Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Bręsta dar vienas skandalas: VšĮ Nemuno euroregiono
  Marijampolės biuras iš Druskininkų valdžios reikalauja
  susimokėti daugiau kaip 20 tūkst. eurų skolą

2016 m. gegužės 12 d. Druskininkuose po vandens kelio atidarymo buvo pasirašytas memorandumas dėl pasienio regionų bendradarbiavimo, laivybos skatinimo tarp Gardino srities ir Lietuvos savivaldybes apjungiančios Viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro. Pasirašė biuro vadovas Gintaras Skamaročius (dešinėje) ir Gardino srities pirmininko pavaduotojas Viktor Liskovič, dalyvaujant LR Generaliniam konsului Gardine Genadijui Mackeliui ir Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Korol

   R.Malinausko valdomos Druskininkų savivaldybės veiksmais piktinasi viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras, kurios veikla - bendri projektai su Lenkijos, Baltarusijos, Pietų Lietuvos, Karaliaučiaus krašto rajonais, susiję su regionų plėtra ir kultūriniais ryšiais. Pasak biurui vadovaujančio Gintaro Skamaročiaus, Druskininkų valdžia ignoruoja raginimus susimokėti skolą – VšĮ visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintas, bet neskirtas lėšas biuro veiklos vykdymui, kurių šiandien susikaupė daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Druskininkų valdžia biuro reikalavimus pavadino „šantažu“. 

Biuro nare tapo 2000 m.


   Daugiau kaip prieš du dešimtmečius, 1997 m., Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos Respublikų pasienio regionai įsteigė sąjungą “Euroregionas Nemunas”, kurios pagrindinė veikla - bendri projektai su Lenkijos, Baltarusijos, Pietų Lietuvos, Karaliaučiaus krašto rajonais, susiję su regionų plėtra ir kultūriniais ryšiais. Kiekviena šalis įsipareigojo įsteigti nacionalinę struktūrą - nacionalinius biurus. Lietuvos pusėje buvo sutarta steigti viešąją įstaigą, steigėjais/dalininkais tampant savivaldybėms. VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biurą šiuo metu valdo ir jos veiklą dalinai finansuoja 11 dalininkų - savivaldybių. Druskininkų savivaldybė šio biuro dalininke-nare tapo 2000 m. rudenį.
   „Mūsų įstaiga stengėsi savo dalininkus apjungti į bendras veiklas, projektus, naudą duodant visiems dalininkams, net ir nesantiems projektų partneriais, tačiau kai kurios savivaldybės pradėjo neoficialiai „spausti“, kad norėtų sau dar didesnės projektų dalies. Apie 2006-2007 metus ženkliai didėjo europinės paramos gavimo konkurencija ir atskirų savivaldybių asmenų ambicijos bei dar labiau ryškėjo savanaudiškumo bei asmeniškumo požymiai. Galima tik spėlioti, ar individualūs žmogiškieji, ar kiti dalykai turėjo daugiau įtakos, bet Druskininkų savivaldybės valdininkai paruošė ir 2007 m. birželio 4 d. savivaldybės taryboje inicijavo pačiai Druskininkų savivaldybei žalingą sprendimą nedalyvauti įstaigos veikloje, rengiant projektus ir juos įgyvendinant, - pasakojo G.Skamaročius. – Nurodžius, kad su tokia sprendimo formuluote jie ir toliau liko pilnateisiais įstaigos dalininkais, dalyvaujančiais kitose biuro veiklose, Druskininkų valdininkai įtikinėjo, kad „2007 m. sprendimas yra geras“, ir savivaldybė nėra laikytina mūsų įstaigos dalininku, nors ir toliau naudojosi biuro veiklos kuriama nauda. Todėl jai vėl buvo pradėtas skaičiuoti dalininko nario mokestis įstaigos įstatuose numatytai veiklai dalinai finansuoti“. 

Kreipėsi į vietos politikus

   Pasak G.Skamaročiaus, kuris raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės tarybos narius, „situacijos žalingumą biuras nuolat primindavo Druskininkų savivaldybės vadovams žodžiu ir raštu, tačiau pastarieji iki pat 2014 m. pabaigos neadekvačiai tikėjo savivaldybės neklystamumu (ar nedrįso viešai pripažinti klaidų), ir tik 2014 m. lapkritį priėmė savivaldybės tarybos sprendimą, sukūrusį teisėtą galimybę dalininko teises ir pareigas perduoti kitai savivaldybei“. „Per šį 7,5 metų klaidingų įsitikinimų laikotarpį (2007-2014 m.) savivaldybės skola mūsų įstaigai išaugo iki 12 tūkst. 763 Eur. Jeigu savivaldybė savo ankstesnio 2007 m. sprendimo klaidingumą būtų suvokusi anksčiau arba bent jau po 2014 m. sprendimo būtų suvokusi, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi susimokėti susidariusią skolą bei dalininko teises ir pareigas perduoti kitam dalininkui, ši skola būtų buvusi mažesnė arba bent jau būtų nedidėjusi, - minėjo biuro vadovas. - Apmaudu, kad Druskininkų savivaldybės vadovai, negirdėdami teisėtų argumentų, vienašališkais sprendimais šią skolą per sekančių keturių metų (2015-2018 m.) laikotarpį dar padidino 7 tūkst. 420 Eur suma, iki bendros – 20 tūkst. 183 Eur skolos”. 
   „Savivaldybei buvo nuolat siūloma dalininko teises ir pareigas perleisti kitai savivaldybei taip, kaip pasielgė kitos savivaldybės – susimokėjusios skolas bei savo teises ir pareigas perleidusios kitiems dalininkams. Tačiau Druskininkų savivaldybė ir toliau bandė išvengti įsiskolinimų padengimo, bandydama dalininko teises ir pareigas 2017 m. perleisti Lazdijų rajono savivaldybei neteisėtu būdu. Mūsų įstaiga iš anksto informavo Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybes, kad šis planuotas perdavimas neatitinka teisės aktų ir bus laikomas negaliojančiu, - minėjo G.Skamaročius. - Apmaudu, kad asmeninės Druskininkų savivaldybės atstovų pozicijos blokavo galimybes Druskininkams gauti gausesnės naudos iš mūsų biuro veiklos. Nepateisinama ir tai, kad savivaldybės atstovai ėmėsi neadekvačių veiksmų, siekdami kurti papildomas kliūtis biuro veiklai, kurios nauda buvo planuojama visam Euroregionui, o kartais - pirmiausiai pačiai Druskininkų savivaldybei ir jos gyventojams. Ypač paminėtini atvejai, trukdant Nemuno upės laivybos ir turizmo iniciatyvas nuo Gardino/Augustavo kanalo iki/per Druskininkus ir toliau“.

„Uždirbo“ lėšų TVIC-ui

   „Būtina pabrėžti, kad mūsų biuras ne tik bendrąja euroregionine ir individualiąja, bet ir tiesiogine pinigine parama ženkliai padėjo Druskininkams. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtam Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centrui 2006-2008 m. „uždirbo“ 32 tūkst.340 Eur investicijų iš mūsų įstaigos parengto ir administruoto „2005/230“ projekto, o 2013-2014 m. iš „SPF/1.3/LT/07“ projekto – 24 tūkst. 340 Eur“, - pabrėžė G.Skamaročius, atkreipęs dėmesį, kad 2018 m. gruodį Vidaus vandens kelių direkcija, biuras bei dešimt Nemuno aukštupio savivaldybių, tarp jų vis tik prisijungusi ir Druskininkų savivaldybė, pasirašė keletą metų biuro inicijuotą dar vieno sunkaus klausimo kompromisą - ketinimų protokolą ilgalaikiam ir kryptingam laivybos bei turizmo Nemuno aukštupyje plėtojimui. 
   „Siūlome arba susimokėti mūsų įstaigai skolas ir teisiškai perduoti savivaldybės turimas dalininko teises ir pareigas kitai savivaldybei bei toliau bendradarbiauti vadovaujantis atskirais susitarimais, arba susimokėti įstaigai skolas (galima sutartomis dalimis) ir likti aktyviu bei pareigingu dalininku, - dar gegužės pabaigoje į Druskininkų savivaldybę kreipėsi biuro vadovas G.Skamaročius, prašydamas parengti ir į savivaldybės tarybos posėdį įtraukti klausimą „Dėl įsiskolinimo Viešajai įstaigai Nemuno euroregiono Marijampolės biuras padengimo“. 
   Deja, gegužę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje klausimas dėl daugiau kaip 20 tūkst. eurų įsiskolinimo biurui net nebuvo iškeltas. Rugpjūčio mėnesį į savivaldybės tarybos posėdį ketinantis asmeniškai atvykti G.Skamaročius tikisi, kad nebus pabijota leisti jam viešai pasisakyti, ir vietos politikams užteks sveiko proto šį ginčą išspręsti taikiai, be teisminių bylų ir dar didesnių nuostolių. 
   - Kokios sulaukėte Druskininkų valdžios reakcijos po šio gegužės mėn. kreipimosi dėl susidariusios 20 tūkst. eurų skolos? - „Druskonis“ paklausė G.Skamaročiaus.
   - Birželio 6 d. gavau labai įdomų atsakymą: „Informuojame, kad ne vieną kartą jums buvome rašę, jog jūsų reikalavimai dėl neteisėtų mokesčių mokėjimo, kurie, mūsų nuomone, prilygsta savavaldžiavimui bei šantažui, yra neteisėti ir atmestini. Dar kartą primename jums, kad 2017 m. dalininko teises ir pareigas perdavėme Lazdijų rajono savivaldybei“. Nors mes jiems dar prieš to akto pasirašymą raštu priminėm, kad neteisėti dalininko teisių perdavimai bus neteisėti ir kad jie nebus laikomi galiojančiais. Bet, kaip sakoma, žmogus ir jo komandoje esantys žmonės įsivaizduoja, kad jie yra neklystantys. 
   - Kur čia, sakykite, vis dėlto šuo pakastas? Kodėl Malinausko komanda 2007 m. nusprendė trenkti durimis ir išeiti iš jūsų įstaigos?
   - Bandau spėti, kad galimai yra Svirsko pavardė. Ir galbūt Urmanavičiaus. Po visų šitų 2007 m. „kvailysčių“, kai jie priėmė sprendimą nedalyvauti mūsų projektuose, jau tada merui sakiau: jūs nedalyvaujate mūsų projektuose, ten, kur galima gauti pinigų, naudos ir investicijų, ir liekate mūsų dalininku, tai kaip tai suprasti? Jeigu, sakau, tikrai norite išstoti, tai tada priimkite atitinkamą sprendimą. Tokį sprendimą jie tempė nuo 2007 metų, ir tik 2014 metais priėmė. Bet merui visa komanda, na, gal ne visa komanda, keletas žmonių, karštai mušėsi į krūtinę, kad jie yra teisūs, kad toks sprendimas jau priimtas 2007 metais, ir kad jie jau seniai nebe dalininkai. 
   - Dėl ko, jūsų nuomone, kilo šitos ambicijos? Ar tai buvo dėl europinių pinigų, projektų konkurencijos, godumo, kitų dalykų? 
   - Mes turėjom daug dalininkų, daug projektų, tačiau kai sveiką protą ima užgožti egoizmas ir godumas, prasideda neadekvatūs reikalavimai, kaip toje pasakoje apie Auksinę žuvelę. Man taip ir pasakė: „Tau reikia, kad Druskininkai papuoštų jūsų įstaigą“. Brangieji, sakau, jeigu mes tiktai taip įsivaizduojam bendravimą, pagarbą, tai... atleiskit. Mes teikiam projektus, kurie yra bendradarbiavimas abipus sienos, ir duodam naudą visiems. Ir tą, sakysim, milijono biudžetą mes negalim išdalinti „lydekai paliepus“: 900 tūkst. duoti vienam partneriui, o 10 proc. palikti kitiems. Tuomet tai nebūtų bendradarbiavimas. 
   - Reikia suprasti, kad Druskininkų apetitas ir pretenzijos buvo pareikštos daug didesniam kąsniui?
   - Jūs tikriausiai girdėjote tą Druskininkų ir Birštono konfliktą? Kai planavome Nemuno vandens kelio atidarymą 2016 m. gegužę, tai iš Druskininkų, kaip supratau, buvo skambinta kitų savivaldybių merams ir raginta nedalyvauti tame plaukime. Čia jau, žinote, buvo nebejuokinga, nebe keistos ambicijos, o net galimai ir valstybei žalingi veiksmai. Tuomet vis tik paskutinę dieną pavyko įtikinti kitus, likusius merus, kurie skambinėjo ir klausė, ar tikrai tas plaukimas įvyks? 
   Prieš tą 2016 m. vandens kelio konfliktą sakiau, supraskite, jei iš Gardino atplaukia laiveliai, tai pirmiausiai Druskininkuose nusėda, o tik paskui seka Alytus ir Birštonas. O čia nuomonė buvo maždaug tokia – kam reikia to Alytaus ir Birštono, tegul būna Gardinas – Druskininkai. Sakau, palaukit, Nemunas gi teka toliau. Ne, čia visiems neužteks pinigų, darom tik iki Druskininkų. Tuomet net paėmė juokas: ar iki Druskininkų prieplaukos, kurioje savo privatų laivybos verslą turi savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo A.Svirsko artimieji, ar bendrai iki Druskininkų? 
   Žinot, mes galėjom Druskininkams duoti žymiai daugiau. Niekam nesiūliau jokių dovanų, jokių, kaip sakoma, pirkimų – pardavimų. Mūsų partneriais dukart buvo ir Druskininkų turizmo bei verslo informacijos centras: gal per daug griežtai reikalavom, kaip pagrindinis partneris, kad dokumentai būtų tvarkingai sutvarkyti? Gal kažką galėjom pasakyti, kad, žinot, nebus tvarkingų dokumentų, nebus įtraukta į ataskaitą ir jūs kompensacijos negausit? Kas žino, kurioje vietoje įvyko tas prieštaravimas – ar noras gauti daugiau lėšų? Gal kuriam projekte jie norėjo daugiau? Gal mūsų projektą finansavo, o jų projekto nefinansavo? Nežinau. Tiesiog dirbau savo darbą, norėjau jį atlikti profesionaliai.    Nesivėliau į jokias partines intrigas, draugus ar priešus. 
   Nenoriu lįsti į kažkieno senas ambicijas, bet faktas, kad jie padarė labai žioplą klaidą su tuo 2007 metų sprendimu, uždraudė savivaldybės administracijos ir kai kurių kitų įstaigų žmonėms dalyvauti mūsų projektuose. Mes vis tiek juos rengėm, teikėm. Ir Druskininkus į euroregiono parodas Gardine kvietėm, ir delegacijas vežėm, ir į kaimo turizmo sodybų katalogus įtraukėm, ir į turizmo objektų ženklinimą kvietėm ir t.t. Mes daug kur kvietėm, kaip ir bet kurį kitą dalininką į įvairias priemones, bet... Savivaldybės žmonės atsisakinėdavo, sakydavo, suprask mus, mes samdomi žmonės. Aš juos puikiai suprantu. 
   - Skyrybų ginčas, kaip reikia suprasti, sukasi apie minėtą 2007 m. sprendimą – sakykit, kur Druskininkų savivaldybė, jūsų žodžiais, pagavo tą žioplį? Jis ne taip suformuluotas? Nes kurorto valdžia prieš jus dabar mosikuoja būten tuo sprendimu – esą jame pareiškė norą skirtis su jumis, ir taškas.
   - Ten buvo parašyta, kad jie nusprendžia nedalyvauti biuro veikloje, rengiant ir įgyvendinant projektus. O kodėl tuomet liko dalyvauti kitoje veikloje, išskyrus projektų rengimą ir įgyvendinimą? Vienas žmogus iš kitos kurortinės savivaldybės pasakė taip: „Negi tu toks naivus ir nesupranti? Jeigu į jūsų bendrą projektą mes įnešam savivaldybės pinigus, mes prarandam galimybę už tą pačią pinigų sumą kažką tai nusipirkti tiesiogiai. O pirkdami tiesiogiai, mes darom viešuosius pirkimus, mes kalbamės su paslaugų teikėjais. Aš iš pradžių nesuprasdavau, kaip galima mums nedėkoti: mes parengiam paraišką, įvykdom projektą kartu, kaip sakoma, padarom visą darbą už darbštų arba tingų žmogų. Ir dar, sakau, jūs nesidžiaugiat? Ir kai man tas žmogus paaiškino, kur čia šuo pakastas, tada supratau, kad iš tiesų yra ir gilesnių problemų, apie kurias sveiku protu nelabai ir pagalvočiau. Gal ir čia buvo...
   Tas 2007 m. sprendimas, kuriuo Druskininkų savivaldybė dabar bando gintis, kaip jau minėjau, uždraudė savivaldybės administracijai dalyvauti mūsų projektuose, juos rengiant ir įgyvendinant. Tačiau jame nei vieno žodžio, kad jie nori išeiti iš dalininkų, nei vieno žodžio, kad jie nenori dalyvauti Gardino, Alytaus, mūsų renginiuose ir t.t. Ir tik 2014 m. priima sprendimą, kad jie nori perduoti savo teises ir pareigas kitai savivaldybei. Tai reikėjo 2007 metais tą padaryti. Ar buvo sunku išgirsti mūsų paaiškinimus, kad tai – neteisiškas sprendimas, išsiaiškinti, pripažinti klaidą ir tada atsisveikint, jeigu tikrai kažkas norėjo atsisveikinti? O jeigu žmonės nori naudos, bet nenori būti oficialiu dalininku ir susimokėti savo dalį už bendros veiklos vykdymą, tai tokia pozicija yra panaši į parazitavimą. Norisi naudos, bet sumokėti kažkodėl turi Marijampolė, Lazdijai, Alytus ar kažkas kitas?
   -Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad Druskininkai norėjo nusirinkti nuo torto vyšnias, o jūs, maždaug, apskritai džiaukitės, kad mes pagerbėm jūsų šventę savo dalyvavimu?
   - K.Miškinienė vienąkart vaizdžiai išsireiškė: „Jūs norit, kad Druskininkai jus papuoštų“. Buvau lengvai šokiruotas. Mes, visi kiti, irgi nesam iš kažkokių tai lūšnynų. Mūsų miestai irgi pakankamai gražūs. Kuris čia jau toks prastas?
   Per tuos metus buvo visokių kuriozų. Mes 2016 m. Druskininkuose atidarinėjom Nemuno vandens kelią plaukimams iš Gardino, Augustavo kanalo. Pakviečiau merą, sakau, atplaukia Gardino srities vadovai, abiejų šalių ambasadoriai, pasienio, muitinės vadovai ir t.t. Apie 100 žmonių delegacija atplaukia, atvykit, perkerpam tą simbolinę juostelę Druskininkuose. Meras atsisakė. Šokių ir muzikos kolektyvą turėjom iš Alytaus atsivežti, nes Druskininkai nesutiko duoti. Paskui jau neištvėriau – ar jums nebus gėda, jei net aparatūros negalite išnuomoti? Mes, sako, pasitarėm su komanda, kad jūs savo jėgom turėtumėt susitvarkyti. Sakau, sumokėsim pinigus. Padarom pirkimą, pasakot, kiek kainuoja, ir mes sumokam. Paskui, kone išvakarėse, patvirtino, kad įgarsinimą vis tik sutinka duoti. Tai buvo viskas, ką Druskininkų komanda sutiko tada duoti. 
   Pernai gruodžio 12 d. kvietėme visų savivaldybių vadovus pasirašyti ketinimų protokolą dėl laivybos Nemunu plėtros. Buvo truputėlį netikėta, bet Druskininkų meras šį kartą sutiko. Žinoma, pasirašė ne gruodžio 12 d., o sausio mėnesį, bet čia, kaip sakoma, menkniekis. Jis visgi sutiko, kad čia yra bendras klausimas. Nemuno upė yra įdomi tik tada, kai ja plaukia ir daug plaukia. Nei vienam plaukiančiam neįdomu, kur ten kokios savivaldybės riba. Patikrino pasus prie sienos, ir – plauki iki Kauno, iki ten, kur žmogus nori. Meras šį ketinimų protokolą pasirašė, bet žmonių į darbo grupę šios temos sprendimui nedelegavo iki šiol.    Atitinkamas požiūris, beje, buvo parodytas ir su tuo pasirašymu.   Atvažiuoju sutartu laiku pas merą, kadangi į Alytų, kur buvo pasirašomas protokolas, jis neatvyko. Man reikėjo laukti dvi savaites, kad būčiau pas jį priimtas. Atvažiavau asmeniškai, atsivežiau tuos protokolus, kad jis uždėtų parašą. Dvi savaites laukiau eilėj, nes visą laiką meras buvo užimtas. Sakiau, po darbo atvažiuosiu, savaitgalį, bet kada galiu. Atvažiuoju sutartu laiku – o mero, pasirodo... nėra. Išeina į koridorių L.Urmanavičius, klausiu, kur meras? Mero nėra. Palaukit, sakau, su jumis asmeniškai kalbėjau, sutariau laiką, patvirtinot 10 –ai valandai. Žinot, kad iš Marijampolės važiuoti reikia. Negi buvo sunku paskambinti, kad mero nebus, kažkas atsitiko, tu nevažiuok, kitą dieną atvyk ar pan.? Pasakė – palik tuos protokolus, mes tau atgal atsiųsim registruotu paštu. Tai kas tai yra? 
   - Ar atsiuntė vis dėlto?
   - Atsiųst atsiuntė, bet suprantate... Kauno meras, nepalyginti didesnio miesto vadovas, pasirašė, nedarė spektaklio, o čia.... Atvirai pasakius, jei būtų sukalbama komanda, mes tą Nemuno laivybą jau būtume turėję 2016 metais, pradėtą valyti Nemuno upę. Visus laivavedžių žemėlapius mes jau seniai būtume turėję. 
Labai džiaugiuosi tuo, kad, pasikeitus vidaus vandens kelių direkcijos vadovybei, pernai žiemą pavyko padaryti esminį persilaužimą. Jeigu anksčiau visi šnekėjo, neva tegul kiekviena savivaldybė tvarko Nemuną tiek, kiek ji pajėgia, tai mes 2018 m. gruodžio 12 d. ketinimų protokolu sutarėm esminį dalyką: tuo, kas ant kranto, rūpinasi savivaldybės; Nemuno vaga, arba laivų keliu (farvateriu), bei riba nuo farvaterio iki kranto rūpinasi vidaus vandens kelių direkcija, o mūsų įstaiga apsiima visam tam procesui vadovauti, reklamuoti vandens kelią kartu su savivaldybėmis bei teikti paraiškas papildomoms investicijoms gauti. Iki to laiko buvo sakoma kategoriškai – yra savivaldybės, ir jūs čia nesikiškit. Tačiau vandens kelias yra valstybinis. Tai yra ne privatus takas, ir mes be direkcijos, kaip kelio valdytojo, nieko negalim daryti. Tai štai būtent 2018 metais, apmažėjus kibirkščiavimui iš jūsų savivaldybės, pavyko tą pasiekti. Nemuno įveiklinimas yra būtinas bendruomenių aktyvumui, verslumui, pajamų generavimui, žmonių užimtumui bei tuo pačiu gamtos, ekologijos problemų sprendimui, ir čia negali būti jokios konkurencijos. Iš Druskininkų savivaldybės tarybos aš vis dėlto tikiuosi suvokimo, kad ambicijų karas naudos niekam neatneš. Norisi iš jų vieno dalyko – pripažinimo, kad buvo padaryta klaida, kad tam tikra prasme buvo nuskriausta Druskininkų bendruomenė ir kaimyninės savivaldybės. Tegul randa savy vyriškumo ir tiesiog žmoniškumo, pripažinę klaidas, susimokėti tą besivelkančią skolą. Tikrai galime išsiskirti taikiai ir žmoniškai arba draugiškai gyventi toliau. 
   „Kodėl, užuot laiku susimokėję skolas bei išstoję iš viešosios įstaigos „Nemuno euroregiono Marijampolės biuras“ dalininkų, bandėte išvengti įsipareigojimų padengimo, kaip teigia biuras, mėginę neteisėtu būdu dalininko teises ir pareigas 2017 metais perleisti Lazdijų rajono savivaldybei, ir toliau didinote įsiskolinimus minėtai įstaigai? Kodėl kūrėte papildomas kliūtis viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro veiklai, kurios nauda planavosi visam Euroregionui, pavyzdžiui, trukdant Nemuno upės laivybos ir turizmo iniciatyvas nuo Gardino/Augustavo kanalo iki/per Druskininkus ir toliau? Ar Druskininkų savivaldybė vertino privatų laivybos verslą Druskininkų savivaldybėje turinčio A.Svirsko bei vicemero L.Urmanavičiaus vaidmenį konfliktinės situacijos atsiradimui Druskininkų savivaldybės santykiuose su minėtu biuru? Kada ketinate padengti 20 tūkst. 183 eur skolą viešajai įstaigai Nemuno euroregiono Marijampolės biuras?“, - „Druskonis“ paklausė savivaldybės administracijos.
   „Druskininkų savivaldybės taryba dar 2007 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr.T1-99, kur buvo nuspręsta nedalyvauti viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro veikloje rengiant projektus ir juos įgyvendinant“, - štai toks į minėtus klausimus atėjo Druskininkų savivaldybės atsakymas.

„Druskonio“ inf. 

 

  Parama vaikų dienos centrui „Džiugučiai“ Ratnyčioje 
   Radijo stotis XFM tiesioginiame eteryje surengė „Gerumo ir džiaugsmo dieną“. Jos metu klausytojai ir visi geros valios žmonės buvo raginami aukoti penkiems vaikų dienos centrams Druskininkuose, Naujojoje Akmenėje, Kuršėnuose, Kėdainiuose, ir Ginkūnuose. Šiandien iniciatyva tęsiasi socialiniame tinkle. Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos vaikų dienos centras „Džiugučiai“ siekia panašėti į darnią šeimą, kurioje kartu planuoja veiklas, drąsiai kalbasi ir dalijasi svajonėmis. Centras, šiuo metu besiglaudžiantis klebonijos svečių namuose, atviras ne tik centro lankytojams, bet ir jų broliams, seserims ar užsukti mėgstantiems kaimynams. Vaikai čia skatinami būti savimi, o jų pavyzdžiu seka ir centro darbuotojai bei savanoriai – nebijodami leistis į nuotykius, ar retkarčiais drauge pakvailiodami.Centro vadovės Edita Remeikienė ir Aksana Šematovičienė teigia, kad iššūkių visada yra, bet didžiausias troškimas – kad vaikai būtų sveiki ir gebėtų džiaugtis tuo, ką turi – vienas kitu. Visgi paatviravo, kad „Džiugučiai“ labai norėtų fiksuoti savo gyvenimo centre akimirkas geresnės kokybės įrenginiu, žada sudėti jas į filmuką ir palikti ateities kartoms. Palaikyti vaikų kūrybiškumą ir atsiliepti į kitus poreikius, galite pervesdami pasirinktą sumą į viešosios įstaigos „Gerosios Naujienos centras“ banko sąskaitą LT267044060001433581 (SEB bakas), paskirties langelyje nurodydami: PARAMA VAIKAMS. Surinktas lėšas organizatoriai lygiomis dalimis paskirstys penkiems vaikų dienos centrams, iš jų ir Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos vaikų dienos centrui „Džiugučiai“.

 


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.