Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  Pareigūnas atsako skaitytojams
“Dėl kitų priežasčių vandens kainų didinti nežadama” 

Į “Druskonio” skaitytojų klausimus atsako UAB “Druskininkų vandentiekis” direktorius Vidas Jakimavičius. 

   - Vandentiekis tiekia vandenį kiekvienam daugiabučiam vienodomis sąlygomis, išskyrus 9-iaaukščius, kur vanduo pasiekia tik 5-6 aukštus. Jų bendrijos, pavyzdžiui DNSB “Bobausis”, priverstos savo lėšomis varikliu pumpuoti vandenį į aukštesnius aukštus. Ar bus kompensuojamos papildomos išlaidos už variklio priežiūrą ir elektrą daugiaaukščiams namams,o gal kitaip ši problema bus sprendžiama, tarkim, padidinus spaudimą iki daugiau atmosferų? Juk tokių namų gyventojams už vandenį tenka mokėti daugiau. 

   V.Jakimavičius. Druskininkų miesto vandentiekio sistema suprojektuota taip, kad nuo esamo vandentiekio bokšto slėgio galima aprūpinti vandeniu namus iki 5-6 aukšto lygio. Norint pakelti vandenį aukščiau, įrengti papildomi slėgio pakėlimo įrenginiai. Dėl nedidelio tokių namų skaičiaus didinti viso miesto vandens slėgį būtų neekonomiška, nes padidėtų vandens savikaina, padaugėtų tinklų gedimų, padidėtų nutekančio vandens kiekiai. Mūsų bendrovė eksploatuoja tris grupines papildomo slėgio pakėlimo siurblines, tiekiančias vandenį greta esantiems devynių aukštų namams, UAB “Druskininkų butų ūkis” eksploatuoja savo prižiūrimų namų siurblines, o bendrijų prižiūrimos siurblinės yra jų nuosavybė, ir jie jas eksploatuoja. Kompensuoti papildomas išlaidas vandens kainų nustatymo metodikoje nenumatyta.

   - “Raigardo” bendrijos sodininkai klausia: “Trečią kartą per pastaruosius trejus-ketverius metus Raigardo gatvėje vandens tiekimo įmonė vis projektuoja kanalizacijos spaudiminę liniją Ratnyčios gyvenvietės link. Ir vis girdim – tai nėra lėšų, tai kitos problemos. Šį pavasarį vėl pasklido gandas, jog užsakytas projektas. Kada pagaliau bus kanalizacijos linija, ar mes jos sulauksim?”

   V.J.
Tiesiogiai pasakyti, kad per pastaruosius metus trečią kartą projektuojami kanalizacijos tinklai Ratnyčios gyvenvietėje būtų neteisinga. Be to, manau, jog Ratnyčios gyventojams ir “Raigardo” bendrijos sodininkams rūpi ne vien slėginės linijos projektavimas, bet viso Ratnyčios gyvenamojo kvartalo nuotėkų tinklo įrengimas, apimantis magistralinių ir kvartalinių savitakinių ir slėginių linijų klojimą bei nuotėkų perpumpavimo siurblinių statybą, kad būtų išspręstas šio rajono nuotėkų surinkimo klausimas. Dar 1998 metais parengtame Druskininkų miesto aplinkosaugos projekte, be kitų darbų, numatytas ir šio kvartalo nuotėkų tvarkymas. Aišku, ilgai tęsėsi finansavimo klausimų sprendimas, projektavimo darbai. Šiuo metu baigiama ruošti šių darbų konkursinė dokumentacija ir turėtų būti paskelbtas konkursas jiems vykdyti. Šie darbai turėtų vykti kitais metais.

   - Girdėjom, jog pradėjus statyti prie Nemuno biologinio valymo įrengimus, gyventojams turėtų pabrangti vanduo. Norėtumėm apie tai sužinoti išsamiau? Ar apskritai nežadama branginti vandens? 

   V.J.
Dar 1998 metais parengtame Druskininkų miesto aplinkosaugos projekte numatyta esamų mechaninio nuotėkų valymo įrenginių rekonstrukcija į biologinio valymo įrenginius, kad miesto ir greta esančių gyvenviečių nuotėkas apvalyti iki Europos Sąjungos valstybėms keliamų reikalavimų. Suderintos šio projekto finansavimo sąlygos, šiuo metu suvedami darbų vykdymo konkurso rezultatai. Šių darbų kartu su tinklų išplėtimu vertė 5,5 mln. EUR, 65 proc. lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų, 20 proc. skirs Lietuvos vyriausybė, o 15 proc. bus imama paskola, kuri būtų grąžinama per 15 metų nuo statybos darbų pabaigos. Be to, biologinis nuotėkų valymas yra sudėtingesnis ir brangesnis negu mechaninis, tačiau mažėtų šiuo metu mokami mokesčiai už aplinkos teršimą. Numatoma, jog mokestis už nuotėkų surinkimą ir valymą turėtų didėti palaipsniui, atsižvelgiant į vartotojų galimybes. Dėl kitų priežasčių artimiausiu metu vandens kainų didinti nežadama.

   - Kadangi “Raigardo” sodų gyventojai vandenį gauna iš Ratnyčios upės ir ją sekina, ar nemanoma jiems nutiesti normalaus vandentiekio? 

   V.J.
“Raigardo” sodų bendrijoje yra pakloti vandentiekio tinklai Bokšto, Bijūnų, Pušyno, Rūtų gatvėse. Norintiems prisijungti tolimesnių gatvių gyventojams iškyla problemų dėl didesnių atstumų ir dėl paklojimo vietos, nes ne visos gatvės yra sujungtos viena su kita, reikėtų kaimynų sutikimo pakloti vandentiekį per jų sklypą. Norintys prisijungti turėtų kooperuotis į grupes. Tie sodų gyventojai, kurie turi miesto vandentiekį, laistymui vis tiek naudoja vandenį iš Ratnyčios upės.

   - Iš kur Druskininkų, Leipalingio, Vieciūnų ir Ratnyčios gyventojai gauna vandenį ir kokia jo kokybė?

   V.J.
Druskininkų, Leipalingio, Vieciūnų ir Ratnyčios gyventojams yra tiekiamas požeminis vanduo iš gręžinių. Iš Druskininkų, Leipalingio ir Ratnyčios gyventojams patenkančio vandens yra šalinama geležis iki 0,1 mg/l, todėl tiekiamas vanduo atitinka “labai geros” kokybės reikalavimus. Vieciūnų vandentiekis neturi geležies šalinimo įrenginių, todėl vanduo turi padidintą geležies koncentraciją iki 0,88 mg/l. Ateityje Vieciūnų gyvenvietės tinklai bus sujungti su Druskininkų miesto tinklais, todėl vandens kokybė pagerės.

   - Kiek jūsų bendrovėje dirba žmonių ir koks jų atlyginimo vidurkis? 

   V.J.
Šiuo metu bendrovėje dirba 95 darbuotojai. Per paskutinius metus jų skaičius sumažėjo beveik 30 žmonių ir yra vienas iš mažiausių pagal atliekamas darbų apimtis respublikoje. Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 1060 Lt.

   - Ar buvo tokių atvejų, kad už įsiskolinimus už vandenį gyventojams būtų atjungtas vanduo? 

   V.J.
Pagal “Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles”, jeigu abonentas neapmoka sąskaitos už vandenį per 60 dienų nuo jos gavimo datos, tiekėjas gali išjungti vandenį ir nutraukti nuotėkų priėmimą, o nesumokėta suma išieškoma teismine tvarka. Nesusimokėjusiems nustatytu laiku įteikiamas įspėjimas apie vandens tiekimo nutraukimą ir dauguma jų sąskaitas apmoka. Nesumokėjusiems vandens tiekimas laikinai nutraukiamas ir vėl atnaujinamas apmokėjus sąskaitą, atjungimo bei išjungimo išlaidas. Kartu norėčiau pažymėti, kad daugiabučių namų gyventojams vandenį gali atjungti tik tuos namus eksploatuojančios organizacijos.

   - Kodėl daugiabučių namų gyventojams draudžiama atsiskaityti už pateiktą šaltą vandenį tiesiogiai UAB “Druskininkų vandentiekis”? Manome, jog tai būtų naudinga tiek gyventojams, tiek įmonei.

   V.J.
Pagal šiuo metu galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą “Laikinąją gyventojų atsiskaitymo už suvartotą vandenį bei pašalintas nuotėkas tvarką” daugiabučių namų gyventojai už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotėkas atsiskaito su to namo vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklus eksploatuojančia organizacija ar bendrija, kuri toliau atsiskaito su mūsų bendrove už visą namo suvartotą vandenį. Daugumos namo gyventojų pageidavimu šalto vandens tiekimo iki buto įvado funkcijos gali būti perduotos mūsų bendrovei. Tuomet mes eksploatuotume ir namo vidaus bei nuotėkų tinklus iki buto įvado, o ne iki namo įvado, kaip yra šiuo metu.

    - Senosios miesto dalies gyventojus pasiekia prastos kokybės geriamasis vanduo – jis skleidžia blogą kvapą, rūdimis apneša santechnikos įrenginius. Ar planuojama ką nors daryti, kad vandens kokybė pagerėtų? O gal gaunantieji prastesnės kokybės vandenį už jį mokėti turėtų mažiau?

   V.J.
Taip, yra ši problema. Jeigu į tinklus yra tiekiamas “labai geros” kokybės geriamas vanduo, tai vartotojas kartais gauna pablogėjusios kokybės vandenį. Vandens kokybė pablogėja dėl užsistovėjimo vandens talpose ir tinkluose. Esamos vandens talpos ir tinklai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal senus standartus, taip pat vandens suvartojimas, palyginus su ankstesniais metais, yra sumažėjęs net 4 kartus. Kol patenka pas vartotojus, geriamas vanduo būna kelių parų senumo. Labiausiai nukenčia toliausiai nuo vandentiekio nutolę gyventojai, gyvenantys Baltašiškėje, Mizarų, Kalnų, Sodų, Šaltinių, Nemuno, Ožeškienės, Birutės gatvėse. Ši problema dalinai sprendžiama periodiškai nuleidžiant vandenį galiniuose taškuose. Tinklų diametrai mažinami naudojant plastmasinių vamzdžių įtraukimą į esamus tinklus. Norint taip renovuoti visus tinklus, reikia didelių investicijų medžiagoms ir darbams atlikti, daug darbo sąnaudų, nes esami tinklai buvo klojami 6 dešimtmečius.

   - Kalbama, kad Druskininkuose nėra vandens nugeležinimo įrenginių. Ar tai tiesa?

   V.J.
Druskininkų miestas gauna vandenį iš 2 ir 3 vandenviečių. 3 vandenvietė turi geležies šalinimo įrenginius, po kurių geležies koncentracija neviršija 0.1 mg/l. 2 vandenvietė neturi geležies šalinimo įrenginių, geležies koncentracija siekia 0.23 mg/l, bet šios vandenvietės gręžiniai yra rezerviniai ir jų vandens kiekiai nuo bendro sudaro tik iki 7 procentų, todėl esminės įtakos bendrai vandens kokybei nedaro.

Kitas rubrikos “Pareigūnas atsako skaitytojams” pašnekovas Druskininkų  turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas PALIONIS. 
Klausimus redakcijos telefonas jam galite pateikti visą mėnesį.


Paieška


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>






© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikrašcio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informacija be laikrašcio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.