Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Žydėjimo svaigulys senuose soduose

Žinomas gamtininkas Henrikas Gudavičius ir gamtos sode Liškiavoje, prie Krūčiaus upelio, žydinti laukinė obelaitė




Veronika Miliauskienė iš Guobinių prisimena ir sunkų darbą kolūkyje, ir vargingas keliones į Druskininkus su mėlynėmis
                        
Nuotrauka iš knygos „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“



Žydintis Miliauskų senas sodas Guobiniuose

   Sodų žydėjimo svaigulys priminė žinomo gamtininko Henriko Gudavičiaus knygoje „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ perskaitytas mintis apie senųjų lietuviškų sodų skalsą, vaismedžių įvairovę, obelų ir kriaušių gausius derlius. Be abejo, Dzūkijos smėlinga žemė nėra palanki išbujoti ypatingomis veislėmis ir stebėtinais derliais turtingiems sodams, tačiau jų dar išlikę.
   Vienas iš nedaugelio tokių sodų mūsų krašte – šviesios atminties    Veronikos Miliauskienės sodas Leipalingio seniūnijos Guobinių kaime. Nors jo šeimininkė jau prieš dvejus metus toli anapus išėjusi, bet Miliauskų vienkiemyje Guobiniuose iki šiol juntamas turtingo vaismedžiais sodo vešlumas, ypač žydėjimo metu. V. Miliauskienės sūnus prisiminė, jog šį didelį sodą sodino bei prižiūrėjo ir jo tėvas, ir senelis, atsikraustę į vienkiemį. Miliauskų palikuonis patvirtino, jog šio sodo gėrybėmis tėvai dosniai aprūpindavo Druskininkus. 
   Anksčiau išleistoje H. Gudavičiaus ir jo bendradarbių knygoje „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“ buvo paskelbti ir V. Miliauskienės iš Guobinių prisiminimai apie uogavimą Žaliamiškyje, uogų nešimą į Druskininkus, kur poilsiautojams parduodavo. „O buvo Druskinykuos baltos forminės duonos, tai kap šiandien prisimenu, nuspirkau tris kepalukus, kartu su tais kašikais nešuos ir tų duonų... vai, milicija, tai aš už tų kašikų, o duonų palikau... girdziu šaukia, moteriške, pasiimk duonų... Antrų tracų valandų išaini, būdavo, naktį. Viena moteriškė iš Radzvilonių tai nešė ant nosylų, žinot, kur neša vandenį, nešė braškes visų kelių ant tų nosylų, ajo per Nemunų, persikėlė, persiyrė... Ainu, sako, pakraščiu, koja paslydo, ciej kašikai nukrito Nemunan ir nuplaukė... Da už plento Radzvilonys, toliau kap mumi jai in Druskinykus...“ – pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko knygoje V. Miliauskienė. 
   Apsvaigęs nuo vaismedžių žydėjimo įspūdžių „Druskonis“ ėmėsi ieškoti paaiškinimų apie senuosius mūsų krašto sodus ir kreipėsi į gamtininką bei publicistą H. Gudavičių, Liškiavoje, prie Krūčiaus upelio, puoselėjantį unikalų beveik 2 ha gamtos sodą, kuriame prigiję net 16 retų augalijos rūšių, įtrauktų į Raudonąją knygą. Čia daugiau nei šimtas senųjų, Lietuvoje benykstančių augalų bei medžių, kuriuos gamtininkas pats šiame Krūčiaus pakrantės kraštovaizdyje įveisė, o taip pat dera ir vaismedžiai, tiesa, laukiniai, jie žydi, bičių dūzgesį priviliodami. Pasirinkęs eksperimentiškai patyrinėti kurį nors retą, nykstantį Dzūkijos augalą, o tai, nuo pažemės žvelgiant, ir įvairių rūšių laukiniai česnakai, pipirmėtės, naktižiedės, ir kitokios retenybės, o toliau žvilgsnį kreipiant į viršų, ir liepų, ir jovarų pumpurai... – gamtmeldys Henrikas vis savaip kiekvieną augalą pasodina ir prižiūri - tai arčiau vandens, tai ant kauburėlio, tai atitinkamų augalų kaimynystėje. Šį atvirą laukinės gamtos sodą, įkurdintą tarp upelio ir pamiškės, pamėgę ir miško gyvūnai, vis kokį medelį apgraužiantys ar šaknis iškasantys. Tad gamtininkui reikia nuolat rūpintis natūraliomis retos augalijos apsaugos priemonėmis. Kaip žinia, šiuos senovinių benykstančių augalų hektarus – Dzūkijos nacionalinio parko retųjų ir vaistinių augalų kolekciją – kasmet alina ir sausros, ir šalnos. Tenka laiku atsispirti visoms gamtos nemalonėms. Mažame sandėliuke, kur saugomos sodo priežiūros priemonės, verta pasižvalgyti tarsi po etnografinę ekspoziciją, nes tai senoviniai daiktai ir reikmenys. Kaip senųjų čionykščių gyvenviečių relikvinius liudijimus smalsu apžiūrėti Krūčiaus slėnio juodalksnyne aptiktas 15-ojo amžiaus juodosios keramikos šukes bei daugmaž to laikotarpio geležies lydinius. 
   Dzūkijos nacionalinio parko ekologo, profesionalaus 76-erių metų agronomo H. Gudavičiaus įkurtas ir globojamas gamtos sodas Liškiavoje, mėgstamas vadinti gamtmeldžio sodu, daugsyk aprašytas ir žinomas visoje Lietuvoje. Įspūdžiais apie jį kirba įvairiausi socialiniai tinklai. „Druskonis“, gegužės 12-ąją pabuvojęs Liškiavos gamtos sode, buvo praturtintas žiniomis apie mūsų krašto augmeniją ir nustebintas to vieno žmogaus, gamtininko H. Gudavičiaus, kasdieniu ilgamečiu įdirbiu ir išmanymu atgaivinant nykstančias augalų rūšis. Tiek daug atradimų – vos keliolika kilometrų nuo Druskininkų! Juolab tai paprasta patirti, nes Dzūkijos nacionalinis parkas neretai praneša apie organizuojamas išvykas susipažinti su retųjų ir vaistinių augalų kolekcija Liškiavoje. 
Kadangi šįkart pradėjome pašnekesį senovinių mūsų krašto sodų tema, ,,Druskonio“ skaitytojams jau pažįstamą H. Gudavičių klausinėjam, kokie iš tikrųjų buvo tie ankstesnieji, kadaise vaismedžių veislėmis garsėjusieji mūsų sodai, skalsūs obuolių, kriaušių, slyvų derliais? Juk šiandienos sodybose įprasta auginti tik kelių rūšių vaismedžius, o mūsų parduotuvėse – maža tradicinių sodų vaisių pasiūla... Sodo prie Krūčiaus globėjo Henriko nuomone, šiandienos sodininkai nutrūktgalviškai ieško po visą Europą neregėtų naujovių, primiršdami tradicines lietuviškas vaismedžių veisles, kurios nuo senų laikų juk prisitaikiusios būtent prie vietinių sąlygų. „Antaniniai, renetai, Lietuvos pepinai, Vytėnų pilkieji, Panemunės baltieji, ananasiniai, rudeniniai dryžuotieji gravenšteinai, černoguzo, bogatyr veislių obuoliai dažniausiai aptinkami senuosiuose soduose, tačiau šiais laikais jų gerokai apmažėjo“, – atsako H. Gudavičius, dar kartą paminėdamas Miliauskų sodą Guobiniuose kaip vieną iš retesnių, senosiomis veislėmis turtingesnių sodų mūsų krašte. Gamtininko nuomone, šio sodo vešlumą galėjo lemti ir Žaliamiškio priemolis.
   Pasak pašnekovo, senųjų tradicinių veislių, dažniausiai atsparių žiemai, obuoliai dažniausiai būdavo saldžiarūgščiai arba karstelėję, tuo tarpu dabartiniai (tiek obuoliai, tiek kriaušės), atgabenti iš Vakarų, dėl cukringumo tiesiog tirpsta burnoje ir dėl to kartais netgi pykina. Naujosios vaismedžių rūšys, populiarėjančios mūsų soduose, greičiau pažeidžiamos atšiauraus oro sąlygų nei išbandytos ir užsigrūdinusios tradicinės vietinės rūšys. Be abejo, tradicinių lietuviškų sodų vaismedžiai sulaukėja, jeigu jie neprižiūrimi, negenėjami pagal atitinkamas metodikas, tarkim, obelys pagal piramidines ir kitokias formas. Anot H. Gudavičiaus, tradiciniuose lietuviškuose soduose obelų veislių būdavo daugiau, ir tas veisles sodiečiai žinojo, o slyvų ir kriaušių veislės dažniausiai buvo vadinamos vietiniais vardais. Gamtininkas priminė Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties nuopelnus lietuviškų veislių vaismedžiams gausinti.

„Druskonio“ inf.


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.