Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Cimakavas ir jo gyventojai

Iš kairės cimakaviečiai: Stasė, Antanas ir Juozas Basalykai

Valerijus VORONINAS 

   Cimakavo kaimo jau nėra. Pasakojama, kad apie 1982 m. kaimelį paliko paskutinė jo gyventoja - senoji Benedikta Basalykienė. Cimakaviečiai ir jų palikuoniai gyvena Druskininkuose ir jų apylinkėse, dalis kituose Lietuvos miestuose, kitose šalyse. Kada miškingo Druskininkų krašto pakraštyje atsirado gyvenvietė ir kokia vietinių giminių kilmė? 

Pirmieji gyventojai 

  
Tyrinėtuose 18 a. istoriniuose šaltiniuose Cimakavo gyvenvietės neradau. Retus šio kaimo ir jo gyventojų paminėjimus galima surasti tarp 19 a. Ratnyčios katalikų bažnyčios civilinės būklės aktų. Lenkiškuose ir rusiškuose tekstuose Cimakavo vardas rašomas įvairiai: 1828 10 21 - Cymakowie, 1839 m. - Simachowa, 1843 m.- Cimachowa, 1895 m. - Cimachovo. Pirmųjų spėjamų Cimakavo gyventojų Basalykų ir Svioklų šeimos šioje vietovėje apsigyveno 18 a. pab. ar 19 a. pr. Neabejotina, kad joms buvo pavesti miško darbai. Tačiau senoji cimakaviečių karta išmirė iki 1829 m. Pirmieji mirė vyrai (iki 1826 m.). Ko gero, dėl šios priežasties jų ūkiuose atsirado naujos šeimos ir pavardės. Štai 1817 m. Cimakave jau gyveno Motiejaus ir Rozalijos Trainavičių šeima, tikriausiai kilusi iš Kabelių kaimo. Vėliau į gyvenvietę, ko gero, iš Ratnyčios atsikėlė Sinkevičius ir iš Aziorkų kaimo kilę Krušai. Pagal 1843 m. Ratnyčios bažnyčios tikinčiųjų sąrašą Cimakave buvo tik 2 sodybos, kur gyveno Basalykų, Svioklų, Sinkevičių, Trainavičių, Krušų šeimos, t.y. 29 cimakaviečiai.
   1828-1850 m. metrikacinėse bylose įrašai apie Cimakavo kaimelio gyventojus yra labai reti. Per tuos metus gimė 12, susituokė 6, mirė 7 cimakaviečiai. 19 a. pirmoje pusėje kaimelis priklausė Gardino gubernijai ir tam pačiam pavietui, kituose dokumentuose - valsčiui. 

Kaimelis 19 a. 2-oje pusėje

   Sprendžiant iš 19 a. 3-iame ketvirtyje įvairiais metais užrašytų Ratnyčios bažnyčios tikinčiųjų sąrašų, girinis Cimakavo kaimelis praktiškai nedidėjo. Pagal 1853 m. sąrašą čia buvo 3 sodybos, 20 gyventojų, o pagal 1873 m. sąrašą buvo 3 sodybos, 28 gyventojai. Viena sodyba tuo metu priklausė Mykolui Basalykui, o kitos - pusbroliams Kazimierui ir Pranui Svioklams. Sinkevičių, Trainavičių ir Krušų šeimos kaimelyje tuo metu jau negyveno. Sinkevičiai išsikėlė nežinia kur, Krušai išvyko į gimtąjį Aziorkų kaimą, o Trainavičių giminė nunyko, mirus sūnų nepalikusiems senoliams. 19a. pab. - 20 a. pr. cimakaviečiai jau buvo Gardino gubernijos Sabalėnų valsčiaus valstiečiai. Pagal 1891 m. sąrašą Cimakave jau buvo 4 sodybos, 43 gyventojai. Ypač didelė buvo Basalykų šeima, kurią sudarė net 24 žmonės. Kartu su senaisiais Mykolu ir Kristina Trainavičiūte Basalykais gyveno ir suaugusiųjų sūnų šeimos. 1892 m. mirus senajam Mykolui Basalykui, jo didelė patriarchalinė šeima pradėjo skilti - kaimelyje atsirado naujos sodybos. Tais metais tėvų sodybą paveldėjo vyresnysis Mykolo Basalyko sūnus - Ignotas. Nuo brolių valdomos šeimos kaimelyje atskirai įsikūrė kitas mirusio M.Basalyko sūnus - Antanas su šeima. 1895-1900 m. kaimelyje įsikūrė kiti Ignoto broliai - Juozas, Vincentas ir Kazimieras Basalykai. Panaros kaime įsikūrė dar vienas mirusio M.Basalyko sūnus - Motiejus. Pagal 1900 m. sąrašą Cimakave jau buvo 8 sodybos, 43 gyventojai, iš kurių 22 moterys ir 21 vyras. 5 sodybos priklausė Ignotui, Juozui, Vincentui, Kazimierui, Antanui Basalykams, po vieną - Tomui Pozniakui, Tomui Svioklai, našlei Agotai Svioklienei.

Basalykų genealogija

   Iš tėvų girdėtą Cimakavo kaimo įkūrimo legendą papasakojo druskininkietė Stasė Šeštokienė. Kadaise Basalykų giminės protėvis Cimas atėjo į dabartinio Cimakavo vietą. Patikusioje vietovėje Basalykas apsigyveno, vėliau susilaukė 6-7 vaikų, kurie susilaukė savo atžalų. Taip atsirado Cimakavas, kurio pavadinimas kilęs nuo kaimo įkūrėjo Cimo vardo. Ir tikrai Basalykų giminės protėvis galėjo būti gyvenvietės įkūrėjas? Išties Basalykų protėviai šiame krašte gyveno nuo seno. Jie minimi 18 a. pr. Liškiavos katalikų bažnyčios aktuose. Kažkada Ratnyčios katalikiška apylinkė priklausė šiai bažnyčiai. 18 a. 2-osios pusės aktuose Juozas, Laurynas, Motiejus, Tadas, Petras ir Jurgis Basalykai minimi kaip Ratnyčios gyventojai. Jurgis Basalykas ir jo žmona Maliukevičiūtė (Maliukaitė) minimi 1774 09 20 santuokos registracijos akte. Iki 1826 m. jie, jau mirę, žinomi tik iš savo vaikų civilinės būklės aktų Ratnyčios bažnyčios metrikacinėse bylose. 1833 08 06 priešsantuokinės apklausos akte 20-metės Rozalijos, Jurgio Basalyko ir Rozalijos Maliukaitės dukters, gimimo vieta nurodytas Cimakavas. Tad 1813 m. šioje vietovėje jau gyveno Basalykų šeima. Panašu, čia pirmasis apsigyveno Jurgis Basalykas. Tuo tarpu vardas Cimas (Timas, Timotiejus) nebūdingas katalikiškam Ratnyčios kraštui. Pirmieji cimakaviečiai Basalykai susilaukė kelių dukterų ir sūnaus Martyno, o šis sūnaus Mykolo (1820?-1892 ). Pastarasis, susituokęs su vietine Kristina Trainavičiūte, užaugino 7 sūnus: Ignotą (gim.1844), Juozą (gim.1850?), Motiejų (gim.1851?), Antaną (gim.1856), Vincentą (gim.1862), Kazimierą (gim. 1866), Adomą (gim.1869?) Basalykus ir 2 dukteris: Konstanciją (gim.1853), ištekėjusią už Janulevičiaus iš Ratnyčios, ir Marijoną (gim.1868?), ištekėjusią už Žalnierausko iš Gudakiemio. Motiejus apsigyveno Panaroje, ir nuo jo kilo šio kaimo Basalykų giminė. Jauniausias Mykolo Basalyko sūnus 24-erių metų Adomas po tėvo mirties išvyko į Ameriką kartu su vyriausio Ignoto Basalyko sūnumi 18-mečiu Florijonu. Likusieji broliai Basalykai, plačios giminės protėviai, su šeimomis liko tėviškėje. 

Svioklų giminė

   Kita ne mažiau sena ir garbinga Cimakavo giminė yra Svioklos. Jų protėviai Martynas ir Katryna Laukenytė Svioklos atsikėlė į šią vietą iš Saločių kaimo 18 a. pab. ar 19 a. pr. Tai liudija netiesioginiai įrodymai šios giminės civilinės būklės aktuose. Panašu, kad šios šeimos vaikai Jonas (1789?-1838), Mykolas (gim.1804?) ir Marijona (gim.1809?) Svioklos galėjo gimti dar Saločiuose, bet tuokėsi jau kaip cimakaviečiai. Martyno sūnūs Jonas ir Mykolas tapo 2-iejų giminės genealoginių šakų protėviais. Jonas, be kitų vaikų, užaugino 2 sūnus - Kazimierą (1825? -1883) ir Motiejų (gim. 1832?), Mykolas, be kitų vaikų, užaugino 2 sūnus - Praną (1836?-1876) ir Juozą (gim.1853?). Pranas buvo paimtas į rekrūtus, vėliau sugrįžo į Cimakavą, susituokė, įsitvirtino kaime ir susilaukė palikuonių. Tačiau vėliau Cimakave apsigyveno ne jo, o pusbrolių Kazimiero ir Motiejaus Svioklų vaikai. Kazimieras, be daugelio dukrų, susilaukė sūnaus Tomo (gim.1861 ), o tas - daugelio vaikų, tarp jų sūnų: Juozo (gim.1898), Leonardo (gim.1809) ir Jono (gim.1912). Tokios Cimakavo Svioklų giminės ištakos.

 

  „Bendraamžių linija“ neveiks

Riva KIRKAUSKAITĖ 
Bendraamžių psichologinės paramos centro savanorė 

   Jau 10 metų kaip Druskininkų vyresnių klasių mokiniai, išklausę parengiamuosius kursus ir išlaikę egzaminus, nuoširdžiu žodžiu ir atidžiu išklausymu padėdavo savo bendraamžiams visoje Lietuvoje. Jie buvo „Bendraamžių linijos“ savanoriai ir teikė nemokamą, lengvai prieinamą psichologinę paramą.
   Per 10 metų visuomeninė organizacija Bendraamžių psichologinės paramos centras paruošė 112 savanorių–konsultantų, 7 kartus organizavo savanorių mokymo kursus, 8 kartus rengė stovyklas Šventojoje, vykdė 6 prevencinius projektus, suorganizavo tarptautinę konferenciją ir įvykdė dar daug gerų darbų. 
   Dauguma buvusių ir esamų savanorių gruodžio pabaigoje susirinko atšvęsti gimtadienio. Įvairių kartų savanoriai varžėsi kurdami eiles, vaidindami scenas iš konsultantų darbo, dalinosi prisiminimais, įspūdžiais. Kai kurie iš buvusių savanorių jau baigė aukštąsias mokyklas, turi darbus, šeimas. Bet visi su meile prisimena laikus, praleistus dirbant čia. Visiems buvusiems konsultantams vadovė Jona nuoširdžiai dėkojo. Atminimo suvenyrai buvo įteikti Šorenai – pirmai „BL“ konsultantei, Evelinai – daugiausia konsultacijų turėjusiai savanorei, Gintarei – puikiai susitvarkiusiai su žurnalisto provokacija ir kurios konsultacija Druskininkų „BL“ išgarsino visoje respublikoje, Rivai – ilgiausiai savanorišką darbą dirbusiai konsultantei. Tiesa, gerą nuotaiką kartais pakeisdavo liūdesys, kad šis gimtadienis „BL“ paskutinis. Nuo sausio 1 d. Druskininkų „Bendraamžių linija“ nutraukia savo veiklą. Priežasčių tam yra įvairių, jų vadovė išvardino gal šešias, tarp kurių svarbiausios – sumažėjo žmonių, kurie turi stacionarius telefonus, o iš mobilių nemokamai skambinti į „BL“ negalima. Norint pasiekti nemokamus skambučius iš mobilių ir turėti tinkamą finansavimą, reikia rimtai užsiimti „BL“ vadyba (kituose miestuose tarnybos vadovas yra žmogus, kuris būtent už tą darbą ir gauna atlyginimą), nebegalima dirbti tokio sudėtingo ir atsakingo darbo kaip vadovavimas šiuolaikiškai nemokamai telefono linijai „nuvagiant“ laiko nuo savo tiesioginių pareigų darbe, miego ar laisvalaikio. Ne paskutinėje vietoje ir patalpų klausimas.
  Susirinkę savanoriai vienbalsiai nutarė, kad pačios organizacijos uždaryti negalima, būtina toliau tęsti veiklą psichologinių krizių prevencijos srityje, nors ir be „telefono“. Šiuo metu dirbantys savanoriai ir vadovė patikino, kad organizacija dirbs ir toliau, jau yra planų ir sumanymų. Jubiliejus baigėsi savanoriams suvalgius 10 tortų ir užpūtus vieną žvakę.

 

  Jubiliejų metai

Vincentas ir Elena Baubliai

Arūnas ZURLYS 

   Šių metų sausio mėnesį druskininkiečiai Elena ir Vincentas Baubliai atšventė savo gyvenimo jubiliejus. 

Laukia briliantinių vestuvių 


   Ponia Elena, sausio 3-ąją sulaukusi 80 metų, netgi mero padėką gavo už gyvosios tradicijos išsaugojimą ir perdavimą ateinančioms kartoms, nes jau daugelį metų dalyvauja etnografinėje veikloje. Vincentui Baubliui sausio 9-ąją sukako 90 metų. E.Baublienė tikina, jog savo vyrą, praėjusių metų lapkritį staigiai patyrusį infarktą, išsaugos iki briliantinių vestuvių – šių metų lapkričio 23 d. sukanka 60 metų jų bendram šeimyniniam gyvenimui. Ponui Vincentui, ko gero, ir pačiam dar ilgai gyvasties užteks, nes iš ilgaamžių giminės kilęs. Jo mama Teklė 99-erių metų sulaukė. 
   1946 m. susituokę Kabelių bažnyčioje, perlojiškis Vincentas ir iš Margionių kaimo kilusi Elena prisipažino, jog iki šiol tebemyli vienas kitą ir neįsivaizduoja, kaip vienas be kito ištvertų. Netgi šią žemišką kelionę norėtų užbaigti drauge. “Jis visuomet man buvo ir vyras, ir mokytojas, ir tėvas, “ – sako 10 metų jaunesnė Elena, pajuokavusi, kad Vincentas ją kantriai iki žmonos išsiaugino, nusižiūrėjęs gerokai anksčiau nei pradėjusi lankyti šokius Margionyse, kur ir užsimezgė jų artimumas. 

Viena didelė šeima 

   Sausio 14-ąją tėvus jubiliejaus proga gražiai išauginti 4 vaikai su šeimomis, anūkai, proanūkiai, iš įvairiausių Lietuvos vietų suvažiavę, sveikino, “Dainavos” sanatorijoje vaišes suruošę. E.ir V.Baubliai didžiuojasi savo gerais vaikais, iš kurių trys su šeimomis Druskininkuose gyvena: 57-erių Vytautas Baublys, 54-erių metų Elytė Čaplikienė, 50-metė Danutė Kemežienė. 47-erių metų sūnus Vincentas, gyvenantis Vieciūnuose, savo sūnų Vinco vardu pakrikštijo, išsaugodamas jį 4-oje Baublių kartoje. Jubiliato V.Baublio tėvas irgi Vincento vardą turėjo. Sukaktuvininkai visus 9 anūkus ir 6 proanūkius vienodai myli, viena didele šeima vadindami. 
   Kai savo žemę, kur dabar Kabelių žuvininkystės tvenkiniai, V. ir E. Baubliai prarado, pardavė užgyventą Margionyse turtą ir 1966 m. į Druskininkus persikraustė, namelį Šv. Jokūbo gatvėje nusipirkdami. Šįmetinį gegužį vėlgi sukanka 40 metų, kai E. ir V.Baubliai pradėjo naują savo gyvenimo etapą Druskininkuose. 

Dainos kaip vaistas 


   Kurorte gyvenant, tarsi užsimiršo visos miškinguose Margionyse patirtos pokarinės negandos, kurių itin daug savo gyvenime patyrė. Ypač Vincentas, dirbęs girininku ir buvęs partizanų ryšininku, viešuose susibūrimuose už Lietuvos laisvę pasisakydavęs. Keletą kartų V.Baublį enkavėdistai žiauriai tardydami daužė, kankino, kalino, tačiau šis vis savo gudrumu ir sveikatos stiprybe išsisukdavo, nė vieno partizano neišduodamas. “Visą laiką mano vyras stiprus buvo - nei sirgo, nei vaistų vartojo, nei ligoninėje gulėjo. Daktarai vis sakydavo, kad ne pagal savo amžių yra stiprus”, - sako Elena. 
   V.Baublys 14 metų dirbo ūkvedžiu Druskininkų ligoninėje, namų ūkį tvarkydamas, o ponia Elena, taip pat 14 metų dirbdama virėja “Nemuno” sanatorijoje, laisvalaikį liaudies dainai, kurią nuo vaikystės pamėgo, skyrė. Su sanatorijos “Nemunas” etnografiniu ansambliu daugelyje Lietuvos ir tuometinės sąjungos vietų pabuvojo. Šiam iširus, perėjo į etnografinį ansamblį “Stadalėlė”, kuriame jau 11 metų dalyvaujanti. Elena nuo vaikystės su pusseserėmis, iš jų su žinoma liaudies dainininke Agota Žurauliene, draugėmis ar viena dainuodavo. Ir savo vaikus dainų išmokė. Nė viena Baublių šeimos šventė be dainų neapsieina. “Dzūkiškos dainos man kaip vaistas, “ – priduria Elena, su “Stadalėle” visą Lietuvą apkeliavusi, užsienyje koncertavusi, kasetę įdainavusi. E.Baublienė, vyriausia amžiumi “Stadalėlės” dalyvė, apie 200 liaudies dainų moka.

Atviri ir atlaidūs 

   Kartais, kai per televiziją liaudies kapela užgroja, Elena savo mylimą vyrą namuose pašokt išveda. Kvietė Vincentą ir į “Stadalėlę”, tačiau jam geriau namuose, prie savo bičių, kurių 3 šeimas laiko. Vincentas gali ilgas valandas į savo bitučių darbą žiūrėti nepabosdamas. Bitininkystės jis iš savo tėvo išmoko, o Margionyse pats net 24 kelmus bičių turėjo. Kibirus medaus į Druskininkų turgų vežiodavo parduoti. Kitas Vincento pomėgis – medžioklė, ypač pokariu. Vienąsyk naktį miške laimikio betykant, vos pats enkavėdistų auka netapo. Lapių kailiais šeimos moterys visuomet buvo aprūpintos. Kartą ponas Vincentas ir lūšį yra sumedžiojęs. 
   Būsimieji briliantiniai jubiliatai, beveik 60 metų be jokių kivirčų išgyvenę, tvirtina, jog visą gyvenimą vienas kitam atviri ir atlaidūs buvo. Viską tarpusavyje išsiaiškindavo ir išsisakydavo bendros nuomonės prieidami. Jei vyras užsispirdavo, Elena jam uždainuodavo “Nėra tokio bernelio kaip mano bernužėlis…” ir visuomet sulaukdavo jo šypsenos. 

 

  Pagalba tėvams ir pedagogams

Renata DUDZINSKIENĖ, 
Druskininkų pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, 
Jona KIRKAUSKIENĖ, psichologė 

   Pedagoginė psichologinė tarnyba vykdė prevencinį projektą “Pažinkime, supraskime ir veikime kartu”. Jo autorei R.Dudzinskienei prioritetu tapo nuoširdžios ir psichologiškai komfortiškos aplinkos šeimoje ir mokykloje kūrimas, atkreipiant dėmesį į vaiko jauseną, tarpusavio ryšio tarp tėvų ir vaikų stiprinimą, vaiko saviraiškos galimybių kūrimą. Dažniausia vaikai, praradę ryšį su artimiausia aplinka (šeima, mokykla, bendruomene), išgyvena stiprius neigiamus jausmus. To pasekmė - psichotropinių medžiagų naudojimas, negatyvus elgesys. Tėvai dažnai nepasitiki demokratinio auklėjimo principais ir linkę taikyti fizines bausmes. Šeima skiria pernelyg mažai laiko bendravimui, jausmų reiškimui ir taip kuria psichologinį diskomfortą. Projekto tikslas - paskaitų, seminarų, diskusijų bei betarpiškų pokalbių metu skleisti psichologines pedagogines žinias tarp tėvų, globėjų bei mokytojų.
   Apie 150 tėvelių Vieciūnuose ir Druskininkuose išklausė paskaitas apie vaikų auklėjimą, jų netinkamą elgesį, bausmes, galimybes koreguoti vaiko elgesį. Aktyviai diskutuota apie vaikų pareigos jausmo ir savidrausmės ugdymą, pratinimą savarankiškai ruošti pamokas. Buvo kalbama apie žalingus įpročius: kaip atskirti vaiką, kuris piktnaudžiauja narkotikais, kaip elgtis sužinojus, kad vaikas rūko, geria alkoholinius gėrimus. 20-čiai šeimų buvo teikiamos individualios konsultacijos. Vyko seminarai savivaldybės pedagogams ir specialistams. Juose dalyvavo apie 100 mokytojų. Buvo mokoma taikyti įvairius elgesio valdymo būdus ir metodus, supažindinta su mokymo strategijomis, darbo su vaikais, turinčiais elgesio, emocinių ir dėmesio valdymo problemų, būdais. Po seminarų pagausėjo kreipimųsi į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko elgesio ir emocinių problemų. Tėvai prašė nurodyti literatūrą, kur galėtų pagilinti žinias apie demokratinius vaikų auklėjimo metodus, krizinių situacijų sprendimo būdus.


Paieška


Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui






© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.