Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Naktinių klubų priešas – triukšmas
   Po netikėtai ilgų diskusijų Savivaldybės tarybos nariai liepos 4 d. posėdyje vis dėlto leido naktiniame klube Druskininkų g.3, buvusio „Naminuko“ patalpose, prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 18 val. iki 6 val.

Gavo gyventojų raštą


   Sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kurorto centre, prie pat daugiabučių įsikūrusiame naktiniame klube buvo priimtas po ilgų kalbų, tėviškų pabarimų ir jausmingų pasižadėjimų. „Nepjaukite mums kojos. Mano kolega invalidas, iš daugiavaikės šeimos, užstatė savo turtą“, - į Tarybos narių, užsispyrusių leisti prekybą tik iki 22 val., jausmus apeliavo vienas iš klubo vadovų, Aleksandras Augustinavičius, ranka mostelėjęs į salėje sėdėjusį verslo partnerį. 
   Į vienus vartus buvo mesti argumentai dėl būtinybės apsaugoti šalia gyvenančių žmonių ramybę, į kitus – prašymai nevaržyti verslo ir net pažadai gyventojams nemokamai įstatyti plastikinius langus. 
   Dar šįmet kovo 14 d. Savivaldybė gavo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Arka“, Druskininkų g.8 namo, gyventojų prašymą, kuriame teigiama, kad jų turima informacija vėl bus atidaromas naktinis klubas Druskininkų g.3. Susirūpinę, kad klubas neturi lankytojų automobiliams laikyti aikštelės, gyventojai savo rašte nerimavo, kad vėl mašinos bus statomos po daugiabučio langais, žmonėms neduos miegoti sklindanti muzika, šūksniai ir keiksmažodžiai. Šalia naktinio klubo gyvenantys druskininkiečiai nerimavo, jog dėl įsigaliojusio draudimo rūkyti kavinėse ir baruose jaunuolių, išėjusių į gatvę rūkyti, triukšmas tik didės. 
  Šio susirūpinusių savo ir miesto svečių ramybe druskininkiečių rašto įkvėpta Savivaldybė Tarybos posėdžiui ir paruošė griežtąjį sprendimo projektą, naktiniam klubui teleidusį prekiauti alkoholiu iki 22 val. 

Įtarimai dėl lapų

  
Netikėtai daugeliui, prieš pat Tarybos posėdį naktinio klubo šeimininkai vietos valdžiai pristatė dar vieną 22 gyventojų parašais išmargintą raštą – šįkart jau visai kitokio turinio, tikinantį, jog kaimynystėje gyvenantys druskininkiečiai pritaria ir neprieštarauja naktinei prekybai alkoholiniais gėrimais šalia jų daugiabučio įsikūrusiam klubui. „Šiuo raštu negalėtume remtis konflikto metu, kadangi žmonės pasirašę ant atskiro lapo nei pats tekstas. Paskui gyventojai gali sakyti, kad pasirašinėjo po deklaracija už taiką žemėje, - gyventojų interesus gynė meras R.Malinauskas. – Dėl triukšmo naktį problemos mieste kilo jau ne vieną kartą. Dėl to apribojome prekybą alkoholiniais gėrimais „Lagūnai“. Girdėjau, jog dėl triukšmo, trukdančio miegoti Vandens parko viešbučio gyventojams, ketinama uždaryti parke veikiantį naktinį klubą“. 
   Sprendimo projekto, teleidusio prekiauti iki 22 val., aiškinamajame rašte, be rūpesčio gyventojų ramybe, Savivaldybė priminė ir savo nuoseklią poziciją Druskininkų bei V.Krėvės gatvių gyvenamosiose zonose palaikyti tvarką tyliuoju paros metu, pavyzdžiui, sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 21 val. netoliese esančiai kavinei „Po Liepa“. 

Nuomonė pasikeitė

   Tačiau bediskutuojant virš naktinio klubo susitvenkę debesys ėmė sklaidytis. Tėviškai pagąsdinusi klubo šeimininkus, Taryba priėmė visiškai priešingą sprendimą. 
   Iš pradžių griežtai besilaikiusių paruošto sprendimo projekto leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik nuo 18 val. iki 22 val., Tarybos narių rūstybė kuo toliau, tuo labiau vis minkštėjo. Vieni siūlė prekybinį kompromisą bent jau iki vidurnakčio, kiti – bent iki vasaros pabaigos, kol kategoriška nuostata diskusijas pradėjęs meras R.Malinauskas geranoriškai pasiūlė balsuoti už du variantus – leisti naktiniam klubui prekiauti tiek, kiek jis nori, t.y. iki 6 val. ryto, arba „žaisti“ naktinį klubą, pilstant alkoholį iki 22 val. Klubo gerbėjų Tarybos salėje aiškiai buvo dauguma – nubalsuota už prekybą iki paryčių. Tačiau dar kartą pagrūmota tėvišku pirštu – iki pirmojo signalo iš gyventojų ar policijos pusės.

„Druskonio“ inf.

 

  Dėl Vandens parko trečdaliu padidėjo gydyklos klientų
   Savivaldybės tarybos posėdyje birželio 4 d. praėjusių metų veiklos ataskaitą pateikęs VšĮ „Druskininkų gydykla“ direktorius Virgaudas Taletavičius pasidžiaugė, kad šalia atidarius Vandens parką, lankytojų skaičius jų įstaigoje padidėjo 30-čia procentų. 

   Tačiau stambaus pramogų objekto kaimynystė gydyklai milijonų nesukrovė. 2005-aisiais uždirbusi beveik 51 tūkst. Lt, 2006 m. gydykla baigė tik su 1 tūkst.720 Lt grynuoju pelnu. Kuklų praėjusių metų rezultatą V.Taletavičius motyvavo beveik tiek pat, t.y. 33 proc., padidėjusiomis veiklos sąnaudomis.
   62 darbuotojus turinčioje „Druskininkų gydykloje“ vidutinis darbo užmokestis pernai sudarė 1 tūkst.676 Lt, palyginus su 2005 m. - 152 Lt daugiau. 2006 m. užbaigtos administracinio pastato rekonstrukcijos darbų vertė siekė 3 mln.211 tūkst. Lt. Pernai gydykla įsigijo įrangos už 144 tūkst. Lt. Brangiausias pirkinys buvo 96 tūkst. Lt kainavusi kriokamera, kuria atliekama Lietuvoje dar mažai žinoma procedūra – krioterapija (gydymas šalčiu). Ši nuovargio ir streso mažinimo priemonė efektyviai gydo ir odos, atramos bei judėjimo sistemos ligas, lėtinius susirgimus. Per 2006 m. IV ketvirtį gydykloje buvo atliktos 188 krioterapijos procedūros. 
   Gydyklos paslaugų pirkėjų įsiskolinimas 2006 m. gruodžio 31 d. siekė 58 tūkst.Lt (UAB „Kortas“ skola sudarė 26,4 tūkst. Lt, viešbučio „Pušynas“ – 12,7 tūkst. Lt, UAB „Liturimex“ viešbučio – 4 tūkst. Lt, UAB „Lietuvos sanatorijos“ – 3,7 tūkst. Lt, UAB „Stamitos turto valdymas“ – 2,2 tūkst. Lt). Finansinių įsipareigojimų turi ir pati gydykla. Iš Sampo banko dešimčiai metų įstaiga paėmusi 3 mln.500 tūkst. Lt paskolą. Jos mokėjimo pradžia – šių metų balandžio 30 d., pabaiga – 2015 m. spalio 7 d.
   Pernai gydykla deklaruoja gavusi 2 mln. Lt 752 tūkst.Lt pajamų ir patyrusi 2 mln.749 tūkst. Lt sąnaudų. Pagrindinės veiklos pajamos, palyginus pernykščius metus su 2005-aisiais, padidėjo 657 tūkst. Lt, arba 33,13 proc. Pernai beveik tiek pat – 33,71 proc. daugiau gydykla turėjo ir išlaidų. Jos, anot įstaigos vadovo, ženkliai padidėjo dėl darbo užmokesčio, vaistų ir medicinos priemonių, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, patalpų išlaikymo ir komunalinių bei mokesčių sąnaudų. 
   Pernai gydykloje buvo atlikta 78 tūkst.187 gydomosios procedūros (20 tūkst.998 procedūros sanatorijų bei viešbučių pacientams, komerciniams klientams – 57 tūkst.189 procedūros) bei 26 tūkst.698 gydomieji sveikatinimo kompleksai. Vidutiniškai per dieną pernai buvo atliekama 420 procedūrų. 
   Komercinius gydyklos klientus labiausiai viliojo gydomosios purvo vonios (22,4 proc. visų procedūrų), klasikinis masažas (21 proc.), povandeninis masažas (16 proc.), perlinės vonios (8,4 proc.), vertikalios vonios (7,3 proc.). 
   Gydyklos administracija pastebi, jog pastaraisiais metais, lyginant 2003-2006 m. statistiką, akivaizdžiai išaugo klasikinio masažo procedūrų skaičius, daugiausiai atlikta povandeninio masažo.
   Tarybos narys V.Maknys, išklausęs gydyklos direktoriaus ataskaitą, susirūpino įstaigos klientų skaičiumi dėl gyvenimą pabaigusių „Nemuno“ ir „Sūručio“ sanatorijų. „Pacientai gi niekur nedings. Tiesiog jie pasirinks kitą vietą apsistoti Druskininkuose ir „atstovaus“ kitoms sanatorijoms bei viešbučiams“, - populiariai buvo paaiškinta politikui.

„Druskonio“ inf.

 

  Menas išvilioti poilsiautojų pinigus

Tarp poilsiautojų iš Izraelio ir šįmet išsiskiria Džiulija. Pernai pasižiūrėti šios nenusakomo amžiaus šokėjos į “Lietuvos” šokius plūdo minios žiūrovų

   Liepą Druskininkuose, kaip ir kasmet, pasirodė ištikimiausi Druskininkų klientai - poilsiautojai iš Izraelio. Gausi žydų bendruomenė čia ilsėsis iki rugpjūčio-rugsėjo pabaigos. Pagaliau sulaukę savo klientų, džiaugiasi ir jiems savo butus išnuomoję druskininkiečiai. Nors kurorte kaip grybai po lietaus dygsta nauji viešbučiai, privačiam sektoriui jie – joks konkurentas. 

Grėsmė iš Birštono?


   Keliems mėnesiams į Druskininkus atskrendantys žydai dėl mažesnės kainos nesibaido laipioti ir į penktą daugiabučio aukštą. Tačiau kopti į tokias aukštumas jie sutinka tik gavę pastogę be šeimininkų kur nors kurorto senamiestyje. Para dviejų kambarių bute nedaug pasistūmėjo nuo praėjusių metų ir šią vasarą svyruoja tarp 50 iki 100 Lt. Labiausiai poilsiautojų graibstomi butai 1-2 aukštuose M.K.Čiurlionio gatvės rajone nuo turgaus iki cerkvės. 
   Daugelį metų privatus sektorius dėl klientų varžėsi su „Nemuno“ sanatorija, kurios pigios lovos po 20 Lt už parą buvo tikra rakštis vietinei nelegalaus apgyvendinimo rinkai. Druskininkietis Eugenijus, daugelį metų dirbantis su pavieniais turistais, tikina, kad uždarius „Nemuno“ sanatoriją –buvusią populiariausią Izraelio piliečių gyvenimo vietą, pasaulis aukštyn kojom neapsivertė. Tie, kurie važiuoja būtent į Druskininkus, sužinoję apie šias permainas, planų nepakeitė. „Nemuno“ klientus sėkmingai priglaudė privatus sektorius ir į aukščiausią klasę nepretenduojantys viešbučiai. Eugenijaus teigimu, koją Druskininkams labiausiai pakišo Birštonas. „Ten kainos yra mažos, palyginus su mūsiškėmis. Šįmet kaip niekad daug ten pasuko rusakalbių vokiečių. Pažiūrėkite, kaip statosi Birštonas – kitąmet atidarys naują gyvenamąjį korpusą, mini vandens parką. Šis kurortas tikrai dar nepasakė savo paskutinio žodžio“, - teigia druskininkietis. 

Mokykitės kalbų

   Klientai iš Izraelio, ruošdamiesi kelionei į Druskininkus, aklai čia nevažiuoja. Būtinai iš anksto skambindami druskininkiečiams, pas kuriuos gyveno ne vieną vasarą, ar jų butą buvo nusižiūrėję pernai, šie poilsiautojai kurortą pasiekia ramūs – apsistoti jie tikrai turės kur. „Druskininkų apgyvendinimo sektorius veikia čigoniško pašto pagrindu – informacija apie laisvus butus, gyvenimo sąlygas juose žaibiškai sklinda iš lūpų į lūpas“, - juokiasi pašnekovas. 
   Eugenijus pastebėjęs, kad vis daugiau atvykėlių linkę apsistoti viešbučiuose. Pasaulio pamatę žmonės vertina privatumą ir komfortą. Jau mažai kas ryžtasi apsigyventi bute su šeimininkais, nors šie ir vaikščiotų ant pirštų galų. Viešbutyje, skirtingai nei privačiame bute, rytais atvykėlių laukia paruošti garuojantys pusryčiai. Šių dienų Druskininkų klientai jau nepanašūs į tuos, kurie atvykdavo tarybiniais laikais: poilsiaujančios šeimos moterų šiandien jau nebepriverstum garuoti prie verdančių puodų. Tam juk dirba gausybė kurorto kavinių. Bėda, pasak Eugenijaus, ta, kad jauni tų kavinių darbuotojai nemoka rusų kalbos, nesusišnekėsi su jais nei angliškai, nei vokiškai. „Turime mokytis iš turkų ar tailandiečių. Kliento norai mums turi būti įsakymas. Pažiūrėkim į tuos kraštus – plūstelėjo rusai, visi arabai žaibiškai pramoko rusų kalbą. Juk su jais reikia kalbėti, juos užimti. Tik taip atvykėlis paliks arbatpinigių. Reikia mokėti iš poilsiautojo išvilioti pinigus, kad jis jaustųsi duodąs juos pats“, - tikina pašnekovas. 

Butų nebeįperka


   Eugenijui keistai atrodo vietinių juokeliai apie poilsiautojų iš Izraelio kaprizus. „Jie gi geriausi mūsų klientai. Atvažiuoja keliems mėnesiams mums palikti pinigų, tik mokėkime juos paimti. Ar rasime dar ištikimesnę Druskininkams tautą? Metų metais jie skrenda čia ilsėtis, juokaudami, kam išradinėti dviratį, kuris jau seniai išrastas. Patinka jiems net mūsų lietingas vasaros sezonas, ramybė. Jiems čia saugu – aplink vieni baltaveidžiai, nėra musulmonų. Izraelio klientai vietiniams juk suteikia sotesnę žiemą: mūsų pensininkas, išnuomojęs vasarą butą, užsidirba mažiausiai 2 tūkst. Lt“, - teigia druskininkietis. 
   Pasak Eugenijaus, pastaraisiais metais uoliai Druskininkuose pirkę butus, poilsiautojai iš Izraelio šiandien nesidairo nei į senos, nei į naujos statybos daugiabučius. „Kai 2 kambarių butą buvo galima nupirkti už 10 tūkst. dolerių, jiems tokia kaina prilygo stebuklui. Dabar, kai jos niekuo nesiskiria nuo europinio lygio, ir jiems nuosavas butas Druskininkuose tapo prabanga“, - teigia Eugenijus.

„Druskonio“ inf.


Paieška


Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui







© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.