Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  Leipalingio mokykloje – gimnazijos klasė?
Arūnas ZURLYS 

   Pagal 2001 m. parengtą savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo programą mūsų teritorijoje nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti viena gimnazija, o kitos vidurinės mokyklos palaipsniui reorganizuojamos į pagrindines, t.y. dešimtmetes neformuojant 11-ųjų klasių. 

Mokyklos renovacija 

  
Tų pačių metų rudenį Savivaldybės tarybos patvirtinta mokyklų pertvarkymo ir atnaujinimo atrankos komisija, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kriterijus, atrinko Leipalingio vidurinę mokyklą, kaip seniausiai pastatytą ir būtiną kapitaliai remontuoti, dalyvauti Lietuvos švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir atnaujinimo programoje. Joje dalyvauti pageidavo ir Senamiesčio, ir Viečiūnų mokyklos, tačiau vertinimas balais buvo palankesnis Leipalingio vidurinei. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų tobulinimo programą 2002-2005 m., 50 proc. finansuojamą Pasaulinio banko, o po 25 proc. Vyriausybės ir Savivaldybės lėšomis, per 3,5 metus Leipalingio pagrindinė mokykla turėtų būti renovuojama keturiomis kryptimis: mokymo sąlygų pagerinimo, švietimo vadybos sukūrimo, energijos išlaidų mažinimo (renovacijos) bei mokinių pavežėjimo iki mokyklos organizavimo. Dalyvauti renovacijos programoje neprieštaravo ir Leipalingio vid. mokyklos kolektyvas bei taryba, nes gautos investicijos žadėjo mokyklos modernizavimą, kompiuterizavimą, įrengimą pagal naujausius reikalavimus. Atrinkti 4 mokyklos darbuotojai, pokyčių skatintojai, kurie dirbti naujomis sąlygomis tobulinasi įvairiuose seminaruose. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo V.Gintučio, naujoji pagrindinė mokykla sieks ne tik žinių rodiklių, bet ir saugaus bei kolegiško mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo. 
   Pagal paminėtą programą Leipalingio vid. mokyklai renovuoti skirta 2,4 mln. Lt lėšų, kurios pradėtos įsisavinti ruošiant mokyklos rekonstrukcijos projektą. Jį ketinama pradėti įgyvendinti šių metų rudenį.

Natūralus procesas 

   Pasak vicemerės K.Miškinienės, dėl demografinės situacijos, t.y. mažėjant gimstamumui ir vis mažiau vaikų ateinant į 1-ąją klasę, vidurinių mokyklų pertvarkymas į pagrindines yra natūralus procesas. Dėl vaikų stokos uždaryta Švendubrės pradinė mokykla, Senamiesčio vid. mokykla gavo tik 11 nulinukų tėvų prašymus, 17 mokinių beliko Ricielių mokykloje, apie 50 proc. Vieciūnų vaikų renkasi Druskininkų miesto mokyklas. 

Tėvų norai 

   Dėl dalyvavimo renovacijos programoje Leipalingyje šiais mokslo metais buvo ketinta neformuoti 11-osios klasės, tačiau tam pasipriešino būsimųjų vienuoliktokų 18 tėvų, pasirašiusių po kreipimusi į Seimą, Švietimo ministeriją, ministrą pirmininką, kad jų vaikams būtų leista pabaigti 11-ąją ir 12-ąją klases Leipalingyje. Jie rašo, kad 2003/2004 m.m. 11-ąją klasę Leipalingio mokykloje lankytų 18 mokinių. Anot tėvų, šių metų gegužės mėnesį Švietimo skyriaus vedėjas V.Gintutis žadėjo, kad jeigu naujaisiais mokslo metais Leipalingyje susidarys 15-os vienuoliktokų klasė, tai ji išliks vietos mokykloje, tačiau dabar tvirtina, kad mokyklos renovacijos lėšos skiriamos tik pagrindinėms mokykloms, todėl nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Leipalingio vidurinei tapus pagrindine, vidurinio mokslo siekiantys moksleiviai turėtų važinėti į Druskininkus ar Veisiejus. 

Sprendimo būdai 

   Rugpjūčio 4 d. įvykęs Leipalingio vid. mokyklos tarybos posėdis šią konfliktinę situaciją išsprendė kompromiso būdu. 15-os asmenų mokyklos taryba, sudaryta iš 5-ių tėvų, 5-ių mokyklos darbuotojų ir 5-ių moksleivių, dalyvaujant vicemerei K.Miškinienei, Švietimo skyriaus vedėjui V.Gintučiui, Švietimo ministerijos ekspertei D.Časienei, “Ryto” gimnazijos direktoriui J.Samuchovui, svarstė, ar reikalinga Leipalingio vid. mokyklos renovacija, ar ją atidėti, ar steigti Leipalingio pagrindinėje mokykloje “Ryto” gimnazijos klasę, kurioje mokytųsi vietiniai 11-okai? Apsistota ties pastaruoju kompromisiniu pasiūlymu, kuris bus įgyvendintas Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu, žinoma, jei rugsėjo 1-ąją į Leipalingio pagrindinės mokyklos suolus sės ne mažiau kaip 15 vienuoliktokų. Tvirtai apsispręsta renovacijos programos Leipalingio mokykloje nestabdyti.

 

  Temos, pasiūlytos skaitytojų
Iškirsti tik “avariniai” medžiai

   Iš Kybartų atostogauti pas Leipalingyje gyvenantį tėvą V.Valentą atvykusiai A.Puodžiūnienei neaišku, kuo vadovaujantis kertami medžiai Leipalingio kapinėse? Moters manymu, medžiai čia kertami beatodairiškai, ne retinant, o paliekant ištisas plynes. Jos neįtikino seniūno aiškinimas, kad šie medžiai kėlė grėsmę brangiems antkapiams ir paminklams. 
   Savivaldybės Želdinių priežiūros komisijos pirmininkė Joana Virbickienė “Druskonį” informavo, kad Leipalingio seniūnija gavusi apie 150 žmonių pareiškimų su prašymais nukirsti vieną ar kitą medį kapinėse. Iki šiol tam vis pritrūkdavo pinigų, tačiau šiemet šiek tiek lėšų aptvarkyti seniūnijų kapines atsirado. Medžiams kirsti buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo kauniečių UAB “Irgita”, tvarkanti kapines visoje Lietuvoje. Prieš pradedant darbus, Želdinių priežiūros komisija buvo nuvykusi į Leipalingio kapines ir atrinko “avarinius” medžius – drevėtus, sausus, pavojingai pasvirusius bei tokius, kurių šaknys jau verčia antkapinius paminklus. Nors tokių medžių atsirado 54, dėl lėšų stokos buvo leista nukirsti 30. Tik šie iš anksto sužymėti medžiai ir buvo iškirsti.

2 valandos lifte 

   Dovilė ir Saulius parašė mums apie nesusipratimą, atsitikusį jiems lifte: “Nebūtų taip baisu, jei mūsų daugiabučių namų liftai būtų nors minimaliai sutvarkyti. Nekalbam apie švarą, patogumus, o tik apie elementariausius užrašus, nurodančius telefonus, į ką kreiptis atsitikus nelaimei. Vos prieš keletą dienų užstrigome lifte, pagalbos ankstyvą popietę sulaukti buvo beviltiška, nes namo gyventojai dirbo. Po poros valandų atvykę meistrai tik skėsčiojo rankomis ir aiškino, ką reikėjo daryti. Nemanom, kad labai sunku visas tas instrukcijas surašyti metalinėj lentelėj ir pakabinti liftuose. Prašome tik to, kas ne tik poilsiautojams, bet ir mums patiems labai reikalinga. Kur girdėta, kad į pagalbą iškviesti darbuotojai važiuotų “tik” dvi valandas?”

Maudymosi kaskadose pavojus 

   Elvyra Morkūnienė iš Kauno redakcijai atsiuntė liūdną laišką apie trumpą poilsį Druskininkuose:”Neseniai su šeima atvykome atostogauti į mano gimtąjį miestą – Druskininkus, bet džiaugsmą poilsiu, saule, nuostabia gamta aptemdė netikėta liga, kuria visi susirgome. Pirmadienio rytą nuėjome su vaikais pasimaudyti kaskadose. Laiką praleidome šauniai, tačiau nustebome, jog prie kaskadų buvo labai mažai žmonių, kitaip nei praėjusiais metais, kai jų čia iškylavo gerokai daugiau. Netgi džiaugėmės tuo. 
   Vakare grįžę namo nusprendėme kitą dieną vėl būtinai sugrįžti prie kaskadų. Tačiau kitądien išsigandome save išvydę veidrodyje. Visų mūsų kūnai buvo nusėti raudonomis dėmėmis. Nesupratę, kas atsitiko, nusprendėme kartu su šeima būtinai nueiti pas dermatologą. Nepažįstama moteris, kuriai parodėme savo rankas, paklausė, ar mes nesimaudėme kaskadose? Kai atsakėme teigiamai, ji mums paaiškino, jog jau antri metai, kai žmonės kaskadose užsikrečia nuo vandens, todėl visos vaistininkės žino, kokiais vaistais reikia gydytis nuo šios nemalonios ligos. Labai nuliūdino ir supykdė tai, jog nėra jokio įspėjančio užrašo ar skelbimo, jog kaskadose maudytis negalima. Esu tikra, kad mes ne vieninteliai, kurių atostogos baigėsi taip nemaloniai – po keleto dienų turėjome išvykti į namus. Kodėl poilsiautojams nepranešama apie tykančius pavojus?”

  

  Pareigūnas atsako skaitytojams
“Dėl kitų priežasčių vandens kainų didinti nežadama” 

Į “Druskonio” skaitytojų klausimus atsako UAB “Druskininkų vandentiekis” direktorius Vidas Jakimavičius. 

   - Vandentiekis tiekia vandenį kiekvienam daugiabučiam vienodomis sąlygomis, išskyrus 9-iaaukščius, kur vanduo pasiekia tik 5-6 aukštus. Jų bendrijos, pavyzdžiui DNSB “Bobausis”, priverstos savo lėšomis varikliu pumpuoti vandenį į aukštesnius aukštus. Ar bus kompensuojamos papildomos išlaidos už variklio priežiūrą ir elektrą daugiaaukščiams namams,o gal kitaip ši problema bus sprendžiama, tarkim, padidinus spaudimą iki daugiau atmosferų? Juk tokių namų gyventojams už vandenį tenka mokėti daugiau. 

   V.Jakimavičius. Druskininkų miesto vandentiekio sistema suprojektuota taip, kad nuo esamo vandentiekio bokšto slėgio galima aprūpinti vandeniu namus iki 5-6 aukšto lygio. Norint pakelti vandenį aukščiau, įrengti papildomi slėgio pakėlimo įrenginiai. Dėl nedidelio tokių namų skaičiaus didinti viso miesto vandens slėgį būtų neekonomiška, nes padidėtų vandens savikaina, padaugėtų tinklų gedimų, padidėtų nutekančio vandens kiekiai. Mūsų bendrovė eksploatuoja tris grupines papildomo slėgio pakėlimo siurblines, tiekiančias vandenį greta esantiems devynių aukštų namams, UAB “Druskininkų butų ūkis” eksploatuoja savo prižiūrimų namų siurblines, o bendrijų prižiūrimos siurblinės yra jų nuosavybė, ir jie jas eksploatuoja. Kompensuoti papildomas išlaidas vandens kainų nustatymo metodikoje nenumatyta.

   - “Raigardo” bendrijos sodininkai klausia: “Trečią kartą per pastaruosius trejus-ketverius metus Raigardo gatvėje vandens tiekimo įmonė vis projektuoja kanalizacijos spaudiminę liniją Ratnyčios gyvenvietės link. Ir vis girdim – tai nėra lėšų, tai kitos problemos. Šį pavasarį vėl pasklido gandas, jog užsakytas projektas. Kada pagaliau bus kanalizacijos linija, ar mes jos sulauksim?”

   V.J.
Tiesiogiai pasakyti, kad per pastaruosius metus trečią kartą projektuojami kanalizacijos tinklai Ratnyčios gyvenvietėje būtų neteisinga. Be to, manau, jog Ratnyčios gyventojams ir “Raigardo” bendrijos sodininkams rūpi ne vien slėginės linijos projektavimas, bet viso Ratnyčios gyvenamojo kvartalo nuotėkų tinklo įrengimas, apimantis magistralinių ir kvartalinių savitakinių ir slėginių linijų klojimą bei nuotėkų perpumpavimo siurblinių statybą, kad būtų išspręstas šio rajono nuotėkų surinkimo klausimas. Dar 1998 metais parengtame Druskininkų miesto aplinkosaugos projekte, be kitų darbų, numatytas ir šio kvartalo nuotėkų tvarkymas. Aišku, ilgai tęsėsi finansavimo klausimų sprendimas, projektavimo darbai. Šiuo metu baigiama ruošti šių darbų konkursinė dokumentacija ir turėtų būti paskelbtas konkursas jiems vykdyti. Šie darbai turėtų vykti kitais metais.

   - Girdėjom, jog pradėjus statyti prie Nemuno biologinio valymo įrengimus, gyventojams turėtų pabrangti vanduo. Norėtumėm apie tai sužinoti išsamiau? Ar apskritai nežadama branginti vandens? 

   V.J.
Dar 1998 metais parengtame Druskininkų miesto aplinkosaugos projekte numatyta esamų mechaninio nuotėkų valymo įrenginių rekonstrukcija į biologinio valymo įrenginius, kad miesto ir greta esančių gyvenviečių nuotėkas apvalyti iki Europos Sąjungos valstybėms keliamų reikalavimų. Suderintos šio projekto finansavimo sąlygos, šiuo metu suvedami darbų vykdymo konkurso rezultatai. Šių darbų kartu su tinklų išplėtimu vertė 5,5 mln. EUR, 65 proc. lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų, 20 proc. skirs Lietuvos vyriausybė, o 15 proc. bus imama paskola, kuri būtų grąžinama per 15 metų nuo statybos darbų pabaigos. Be to, biologinis nuotėkų valymas yra sudėtingesnis ir brangesnis negu mechaninis, tačiau mažėtų šiuo metu mokami mokesčiai už aplinkos teršimą. Numatoma, jog mokestis už nuotėkų surinkimą ir valymą turėtų didėti palaipsniui, atsižvelgiant į vartotojų galimybes. Dėl kitų priežasčių artimiausiu metu vandens kainų didinti nežadama.

   - Kadangi “Raigardo” sodų gyventojai vandenį gauna iš Ratnyčios upės ir ją sekina, ar nemanoma jiems nutiesti normalaus vandentiekio? 

   V.J.
“Raigardo” sodų bendrijoje yra pakloti vandentiekio tinklai Bokšto, Bijūnų, Pušyno, Rūtų gatvėse. Norintiems prisijungti tolimesnių gatvių gyventojams iškyla problemų dėl didesnių atstumų ir dėl paklojimo vietos, nes ne visos gatvės yra sujungtos viena su kita, reikėtų kaimynų sutikimo pakloti vandentiekį per jų sklypą. Norintys prisijungti turėtų kooperuotis į grupes. Tie sodų gyventojai, kurie turi miesto vandentiekį, laistymui vis tiek naudoja vandenį iš Ratnyčios upės.

   - Iš kur Druskininkų, Leipalingio, Vieciūnų ir Ratnyčios gyventojai gauna vandenį ir kokia jo kokybė?

   V.J.
Druskininkų, Leipalingio, Vieciūnų ir Ratnyčios gyventojams yra tiekiamas požeminis vanduo iš gręžinių. Iš Druskininkų, Leipalingio ir Ratnyčios gyventojams patenkančio vandens yra šalinama geležis iki 0,1 mg/l, todėl tiekiamas vanduo atitinka “labai geros” kokybės reikalavimus. Vieciūnų vandentiekis neturi geležies šalinimo įrenginių, todėl vanduo turi padidintą geležies koncentraciją iki 0,88 mg/l. Ateityje Vieciūnų gyvenvietės tinklai bus sujungti su Druskininkų miesto tinklais, todėl vandens kokybė pagerės.

   - Kiek jūsų bendrovėje dirba žmonių ir koks jų atlyginimo vidurkis? 

   V.J.
Šiuo metu bendrovėje dirba 95 darbuotojai. Per paskutinius metus jų skaičius sumažėjo beveik 30 žmonių ir yra vienas iš mažiausių pagal atliekamas darbų apimtis respublikoje. Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 1060 Lt.

   - Ar buvo tokių atvejų, kad už įsiskolinimus už vandenį gyventojams būtų atjungtas vanduo? 

   V.J.
Pagal “Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles”, jeigu abonentas neapmoka sąskaitos už vandenį per 60 dienų nuo jos gavimo datos, tiekėjas gali išjungti vandenį ir nutraukti nuotėkų priėmimą, o nesumokėta suma išieškoma teismine tvarka. Nesusimokėjusiems nustatytu laiku įteikiamas įspėjimas apie vandens tiekimo nutraukimą ir dauguma jų sąskaitas apmoka. Nesumokėjusiems vandens tiekimas laikinai nutraukiamas ir vėl atnaujinamas apmokėjus sąskaitą, atjungimo bei išjungimo išlaidas. Kartu norėčiau pažymėti, kad daugiabučių namų gyventojams vandenį gali atjungti tik tuos namus eksploatuojančios organizacijos.

   - Kodėl daugiabučių namų gyventojams draudžiama atsiskaityti už pateiktą šaltą vandenį tiesiogiai UAB “Druskininkų vandentiekis”? Manome, jog tai būtų naudinga tiek gyventojams, tiek įmonei.

   V.J.
Pagal šiuo metu galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą “Laikinąją gyventojų atsiskaitymo už suvartotą vandenį bei pašalintas nuotėkas tvarką” daugiabučių namų gyventojai už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotėkas atsiskaito su to namo vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklus eksploatuojančia organizacija ar bendrija, kuri toliau atsiskaito su mūsų bendrove už visą namo suvartotą vandenį. Daugumos namo gyventojų pageidavimu šalto vandens tiekimo iki buto įvado funkcijos gali būti perduotos mūsų bendrovei. Tuomet mes eksploatuotume ir namo vidaus bei nuotėkų tinklus iki buto įvado, o ne iki namo įvado, kaip yra šiuo metu.

    - Senosios miesto dalies gyventojus pasiekia prastos kokybės geriamasis vanduo – jis skleidžia blogą kvapą, rūdimis apneša santechnikos įrenginius. Ar planuojama ką nors daryti, kad vandens kokybė pagerėtų? O gal gaunantieji prastesnės kokybės vandenį už jį mokėti turėtų mažiau?

   V.J.
Taip, yra ši problema. Jeigu į tinklus yra tiekiamas “labai geros” kokybės geriamas vanduo, tai vartotojas kartais gauna pablogėjusios kokybės vandenį. Vandens kokybė pablogėja dėl užsistovėjimo vandens talpose ir tinkluose. Esamos vandens talpos ir tinklai yra suprojektuoti ir pastatyti pagal senus standartus, taip pat vandens suvartojimas, palyginus su ankstesniais metais, yra sumažėjęs net 4 kartus. Kol patenka pas vartotojus, geriamas vanduo būna kelių parų senumo. Labiausiai nukenčia toliausiai nuo vandentiekio nutolę gyventojai, gyvenantys Baltašiškėje, Mizarų, Kalnų, Sodų, Šaltinių, Nemuno, Ožeškienės, Birutės gatvėse. Ši problema dalinai sprendžiama periodiškai nuleidžiant vandenį galiniuose taškuose. Tinklų diametrai mažinami naudojant plastmasinių vamzdžių įtraukimą į esamus tinklus. Norint taip renovuoti visus tinklus, reikia didelių investicijų medžiagoms ir darbams atlikti, daug darbo sąnaudų, nes esami tinklai buvo klojami 6 dešimtmečius.

   - Kalbama, kad Druskininkuose nėra vandens nugeležinimo įrenginių. Ar tai tiesa?

   V.J.
Druskininkų miestas gauna vandenį iš 2 ir 3 vandenviečių. 3 vandenvietė turi geležies šalinimo įrenginius, po kurių geležies koncentracija neviršija 0.1 mg/l. 2 vandenvietė neturi geležies šalinimo įrenginių, geležies koncentracija siekia 0.23 mg/l, bet šios vandenvietės gręžiniai yra rezerviniai ir jų vandens kiekiai nuo bendro sudaro tik iki 7 procentų, todėl esminės įtakos bendrai vandens kokybei nedaro.

Kitas rubrikos “Pareigūnas atsako skaitytojams” pašnekovas Druskininkų  turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas PALIONIS. 
Klausimus redakcijos telefonas jam galite pateikti visą mėnesį.

  

  Pristatome naujosios Savivaldybės tarybos narius 
“Miesto geriausi laikai – ateity” 


V.Lastovka su žmona Irena, dukra Eimante ir sūnmi Eitvydu

Į “Druskonio” klausimus atsako Savivaldybės tarybos narys Vytautas LASTOVKA. 

  
Biografiniai duomenys. Gimiau 1960 metais Druskininkuose. Augau ir baigiau vidurinę mokyklą irgi Druskininkuose. Augdamas mačiau Druskininkų kurorto klestėjimą. Baigiau tuometinį Kauno politechnikos institutą. Baigus aukštąją, su paskyrimu teko trejus metus dirbti Varėnos rajkoopsąjungoje, po to - Kauno rajkoopsąjungoje. Teko porą metų atstatinėti Armėniją po žemės drebėjimo. Į gimtuosius Druskininkus grįžau 1992 m. Nuo 2001 metų vadovauju Druskininkų savivaldybės Paslaugų ūkiui. 
   Vedęs, žmona Irena dirba UAB „Ekartė“ direktore. Dukra Eimantė ir sūnus Eitvydas - Senamiesčio vid. mokyklos moksleiviai.
   Kodėl tapote politiku? Dirbdamas Savivaldybėje pamačiau, kokius užmojus, ryžtą turi meras R.Malinauskas. Buvau pakviestas dalyvauti rinkimuose vienoje komandoje. Jeigu tavimi pasitiki - privalai dirbti dvigubai geriau. Tikiu, jog Druskininkų kurorto geriausi laikai tikrai ne praeity, o netolimoje ateity. Šiandien Druskininkų politikai ne politikuoja, o dirba. Tad atsiradus galimybei padirbėti su tokia komanda - neabejojau.
     Kokiu tikslu ėjote į miesto valdžią? Ar išrinkimas į miesto valdžią jums buvo netikėtas? Vienas Tarybos narys - maža valdžia, tačiau, jeigu savivaldybės problemos sprendžiamos nepolitikuojant, o ieškant bendrų, geriausių miestui ir bendruomenei sprendimų, rezultatų ilgai laukti neteks. Norėjosi tiesiogiai prisidėti prie Druskininkų puoselėjimo, panaudoti savo sukauptą patirtį, idėjas.
    Dalyvaudamas rinkimuose, be abejo, tikiesi būti išrinktas, antraip neverta ir dalyvauti.
    Kaip manote, kokie Tarybos nario visuomeninio darbo trūkumai? Dirbu finansų ir ekonomikos komitete, esu administracinės komisijos pirmininkas. Šios visuomeninės pareigos atima nemažai laiko, energijos, tačiau eidamas į rinkimus žinai, kad teks papildomai dirbti, kai ko ir atsisakyti. Organizaciniai klausimai Savivaldybėje išspręsti gerai, tad pasiryžus dirbti visuomeninį darbą, - sąlygos puikios.
    Ar turite praeities arba ateities politiką, kuris yra jums sektinas pavyzdys? Domiuosi pasaulio ir Lietuvos politika, tačiau iš arčiau teko pažinti tik Druskininkų politikus. Nuo seno imponuoja prof. J. Karoso darbštumas, komunikabilumas, sugebėjimas visur suspėti ir netgi šmaikštumas. Meras R. Malinauskas - tai puikus jauno, energingo, ryžtingo, išmanančio visus klausimus politiko pavyzdys. Manau, šio žmogaus, kaip politiko, perspektyvos labai didelės.
   Kaip reagavo jūsų šeima, išrinkus jus į miesto valdžią? Šeima visada pasitikėjo manimi ir priėmė tai kaip vieną iš mano pasirinkimų.
    Kokie jūsų pomėgiai, laisvalaikis? Mėgstu pabūti gamtoje, pažvejoti. Esu aktyvus pasagos mėtytojų klubo narys. Ypač patinka žaisti lauko tenisą, žiemą - ir stalo tenisą.

  

  Kurorto pastatams tinka natūralumas

Vyr. architektas V.Margelis teigia, jog visi savininkai skatinami išlaikyti senųjų pastatų architektūrinį savitumą
Rasita BOČIENĖ

   “Džiaugiuosi, kad mūsų kurortas neprarado savo veido, ir tikiuosi, kad pusiausvyra tarp ramios, relaksacinės ir pramoginės raidos krypties Druskininkuose išliks”, - kalbėjo Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas – vyriausiasis architektas Vilius Margelis. Pasak jo, daug senosios medinės architektūros statinių mūsų mieste jau išnykę, tačiau dar turime išlikusio savito kultūrinio paveldo. Antai atvykę skandinavų architektai stebėjosi, kad Druskininkuose tarsi muziejuje iš eilės sudėliota visa kurorto gydyklų istorija – caro laikų gydyklos, stalininės ir naujosios. Kiekvienos iš jų pastatytos pagal to laikotarpio reikalavimus.
   Kalbėdamas, kad Druskininkų, kaip kurorto, savitumą apsprendė individualių gyvenamųjų namų architektūra, pavyzdžiu V.Margelis nurodė vadinamąjį Pagankos gyvenamąjį kvartalą, kuriame pastatyti būdingi mūsų miestui individualūs gyvenamieji namai su pagalbiniais pastatėliais kieme, kur, užleidę savo būstą poilsiautojams, vasarą persikeldavo gyventi šeimininkai. Net ir spalvinis šio rajono fonas buvo nusistovėjęs – pastatai buvo dažomi geltonai arba gelsvai. “Malonu, kad Pagankos gyvenamasis kvartalas mažai pasikeitė iki šiol. Mieste vykdančius pastatų rekonstrukciją savininkus nuolat bandome įtikinti nekeisti jų fasadų iš esmės ir išlaikyti esamą pastatų architektūrinį charakterį. Deja, savininkai dažnai įneša savas “korekcijas”, - sakė vyr. architektas, sutikęs atsakyti į keletą “Druskonio” klausimų.

  - Teko pastebėti, jog kai kurie šeimininkai, įsigiję senus, savitos architektūros medinius pastatus, rekonstruodami pakeičia juos neatpažįstamai. Iš dailių medinukų tokie pastatai kartais virsta niekuo neišsiskiriančiomis “dėžutėmis”. Žinoma, gal taip pakeisti pastatai labiau atitinka naujųjų savininkų poreikius, tačiau kontrolė juk būtina?

  
- Prižiūrėti rekonstruojamų pastatų fasadų apdailą priklauso mūsų skyriui, taip pat stengiamės, kad savininkai išlaikytų medinės architektūros akcentus. Gal tiesiog tie pastatai, apie kuriuos jūs kalbate, yra dar nebaigti? Juk daugelis savininkų supranta, kad išlaikius senąjį architektūrinį savitumą, pastatas įgauna daugybę privalumų. O problema yra ta, kad šiais laikais atsirado daug naujų apdailos medžiagų, kurias panaudojus, keičiasi pastato išvaizda. Esu labai nusistatęs prieš sintetinių medžiagų, pvz., plastikinių dailylenčių naudojimą. Žmonėms gal atrodo, kad tokios medžiagos ilgiau tarnaus, nereikės dažnai perdažyti, tačiau jomis apkaltas pastatas atrodo net ir neskoningai.

  - Mieste pastaruoju metu kyla ir visiškai nauji pastatai. Kaip sekasi prižiūrėti, kad jie “neiškristų” iš bendro kurorto konteksto?

 
- Pagal miesto bendrąjį planą kiekvienoje miesto teritorijoje numatytas užstatymo aukštingumas. Ir jei kurioje nors vietoje numatyti 2-3 aukštų pastatai, ten neiškils devyniaaukštis. Taip pat, derinant projektą, stengiamės, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralių medžiagų, labiau tinkančių kurortiniam miestui. Beje, kiekvieno pastato paskirtis diktuoja ir jo veidą. Jei, tarkim, “Maxima” gali būti “metalinė dėžė”, tai viešbučio niekada neleistume apklijuoti kokiom nors metalinėmis plokštelėmis. Prieš pradėdamas projektuoti pastatą kiekvienas statytojas kreipiasi į mūsų skyrių, kur aptariame būsimo statinio formas bei fasado apdailą.

   - O kas nulemia pastatų spalvą? Žinoma, dėl skonio nesiginčijama, bet juk krenta į akis, kai vienas, pavyzdžiui, savo viešbutį nudažo trimis rėkiančiomis ir visai tarpusavyje nesiderinančiomis spalvomis, o kitas pasirenka “prarūgusių šaltibarščių” spalvos dažus…

  
- Fasado spalvinis sprendimas pagal galiojančias reikalavimus turi būti derinamas su Savivaldybės vyr. architektu. Tačiau kai kurie savininkai savavališkai nudažo pastatus pagal savo skonį bei supratimą arba tokiais dažais, kokius turi ar kokius sugeba pasigaminti. Manau, kad visos spalvos yra gražios, o pastato išvaizda didele dalimi priklauso nuo dažų kokybės ir to, ar spalva dera pastatui ir vietai, kurioje tas pastatas stovi. Galiu pasakyti, kad imamės kuo griežtesnių priemonių, kad pastatai nebūtų dažomi kaip pakliuvo.

   - Teko girdėti, kad Palangoje gyventojams, nenudažantiems iki sezono pradžios apšiurusių individualių namų, taikomos baudos. Kaip yra pas mus?

  
- Pastaruoju metu žmonės stengiasi prižiūrėti namus ir jų aplinką. Nors, žinoma, yra ir išimčių.Tenka gyventojus paraginti susitvarkyti savo pastatus bei teritoriją. Neradę su šeimininku bendros kalbos imsimės griežtesnių priemonių.

   - Gražu, kad vienodomis spalvomis perdažomi gyvenamųjų namų balkonai. O ką padaryti, kad juos gyventojai vienodai ir įstiklintų? Nes dabar visi žinom, koks kai kuriuose namuose pasitaiko balkonų rėmų margumynas.

  
- Visi puikiai žino, kad kiekvienam namui gali būti pritaikytas balkonų įstiklinimo variantas, ir prieš imantis darbo reikėtų užeiti į Architektūros ir urbanistikos skyrių pasitarti bei suderinti. Dar prieš dešimt metų buvo parengti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonų įstiklinimo projektai.Tačiau daugelis stiklina balkonus pagal savo supratimą ir turimas medžiagas. Taip pat ir keičiant daugiabučių gyvenamųjų namų langus, būtina išlaikyti esamą jų suskaidymą bei spalvą. Beje, pastebėjau, kad perdažius balkonus žmonės ėmė daugiau juose gėles auginti. Iš tiesų, jei ant stulpų gėlės gali žydėti, tai kodėl balkonuose – ne?

   - Vėl švirkščia vandenį fontanas prie senųjų gydyklų. Kodėl negrąžinus į jį berniuko su ąsotėliu figūros?

   - Gydyklų parko rekonstrukcija dar nebaigta. Šis fontanas taip pat bus rekonstruotas.
   Naudodamasis proga noriu paprašyti Druskininkų savivaldybės gyventojų dėl visų iškilusių problemų, susijusių su statybomis ar teritorijų tvarkymu, kreiptis į Architektūros ir urbanistikos skyrių. Dėl to nebūtina atvykti į skyrių, galima paskambinti telefonu 53757 ir, net nesant man kabinete, skyriaus darbuotojai suteiks jums reikiamą informaciją.

  

  Panašūs kaip du vandens lašai 
Pamėgęs rokenrolo karalių 

   Ne tik aplinkiniai, bet ir pats straipsnelio herojus 31-erių metų vieciūniškis Giedrius Majauskas (nuotr. kairėje) pastebėjęs, kad yra panašus į rokenrolo karalių Elvį Presley. Negana to, Giedrius jau seniai mėgsta šį atlikėją ir turi jo įrašų. Artimieji mano, kad ir savo egocentrišku būdu bei pomėgiu būti dėmesio centre vieciūniškis primena garsųjį dainininką - gitaristą. Nors Giedrius nebaigė jokių muzikos mokslų, tačiau jam tai nesvetima. Jis dainuoja ansamblyje “Gimtinė”, pamuša būgną.Tačiau, kaip pats sako, labiausiai laisvalaikiu pamėgęs šienauti, prižiūrėti 3 ožkas ir 3 ožiukus bei gerti ožkų pieną. Gali iškart 3 litrus jo išgerti.

  

  Aistė rūpinasi visais
Justina CILCIŪTĖ 


Svarbiausi 18-metei pašnekovei žmonės – tėvai, be kurių savo gyvenimo neįsivaizduoja. Kasmet atvykstanti pas tėtį į Druskininkus pailsėti Aistė savo ateitį sieja su humanitariniais mokslais

   18-metė panevėžietė Aistė Macijauskaitė jau trečia vasara uždarbiauja Druskininkuose. Ji dirba “Galios” kavinėje-restorane. 

   Iš Kauno į Druskininkus su tėvais atvykusi gyventi mūsų mieste ji buvo neilgai. Tuometinėje 3-iojoje vidurinėje mokykloje baigusi 4-ias klases Aistė su motina išsikraustė į Gruziją, kur išgyveno 5-erius metus, lankė gruzinų mokyklą. Šiuo metu su mama gyvena Panevėžyje, mokosi vidurinėje mokykloje. 
   Druskininkuose simpatiška panelė dažniausiai apsilanko moksleivių atostogų metu. Padavėjos darbas jai sunkus, tačiau įdomus. Su kolegomis mergina puikiai sutaria, darbu patenkinta. Linksmoji panelė dirba pamainomis - 4 dienas per savaitę. Su “Gulbės” kavinėje-restorane apsilankančiais lenkais, žydais, rusais, vokiečiais, prancūzais, suomiais susišnekėti jaunajai padavėjai ne problema. “Mokykloje įgytos užsienio kalbų žinios naudingos dirbant,” – sako moksleivė. Ji, dirbdama nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties, džiaugiasi pažintimis su žymiais krepšininkais E.Žukausku, G.Einikiu, Seimo nariais, šoumenais, Savivaldybės administracijos darbuotojais. A.Macijauskaitė uždirbtus pinigus išleidžia drabužiams, avalynei ir kosmetikai, o arbatpinigius – pramogoms. 
    Panevėžyje Aistė kartais ilgisi Druskininkų. “Čia turiu ne tik didžiulį būrį gerų draugų, bet ir susipažinau su savo vaikinu, “ – atvirauja mergina. Geriausi draugai Panevėžyje Aistę vadina “močia”, o Druskininkuose – “mamaša”. “Dėl to nepykstu, man tai netgi patinka,” – juokiasi Aistė. Tokia pravardė jai prilipo, matyt, dėl draugiškumo, linksmumo ir rūpestingumo visais. Kai ją dėl pavardės draugai pavadina krepšininko A.Macijausko giminaite, ji į tai žiūri juokais ir prisistato kaip garsenybės sesuo. Vieną kartą į namus jai paskambino pats krepšininkas R.Šiškauskas, ieškojęs A.Macijausko”.


Paieška


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>






© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikrašcio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informacija be laikrašcio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.