Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Sužinojęs, kad privatizuoti ruošiamas jau trečias “Saulutės” pastatas, apskričiai priklausančios sanatorijos direktorius V.Špucis (nuotr.) pagalbos kreipėsi į Druskininkų savivaldybės tarybą

   Vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“ bręsta revoliucinės nuotaikos dėl įstaigos turto valdytojo – Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo įtraukti į privatizavimo sąrašą dar vieną sanatorijos objektą - nenaudojamą trijų aukštų miegamąjį korpusą. Gelbėtoju apskričiai priklausančios sanatorijos vadovas, socialdemokratas Vytautas Špucis pasirinko kurorto valdžią.

Be kolektyvo žinios

   Alytaus apskrities viršininko administracijai priklausančios „Saulutės“ direktorius V.Špucis pagalbos kreipėsi į gegužės 9 d. posėdžiavusius Druskininkų savivaldybės tarybos narius. Priminęs stambiausio šalyje vaikų gydymo centro darbo prioritetus, Špucis tikino ateities perspektyvą matąs veiklos plėtroje atnaujintose patalpose, kurias turto valdytojas – Alytaus apskrities viršininko administracija šįmet be kolektyvo žinios nusprendė parduoti per Valstybės turto fondą. Sprendimas įtraukti 3 aukštų mūrinį „Saulutės“ korpusą į privatizavimo sąrašą Vyriausybės nutarimu buvo priimtas šįmet sausio 9-ąją.
   Gegužės 9-osios Savivaldybės tarybos posėdyje kurorto valdžiai nusistebėjus, dėl ko nuspręsta kreiptis į Tarybos narius ir kuo sanatorijai gali padėti įtakos sanatorijos veikloje šiuo metu neturinti Druskininkų savivaldybė, „Saulutės“ vadovas V.Špucis buvo lakoniškas: „Jeigu kreipiamės, vadinasi, reikia“. 

Kreipėsi dėl privatizacijos stabdymo

   220 lovų turinti „Saulutės“ sanatorija – vienintelė Druskininkuose teikianti medicinos reabilitacinio gydymo paslaugas vaikams, čia gydomi septynių susirgimų profilių ligoniai. „Saulutė“ yra sergančių cerebriniu paralyžiumi vaikų reabilitacijos bei gydymo metodinis centras Lietuvoje. Sanatorijos steigėja – Alytaus apskrities viršininko administracija dar 2004 m. sausį Valstybės turto fondui (VTF) pasiūlė perimti du „Saulutės“ sanatorijos korpusus – mokyklos pastatus. VTF kurorto centre, Nemuno pakrantėje esančius 2 tūkst. 216 kv.m ploto pastatus perėmė 20004-ųjų vasario 11 d. 
   Tačiau prestižinėje Druskininkų vietoje stūksančius du „Saulutės“ pastatus kol kas privatizuoti nepavyko. Kurorto valdžia, dėl privatizavimo sulaukusi protesto signalų iš įstaigos kolektyvo, į pertvarkos procesus „Saulutėje“ reagavo 2005-ųjų gruodį. Tuomet Savivaldybės taryba sprendimu įgaliojo Druskininkų merą R.Malinauską kreiptis į valstybės institucijas dėl susidariusios padėties „Saulutėje“ bei sanatorijos pastatų privatizavimo stabdymo. Šis klausimas buvo pateiktas svarstyti Seimui, Vyriausybei, VTF bei Alytaus apskrities viršininko administracijai. 

Sutinka perimti Savivaldybė

   Po kelių mėnesių, 2006-ųjų balandžio 28 d., atsižvelgdama į „Saulutės“ kolektyvo prašymą, Savivaldybės taryba priėmė sprendimą – sutikimą perimti šios sanatorijos dalininko teises, Vyriausybei priėmus nutarimą „Saulutę“, šiuo metu patikėjimo teise valdomą Alytaus apskrities viršininko administracijos, perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. 
   Pernai sanatorijos „Saulutė“ situaciją dėl vykdomos pertvarkos, numatomo pastatų privatizavimo bei veiklos plėtros perspektyvų svarstė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Sveikatos apsaugos ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracija. Privatizavimo eiga, deja, sustabdyta nebuvo. Dalininko teisių perdavimui Druskininkų savivaldybei pritarė tik Seimo sveikatos reikalų komitetas. Nežiūrint visų kurorto valdžios pastangų, į privatizuojamų objektų sąrašą šįmet sausį įtrauktas dar vienas, trečiasis, 3 tūkst. 926 kv.m „Saulutės“ korpusas. 
   Savivaldybės taryba, išklausiusi „Saulutės“ direktoriaus V.Špucio prašymą padėti, gegužės 9 d. posėdyje priėmė protokolinį sprendimą pavesti merui R.Malinauskui pakartotinai kreiptis į valstybės institucijas dėl sanatorijos „Saulutė“ privatizavimo stabdymo. Pirmadienį, gegužės 12-ąją, Savivaldybėje bei „Saulutės“ sanatorijoje turėjo lankytis sveikatos apsaugos ministras, tačiau jam susirgus, vizitas atidėtas ateičiai.

Apskritis pasigenda valstybės požiūrio

   Švedijoje, Jončiopinge, šią savaitę viešintis Alytaus apskrities viršininkas, druskininkietis Eugenijus Palavinskas telefonu „Druskoniui“ teigė puikiai žinąs situaciją „Saulutėje“ ir pastarųjų dienų įvykius, susijusius su „Saulutės“ vadovo dalyvavimu Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje. Platesnį komentarą E.Palavinskas pažadėjo duoti grįžęs namo, patikinęs, kad „apskritis taip pat suinteresuota išlaikyti pastatus“. Ar apskrities, brandinančios sudėtingą šachmatinį ėjimą „atkovosim užstatydami“, idėja reali? Anot E.Palavinsko, sanatorijos, stokojančios valstybinio užsakymo, ateitis labiausiai priklauso nuo valstybės požiūrio į vaikų reabilitaciją, kokia šiuo klausimu yra ir turi būti valstybės politika. 
   Oficialios nuomonės „Saulutės“ korpusų privatizavimo klausimu iš apskrities viršininką šiuo metu pavaduojančios jo kolegės O.Balevičiūtės „Druskonis“ neišgirdo. Apskrities viršininko pavaduotoja situaciją „Saulutėje“ atsisakė komentuoti, motyvuodama, kad ji neturinti pakankamai informacijos, o į visus klausimus galintis atsakyti tik E.Palavinskas. 
   Nuo šių metų kovo vidurio sanatorijos „Saulutė“ direktoriumi dirbantis 47 metų alytiškis V.Špucis iki šiol vadovavo taip pat Alytaus apskrities viršininko administracijai priklausančiai Valkininkų vaikų ligoninei „Pušelė“. V.Špucio pareigas perėmė š.m. balandžio 28 d. „Pušelės“ vadovo konkursą laimėjęs druskininkietis, buvęs „Lietuvos“ sanatorijos vadovas Algimantas Šiaučiulis. Jis Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ direktoriaus pareigose pradėjo dirbti nuo gegužės 14 d. 

„Druskonio“ inf.

Druskininkų vicemerė K.Miškinienė su Boržomio valdytoju J.Kurtanidze

   Gegužės 5-8 dienomis vicemerė Kristina Miškinienė garsiajame Gruzijos kurorte Boržomyje (Borjomi) dalijosi Druskininkų patirtimi, kaip investicijų bei novatoriškos vadybos pastangomis atgaivinti kurortą ir jį paversti klestinčiu turizmo miestu. „Atskridome Jums padėti savo žiniomis, patarimais bei išgyventomis pamokomis“- apdovanota didžiule raudonų rožių puokšte, Tbilisio oro uoste gegužės 6-ąją šypsojosi Druskininkų vicemerė.

Violeta KLIMAITĖ,
Boržomis-Druskininkai

Esam geriausi draugai

   Trumpos mūsų viešnagės metu įsitikinome, jog Lietuvos vardas gruzinams tapęs geriausio draugo sinonimu, o mūsų Prezidentas V.Adamkus - kone šventuoju. Jam šiandien Gruzijoje sakomi patys gražiausi tostai, o lietuviai čia priimami kaip artimiausi giminės. Aktyviausia Gruzijos rėmėja Europoje, aukščiausiais diplomatiniais kanalais reiškianti savo solidarumą su šia Pietų Kaukazo valstybe, Lietuva pelniusi didžiulę gruzinų pagarbą bei neslepiamą simpatiją. 
   Druskininkų vicemerės K.Miškinienės vizitas į Boržomį, sutapęs su aukštų ES pareigūnų susitikimu Tbilisyje, tartum įprasmino deklaruojamos paramos oficialiajam Tbilisiui reikšmę. Konkreti    Druskininkų pagalba sunkius laikus išgyvenančiam Boržomiui, siekis su Gruzijos kurortu pasirašyti bendradarbiavimo sutartį – nedideli, bet labai reikšmingi žingsniai demokratiniame Gruzijos kelyje į narystę Europos Sąjungoje, europiniams šios šalies siekiams. 

Boržomio sanatorijose jau 15 metų “poilsiauja” pabėgėliai iš Abchazijos

Rekordinė bedarbystė

   Vakarietiška dvasia alsuojantis, išpuoštas ir spindintis Tbilisis, demonstruojantis savo siekį tapti patikima ES partnere, yra viena medalio pusė. Pavažiavę šiek tiek daugiau nei 200 kilometrų į pietus nuo sostinės, radome kur kas proziškesnį vaizdą. Garsiajame Gruzijos mineralinio vandens kurorte Boržomis, į kurį tarybiniais laikais nebūdavo įmanoma gauti kelialapių, šiandien švilpauja vėjai ir vietiniai gyventojai, tarp kurių beveik 50 proc. – bedarbiai. Šiandien Gruzijos pensininkas turi išgyventi iš 50 JAV dol. pensijos, vidutinė alga nesiekia 200 JAV dolerių. Kai kilogramas mėsos kainuoja 5 JAV dolerius, o litras 93 markės benzino – 1,20 JAV dolerius, nori nenori tenka patikėti nuoga statistika, jog dar visai neseniai klestėjusioje žemės ūkio šalyje ir vienoje turtingiausių sovietinių respublikų šiandien Gruzijoje bado problema aktuali net 55-iems procentams jos gyventojų. 

“Poilsiauja“ pabėgėliai

   Kalnų apsuptyje pasislėpęs, visame pasaulyje garsus savo mineraliniu vandeniu „Borjomi“ šiandien kurortas Boržomis primena apskurusią pelenę, kurią iki tikros princesės tereikia tik nuprausti ir aprengti. Šiuo metu neveikia nei viena iš 20-ies kažkada klestėjusių sanatorijų, kuriose vienu metu poilsiavo apie 10 tūkst. atvykėlių, ištroškusių gydomojo mineralinio vandens, purvo vonių, nuostabios kalnų gamtos, gaivaus oro ir neregėto gruzinų vaišingumo. Šiandien vaizdas Boržomio sanatorijose klaikus - jau 15 metų jos tapusios prieglauda 3-im tūkstančiams pabėgėlių iš Abchazijos. Pasikalbėti su „Druskonio“ žurnaliste iš vienos sanatorijos išbėgo būrelis čia prieglaudą radusių gruzinių iš Abchazijos. Šiame dvylikos aukštų belangiame elgetyne klaikiomis sąlygomis gyvena apie 200 pabėgėlių. Elektra čia būna vos tris kartus per dieną – ryte nuo 8 iki 9 val., vieną valandą per pietus ir dvi valandas vakarais. Kai įsižiebia lemputės, pradingsta vanduo. Ir taip jau 15 metų, per kuriuos spėjo užaugti jų vaikai ir gimti būsima karta. Per šiuos metus kalbintos moterys taip ir nerado darbo. Dienas jos stumia tarp aprūkusių kambario sienų, gyvenimo nepasisaldindamos net ašaringomis muilo operomis – čia juk nėra net televizoriaus. Apkarto joms ir idiliškas kalnų vaizdas pro langų kiaurymes. „Mes norime dirbti, pavalgyti ir gyventi kaip normalūs žmonės. „Prisipoilsiavom“ per 15 metų visam gyvenimui“, - rankomis mosuoja būrelis pabėgėlių. Paklausta, ar kada nors įsivaizdavo, jog teks beveik du dešimtmečius įsikalinti tokiame „čigonyne“, Marina apsiverkia. „Abchazijoje turėjau namus, gyvenau sočiai ir laimingai. O čia mes vegetuojame ir badaujame. Kaip išgyventi iš 22 larių (maždaug 40 litų) per mėnesį? Dabar meldžiuosi, kad tik atsirastų koks nors investuotojas, kuris iš čia mus iškraustytų, nupirkęs mums po būstą miestelyje“, - šluosto ašaras moteris. Boržomio valdžia siūlo verslininkams imti kalnų papėdėse pastatytas sanatorijas su sąlyga, kad čia gyvenantiems pabėgėliams būtų nupirktas kitas gyvenamasis plotas Gruzijoje. Tačiau investuotojui, norinčiam iškeldinti tokį 200-300 pabėgėlių skruzdėlyną, vien tik naujam jų būstui reiktų atseikėti mažiausiai 6 mln. JAV dolerių, o kiek dar pareikalaus naujo viešbučio statyba?
   Video medžiagą apie vicemerės K.Miškinienės vizitą į Boržomį žiūrėkite mūsų internetiniame puslapyje www.druskonis.lt

Tęsinys kitame numeryje

Paieška