-Druskininkai

   Plačią Druskininkų pristatymo akciją Lenkijoje praėjusią savaitę baigusi Savivaldybės vicemerė Kristina Miškinienė su stambiausių kurorto sveikatinimo centrų atstovais išgirdo ne vieną patarimą, kokiais būdais dar labiau prisivilioti lenkų į Druskininkus.

   „Kodėl jums neišpopuliarinus Druskininkuose poilsiauti mėgusio garsiojo lenkų maršalo J.Pilsudskio ir čia dirbusios gydytojos E.Levickos meilės istorijos? Lenkai juk yra romantikų tauta, dėl savo herojų pasiruošusi nuvažiuoti ir į pasaulio kraštą“, - verslo misijos metu Lenkijoje druskininkiečiai ne kartą sulaukė pasiūlymų, kaip pasinaudoti lenkų herojaus, tačiau Lietuvoje prieštaringai vertinamo J.Pilsudskio pavarde. Anot kultūros specialistų, nukišti užmarštin Druskininkuose užsimezgusią garsiojo maršalo ir gydytojos E.Levickos meilės istoriją būtų tiesiog keista. „Naudokitės savo istoriniu palikimu. Juk faktų iš kurorto gyvenimo istorijos neištrinsi. Tinkamai paruoštas naujas kelionės maršrutas, informacinėmis lentelėmis pažymėtos J.Pilsudskio poilsio vietos Lenkijos rinkai būtų dar vienas stimulas atvažiuoti į Druskininkus, ne tik Vandens parkas“, - tokia nuomonė buvo išsakyta gruodžio 18 d. Seinuose vykusiame druskininkiečių susitikime su Lenkijos turizmo agentūrų atstovais, miestelio vadovais. 
   Mero pavaduotoja K.Miškinienė, kartu su Druskininkų sanatorijų ir sveikatinimo centrų atstovais užbaigusi mūsų kurorto pristatymą Lenkijoje, teigia, jog aktyvių verslo bei žiniasklaidos vizitų nauda akivaizdi, - šįmet Druskininkus aplankė dvigubai daugiau lenkų nei pernai. K.Miškinienė kartu su Vandens parko, Turizmo ir verslo informacijos centro, SPA Vilnius SANA bei „Eglės“ sanatorijos atstovais nuo rudens surengė kurorto pristatymų ciklą Varšuvos, Gdansko, Torūnės, Olštyno, Balstogės, Suvalkų bei Seinų žiniasklaidos, turizmo ir verslo atstovams. Druskininkiečiai tikisi, kad ateinančiais metais pavyks išlaikyti bent jau 2008-ųjų metų kaimyninės šalies turistų srautą. 
   Seinuose vykusiame susitikime K.Miškinienė atsakinėjo į klausimus ne tik apie kurorto perspektyvą, bet ir apie praeitį. Lenkų žurnalistus domino mūsų sėkmės receptas, kaip ant bankroto ribos atsidūrę Druskininkai mažiau nei per dešimtmetį sugebėjo tapti vienu pažangiausių Rytų Europos kurortu. „Džiugu, kad iš mūsų mokomasi ir mes laikomi pavyzdžiu, kaip teikti kurortinio gydymo, sveikatinimo ir poilsio paslaugas,“ –kalbėjo K.Miškinienė. 
    Druskininkiečiai, rengę kurorto pristatymą Lenkijos miestų rotušėse ir kitose oficialiems priėmimams skirtose vietose, kalbėjo ne tik apie sveikatinimo bazę bei pramogas. Kaimynams buvo pristatyta mūsų kurorto istorija, tampriai susijusi su Lenkija: tam tikslui druskininkiečiai vežiojosi fotografijų parodą apie lenkiškąjį periodą Druskininkuose. Po oficialaus kurorto pristatymo lenkai mielai vaišinosi jiems specialiai patiektais lietuviškais patiekalais ir ypač aktyviai dalyvaudavo loterijose, kuriose jie galėjo išlošti savaitgalio poilsį SPA Vinius SANA, sanatorijoje „Eglė“ bei dienos maudynes Druskininkų vandens parke. 
   Kurorto pristatymui Lenkijoje Druskininkų sanatorijos bei sveikatinimo įstaigos skyrė per 60 tūkst. litų. Didžiausias krūvis verslo misijos metu teko pranešimus lenkų kalba dariusiai vicemerei K. Miškinienei. Politinio svorio kurorto pristatymui Lenkijos rinkoje taip pat suteikė Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje E. Meilūno bei Lietuvos konsulo Seinuose L. Milašiaus parama bei dalyvavimas renginiuose. 

 

  Atidarytas modernus SPA centras

SPA centro vadovė Dalė Valentienė demonstruoja garų vonią

   Praėjusią savaitę oficialiai atidarytas naujas SPA paslaugų centras Vandens parke įsikūrusiame viešbutyje “Aqua Medūna”. Šiam projektui įgyvendinti panaudota ir Darbo biržos parama.
   SPA centrą “Aqua Rojus” savo valdomame viešbutyje įkūrusi bendrovė “Stamitos turto valdymas” išleido beveik 400 tūkst. litų. Iš jų 242 tūkst. litų – valstybės parama. Įsigyta moderni įranga SPA procedūroms atlikti, įkurtos 7 naujos darbo vietos, į kurias priimtos 7-ios Darbo biržoje registruotos moterys.
    “Aqua Rojaus” lankytojus nustebins naujos procedūros – vienintelė Lietuvoje kapsulė “Carisma”, kurioje atliekama nesvarumo terapija Negyvosios jūros vandenyje, įvairiausiomis švelniomis švieselėmis šviečiantis masažo stalas, terminis masažas nefrito akmenimis, vibro masažo aparatas ir kt. Visos procedūros čia atliekamos naudojant “Germaine de capuccini”, natūralią “Styx” ir “Lakshmi” kosmetiką (vietoje jos galima ir įsigyti).

“Druskonio” inf.

 

  „Forto dvare“ – lietuviškos naktys
    Gruodžio 17 d. naujojo restorano „Forto dvaras“ atidaryme kviestinė publika gardžiavosi ne tik lietuviškais patiekalais, bet ir arabiškais pilvo šokiais. 

   Pagal franšizės sutartį kurorte restoraną „Forto dvaras“ atidaręs UAB „Dzūkijos Arnika“ direktorius Albertas Katilovskis į naująjį savo projektą investavo 4 mln. litų. Verslininkas tikisi, jog į komplekso prie Druskonio ežero rekonstrukciją įdėti pinigai atsipirks per 7-9 metus. Pasak A.Katilovskio, nacionalinius patiekalus siūlančiame restorane vyks „lietuviškos naktys“, lankytojams pristatysiančios tiek mūsų kulinarinį paveldą, tiek lietuvišką muziką.
    Restoranų grupės „Forto dvaras“ interjerą visoje Lietuvoje kuria druskininkietis Darius Šatūnas, savo kūrybinę išmonę parodęs ir savo gimtajame mieste. Šis restoranas Druskininkuose – aštuntasis „Forto dvaro“ objektas šalyje. 
    Tarp atidaryme dalyvavusių svečių buvo matyti ne tik gerai pažįstami šalies verslo atstovų veidai, bet ir teisininkų grietinėlė. Sveikinimo žodį tarė teisę studijavusio A.Katilovskio kolega – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius. 

„Druskonio“ inf.


Svečiai stebėjo įspūdingą pilvo šokį su degančių žvakių karūna

Lietuviškų patiekalų restoraną atidaręs UAB “Druskininkų Arnika” direktorius Albertas Katilovskis su žmona Roma

Teisėja Leonora Jakubauskienė su vyru Sigitu

UAB “Dzūkijos Arnika” darbuotoja Marytė Strikaitienė

UAB “Dzūkijos Arnika” darbuotoja Inga Pankūnaitė

Živilė Tamašaus-
kaitė iš UAB “Dzūkijos Arnika”

Savivaldybės vyr.architektas Vilius Margelis su dukra

UAB “Dzūkijos Arnika” verslo procesų analitikė Loreta Januševičienė

Druskininkų teismo pirmininkė Nina Butnorienė ir Swedbanko Alytaus regiono valdytojo pavaduotojas Vytautas Kuneika

Swedbanko Druskininkų KAC atstovas Eugenijus Izotovas su drauge Sandra

Tomas Baublys su žmona Rasa

Ernestas Baublys su žmona Giedre

Renaldas Marčiukaitis su žmona

Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Langai






© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.