Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius J.Cloud su Druskininkų moksleiviais

Simona PAULAUSKAITĖ

   JAV ambasadorius Lieuvoje John Cloud, kovo 14 d. viešėdamas Druskininkuose, aplankė Jaunimo užimtumo centrą. Visos jaunimo grupės – DMMT, merginų klubas, „Mazgiai“, naujai susikūrusi iniciatyvinė grupė – pristatė savo veiklą, pasiekimus, tikslus. Ambasadorius papasakojo apie savo patirtį ir JAV jaunimo centrus. Jis mano, kad Amerikoje tėvai nepalieka atžaloms laisvo laiko, per daug apkrauna vaikus užimtumu bei skirtinga ir įvairia veikla, o tai trukdo atrasti, kurioje srityje jie geriausi. Ambasadorius pasakojo apie tenykštį švietimą, mokymosi įstaigų sistemą. Amerikoje išsilavinimas įgyjamas ne tik privačiose ar visuomeninėse mokyklose, universitetuose, bet ir besimokant namuose ar tėvų įsteigtose specialiose mokyklose. Ambasadorius su žmona esą laimingi gyvendami Lietuvoje. Jiems patinka mūsų gamta, geri žmonės, pasiekimai per 17 Nepriklausomybės metų. Mano, jog mums dar yra ko siekti, o jauni žmonės turi prie to prisidėti.

Europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė susitiko su savo buvusiomis mokytojomis

   “Gera sugrįžti,”- sakė Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė, Europos parlamento narė, “Atgimimo” vid. mokyklos 27-osios laidos abiturientė Laima Liucija Andrikienė praėjusią savaitę viešėdama gimtojoje mokykloje. Garbi viešnia pasakojo apie Europos Parlamento darbą, o Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime prisiminė sudėtingą Atgimimo laikotarpį, bendravo su mokyklos pedagogais ir savo buvusiais mokytojais. L.L. Andrikienė yra mokyklos Garbės galerijos narė projekte “Drąsinkime ateitį”. Europarlamentarė noriai ir išsamiai atsakė į mokinių klausimus.

   - Ar dažnai grįžtate į Druskininkus? Kaip čia jaučiatės?

   - Nedažnai, nes tėvai čia nebegyvena (išsikėlė į Vilnių), bet apsilankau maždaug 6 kartus per metus. Aplankau gražiausias vietas. Miestas dabar atrodo gyvesnis. Kai mokiausi mokykloje, čia gyveno apie 15000 žmonių, visi vieni kitus pažinojo, buvo rami, gera atmosfera. Po Nepriklausomybės Druskininkai buvo šiek tiek apmirę, o dabar vėl atsigaunantys. Su vicemere Kristina Miškiniene kalbėjomės apie miesto ateitį.

   - Kiek laiko skiriate darbui? Ar daug turite laisvo laiko?

   - Darbui skiriu beveik visą savo laiką. Sūnus - jau savarankiškas, tėvai savimi pasirūpina, todėl darbui galiu skirti daug laiko. Laisvą laiką praleidžiu neromantiškai - miegu (šypsosi). Mėgstu skaityti, bendrauju su žmonėmis.

   - Briuselyje dirbate su įvairių tautybių žmonėmis. Ar nesunku suderinti skirtingų tautų mentalitetus? Ar tai turi įtakos darbo kokybei?

   - Briuselis- Babilonas. Dabar parlamente yra 27 valstybių atstovai, 22 oficialios kalbos. Visi labai skirtingi. Aš ir Vytautas Landsbergis sėdime vienoje eilėje su ispanais. Pastebėjau, kad skiriasi net jų manieros, apranga.
   Briuselyje Belgijos kultūros pajusti beveik neįmanoma- tam reikia išvykti iš miesto.
   Norint gerai dirbti, reikia labai gerai mokėti užsienio kalbas. Šiuo metu mokausi prancūzų. Jaunystėje mokytis anglų kalbos buvo daug lengviau, todėl tai metas mokytis kalbas, o visa kita įgysite vėliau. Noriu duoti vieną patarimą jaunimui- mokykitės kalbų. Mokėti vieną ar dvi užsienio kalbas – dabar nedaug, o mokant daugiau, atsiveria platesnės karjeros galimybės.

   - Labai svarbu, ką apie mus galvoja kitos šalys. Kaip pristatote Lietuvą užsienyje?

   - Pristatau turbūt savo darbu. Organizuojame daug renginių, parodų. Ypač apie Lietuvos istoriją-LDK laikus, partizaninį judėjimą. Bet kolegos didžiausią įspūdį susidaro bendraudami.

   - Kaip manote, kokios Jūsų asmeninės savybės padėjo kopiant karjeros laiptais?

   - Optimizmas. Jei kas tikisi pasiekti karjeros aukštumų be kliūčių - taip nebūna. Reikia nebijoti nesėkmių - jos tik sustiprina, užgrūdina. Žmonės sako, kad mokykloje buvau ambicinga. Galbūt, juk ambicingi žmonės eina į politiką.

   - Ar jaunystėje galvojote, kad pasieksite tokių karjeros aukštumų?

   - Niekada apie karjerą negalvojau, tiesiog mokiausi. Tėvai buvo paprasti žmonės, kurie mane ir brolį skatino mokytis. Manau, įtakos turėjo ir puiki mokykla (tada 1-oji vidurinė): čia mokėsi 3 Nepriklausomybės akto signatarai, 6 ministrai. Laikas turėti ir prezidentą.

   - Su trim ministrais, kurie baigė tą pačią mokyklą kaip ir Jūs, Vyriausybėje dirbote 1996-1998 m. Ar tai turėjo įtakos bendravimui? Galbūt prisimindavot mokyklos laikus?

   - Mus vadindavo Druskininkų mafija. Drauge buvo lengviau derinti klausimus. Dažnai kartu susėsdavome, pietaudavome.

   - Ar turėjote mokykloje mylimiausią mokytoją?

   - Žinoma. Tai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, V.Mykolaičio – Putino mokinys, - Stasys Žaldokas. Jis išmokė skaityti tarp eilučių, ugdė tėvynės meilę.

   - Turite muzikinį išsilavinimą. Ar dažnai grojate fortepijonu? Kokių turite kitų pomėgių?

   - Nebeturiu pianino. Kai išvykau studijuoti, tėvai pardavė. Bet tėtis kartais ištraukia akordeoną. Jis groja, o mes su broliu padainuojame. Jei turėčiau daug laisvo laiko, skaityčiau. Dar vienas mano hobis - kelionės. Lankiausi daug kur, visur patiko, tik Indija nelabai sužavėjo.
   Atsisveikindama L.L.Andrikienė pažadėjo „Atgimimo“ vid. mokyklos mokytojams ir mokiniams organizuoti kelionę į Briuselį, aplankant Strasbūrą ir Paryžių. Europarlamentarės kvietimu Briuselyje jau lankėsi jos buvusių mokytojų grupė. 

Kalbėjosi Roberta VAVŽENAVIČIŪTĖ 

Simona PAULAUSKAITĖ

   Kovo 9-ąją „Ryto“ gimnazistai spalvinga akcija paminėjo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Per ilgąją pertrauką visos gimnazinės klasės, nešinos trispalviais balionais, sugužėjo į mokyklos kiemą ir išsirikiavo pagal mūsų vėliavos spalvas. Sugiedoję šalies himną ir dainą apie laisvę, 300 balionų paleido į dangų. Šia proga 11-okės S.Benošytė, E.Kolomyjcevaitė, M.Sinkevičiūtė, S.Paulauskaitė išleido laikraštuką „Mes laisvi“. Pirmą puslapį puošia mokytojos I.Ūsienės sukurtos eilės – sveikinimas šventės proga. Laikraštuke - gimnazijos direktoriaus, mokytojų M. Kriščiūnaitės, V. Vaikšnoro, L.Dudulienės, E. Milutienės, D.Rutkauskienės įdomūs pasisakymai apie nepriklausomos šalies privalumus bei ydas, atsiradusias dėl per didelės laisvės, ir prisiminimai apie mokyklą iki Nepriklausomybės. Mokiniai gali pasitikrinti savo istorines žinias spręsdami kryžiažodį „Lietuvažodį“ leidinyje, kurį paskatino išleisti mokytoja Eglė Aurylienė.

Martynas Jonavičius (kairėje) ir Gediminas Bolys su bendrakeleivėmis

Simona PAULAUSKAITĖ

   Lietuvos mokinių verslo klubo nariai druskininkiečiai Martynas Jonavičius ir Gediminas Bolys viešėjo Danijoje, kur susipažino su aukštųjų mokyklų mokymo metodais, savo akimis pamatė, kaip vyksta paskaitos. Šią kelionę organizavo su Verslo klubu bendradarbiaujanti organizacija „Hakes”, veikianti principu “jaunimas jaunimui” ir suteikianti abiturientams informaciją apie stojimus Lietuvoje, Danijoje, Anglijoje. 30 aukštesniųjų klasių moksleivių iš įvairių Lietuvos kampelių nuvyko į Daniją, kur buvo suskirstyti į grupeles, kurios keliavo po universitetus. Kiekvienas mokinys turėjo galimybę susipažinti su dviem universitetais. Gediminas ir    Martynas pabuvojo Dizaino koledže Aarchure bei Dizaino ir verslo universitete (TEKO) Herningo mieste. Dizaino koledžo direktorė svečiams pristatė savo įstaigą, mokymosi programas, parodė patalpas. Lietuviai lankėsi paskaitose, stebėjo dėstytojų darbą, bendravo su studentais, dėstytojai patys plačiau papasakojo apie savo mokomą dalyką. Lietuviams buvo keista, kad atėjus jiems ir sukėlus net menkiausią šurmulį auditorijoje, patys studentai, o ne dėstytojai tildė atvykėlius. TEKO universitete anksčiau yra mokęsi lietuviai, palikę apie save teigiamus atsiliepimus. Lietuvius Danijos koledžuose sužavėjo įvairus mokymosi dalykų pasirinkimas, nevaržoma laisvė. Naudinga tai, kad visi įgūdžiai remiasi praktika, darbu grupėse. Atsiskaitymo egzaminai vyksta praktinėmis užduotimis: grupelė studentų turi įvykdyti pasirinktą projektą, jį pristatyti, motyvuoti pasirinkimą. Pagal tai ir būna vertinami. Deja, Danijoje pragyvenimas yra pakankamai brangus, todėl čia besimokantys lietuviai dažniausiai dar ir dirba. Universitetuose kuriamos įvairios brolijos, pvz. „Hakes“ brolija, kurią sudaro Baltijos šalių studentai. 
   Martynui ir Gediminui įdomu tai, jog studentai patys nori mokytis, pažymiai nėra svarbūs, pagrindas – žinios, aiški motyvacija. Gediminui labiausiai įsiminė koledžų šiuolaikiška aplinka, pritaikyta ir poilsiui, ir darbui, didelės laboratorijos, moderni įranga, neprilygstanti mūsų universitetams. Nustebino dėstytojų ir mokinių draugiški santykiai, apskritai šilti Danijos žmonės. Minusas tai, jog duodama daug individualaus darbo, per daug laisvės. G.Bolys būtinai bandysiąs stoti į Danijos koledžą, kur norėtų studijuoti informacines technologijas arba statybų inžineriją, nes šių specialybių diplomai yra labiau vertinami. Mokslas lietuviams ten yra nemokamas stojant per „Hakes“ organizaciją. Martynui taip pat įsiminė mylintys savo darbą ir draugiški dėstytojai. Verslo koledže dėstytojai privalo būti dirbę stambiose kompanijose, kad gerai išmanytų dėstomą dalyką. Įdomu tai, kad į koledžą galima ateiti kiaurą parą, naudotis jo kompiuteriais ar kitais būtinais dalykais. Jam keista, kad čia nėra lankomumo žymėjimo, bet kada galima išeiti iš paskaitos. Be to, Danijoje visi studentai į paskaitas važinėja dviračiais, mat automobilių išlaikymas čia labai brangus, ir studentai negali to sau leisti. M.Jonavičius, baigęs mokyklą, planuoja stoti į Danijos verslo koledžą. Po dviejų dienų pažinties su Danijos koledžais lietuviai suspėjo papramogauti ir Vokietijoje.

Paieška