Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  Žemaitės ir dzūko šeimyninis derinys

Rūta ir Vitas Balčiai 1978-jų metų rugpjūtį

V.Balčius su sūnumis Kęstučiu ir Mantu

Arūnas ZURLYS

   Šį rugpjūtį Druskininkų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas 48-erių metų Vitas Balčius ir jo 45-erių metų žmona Rūta mini savo vedybinio gyvenimo sidabrinį 25-erių metų jubiliejų.

Namo sugrąžino žemaitė 

   Tikram gailiūniškiui V.Balčiui, baigusiam Vilniaus politechnikumą ir grįžusiam po tarnybos armijoje, būsimoji žmona Rūta įstrigo akin Druskininkų kultūros namų šokiuose sugrįždavusiam savaitgaliais namo iš Alytaus, kur dirbo mašinų gamykloje. Išvaizdžią žemaitę Rūtą Jonutytę, kilusią nuo Platelių, iš garsiojo Beržoro kaimo, atvykusią dirbti į kurortą virėja pagal paskyrimą, dzūkelis šokdindavo kiekvieną savaitgalį, kol susidraugavo tiek, jog norėjo ją matyti gerokai dažniau. Po daugiau nei metų abipusį ryšį jaunuoliai sustiprino santuoka Druskininkų civilinės metrikacijos skyriuje ir miesto bažnyčioje, nes šeimyninę ateitį siejo su mūsų miestu. Vestuves atšventė Gailiūnuose, kurie buvo svetingi atvykusiems iš Žemaitijos svečiams. Vitas sugrįžo į savo jaunystės miestą ir įsidarbino butų ūkyje techniku. Netrukus, 1979 m., jaunai šeimai, apsigyvenusiai bendrabutyje M.K.Čiurlionio gatvėje, gimė pirmasis sūnus, kurį pavadino kunigaikščio Kęstučio vardu. Šiuo metu jis gyvena Vilniuje – baigia magistratūrą Gedimino technikos universitete ir dirba žinomoje firmoje “Pietų Megrame”. 

Įsimintini metai 

  
1986 metai Balčių šeimynai buvo itin įsimintini – per Onines gimė antras sūnus Mantas, būsimasis “Ryto” gimnazijos vienuoliktokas, šeima gavo butą Ateities gatvėje, ponas Vitas neakivaizdžiai baigė statybos ekonomiką tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute. Beje, abu sūnūs gimė po tuo pačiu Liūto ženklu. Pasak V.Balčiaus, ir jam, Skorpionui, ir žmonai, gimusiai po Ožiaragio ženklu, toks šeimyninis horoskopas niekad netrukdė. Įdomu tai, jog ir V.Balčiaus mama bei dvynės seserys gimusios po Ožiaragio ženklu. Į klausimą, kiek 25-erius santuokos metus stiprino žmonos virėjos specialybė, ponas Vitas atsakė, jog maistui niekad nebuvo išrankus – bulvių “kugelio” jau atsivalgė, o dabartinį mėgiamą patiekalą kotletus pagaminti nėra sunku. Žmona pridūrė, jog vis dėlto vyro mėgiamiausias patiekalas yra žemaitiški bulviniai blynai su mėsa. Ponia Rūta iki šiol liko ištikima savo amatui – dirbusi daugelyje kurorto virtuvių šiuo metu ji maitina “Vilniaus” sanatorijos poilsiautojus. 

Nebuvo kada pyktis 

   V.Balčius neabejoja, jog išgyventi iki sidabrinio jubiliejaus jiems su žmona padėjo didelis užimtumas. Ypač nuo 1991-ųjų metų, kai pradėjo vadovauti Druskininkų žemėtvarkai, butų privatizavimui, žemės ir miškų grąžinimui ir t.t. “Neduok, Dieve, “ – apie savo darbą užsimena V.Balčius, per darbinius rūpesčius jau daugiau kaip 10 metų nespėjantis užbaigti nuosavų namų Gailiūnuose, atgautoje tėvų žemėje, kur su šeima šiuo metu ūkiškai gyvena, kalakutus ir kitokius naminius gyvius augindamas. Per rūpesčius neturėjo kada su žmona pyktis. O jei jau vienas į kitą piktai pašnairuodavo ar koks negeras žodis išsprūsdavo, pasistengdavo nusiramint ir nusileist, paieškot kompromisų, abi puses tenkinančių. 

Ir panašūs, ir skiriasi 

   25-erius metus su tikra žemaite išgyvenęs V.Balčius iškart paneigė paplitusius gandus, kad žemaičiai užsispyrę. Tuo jis nuolatos įsitikina ir su žmonos gausia gimine bendraudamas. Pasak pono Vito, dzūkai ir žemaičiai savo charakteriais daug kuo panašūs. Vienintelė problema žemaitišką kalbą suprast, kai į vieną krūvą giminės iš abiejų pusių sueina. Žmona pastebi, jog vis dėlto dzūkų ir žemaičių charakteriai skiriasi. 
   Balčių giminės, Vito ir jo 3-ijų seserų, tradicija per kiekvienas Velykas ir Kalėdas 73-ejų metų mamą, gyvenančią Gailiūnuose, aplankyti, o šeimos tradicija – kiekvienais metais žmonos tėviškėje pasisvečiuoti, prie jūros nuvažiuoti ir kiekvieną savaitgalį su sūnumis nuosavoje pirtelėje nusiperti bei šalia esančiame tvenkinyje atsigaivinti. 
   Sidabrinis sukaktuvininkas, paklaustas apie 25-erių metų šeimyninę patirtį atsigręžus atgal, iškart sumojo atsakyt, jog likimo kaip nuosavo kryžiaus niekad neišvengsi džiaukis ar verk. 

 


Paieška


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>






© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikrašcio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informacija be laikrašcio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.