Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Iškilmingai pripažintas bajoru

Valerijus Voroninas su savo bajoriškos giminės herbu

Valerijus Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje priėmimo į bajorus ceremonijoje

Arūnas ZURLYS 

   Kovo 11-ąją Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje įvyko Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonija, kurioje bajoru pripažintas bei į bajorystės sąjungą priimtas ir 39-erių metų druskininkietis Valerijus Voroninas, mūsų skaitytojams žinomas kaip straipsnių istorine tema autorius. 

Genealogijos pomėgis 

   V.Voroninas Druskininkuose įkūrė pirmąją Lietuvoje mėgėjų genealoginę heraldinę draugiją “Gentis”, kuriai iki šiol vadovauja. Šios draugijos nariai, miesto mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai, susipažino su genealogijos pagrindais, kaip ieškoti savo šaknų ir kaupti tokio pobūdžio medžiagą. “Gentis” organizavo genealoginę ekspediciją į Liepiškių kaimą prie Liškiavio ežero, kur rinko istorinę bei etnografinę medžiagą, domėjosi tenykščių vietovardžių kilme, dzūkiškais senoviniais patiekalais, legendomis ir pasakojimais. Įdomiai apie savo giminės genealogiją “Genties” nariams pasakojo gydytojas Kazimieras Barniškis, turintis netgi savo šeimos kilmės tinklalapį.

Sensacija dėl Čiurlionio

   V.Voroninas daug domėjimosi mūsų krašto istorija faktų pateikė “Druskonyje”. Sudarė apie pusšimčio Druskininkų krašto giminių genealoginius medžius. Sudarydamas Čiurlionių giminės genealoginį medį, kurį įsigijo Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Valerijus atrado duomenų, jog šios garsios giminės dvi šeimos Guobiniuose ir Neravuose gyveno jau 17 amžiaus viduryje, t.y. nuo 1650 m. Sensacinga, jog pirmapradė Čiurlionių pavardė buvo Čiurliai. Mūsų kraštas, vadinama Dainava, vykstant karams tarp kryžiuočių ir lietuvių, buvo dykra, į kurią tik aprimus kovoms, pradėjo keltis žmonės iš Lietuvos. Valerijaus nuomone, Čiurliai į mūsų kraštus galėjo 15 amžiaus pabaigoje atsikraustyti iš Aukštaitijos, nes šeimos tokia pavarde gana gausiai paplitusios aplink Kupiškį ir Raguvą. Tai, žinoma, tik istoriko mėgėjo spėjimas. V.Voroninas neabejoja, kad mūsų regione paplitusi Čiurlionių giminė yra kilusi iš to paties kamieno.

Vietinių giminių ryšiai 

   Vietinių šeimų kilmės duomenis Valerijus rinko ne vien tik domėdamasis savo žmonos Dianos Čebatoriūtės genealogija, kuri vienaip ar kitaip persipynusi su visomis mūsų krašto giminėmis, bet ir kaupdamas mažai žinomus istorinius faktus. Tarkim, jis išsiaiškino populiariausių Druskininkų krašto giminių tėvonijas.
   Patys seniausi Druskininkų kaimo gyventojai yra, be abejo, Suraučiai, taip pat Mankelevičiai, ko gero, atsikraustę čia 18 amžiaus pabaigoje iš Švendubrės, Pervalko ir dar piečiau esančių kaimų. Jaskonys – Tertelių, Jaskelevičių, Čebatorių giminių šaknų pradžia, Ratnyčią savo tėvonija gali vadinti Basalykai, Pečiukevičiai, Damulevičiai, Janulevičiai, Švendubrę – Šikšneliai, Smaliukai, Kalėdos, Jančiauskai, Vieciūnus – Milučiai, Marcinoniai, Karauskai, Petrulioniai, Balčiai, Žaptoriai, Čiurlioniai, Neravus – Viščiniai, Tankelevičiai, Janeikos, Kalpokai, Dailydos, Žūkai, Stonkai, Žiogelius – Žiogeliai, Karlonai, Grūtą – Vaščilos, Akstinai, Mašnyčias – Jakavoniai, Naujasodę – Sadauskai, Vaikšnorai, Kermušiją – Makseliai, Latežerį – Burės, Maliukevičiai, Cimakavą – Basalykai, Svioklai, Zapurvę – Kisieliai, Cerabiejai ir t.t. Liškiavos apylinkes savo gimtine gali įvardinti Aleksoniai ir kt. 
   Valerijaus tyrinėjimų rezultatais, Druskininkų krašto šeimos tarpusavyje taip tampriai susijusios, jog giminystės ryšius tarp jų galima atsekti per kartų kartas. 

Išsiaiškino 11 kartų 

   Valerijus, sudarydamas savo giminės genealoginį medį nuo 16 amžiaus, užtruko dvejus metus. Klausinėjo vyresnės kartos giminaičių, ieškojo dokumentų Lietuvos valstybiniame archyve, konsultavosi su istorike, sudarinėjančia bajoriškas genealogijas. Rokiškio bažnyčioje, geranoriškai padedant jos klebonui, aptiko močiutės Elenos Černiauskaitės gimimo krikšto dokumentus, kurie liudija, jog ji buvo bajoraitė. 1906 m. datuojamas krikštas nurodo močiutės, Valerijaus motinos Marijos Gaidelytės mamos, tėvelių kilmę. 
   Pasirodo, tiek Valerijaus prosenelė, kilusi iš Anykščių apylinkių, tiek prosenelis nuo Zarasų, buvo bajorai. Archyviniais ir bažnytiniais dokumentais vis labiau tolstant į praeitį, pradėjo byrėti fakteliai. Valerijus savo giminės 11-oje kartų užfiksavo žinomus Aukštaitijos dvarininkus Švetkauskus, įtakingą kunigą, lietuvybės puoselėtoją Kozmaną, Bresto vaivadijos miškų valdytoją ir kt. Archyvuose atrado giminės bajorystės herbą. Jau anksčiau bajorų pripažinimo aktai įteikti druskininkiečio seseriai, tetai, dėdei, dukterėčiai ir kitiems artimiesiems. 

Gali padėti visiems 

   Į klausimą, ko gi reikia, norint tapti bajoru, Valerijus atsako, jog pirmiausia privalu nuoširdžiai domėtis savo giminės praeitimi, nuosekliai tikslinti įvairius faktelius, pasakojimus, dokumentus ar nuorašus. Žinant kelias tikslias genealogines datas ar pavardes, jau galima knaisiotis archyvuose, lankytis interneto genealoginiuose tiklalapiuose. “Jei paaiškėja, kad jūsų giminė – nebajoriška, tai ne bėda, nes jūs jau turtingas, - tęsia Valerijus. – Žmogus, besidomintis savo giminės praeitimi, žinantis keturias- penkias, o gal ir aštuonias savo protėvių kartas, jau yra kilmingas”. Priduria, jog priėmimas į bajorų luomą apvainikavo jo visus dviejų metų ieškojimus ir tyrinėjimus, nors specialybę turintis ne istoriko, o buhalterio. Šiuo atveju jam ne tiek svarbu atrasta barjorystė ar giminės herbas, kiek savo praeities žinojimas, istoriniai duomenys, padedantys suvokti, iš kur ir kodėl toks esąs. V.Voroninas pasiryžęs padėti visiems, norintiems susirasti savo giminės šaknis. Skambinkite jam tel. (8-610) 82401.

Įspūdingas ritualas 

   Įspūdingos ceremonijos kovo 11-ąją liudininke buvo visa Valerijaus šeima – žmona Diana, moksleiviai sūnūs Tomas ir Mantas, mama. Ceremonija šv. Ignoto bažnyčioje prasidėjo šv.Mišiomis už Lietuvos bajorus, Vilniaus krašto bajoro J.Ragausko kalba, Tautine giesme ir Bajorų sąjungos vėliavos įnešimu, priesaika. Kulminacija – naujų narių priėmimas. Išgirdęs savo vardą, pavardę ir bajoriškos giminės herbą, V.Voroninas priklaupė prieš altorių. Tardamas patvirtinimo žodžius, ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius kalaviju palietė abu priimamo į bajorus pečius. Klūpėdamas druskininkietis pabučiavo Bajorų sąjungos vėliavą, vėliau atsiėmė bajorystės pripažinimo aktą, kuriame pažymėta, iš kokios giminės kilęs ir koks jos herbas. Patvirtinta, jog nuo šiol šis herbas yra jo šeimos nuosavybė. 
   Valerijaus duomenimis, Lietuvos bajorų sąjungai priklauso apie 20 druskininkiečių iš daugiau nei 2000 šios sąjungos narių. Nuolatos vyksta Lietuvos bajorų renginiai, tarkim, praėjusiais metais garsiai priminti bajoraitės Emilijos Pliaterytės, palaidotos Kapčiamestyje, nuopelnai. Dabar bajorai ruošiasi išvykai po Baltarusijos pilis. 

“Druskonio” inf.


Paieška


Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui






© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.