Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TVIC
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Viečiūnų fabrikas pradės veikti kovą
Savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame gruodžio 30 d.


Tarybos narius sveikino vaikų popchoras “Labas”

Atleido nuo mokesčių

   UAB “Sūručio” sanatorija Savivaldybei pateikė paraišką dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių už investicijas į pastato vidaus, išorės remonto darbus bei aplinkos sutvarkymą. Kadangi pagal Tarybos patvirtintą tvarką mokesčių lengvatos už investicijas į pastatų vidaus remonto darbus netaikomos, komisija informavo bendrovę, kad jai gali būti taikomos lengvatos tik pagal 2 investicinius projektus. “Sūrutis” gruodžio viduryje pateikė dokumentus, patvirtinančius investicijas į pastato išorės remontą bei aplinkos sutvarkymą ir atliktų darbų suvestinę. Pagal ją 106 tūkst. 731 Lt investuota į pastatų išorės remontą, 4 tūkst. 804 Lt – į aplinkos sutvarkymą. Komisija apžiūrėjo remontuojamą objektą ir nutarė taikyti 20 proc. mokesčių lengvatą už investicijas į pastato išorės remontą. Lengvata sudaro 21 tūkst. 346 Lt. Lengvatos už aplinkos tvarkymo darbus nutarta netaikyti, nes ten atlikti vamzdžio montavimo darbai. UAB “Sūručio” sanatorija atleista nuo 2003 m. žemės nuomos mokesčio, o 2004 m. 3-iojo ketvirčio nekilnojamojo turto mokestis jai sumažintas 6 tūkst. 993 Lt.

Nuomos sutartys

    Kauniečių UAB “Alkida”, išsinuomavusi dalį Viečiūnų verpimo fabriko patalpų, veiklą ketino pradėti 2004-ųjų pradžioje. Tačiau ji informavo Savivaldybę, kad užsitęsė įrengimų montavimo darbai. Tai atsitiko dėl papildomų ir nenumatytų patalpų remonto darbų. UAB “Alkida” Viečiūnų filialas veiklą planuoja pradėti 2004 m. kovo mėnesį. Posėdyje nuspręsta kauniečių bendrovės prašymu 15-ai metų išnuomoti įrengimus, pritaikytus šukuotinių verpalų gamybai, už kuriuos ji mokės po 100 Lt nuompinigių kas mėnesį. UAB “Alkida” Viečiūnų verpimo fabriko patalpose atnaujina šukuotinių verpalų gamybą, pradžioje sukurdama 40 naujų darbo vietų, o padidėjus gamybos apimtims – iki 50, bei investuodama 600 tūkst. Lt.
   Nutarta šalių susitarimu nutraukti patalpų, esančių Savivaldybės administracijos pastate, panaudos sutartį su Lazdijų ir Varėnos rajonų bei Druskininkų miesto savivaldybių asociacija – mikroregionu “Ladruva”. Į atsilaisvinusias patalpas atsikraustys Švietimo skyrius. “Ladruvai” numatoma pasiūlyti darbo patalpas Vilniaus al. 30.
   Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus prašymu nutrauktos Avirio ir Dulgio ežerų nuomos sutartys mėgėjiškai žūklei. Bus skelbiamas konkursas naujiems šių ežerų nuomininkams išrinkti.

Namą mainys į butus

   Patvirtinta privatizuojamų objektų Kurorto g. 10 ir 10a pradinė pardavimo kaina – 600 tūkst. Lt. Šie pastatai – tai buvęs vandentiekio įmonės bendrabutis, sandėlis ir chloratorinė. Pastaruoju metu viename iš pastatų veikė A.Pūčio vaikų savigynos treniruočių klubas.
  Vasarą Savivaldybė buvo nutarusi mainyti su AB “Achema” avarinį namą, esantį I.Fonbergo g. 17, į butus jo gyventojams. Rekonstruojanti buvusį “Druskininkų” viešbutį “Achema” ketina I.Fonbergo gatvėje, nugriovusi minėtą namą, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę viešbučio klientams. AB “Achema” jau nupirko dešimt 1-2 kambarių butų Merkinės, Gardino, Ateities, Liškiavos ir kitose gatvėse. Turto vertintojai nustatė, kad avarinio namo su priklausiniais I.Fonbergo g. 17 rinkos vertė – 215 tūkst. Lt. 10-ies bendrovės nupirktų butų suminė rinkos vertė – 225 tūkst. Lt. Savivaldybei kainų skirtumo sumokėti nereikės. Administracijos direktorė A.Vičiulienė įpareigota paskirstyti butus namo I.Fonbergo g. 17 gyventojams.

Sujungs dvi gatves

   Nutarta pradėti rengti būsimojo Druskininkų vandens atrakcionų parko, įsikursiančio didžiųjų gydyklų pastate, gretimų teritorijų detalųjį planą. Šio planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, būtinus vandens atrakcionų parko infrastruktūrai, kad galima būtų sumažinti būsimus transporto srautus centrinėje kurorto dalyje, o lankytojams taptų patogu pasiekti šį traukos centrą. Numatoma, kad į vandens atrakcionų parką norintieji galės patekti ir iš anapus Nemuno – pėsčiųjų tiltu arba keltuvu.
   Mintis sujungti L.Giros ir Veisiejų gatves plačiu pravažiavimu buvo kilusi jau 2003 m. pradžioje. UAB “Malonė” finansuotą sujungimo planą parengė UAB “Urbanistika”. Tačiau Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas paprieštaravo bet kokiam želdynų mažinimui, nes norint sujungti šias dvi gatves, tektų iškirsti maždaug 56 pušis. Dabar, be “IKI”, “Senukų” parduotuvių bei turgaus, vietoj buvusios “Ūlos” įmonės kuriantis dar vienam dideliam prekybos centrui, tapo labai aktualu įrengti Veisiejų ir L.Giros gatvių sujungimą. Mat tokiu atveju sunkiasvorėms prekes vežančioms mašinoms nereikėtų važiuoti M.K.Čiurlionio gatve. Prisiminę sukeltą triukšmą dėl kertamų medžių dabartinės “Statoil” degalinės vietoje, Savivaldybės vadovai paprašė už sprendimą kirsti pušis gatvių sujungimo vietoje balsuoti Tarybos narius. Sprendimui pritarta vienbalsiai, išskyrus vieną susilaikiusį. Tarybos nariai taip pat pritarė ketinimams iškirsti keletą medžių šalia “Girios aide” buvusios “Berželio” kavinės, vietoj kurios norima statyti naują pastatą.

“Druskonio” inf.

  

  Skaitytojų pageidavimu
Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 

   Lietuvos Respublikos piliečiai gali įsigyti nuosavybėn šiuos kaimo vietovėje esančius valstybinės žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai: įstatymų nustatyta tvarka suteiktas ir naudojamas asmeniniam ūkiui (taip vadinami 2 ar 3 ha sklypai). Šiuos sklypus suteikė rajono apylinkės tarybos 1992 metais; įstatymų nustatyta tvarka valstiečių ūkiui steigti suteiktus ir naudojamus žemės sklypus; kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suformuotus pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.
   Visus šiuos sklypus parduoda ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo ir pardavimą organizuoja žemėtvarkos skyrius, o tvirtina notarų biuro notarai. Pilietis, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, turi pateikti šiuos dokumentus: prašymą pirkti žemės sklypą ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau piliečių bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų pirkėjų (arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems pirkėjams). Prašyme turi būti nurodytas atsiskaitymas su valstybe už perkamą žemės sklypą, būdas – iš karto ar išsimokėtinai. Dokumentą, kurio pagrindu pilietis naudojasi žemės sklypu, jeigu šis sklypas jam buvo suteiktas naudotis; pastatų ir statinių, esančių žemės sklype teisinio registravimo dokumentus, paveldėjimo teisės liudijimą (kai žemės sklypą pageidauja pirkti mirusiojo asmeninio ūkio naudotojo įpėdinis); dokumentą, patvirtinantį, kad pilietis sumokėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis (kai pilietis yra sumokėjęs nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus).
   Žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą ir turi turėti: žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtinantį apskrities viršininko įsakymą, kurio priede nurodytas projekte suformuoto parduoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio pirkti piliečio vardas ir pavardė, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo parengtą parduodamo žemės sklypo planą ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro duomenis. Per 30 dienų, po anksčiau minėtų dokumentų pateikimo, skyrius Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke patvirtina ar piliečiui perkant žemės sklypą nebus viršytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo devintajame straipsnyje nustatytas leistinas nuo 2 iki 3 ha maksimalus galimas įsigyti iš valstybės nuosavybėn žemės plotas. Šis plotas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ir parengiamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kuris suderinamas su pirkėju. Pirkėjas privalo raštu patvirtinti, kad sutinka su perkamo sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų visą surinktą (kartu su įsakymo projektu) medžiagą pateikia apskrities viršininkui. Apskrities viršininkas per 10 dienų nuo pateikimo priima sprendimą valstybinės žemės pirkimo-pardavimui. Žemėtvarkos skyrius per 5 darbo dienas po apskrities viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą, informuoja pirkėją, kad jis turi sumokėti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte numatytą žemės sklypo kainą. Pirkėjui sumokėjus nurodytą sumą, skyriaus darbuotojas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį ir ši sutartis tvirtinama notariškai. Sutartis per 3 mėnesius nuo sudarymo dienos turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre pirkėjo lėšomis. Visos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, planų sudarymo išlaidos turi būti sumokėtos pirkėjo lėšomis prieš pasirašant sutartį.

  

  Pristatome naujosios Savivaldybės tarybos narius 
“Rūpėjo išbandyti save politikoje”

Į “Druskonio” klausimus atsako Druskininkų savivaldybės tarybos narys Remigijus Aleksandras VINIARSKAS.

   Biografiniai duomenys. Gimiau 1960 m. Vilniuje. 1961 m. tapau druskininkiečiu. Mokiausi tuometinėje 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1979 m. baigęs Vilniaus politechnikumą, įgijau šiluminininko profesiją. Šiuo metu studijuoju VGTU Mechanikos fakultete, pramonės technologijų inžinerijos specialybės 4-ame kurse. 1981 m. grįžęs iš privalomosios karinės tarnybos įsidarbinau tuometinėje Alytaus šilumos tinklų Druskininkų rajoninėje katilinėje katilų operatoriumi. Čia dirbu iki šiol, dabar paskirtas UAB “Litesko” filialo “Druskininkų šiluma” direktoriumi. Žmona Vitalija dirba Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoja. Dukra Lina studijuoja mediciną Vilniaus universiteto 4-ame kurse. Sūnus Marijus 2003 m. baigė Senamiesčio vidurinę mokyklą ir studijuoja VGTU.
   Kodėl tapote politiku? Keliais sakiniais sunku nusakyti, tačiau greičiausiai rūpėjo išbandyti save politikoje, nes ūkinėje veikloje patirties turiu pakankamai. Tobulėti kiekvienas žmogus privalo, juolab prisidėti prie savo miesto vystymosi, garsinimo ir gražinimo. Tai yra didžiulė atsakomybė ir garbė!
   Kokiu tikslu ėjote į valdžią? Ar išrinkimas į Savivaldybės tarybą jums buvo netikėtumas? Nežinau, ar tai galima būtų pavadinti tikslu, tačiau kai mūsų mieste keletą metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tęsėsi sąstingio laikotarpis ir apie jį buvo pradėta kalbėti kaip apie bažnytkaimį, buvo užgauti mano, kaip Druskininkų piliečio, jausmai. Čia mano miestas, todėl nusprendžiau balotiruotis į Tarybą. Aš puikiai žinojau, kad vienas lauke – ne karys, kad reikalingi bendraminčiai ir gerai subalansuota komanda. Šiuo metu tai akivaizdžiai matosi. Malonu dirbti tokioje profesionalioje komandoje.
   Kaip manote, kokie Tarybos nario visuomeninio darbo trūkumai? Aš manau, kad negalima skųstis laiko stoka, kaip dažnai pasitaiko. Jeigu žmonės tavimi pasitikėjo ir balsavo už tave, privalai negailėdamas jėgų dirbti taip, kad mūsų miesto gyventojams ir svečiams būtų geriau ir maloniau gyventi bei ilsėtis mūsų mieste. Tai – mūsų pareiga.
   Ar turite praeities arba dabarties politiką, kuris jums yra sektinas pavyzdys? Aš, kaip temperamentingas žmogus, mėgstu spartą ir atlikto darbo kokybę. Suprantama, kai kada reikia sustoti, apsižvalgyti ir pagalvoti. Iš vietinių politikų norėčiau išskirti mūsų miesto merą R.Malinauską. Žaviuosi jo greita mąstysena, reiklumu ne tik kitiems, bet ir sau, - tai akivaizdžiai matosi iš mūsų kurorto vystymosi tempo. Tarp Lietuvos didžiųjų politikų imponuoja Č.Juršėnas. Jo tolerancija ir humoro jausmas ne vieną gali sužavėti. 
   Kaip reagavo jūsų šeima, išrinkus jus į Savivaldybės valdžią? Didelių emocijų nebuvo, bet nuoširdžiai džiaugėsi visi. Jaučiau vaikų ir artimų man žmonių palaikymą.
   Kokie jūsų pomėgiai, laisvalaikis? Nesu vienos laisvalaikio praleidimo formos fanatikas. Mėgstu daug ką – žvejybą, turizmą, keliones, koncertus, dievinu jūrą!

 

  “Metų nominacijų“ apdovanojimų lietus

Tarp “Metų rėmėjų” šįkart buvo ir moterų

S.Matulevičius gavo originaliausią prizą - 3 l vermuto butelį

Šventėje dalyvavo (iš dešinės): Seimo narys J.Karosas, meras R.Malinauskas su žmona, Savivaldybės administracijos direktorė A.Vičiulienė su draugu

Puikiai nusiteikę “Metų rėmėjų” nominacijų vakarą leido mero patarėja R.Suchanekienė su vyru  

Druskininkų PSPC gydytoja E.Bykova su vyru

Violeta KLIMAITĖ

  Gruodžio 29-ąją „Dainavos“ centre vykusiame šventiniame rėmėjų vakare įteiktos „Metų nominacijos“ Savivaldybės renginius pernai labiausiai parėmusiems verslininkams ir bendrovėms. Į tradicinį renginį, kaip ir kasmet, rinkosi žinomiausi kurorto verslo bei politikos žmonės. 2003-ųjų apdovanojimų ceremonija šįkart buvo atvira visiems – nusipirkęs 15 Lt kainuojantį bilietą ją galėjo stebėti bet kuris druskininkietis. Tačiau salėje tarp gerai pažįstamų politikų ir verslininkų nepažįstamų veidų nebuvo. Neoficialiai pripažįstama, jog šis renginys – vienintelis metuose, kai į būrį susirenka sėkmingiausiai dirbantys druskininkiečiai, todėl į jį būti nepakviestam – blogas ženklas. Ši nuomonė turi realų pagrindą – iki šiol puse lūpų juokaujama, kaip dėl to užpernai labai supyko „pamiršta“ vienos parduotuvės vadovė. 
   2003-ųjų metų rėmėjų vakare, be tradicinių, buvo išdalintos ir naujos nominacijos. „Dosniausiais rėmėjais“ pripažintos AB „Achema“ ir UAB „Parama“. „Altruistiškiausio rėmėjo“ titulas atiteko bendrovei „Tobis“. „Jie bene vieninteliai, kurie kultūros renginiams skiria pinigų, nereikalaudami reklamos“, - prisipažino, nominaciją pristatydama Savivaldybės laisvalaikio centro direktorė R.Viniarskaitė. „Ištikimiausio rėmėjo“ diplomais apdovanoti: bankas „Hansabankas“, prekybos centras „Iki“, UAB „Hesona“, UAB „Skirnuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Dzūkijos arnika“. „Sėkmingo rėmėjo debiutanto“ titulas suteiktas UAB „Bitė GSM“. Už paramą švietimui apdovanotas Savivaldybės tarybos narys, sveikatos ir poilsio centro „Vilnius“ gen.direktorius R.Žūkas. Apdovanojimus nominantams teikęs meras R.Malinauskas už pastangas suvienyti ir suburti į vieną ratą kultūros žmones apdovanojo savo komandos narę – vicemerę K.Miškinienę, pripažintą kultūros ir meno globėja. Druskininkų Rotary klubas kasmetinę premiją kurortui labiausiai nusipelniusiems Lietuvos žmonėms 2003-aisiais skyrė ūkio ministrui P.Čėsnai, kuris dėl ligos negalėjo atsiimti savo apdovanojimo. Įspūdingiausią vakaro prizą iš Laisvalaikio centro direktorės R.Viniarskaitės gavo Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas S.Matulevičius. Padėjęs vienam kultūros renginiui savo sunkiasvore technika, kuriai buvo išnaudota nemažai kuro, S.Matulevičius už paramą gavo ne mažiau vertingo „kuro“ – 3 litrų talpos butelį „Cinzano“.
   Naujųjų metų išvakarėse organizuojamame rėmėjų vakare puošnios ponios ir ponai nors kartą per metus leidžia sau atsipalaiduoti - kaip žadėjo vicemerė K.Miškinienė, „Dainavos“ centro baras turėjo veikti iki pat ryto.

 

  Premija kultūros puoselėtojams

Izolina ir Algimantas Stanioniai atsiima Druskininkų kultūros puoselėtojo premiją, kuri jiems buvo įteikta gruodžio 29-ąją “Metų nominacijų” vakare

    Druskininkų kultūros puoselėtojo premija skiriama už aktyvų ir kūrybingą darbą kultūros ir meno srityje puoselėjant ir ugdant Druskininkų bendruomenės tradicijas, organizuojant renginius, taip pat už visuomeninę – švietėjišką veiklą skleidžiant ir puoselėjant tradicines kultūrines vertybes. Premijos dydis – 4 MGL (500 Lt). 2003 metų Druskininkų kultūros puoselėtojo premija Savivaldybės tarybos sprendimu skirta Izolinai ir Algimantui Stanioniams, gerai žinomiems tautinio šokio propaguotojams.

   Algimantas, dirbantis miesto ligoninėje gydytoju, ir Izolina, vaikų lopšelio darželio “Bitutė” muzikos vadovė, daugelį metų vadovauja ne vienam Druskininkų tautinių šokių kolektyvui. Sujungę savo likimus Kaune, šokdami “Suktinio” kolektyve, persikėlę į Druskininkus išugdė ne vieną šokėjų kartą. Energingų vadovų Stanionių nuopelnas, jog Druskininkuose daugelį metų sėkmingai gyvuoja tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų poreikis liaudies šokiui. Per ilgametę veiklą jų paruošti kolektyvai dalyvavo visose Dainų šventėse, daugelyje respublikinių ir tarptautinių festivalių. 1991 m. Alytuje I. ir A.Stanionių šokėjai pelnė apdovanojimą už gražiausiai sušoktus šokius, 1996 m. tapo konkurso “Aguonėlė” laureatais, 2000 m. respublikinėje apžiūroje laimėjo 2-ąją vietą, 2001 m. tapo konkurso “Pora už poros”diplomantais. Druskininkiečiai šokėjai koncertavo Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Šiuo metu I. ir A.Stanioniai vadovauja “Ryto” gimnazijos senjorų ir merginų tautinių šokių kolektyvams. 

“Druskonio” inf. 

 

  “Išvažiavome dviese, grįžome trise,“ -
prisipažino meras, prieš kelias savaites su žmona atostogavęs Kanarų salose.


“Kadangi papūga ypač pamėgo mano draugiją, galima spręsti, jog tai vyriškos giminės paukštis”, - juokauja Daiva Malinauskienė
Chuanito mėgsta krapštinėtis, kutentis ir išdykauti su Malinauskų vaikais Tomu (nuotr. kairėje) ir Sandra

Violeta KLIMAITĖ

Kam vaikai, kam - papūgos

   „Atostogos buvo geros. Kažkokių nuotykių ar keistų nutikimų nepatyrėme. Išskyrus vieną – jog išvažiavome dviese, o grįžome trise“, - po šios frazės reikšmingą pauzę padarė meras R.Malinauskas, pasakodamas, kaip sekėsi atostogos garsiame Ispanijos kurortų salyne. „Čia tai bent atvirumas!“ - džiūgavau, mintyse jau kurdama straipsnio pavadinimą apie „saboniškos šeimos“ pavyzdį - ketvirtąją atžalą. „Ne, ne tai. Kalbančią papūgą parsivežėmė!“, - tris vaikus auginantis meras pradėjo juoktis, jog žurnalistė atsakymą suprato taip tiesmukai. 
Kanarų salų grožį, kuriuo jie gėrėjosi drauge su druskininkiečiu Laimiu Peciukevičiumi ir jo žmona, ilgam laikui Malinauskams primins namuose tarškantis margaspalvis paukštis.
Prieš dvi savaites iš Kanarų salų drauge parskridusi Loro veislės papūga gyvena Malinauskų svetainėje. Nors ir turi narvelį, vienerių metų paukštis daugiausiai laiko praleidžia vaikštinėdamas aplinkui. Papūgai specialiai pakirptas vienas sparnas, kad ji neskraidytų. 

Švęs Jonines

   Kanarų salose Daiva ir Ričardas Malinauskai nuvažiavo į garsųjį papūgų rojų – Loro parką. Susižavėję margaspalviais čiulbančiais paukščiais, jie nutarė įsigyti kalbančią papūgą. Šis pirkinys buvo R.Malinausko iniciatyva. „O ką, šmaikštavo jis, pasisodinsiu ant peties ir į priėmimus eisiu,“ - šypteli vyro užgaidą papūgų parduotuvėje prisiminusi Daiva. Savosios jie ilgai neieškojo. Parduotuvėje tarp daugybės čiulbančių ir rėkiančių paukščių Malinauskai iškart pamatė žalių plunksnų „Chuanito“ - ji vienintelė laisva sau vaikštinėjo ant narvo. Kadangi jaunas paukštis mokėjo ištarti vienintelį žodį ispaniškai – chuanito, Malinauskai papūgą juo ir pakrikštijo. „Chuanito“ lietuviškai reiškia „Jonas“. „Dabar reikės ir mums Jonines švęsti,“ - juokauja kalbantį paukštį iš Ispanijos parsivežusi šeima.
    Tiesą sakant, Malinauskai iki šiol nežino, ką tiksliai jie nusipirko – vyriškos ar moteriškos giminės papūgą, mat tai nustatyti yra gana sunku. „Sprendžiant iš to, kad Chuanito iškart prisirišo prie manęs ir labai mėgsta mano draugiją, tikėtina, kad papūga yra „vyrukas“, - juokiasi Daiva, pokalbio metu šeimos naujakurei apibūdinti dažniausiai vartojusi įvardį „jis“. 

Mokosi lietuviškai

   Malinauskams patiko, jog paukštis – labai lipšnus, taikaus ir mielo charakterio. Kalbančią papūgą šeima nusipirko priešpaskutinę kelionės dieną. Malinauskai neturėjo jokio vargo su ja keliaudami namo lėktuvu. Žieduota, turinti sveikatos sertifikatą papūga lengvai praėjo ispanų migracijos tarnybų patikrinimą. Lėktuve, įsitaisiusi kelioniniame krepšyje, ramiai kaip kūdikis ji išmiegojo ant Daivos kelių, tad kiti keleiviai net nesuprato, jog skrenda su neįprastu kroviniu. Lietuvos pasienio kontrolė mažos papūgos krepšyje irgi netyrinėjo. 
   Kartu su namiškiais keldamasi ir guldama papūga dabar stengiasi perprasti lietuvių kalbą. Pasak Daivos, specialių pamokų augintinis neturės – kalbančioms papūgoms pakanka aplinkos, kurioje nuolat bendrauja žmonės. Paukštis jau taria pirmuosius žodžius. Neseniai papūga išrėžė žodį „rūta“, bet kol kas mažametis Chuanito daugiausiai rėkauja. „Tikrai, rėkia kaip beždžionė“, - spalvingu naujakuriu džiaugiasi Malinauskų sūnus Tomas. Vaikams papūga – tikras žaislas, su kuriuo jie kalba, krapštosi ir kutenasi. Mėgstantis kompaniją Chuanito gerai jaučiasi ir prie svetimų žmonių. Sumaniai gliaudantį saulėgrąžas paukštį Daiva šeria specialiu papūgų maistu. Pasak šeimininkės, po metų Chuanito bus dvigubai didesnis, su mėlyna „karūna“ ant galvos.

Pikčiurnos nenorėjo

   Malinauskai akylai stebėjo, kaip naujasis gyventojas prisitaikys prie namuose gyvenančio nykštukinio pekino veislės šuns. Taikaus būdo Odis, smalsiai uostinėdamas grindimis šokuojantį draugužį, papūgai iškart paskelbė taiką ir draugystę. 
   Malinauskai jau anksčiau turėjo kalbančią Žako veislės papūgą, bet ją dėl pikto būdo teko perkelti į negyvenamą pirmąjį namo aukštą. Prieš 6-erius metus pirktas paukštis šiuo metu gyvena stiklo narve Malinauskų namo vestibiulyje kartu su kitomis retų veislių papūgomis. Įkurdinta prie Malinauskų bendrovės patalpų ši pikčiurna dabar dažniausiai kalba „darbo“ terminais.

 

  Žingsniai “Saulutėje”
Heli KALDOJA 
Estijos socialinės globos ir darbo ministerijos specialistė, 
Vaikų su judėjimo negalia draugijos pirmininkė

  
Man ir mano 13-metei dukrai (ji serga cerebriniu paralyžiumi) didžiausia laimė nušvito prieš porą metų vasarą, kai ji žengė pirmuosius savo žingsnius sanatorijoje „Saulutė“. Pirmą kartą čia gydėmės 1992 m., rekomenduotos Maskvos gydytojų. Po to buvome dar 3 kartus. Ir štai po 5-erių metų pertraukos, prieš porą metų jau 4 klasę baigusi dukra vėl lankėsi Druskininkuose, nes tik čia atliekamos procedūros ir taikoma terapija jai padėjo. Tąkart, po 2-iejų savaičių gydymo, rezultatas mus apstulbino – dukra žengė pirmuosius savo žingsnius.
   Būdamos „Saulutėje“ matėme ir daugiau vaikų, turinčių įgimtų ar gimdymo metu patirtų traumų ir negalių, kurie taip pat pasijusdavo geriau, kai kurie taip pat pradėdavo vaikščioti. Buvo ir tokių, kuriems, iš šalies žiūrint, apskritai neįmanoma padėti. Tačiau pastovus metodiškas darbas su vaiko raumenyno, koordinacijos, pusiausvyros ir pan. vystymu dažnai duodavo labai gerų rezultatų. Prisimenu, kaip vienas vaikelis kas kiek laiko vis būdavo siunčiamas namo „pailsėti“ (o iš tiesų – įsisavinti gauto patyrimą namų aplinkoje), o po kiek laiko sugrįždavo mokytis naujų judesių ir veiksmų. Taip gydytojai nusprendė, žinodami, kad šiuo atveju yra būtinos ne tik medikų, bet ir namiškių pastangos, įprasta vaikui aplinka. Taigi labai svarbu, kaip gydytojai žiūri į savo pacientą, rezultatai daug priklauso nuo metodikos, bet daug ką lemia ir specialistų, personalo kūrybingumas bei požiūris į pacientą.
   Tačiau laikas nestovi vietoje: keičiasi ne tik materialinė bazė, bet ir požiūris. Ir nors dar daug reikės nuveikti siekiant pakeisti sveikųjų požiūrį į neįgaliuosius, dar daug neišnaudotų galimybių turi medicina, tačiau po truputėlį, viską derinant ir siekiant tikslo, viskas įmanoma. 
   Asmeniškai gana dažnai susidūriau su atitinkama reabilitacija Vakaruose ir drįstu teigti, jog nežiūrint tenykštės ekonomikos aukštesnio lygio ir galimybių bei socialinių garantijų, ten fizinę negalią turinčių žmonių likimas nėra lengvesnis. Jų metodika – „prijaukinti“ žmogų prie minties, jog jam visą likusį gyvenimą teks praleisti vežimėlyje ar prikaustytam prie lovos, ir padaryti viską, kad toks žmogus nejaustų materialinio stygiaus, buitinio diskomforto. „Saulutė“ gi siūlo žmogui galimybę pačiam stotis ant kojų tiesiogine ir perkeltine prasme. Fiziniai pratimai, nuolatinis savo kūno kontroliavimas ir pastangos tiek medikų, tiek neįgalaus vaiko ir jo šeimos ateityje tikrai daugiau pasitarnaus ir duos geresnių rezultatų, nes tai suteikia šansą pačiam neįgaliajam atsistoti ant savų kojų, o ne tik priimti valstybės pašalpas ir jomis sušvelninti skurdžią savo buitį ir būtį.
   Aš įsitikinusi, daugelių šeimų vaikai ateityje bus dėkingi už tą jiems suteiktą galimybę. Dėkinga ir mano dukra, kuri pirmuosius savo žingsnius, jau beveik suaugusi, žengė būtent čia, sanatorijoje „Saulutė“.

 

  2003-ųjų metų 10 svarbiausių Druskininkų įvykių:
Pagal “Druskonio” skaitytojų atsiliepimus 

   1. R.Malinausko ir jo komandos išrinkimas vadovauti miestui (balandis); 
   2. Druskininkų gydyklos atidarymas (birželis); 
   3. Viešbučio “Violeta” atidarymas (birželis); 
   4. Tarptautinė konferencija turizmo, verslo ir kurortologijos tema (birželis); 
   5. Menų festivalis “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu 2003” (visą vasarą); 
   6. Leipalingio 500 metų jubiliejaus šventė (rugpjūtis); 
   7. Druskininkų garbės piliečio vardo suteikimas Adelbertui Nedzelskiui (rugsėjis); 
  8. AB “Druskininkų šilumos tinklai” išnuomota UAB “Litesko” (spalis); 
   9. Pradėtos tiekti gamtinės dujos (gruodis); 
   10. Atidarytas Turizmo ir verslo informacijos centras rekonstruotame buv. geležinkelio stoties pastate (gruodis). 

Išvardinta pagal metų eigą

 

  Breikeriai pateko į “TOP FINT” finalą

“Da Boogie Rockers Crew” breikeriai
Indrė SVIRSKAITĖ 

   Lapkričio 29-ąją Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje vyko 2-asis atkrintamasis “TOP FINTO” turas. Jame dalyvavo jungtinė druskininkiečių bei alytiškių komanda, kurią sudarė trys Druskininkų breiko “The Desk Crew” bei keturi Alytaus “Acid Gang” nariai. Naujoji komanda, pavadinimu ,,Da Boogie Rockers Crew”, intensyviai kartu turnyrui ruošė parodomąją programą.

   2-ame atrankiniame ture dalyvavo 6 komandos iš Elektrėnų, Šiaulių, Gargždų,Vilniaus, Druskininkų ir Alytaus. Jos turėjo pademonstruoti iki 10 min.trukmės parodomąją šou programą, kurią įvertinus, komandos suskirstytos kovoms. ,,Da Boogie Rockers Crew” komandai teko rungtis su vilniečių ,,Left City 54”. Atkakliai rungėsi ir kitos komandos, nes visos norėjo patekti į atvirą šalies break dance turnyrą “TOP FINT”, kuris vyks kitų metų kovo 16 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Ten susitiks 6 komandos, kurios kovos dėl garbės vadintis geriausia Lietuvos break dance komanda.
   Pagal pagrindinius vertinimo kriterijus - programos originalumą, pasirinktą muziką, muzikos ir šokio darną, įvaizdį bei kultūrą viso turnyro metu lyderiavo ,,Da Boogie Rockers Crew” komanda, patekusi į finalą kartu su šiauliečiais. Turnyro metu savo meistriškumą demonstravo Dj Mamania, merginų gupė ”Street-dance”, viena geriausių šalies break dance komandų “Unique Style B-boys”.
   Mūsiškiai labai džiaugiasi savo pergale ir nekantriai ruošiasi savo pasirodymui finale. Sveikiname juos ir linkime sėkmės! Beje, norintys vykti palaikyti komandos kreipkitės i Čyriką ( 2-oji vid. mokykla).
   “The Desk Crew” komandos nariai dėkoja savo rėmėjams: “Dainavos” centrui ir Jaunimo užimtumo centrui.

Paieška


Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui






© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.