Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kiek kainuoja tiesa?
   Tokį klausimą uždavęs TV3 žinių redaktorei, meras R.Malinauskas teigia išgirdęs tiesmuką atsakymą – 8 tūkst. Lt plius PVM. „O kiek melas?- „Irgi 8 tūkst. Lt plius PVM“, - krizendama man atsakė ji“, – sausio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje pašnekesio detalėmis su TV3 televizijos darbuotoja dalijosi meras R.Malinauskas. 

   Jį aiškintis dėl išvakarėse per TV3 parodyto reportažo apie susprogdintą buvusių fizioterapijos gydyklų vandens bokštą privertė ne tik asmeniniai įžeidinėjimai, bet ir iš piršto laužta informacija dėl neva nukeliamo M.K.Čiurlionio paminklo, stovinčio šalia „Lietuvos“ sanatorijos. „Apie tai niekas niekada net nekalbėjo. Prieš gerą mėnesį tarp 3-4 Tarybos narių diskutavome tik apie šios aikštės projektą, ruošiantis 130-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Projekte, kuriam bus skirta apie 15 tūkst. Lt, specialistai nustatys, kokią geriausiai pritaikyti aikštės dangą, kur žels žolė, kokios bus sodinamos gėlės. Apie jokį M.K.Čiurlionio paminklo nukėlimą nėra net kalbos. Ir iš kur tokia informacija? Kaip ir šmeižtas, neva Vandens parke susipynę mano ir mano šeimos pinigai. Atsakingai visiems pareiškiu, kad nei aš pats, nei vyriausias Malinauskas čia jokių interesų neturėjo, neturi ir neturės“, - TV3 žinių reportažu piktinosi meras. 

„Druskonio“ inf.

 

  Išnuomotas Vandens parko viešbutis
Antra alytiškių pergalė

   Alytiškių statybininkų šeima - Algirdas Stasiukynas, UAB „Skirnuva“ direktorius, ir jo sūnus Andrius, UAB „Stamita“ vadovas, nugalėję atvirą 90 mln. Lt vertės Druskininkų vandens pramogų parko statybos konkursą, tapo ir šio parko viešbučio nuomininkais. Savivaldybės taryba sausio 26 d. posėdyje vienbalsiai pritarė 50-čiai metų bendrovei „Stamitos turto valdymas“ išnuomoti vieną iš trijų Vandens parko korpusų, kuriame pagal projektą privalo būti įrengtas 56 vietų viešbutis. UAB „Stamitos turto valdymas“ steigėjas yra UAB „Stamita“, kurios gen.direktorius Andrius Stasiukynas Druskininkų Vandens parko statyboje dalyvauja su savo tėvo valdoma UAB „Skirnuva“ kaip vienas jungtinės veiklos dalyvis. 
   Išnuomoto 4 tūkst. 559 kv.m kūgio formos pastato šiandieninė rinkos vertė siekia 547 tūkst. litų. Iki 2006-ųjų gruodžio UAB „Stamitos turto valdymas“ pasižadėjusi į būsimą 3-4 žvaigždučių viešbutį investuoti beveik 26 mln.litų ir jį atidaryti kartu su pačiu parku. Priešingu atveju bendrovei gresia bauda iki 2 mln. Lt. Viešbutis bus sujungtas su Vandens pramogų parku ir sudarys vientisą objektą. Šiame korpuse taip pat veiks restoranas, planuojama įrengti boulingą arba kazino. 

Ieškojo mugėse

   Savivaldybės administracija tikina, kad viešbučio nuomininkai buvo ieškomi ne vienerius metus. Pasak jų, apie šią privačios investicijos galimybę skelbta mugių, parodų metu, internete, straipsniuose apie kuriamą parką. „Tačiau visiems buvo pabrėžiamos trys pagrindinės sąlygos. Dėl lėšų viešbučio statybai nebuvo negalima kreiptis į jokius fondus, kadangi projekte „Druskininkų miesto plėtra“ turi dalyvauti ir privatus kapitalas. Antra, investuotojui, neatidariusiam viešbučio iki 2006-ųjų pabaigos, grėstų labai didelės baudos. Ir trečia – garantija, kad pinigai viešbučiui tikrai bus gauti“, - teigė meras R.Malinauskas. Pernai gruodžio 14 d. įsteigta UAB „Stamitos turto valdymas“ mūsų Savivaldybės tarybai pateikė Ūkio banko Alytaus filialo valdytojo pažymą apie sutikimą minėtai Alytaus bendrovei 7 metams suteikti iki 26 mln. Lt paskolą. 
  UAB „Stamitos turto valdymas“ naujame viešbutyje numačiusi įsteigti ne mažiau kaip 25 darbo vietas. Jos motininė įmonė UAB“Stamita“ Druskininkų senamiestyje, šalia cerkvės, pernai rugpjūtį atidarė nedidelį 3 žvaigždučių viešbutį „Medūna“. 

Vertė išaugs

   50-čiai metų numatytoje nuomos sutartyje kalbama ir apie privatizavimo galimybę, viešbučio pastatą įtraukiant į privatizuojamų objektų sąrašą. Rekonstrukcijos metu, iki 2006-ųjų pabaigos, nuomininkas Savivaldybei mokės po simbolinį 1 litą per mėnesį. Nuo 2007-ųjų sausio 1 d. iki 2010 m. nuomos kaina už visą pastatą bus 1 tūkst. Lt be PVM per mėnesį. Vėliau nuompinigiai padidės iki 1,5 tūkst. Lt per mėnesį. Bendrovei „Stamitos turto valdymas“ leista subnuomoti patalpas, išskyrus viešbučio veiklą. Tai reiškia, kad viešbučio maitinimo ir pramogų sektoriuje gali dirbti kitos firmos. Manoma, jog po Vandens parko viešbučio rekonstrukcijos pastato vertė išaugs 50 kartų. 

„Druskonio“ inf.

 

  Susprogdintas bokštas – gerų permainų ženklas

Atvyko žurnalistų desantas

   Sausio 25-oji, antradienis, 12.55 val. Kvapą sulaikiusi kelių šimtų druskininkiečių minia stebi, kaip per 30 sekundžių jų akyse išnyksta vienas didingiausių sovietinių laikų kurorto simbolių – buvusių fizioterapijos gydyklų vandens bokštas. Beveik 11 kg amonio salietrinių sprogmenų, sukaišiotų į betoninio, maždaug 7 tonas sveriančio bokšto skyles, prilygo įspūdingam fejerverkui. Kauno UAB „Detonas“ beveik tris savaites svarstė, kaip racionaliausiai, be rizikos žemyn nuleisti sunkiasvorį objektą. Jų specialistai bokšte padarė apie 300 gręžinių ir juose išdėliojo po 30-80 gramų sprogmenų. Vandens parką statanti Alytaus UAB „Skirnuva“ griovimo procedūrą apdraudė net 5,5 mln. Lt suma. 
   Šio betoninio monstro griūtis vietiniams ir visai Lietuvai reiškia ne tik atsisveikinimą su pilka, daugiau kaip du dešimtmečius stūksojusia praeitimi. Kitąmet gruodį šioje vietoje planuojama atidaryti vieną didžiausių vandens pramogų parkų Europoje. 
   56 metrų bokšto teritoriją saugojo apsaugos darbuotojai, nuo sprogdinimo vietos aktyviai gainioję vaikus ir žurnalistus. Žiniasklaidos atstovų čia buvo susirinkę ne ką mažiau kaip į Prezidento inauguracijos iškilmes. Vieni buvo „įaugę“ artimiausių įstaigų balkonuose jau prieš valandą iki sprogimo, kiti reginio grožį bandė užfiksuoti sunkvežimio kėbule. Kai kuriems žurnalistams teko skubiai gelbėtis nuo dulkių debesies. 

Sumaišė vėliavos spalvas

   Paskutinį griūvančio betoninio bokšto atodūsį druskininkiečiai, susispietę aplink Grožio šaltinį ir naująsias miesto gydyklas, pasitiko plojimais. „Na, tokią progą reikia pažymėti, einam išgerti“, - pakiliai nusiteikę buvo raudonskruosčiai Gardino gatvės gyventojai. „Na va, statėm statėm, o dabar griaunam“, - klegėjo smalsios Druskininkų beretės. Vienintelė nelaimingiausia publika šiame renginy buvo varnos. Driokstelėjus bokštui, pulkai rėkiančių įkyruolių pasklido po padangę, praradę savo mėgstamą susirinkimų vietą. 
   „O gi čia dabar kas? Kokiai valstybei priklauso Druskininkai ir kas čia tą parką finansuoja - Kamerūnas ar Gvinėja? – juokdamiesi praeiviai bedė pirštus į didžiulį skydą, užkartą ant statybinės tvoros, juosiančios statomą Vandens pramogų parką. Europos Sąjungos simbolika išmargintame plakate, aiškinančiame, kas čia ir už kieno pinigus statoma, prie Druskininkų herbo buvo išraityta keisto spalvų derinio vėliava. Kitąryt po sprogdinimo plakate jau plevėsavo lietuviška trispalvė.

Rojus atsivers kitąmet 

   Didelio susidomėjimo sulaukusiame Druskininkų projekte iš pradžių buvo bandyta naujam gyvenimui prikelti ir šį vandens bokštą. Čia planuota įrengti ilgiausią Europoje vandens nusileidimo taką. Tačiau specialistai, įvertinę jo būklę, mineralinio vandens pakenktas pagrindines konstrukcijas, patarė nerizikuoti. Nutarta atsisveikinti su praeitimi ir vietoj jo statyti naujus nusileidimo takus. 
   Šalies ir užsienio žiniasklaida, iki smulkmenų aprašiusi kūno ir dvasios rojumi vadinamą Druskininkų parką, laukia nesulaukia, kada gaus pakvietimus išbandyti jo siūlomas pramogas. Čia iš tiesų netruks nei malonumų, nei egzotikos. Jeigu šiam viešos infrastruktūros objektui tokie pat geranoriški bus Europos Komisijos pareigūnai bei Lietuvos Ūkio bei Finansų ministerijų specialistai, Druskininkų vandens rojaus vartai atsivers jau 2006-ųjų gruodį. 

Svaigina net planai

   „Upės, granito krantai, palmių pavėsis, marmuru spindinčios pirtys, iš jų sklindantys svaigūs aromatai, tikras tailandietiškas masažas bei daugybė pramogų po vienu stogu“, - būsimais Druskininkų vaizdais ir kvapais skaitytojus prieš kelias savaites kerėjo „Lietuvos rytas“. „Į Druskininkus žmones greitai vilios ne tik Grūto parkas, bet ir svaiginantys vandens malonumai“, - sausio 3-ąją žiūrovams reportažą apie Druskininkus rodė Čikagos televizija. 
   Brangiausias statinys kurorto istorijoje – 115 mln. Lt vertės Vandens parkas užims 24 tūkst. kvadratinių metrų. Čia bus taip pat įrengtas pirčių kompleksas, 56 vietų 3-4 žvaigždučių viešbutis, žiemos sode veiksiantis indiško maisto restoranas. 
   Pramogų parko projektą kūrusi Danijos projektavimo įmonė „Covi“, jos antrinė bendrovė „Covi Baltik“ ir Vilniaus architektūros studija išsaugojo buvusių Fizioterapijos gydyklų stilistiką - tris pasagos formos pastatus jungs bendras vestibiulis, o vidiniai pastatų kiemai pasislėps po kupolu. Nemenku egzaminu tokį užsakymą pavadinę projektuotojai perskaitė kalnus literatūros ir savo kailiu išbandė kone visus Europos vandens pramogų parkus. Tačiau didžiausia žvalge šiame projekte vis tik buvo Druskininkų valdžia, išmaišiusi net Skandinavijos šalis, tačiau likusi labiausiai sužavėta Vokietijos vandens parkais.

Pirtyse - ramybė

   Druskininkų vandens parkas išsiskirs savo pramogomis. Čia daužysis jūros bangos, tyvuliuos baseinai, tekės sraunios upės. Aštrių pojūčių gerbėjų lauks 8 vandens nusileidimo kalnai, moteris glamonės dirbtinė saulė, paplūdimiai, saunos bei garų pirtys. Pirčių kompleksas bus uždaras vaikams, kuriuos tuo metu prižiūrės auklės. „Atsipalaiduoti ir mėgautis pirties malonumais aplinkui krykštaujant vaikams - sudėtinga. Čia norisi ramybės“, - teigia meras R.Malinauskas. Šiame korpuse bus įrengta apie 20 skirtingų pirčių, besiskiriančių temperatūra, kvapais,drėgme. Kas mėgsta kvapus, galės svaigti nedidelės drėgmės romėniškoje pirtyje.   Mėgstančių egzotiką lauks kaldariumai – karšto vandens vamzdynais intensyviai šildomos patalpos. Aplinka taip pat bus pritaikyta šioms pramogoms – pirtis puoš įvairios skulptūros, baseinus ir sukūrines vonias - palmių bei granito kalnai, specifinė architektūra. Čia, vandens baseine, veiks ir baras. Dvi pirtys – rusiška ir druskų, bus įrengtos ir lauke. Antrame pirčių komplekso aukšte ketinama įrengti tailandietiško masažo saloną su rožių voniomis, aliejais ir smilkalais. 
   Keturios valandos Vandens parke, planuojama, kainuos apie 30 Lt. 

„Druskonio“ inf.

 

  Prašom milijonų
   Ūkio ministerija įgyvendino pažadą dirbti skaidriai ir viešai skelbti apie pra- šančius ES struktūrinių fondų paramos. Ūkio ministerijos įsteigtos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto tinklalapyje skelbiama “Nagrinėjamų prašomų finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis projektų suvestinė”. Šiuo metu nagrinėjamos 254 paraiškos. Tarp jų yra ir kelios kurorto bendrovės, besitikinčios gauti lėšų iš ES fondų. “Eglės” sanatorija remontui prašo 8,219 mln.Lt. Pateiktame sanatorijos sveikatinamojo turizmo plėtros investiciniame projekte bendrovė numačiusi kapitaliai remontuoti gydyklas ir gyvenamuosius korpusus, pritaikant pastatus naujų paslaugų teikimui. Šiuo projektu būtų sukurtos 9 tiesioginės darbo vietos. Liškiavos kultūros centras, gavęs 6,887 mln.Lt ES paramą, modernizuotų Liškiavos vienuolyno ansamblį ir jį pritaikytų turizmui. Projekte „Liškiavos vienuolyno ansamblio sutvarkymas ir pritaikymas turizmui“ kalbama apie galimybę pilnai sutvarkyti vienuolyno ansamblį, pritaikant jį turizmui bei kultūrinių reprezentacinių renginių organizavimui ir Dzūkijos regioninio kultūros centro funkcijai, numatytai Lietuvos tūkstantmečio programoje. Šiuo projektu būtų sukurtos 8 tiesioginės darbo vietos. 
   UAB “Raminora” SPA “Vilnius” konferencijų organizavimo, apgyvendinimo ir laisvalaikio paslaugų plėtrai tikisi gauti 7,852 mln.Lt paramos. Pateikusi šią paraišką, bendrovė galvoja apie konferencijų centro su SPA ir sveikatingumo paslaugų paketu sukūrimą. Gavusi pinigų, „Raminora“ sukurtų 27 tiesiogines darbo vietas. 

„Druskonio“ inf.

 

  Avarijoje žuvo vaikas

Ir vėl skaudi nelaimė kelyje. Leipalingis gedi praėjusį šeštadienį, sausio 22-ąją, kraupioje autoavarijoje žuvusio 11-mečio Eimanto. Berniukas žuvo, jo tėvo vairuojamam automobiliui susidūrus su krovininiu autofurgonu.


“Audi 100” suniokota nepataisomai

Blogos eismo sąlygos

   Tą dieną jau nuo pat ryto drėbė šlapias sniegas. Gatvėse ir keliuose mašinos vos judėjo, sunkiai prasikasdamos pažliugusioje sniego košėje. Leipalingiečių Miliauskų šeima ryte savo senute “Audi-100” išsiruošė į Druskininkus. Prie vairo sėdo 40 metų Rimas Miliauskas, šalia jo – ketveriais metais jaunesnė žmona Vilma, o ant galinės sėdynės įsitaisė jų vienturtis 11 metų sūnus Eimantas. 
   Po įvykio R.Miliauskas tvirtino, kad jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, tačiau nelaimės išvengti nebuvo lemta. 10.30 val. ryto kelyje ties Kaziulių kaimu leipalingiečių mašiną sumėtė, ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dar šiaip taip prasilenkė su priešais atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu ir šonu trenkėsi į krovininį autofurgoną. “Vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio metereologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu DAF”, - rašoma policijos suvestinėse. Abu vairuotojai buvo blaivūs.

Palindo po furgono priekiu

  Į Vokietiją krovinius vežęs individualios R.Marčiukaičio įmonės vairuotojas 26 metų Raimundas Voveris sunkiasvore savo mašina keliu slinko lėtai. Jis pastebėjo priešinga eismo juosta link jo slystantį automobilį, stengėsi dar pristabdyti, tačiau neturėjo, kur trauktis. “Audi-100”, slysdama šonu ir dar sukdamasi, galu tiesiog palindo po autofurgono priekiu. Dabar svarstoma, jog tokiam lengvojo automobilio slydimui įtakos turėjo ir tai, kad abi priekinės jo padangos buvo spygliuotos, o galinės – paprastos.
   Nukentėjo abu “Audi-100” važiavę suaugusieji. R.Miliauskui lūžo dešinė ranka, jo žmona Vilma patyrė raktikaulio lūžį ir stiprų krūtinės ląstos sumušimą. Ant galinės sėdynės sėdėjęs Eimantas žuvo vietoje. Sužeidimų išvengęs krovininio automobilio vairuotojas iš sumaitotos mašinos padėjo iškelti gyvybės ženklų nerodantį vaiko kūną. 
   Ugniagesiai gelbėtojai, gavę pranešimą apie autoavariją, išskubėjo vaduoti mašinoje įstrigusią moterį. Tačiau jiems atvykus, to daryti nebereikėjo – sužeistai V.Miliauskienei iš automobilio pavyko išsiropšti pačiai. Gaisrininkams nuo kelio teko tik pašalinti automobilių nuolaužas ir stiklus. 1983 m. gamybos “Audi-100” sumaitota nepataisomai, apgadintas ir autofurgono priekis.

Net 7 autoavarijos

   Rimas Miliauskas “Nemuno” sanatorijoje dirba elektriku. Jo žmona Vilma Leipalingyje turi privačią parduotuvę. Abu tėvai nepaprastai išgyvena netekę vienintelio sūnaus.
   Eimantas mokėsi 5-oje Leipalingio pagrindinės mokyklos klasėje. Ir mokytojai, ir moksleiviai, prisimindami berniuką, negaili gerų žodžių. Jis buvo gero būdo, paklusnus vaikas. Gerai mokėsi, sportavo, mėgo skaityti knygas, domėjosi kompiuteriais, mielai padėdavo mamai darbuotis parduotuvėje. Ir į paskutinę savo kelionę Eimantas buvo išlydėtas iš savo mokyklos salės. Berniukas palaidotas trečiadienį Leipalingio kapinėse.
   Šlapias sniegas ir prastos eismo sąlygos atnešė ir daugiau eismo nelaimių. Tiesa, žmonių aukų jose nebuvo. Per 4 dienas nuo sausio 20-osios iki 24-osios Druskininkuose įvyko net 7 autoavarijos. “Tai tikrai daug, - sakė policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas A.Rupeikis. – Tačiau negalima visko suversti vien blogoms eismo sąlygoms. Vairuotojams, matyt, trūksta patirties ir atsargumo važinėti tokiu oru ir pažliugusiais keliais”.

“Druskonio” inf.

 

  

Eimantas Miliauskas 
1993-06-22 - 2005-01-22

Trumpas mirksnis – gyvenimas Tavo,
Tik akimirka baisiai trumpa...
Ar numanėme, argi tikėjom, 
Kad Tu taip mus paliksi staiga?


   Skaudi netektis sausio 22–ąją išplėšė mūsų vienintelį sūnų, nuoširdų draugą, gerą penktos klasės mokinį Eimantą. Trumpa jo gyvenimo gijelė nutrūko sulaukus vos vienuolikos. 
   Eimantas buvo jautrios sielos, linksmo būdo, švelnios prigimties berniukas. Jis sugebėjo ir mažesniam draugui, ir pagyvenusiam žmogui, ir mokytojui surasti gerą, nuoširdų žodį. 
Jis išėjo, taip ir nesuspėjęs pažinti pasaulio, neišbėgiojęs visų pievų ir takelių, su savimi išsinešdamas šviesiausias vaikystės svajones. 
   Mums visiems labai skaudu, kad Eimanto niekada nebesutiksime mokykloje, o kiekvieną rugsėjį jį mums primins tuščias suolas, gėlių žiedai ir varpelio skambesys...
Jo šviesus atminimas išliks ilgam visų Jį pažinojusių širdyse. 

Leipalingio pagrindinės mokyklos bendruomenė

 

  Leipalingio kapinėse
Ona BLEIZGIENĖ 

   Naujosios Leipalingio kapinės arba senųjų kapinių tęsinys yra Seiros upelio link. Pratęsti senąsias kapines, užimančias 5 ha žemės plotą, buvo būtina, nes jose jau trūko laidojimui vietos. Spėjama, kad jose žmonės pradėti laidoti prieš kelis šimtmečius, nes bažnyčia Leipalingyje jau tikrai buvusi 1611 m. Manoma, kad bažnyčia čia buvusi jau apie 1520 m., nors dokumentų apie tai išlikusių nėra. Naujo kapinių projekto sąmatinė vertė 300 tūkst. Lt. Pastatyti nauji gražūs šviestuvai, teikiantys ramią šviesą. Naujosiose kapinėse įrengtas aukuras renginiams. 
   Kapinių sargu dirbantis Jurgis Dudzinskas nuoširdžiai rūpinasi visais kapinių tvarkymo ir restauravimo darbais. Jis pats nukaldino geležinius kapinių vartus, kuriais pakeitė ankstesnius. J.Dudzinskui sunkiausiuose darbuose talkino sūnus. 
   Patvarkytos ir sušaudytų žydų kapinės, esančios už senųjų kapinių pietinės tvoros. Prie naujųjų kapinių įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Visi darbai kainavo daugiau kaip 100 tūkst. Lt. 
   Naująsias kapines klebonas J.Alesius pašventinto praėjusių metų Visų Šventųjų dieną. Aukurą uždegė seniūnas V.Pangonis ir kapinių sargas J.Dudzinskas. Leipalingio parapijos valančiukai padeklamavo buvusios jų vadovės O.Bleizgienės sukurtą “Vėlinės. Čia susirenkame visi”. Giedojo Leipalingio bažnyčios choras. Kunigui patarnavo nuolatinis jo pagalbininkas abiturientas Povilas Stonkus. 
   Pirmieji kapai supilti 2004 m. pabaigoje. Pirmasis palaidotas Jančiulis iš Abarauskų km., antroji – S.Tamulionienė iš Jovaišių, trečiasis – A.Litvinavičius iš Šadžiūnų. 
   Visais metų laikais kasdien kapinėse gali sutikti Janiną Balevičiūtę. Ji tarsi naivi geroji kapinėlių dvasia nušluoja takus, surenka šakas, palaisto augalus, išnešioja prikritusius lapus, už tai negaudama jokio oficialaus atlygio, meldžiasi. Kartais ją sušelpia J.Dudzinsko šeima.

Paieška

Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui






© 1997-2004 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.