Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Karių perlaidojimo Druskininkuose kaina

Druskininkų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Stasys Janilionis, kurio nurodymu karių kapai buvo perkelti iš Druskininkų bažnyčios šventoriaus į kapines 

Vytautas VALENTUKEVIČIUS 

   Karių perlaidojimas Druskininkuose prieš 45-erius metus vyko gerokai ramiau nei Estijoje, bet taip pat sukėlė vietinių karo veteranų bei kolaborantų pasipiktinimą. 

Panašūs atvejai 

   Įvykiai Estijoje dėl bronzinio sovietinio kareivio paminklo iškėlimo iš miesto centro ir rusų kareivių, palaidotų Talino centre 1947 m., perlaidojimo šiek tiek primena panašius įvykius Druskininkuose prieš 45-erius metus, kuomet sovietinių kareivių palaikai iš aikštės prieš Druskininkų bažnyčią buvo perlaidoti į specialiai jiems įrengtas kapines už Druskonio ežero, kur jos iki šiol tebėra. Prisiminti tai yra itin tinkama proga, nes liepos 3 d. Estijos sostinėje Taline rengiamas iškilmingas sovietinių kareivių ekshumuotų palaikų perlaidojimas į karių kapines prie jau perkelto bronzinio kareivio paminklo. Tą pačią dieną bus oficialiai atidengtas paminklas, į kapines perkeltas balandžio 30 d., sukėlęs masinius Estijos rusakalbių protestus ir susidūrimus su policija. Tuomet per tūkstantį žmonių buvo suimta, dešimtys sužeista ir vienas žuvo. Baiminamasi, jog ekshumuotų sovietinių kareivių palaikų perlaidojimas į kapines liepos 6 d. gali sukelti naujas rusakalbių riaušes Estijoje.

Suvežti prie bažnyčios

   1944 m. liepos 14 d. rusų kariai įžengė į Druskininkus. Raudonoji armija kurorto ribose Nemuno upę forsavo gana didelėmis pajėgomis, kurios buvo sutelktos Grūtos upelio žiotyse, Gydyklų parke ir senajame paplūdimyje – ties Avirės upelio žiotimis. Šios karinės operacijos metu ties Druskininkais žuvę tarybiniai kariai buvo laidojami Pagonijoje (“Pagankoje”), Druskininkų gatvės 8-ojo namo kieme. Šiuo metu toje vietoje auga berželiai. Ant karių kapų buvo pastatyti mažučiai kraujo spalvos faneriniai obeliskai, kurių viršūnes puošė ryškiai raudona spalva nudažytos penkiakampės žvaigždės. Kapinaitės buvo palyginti didelės. Kitos žuvusių raudonarmiečių kapinaitės, įrengtos priešais kolonadą (dabartinėje mineralinio šaltinio vietoje), “dalino” gydyklų parką. Trečiosios, pačios mažiausios raudonarmiečių kapinaitės, buvo įkurdintos bažnyčios aikštėje. Į pastarąsias kapinaites 1945 m. žuvusiųjų karių palaikai buvo perkelti iš gydyklų parko ir dabartinės Druskininkų gatvės bei kitų vietovių, kur laidodavo pavienius karius. Druskininkų bažnyčios šventoriuje buvo palaidoti ir tarybiniai lakūnai, žuvę 1944-1945 m. žiemą Vieciūnų kaime. Tais pačiais 1945 m. tarybinių karių perlaidojimas prie Druskininkų bažnyčios buvo užbaigtas. Kapinių centre, šalia bažnyčios, iškilo didžiulis obeliskas. 
   1946 m. gegužės 9-ąją, saulėtą ir karštą dieną, prie karių kapinių susirinko grupelė druskininkiečių, karo veteranai, stribai ir enkavėdistai paminėti pergalės dieną. Ant žolės susėdome ir mes, atvaryti gimnazistai. Poškėjo automatų, šautuvų ir pistoletų salvės. 


Taip atrodė raudonarmiečių kapinės prie Druskininkų bažnyčios iki 1962 m.

Skundai pasiekė Maskvą 

   1962 01 23 d. Druskininkų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Stasys Janilionis parašė raštą LKP CK, LTSR Ministrų tarybai ir LTSR kariniam komisariatui. S.Janilionis įrodinėjo, kad karių kapinės įrengtos netinkamoje vietoje, prie pat bažnyčios, blogai sutvarkytos. Be to, gauti gyventojų pareiškimai, jog karių kapus reikia perkelti į tinkamesnę vietą. Išsamiau su šio pareiškimo turiniu galima susipažinti Alytaus apskrities archyve. 
   Ko gero, Vykdomojo komiteto pirmininkas savo sumanymui operatyviai gavo pritarimą ir patarimą, kaip tai reikia padaryti, nes iš bažnyčios šventoriaus jau tą pačią 1962 m. sausio 23 d. skubiai buvo iškasti karių palaikai ir per 72 valandas, dirbant ir naktį, jie buvo perlaidoti už Druskonio ežero, į naujai įrengtas ir iki šiol tebeesančias karių kapines. Įdomu tai, jog apie dvi dešimtys perkeltų karstų buvo tušti, nes, ko gero, kai kurių karių palaikai prie bažnyčios nebuvo atvežti iš pirmųjų laidojimo vietų. 
   Dėl karių palaikų perkėlimo į jau trečią vietą sujudo karo veteranai ir sovietiniai kolaborantai. Jų skundai pasiekė ne tik LKP CK, LTSR Ministrų tarybą ir karinį komisariatą, bet ir Maskvą. Prasidėjo principingas partinis aiškinimasis, valymas, didžiulis spaudimas vietinei valdžiai ir jos teisinimasis dėl šio sumanymo. S.Janilionis, davęs nurodymą perlaidoti karius, atsidūrė kritikų smaigalyje ir buvo nubaustas LKP CK pareikštu papeikimu. Tačiau dalis vietinių veteranų nenurimo tol, kol LTSR Ministrų taryba neperkėlė S.Janilionio dirbti į Vilnių. 
   Karių palaikų perkėlimas į kapines 1962 metais Druskininkuose vyko gerokai ramiau nei dabartinėje Estijoje, nors kainavo Vykdomojo komiteto pirmininko kėdę. 

 

  Minėjome Gedulo ir Vilties dieną

Marytė VABUOLIENĖ

   Birželio 14-ąją Druskininkų sanatorinės mokyklos mokiniai aplankė miesto Rezistencijos ir Tremties muziejų. Iš visos respublikos į Druskininkus atvykusiems mokiniams tai buvo nepamirštama istorijos pamoka. Mokiniai susidomėję klausėsi įtaigaus pasakojimo, susipažino su negirdėtais ir įdomiais faktais, žiūrėjo meniškas jaunimo ekspedicijos į Sibirą metu pernai darytas nuotraukas. Jau ne pirmą kartą mokyklos pedagogai žavisi muziejaus darbuotojos, buvusios lietuvių kalbos mokytojos ekspertės E.Sidaravičiūtės sugebėjimu sudominti mokinius. Muziejaus direktorius G.Kazlauskas papasakojo apie savo šeimos trėmimą ir jo metu patirtas netektis. Altajaus kalnuose jis neteko sesers Laimos ir pats per stebuklą liko gyvas. 

 

  Jaskonių upeliukas
Valerijus VORONINAS 

   Pro Jaskonių kaimą tekantis ir į Ratnyčios upę įtekantis upeliukas neretai viešai pavadinamas Ratnyčėle, nors tai yra pro Druskininkus tekančio Ratnyčios upelio mažybinis pavadinimas. Gaila, kad vis užmirštamas šio upelio senasis vardas, o įsigali naujasis, nežinia kada ir kieno sugalvotas. Kalbinti senieji gyventojai iš netoli Jaskonių esančio miško ištekantį upelį vadina tiesiog upeliuku arba sako “Jaskonių upeliukas”. Taip jį ir reikėtų vadinti arba nedaug nuo senojo pavadinimo nutolusiu naujadaru “Jaskonis”.

 

  Bendraminčių susitikimas
Aurelija BARONIENĖ 

   Vilniaus “Artrito” bendrija, šiais metais švenčianti savo veiklos 20-metį, vadovaujant pirmininkei Aldonai Rutkauskienei, organizavo aktyviausių 50-ies savo narių ekskursiją į Druskininkus. Čia vilniečius nuoširdžiai sutiko “Bočių” draugijos pirmininkė Zita Jančiauskienė. Ekskursiją po Druskininkus įdomiai pravedė istorikas Vytautas Valentukevičius. Vandens parko direktorė Aldona Vičiulienė supažindino su šio parko pirčių kompleksu. Tris valandas praleidę Vandens parke, žvalūs ir linksmi viešnagę užbaigėme vakaronėje su Druskininkų “Bočiais”. Dar ilgai dainos ir eilės aidėjo bendraminčių širdyse.

Paieška


Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui







© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.