Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  30 mln. eurų kainavusi Druskininkų „Snow Arena“ tyliai
  užvėrė duris


   Druskininkiečiai svarsto, kiek miestui kainuos R.Malinausko ambicijos kurorte pastatyti „į pasaulio penketuką pretenduojančias patekti“ uždaras slidinėjimo trasas, kokias teįgali turėti turtingos ir daug gyventojų turinčios šalys? Šią savaitę jau ir šalies žiniasklaida išplatino naujieną, kad iš Snow arenos pasitraukė jos operatore buvusi UAB „Stamita“, o veiklą laikinai perima savivaldybei priklausantis Vandens parkas. Negana to, naujienų portalas www.15min.lt pranešė, kad Snow Arena nebeveikia nuo balandžio 1 dienos. Arenos interneto svetainėje skelbiama, kad vyksta „techninė profilaktika“, todėl slidinėjimo kompleksas nedirba, tačiau nepranešama, kada vėl atvers duris. Opozicijos nariai, negaudami realios informacijos apie finansinę padėtį slidinėjimo trasose, ne vienerius metus įtarė, kad brangiai pastatyti kainavęs, daug lėšų išlaikyti ir svarbiausia daug srautų sėkmingai veiklai užtikrinti reikalaujantis objektas gali miestui pateikti daug siurprizų. 
   „30 milijonų eurų, iš jų 11,5 mln. ES paramos, kainavusi Druskininkų „Snow Arena“ nebeveikia nuo balandžio 1 dienos. Arenos interneto svetainėje skelbiama, kad vyksta „techninė profilaktika“, todėl slidinėjimo kompleksas nedirba, tačiau nepranešama, kada vėl atvers duris. Paaiškėjo, kad arenos statytojas ir operatorius atsisakė bet kokių teisių. Arenos telefonai išjungti, o metinius abonentus įsigiję klientai feisbuke diskutuoja, kas jiems kompensuos praradimus“, - šią savaitę straipsnyje „30 mln. eurų kainavusi Druskininkų „Snow Arena“ tyliai užvėrė duris“ skelbia naujienų portalas www.15min.lt. 
   Informuojama, jog areną stačiusi ir administravusi Alytaus bendrovė „Stamita“ atsisakė teisių ir pareigų, kurias laikinai perėmė savivaldybės valdomas Vandens parkas, konkrečiai bendrovė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA. Taigi bent jau laikinai „Snow Arenos“ išlaikymas pereina savivaldybės žinion ir bus ieškomas naujas operatorius.
   Skelbiama, kad tam jau pritarė Druskininkų savivaldybė. Kiek kainuos arenos išlaikymas kurorto valdžiai? „Snow Arena“ perimama už preliminarią 5,3 mln. eurų vertę. Į šią sumą įskaičiuoti atsiskaitymai su kreditoriais, darbuotojais, mokesčiai už sunaudotą elektros energiją, bendrovės įsigytą įrangą ir kiti. Primename, kad arenos statyba 2011 m. kainavo 110 mln. litų (30 mln. eurų), iš jų 40 mln. litų (11,5 EUR) – ES parama. Už Klimato kaitos programos lėšas taip pat buvo nutiestas lynų kelias iš kurorto centro į areną. 
   Teigiama, kad bendrovė „Stamita“, kuri ir statė „Snow Areną“, esą sulaukė pasiūlymo dėl stambaus panašaus pobūdžio objekto statybos užsienyje. „Atsižvelgiant tai, kad dėl to pagrindinius įmonės resursus reikės skirti naujojo projekto vykdymui, „Stamita“ pasiūlė Savivaldybei, kuriai nuosavybės teise priklauso „Snow Arena“, perimti šio objekto veiklą“, – teigiama pranešime. 15min kreipėsi į Druskininkų savivaldybę, tačiau atsakymo dar negavo. Taip pat nepasiekiami ir „Stamitos“ atstovai. Panašu, kad bendrovei „Stamita“, kuriai vadovauja Andrius Stasiukynas, arenos išlaikymas buvo pernelyg brangus, arenos darbuotojai ne kartą skundėsi vėluojančiais atlyginimais.
   „Stamita“ 2011 m. buvo įsipareigojusi valdyti areną 25 metus ir investuoti 50 mln. litų. Savivaldybei priklausanti bendrovė „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ įpareigota pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir pateikti informaciją iki birželio 30 d. Savivaldybės administracija viešą konkursą naujam slidinėjimo trasų operatoriui turi surengti ir įvykdyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 dienos.
   „Druskonis“ jau skelbė, kad iš šoko, jog R.Malinauskui ir jo patarėjui A.Kadziauskui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu, iki šiol neatsigavusius Druskininkus prieš dvi savaites supurtė dar viena žinia. Paaiškėjo, jog iš Snow arenos traukiasi jos operatorė, alytiškio A. Stasiukyno vadovaujama bendrovė „Stamita“. Kovo 28 d. Savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas „Dėl veiklos uždarosiosiose kalnų slidinėjimo trasose vykdymo“ . 
   Vietos politikai nusprendė leisti savivaldybei priklausančiai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ nuo balandžio 1 d. laikinai vykdyti veiklą Snow arenoje, perimant teises ir pareigas pagal 2009 m. birželio 15 d. Koncesijos sutartį, kol bus įvykdytas viešas konkursas parenkant ūkio subjektą veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose. Oficialiai nurodoma, kad tai susiję, atsižvelgus į UAB „Stamita“ kovo 14 d. pasiūlymą. Koks neįtikėtinas operatyvumas: sprendimo projektas tarybos komiteto posėdžiui buvo pateiktas jau po savaitės, kovo 21 d., o savivaldybės tarybos sprendimui gimti tereikėjo dviejų savaičių. 
„Pagrindinė bendrovės veikla – statyba, gamyba bei nekilnojamojo turto vystymas. Todėl gavusi didelį Kazachstano Respublikos užsakymą statybos darbams atlikti, nusprendė perleisti teises ir pareigas pagal Koncesijos sutartį. Bendrovė dėjo visas pastangas pati surasti ūkio subjektą, kuris galėtų tęsti Koncesijos sutartį. Deja, to padaryti nepavyko. Todėl kreiptasi į Savivaldybę“, - dėstoma savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus parengtame sprendimo projekte, aiškinant oficialią „Stamitos“ pasitraukimo priežastį. 
   „Druskonis“ uždavė klausimus UAB „Stamita“ direktoriui A.Stasukynui: „Kodėl nusprendėte nutraukti veiklą Snow arenoje? Kaip įvertintumėte šį slidinėjimo projektą Druskininkuose iš verslo perspektyvos: jis atnešė jums daugiau naudos ar nuostolių? Nesigailite, ėmęsi šio projekto? Kokį finansinį rezultatą per metus bendrovė turėdavo iš slidinėjimo trasų veiklos?“. A.Stasiukyno atsakymo taip ir nesulaukėme.
   Kokį, pasak Druskininkų valdžios, „didelį Kazachstano Respublikos užsakymą statybos darbams“ ketina atlikti Snow areną paliekanti „Stamita“, savivaldybės tarybos posėdyje, gaila, nebuvo pasakyta. Sklindant gandams, kad tai gali būti tik legenda viešajai erdvei, „Druskonis“ domėjosi, ką šioje tolimoje respublikoje esą ketina statyti minėta Alytaus bendrovė. Lietuvos ambasada Kazachstane redakcijai atsakė nieko apie „Stamitos“ verslo ar statybos planus nežinanti. „Nei mes, nei mūsų generalinis konsulatas Almatoje, nei vietos architektai nieko apie tai negirdėjo“, - patvirtino Lietuvos ambasada Kazachstane. Apie „Stamitos“ „grandiozinį Kazachstano Respublikos užsakymą statybos darbams atlikti“ atsakė neturinti jokios informacijos ir Kazachstano ambasada Lietuvoje.
   Viešojoje erdvėje galima rasti daugiau informacijos apie buvusią slidinėjimo trasų operatorę UAB „Stamita“. 
   Portalo www.rekvizitai.vz.lt duomenimis, bendrovėje „Stamita“ 2014 m. balandžio 18 d. dirbo 87 žmonės. Po 5-erių metų, š.m. kovo 19 d., duomenimis, čia buvo 58 darbuotojai, o jau dabar, š.m. balandžio 11 d. duomenimis, – tik 23 darbuotojai. Skola Sodrai š.m. balandžio 9 d. pradžioje, kaip nurodo minėtas portalas, siekė 17 tūkst. 831.88 eur.
   Pernai 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teisme priimtoje nutartyje buvo nutarta išduoti kreditoriui UAB „Elektrum Lietuva“ vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Stamita“ 99 tūkst. 951,46 eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų per laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo pradelstas atlikti pirmas mokėjimas pagal šalių pasirašytą taikos sutartį iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi“ (skola, pasak UAB „Elektrum Lietuva“, susidarė dėl 2016 m. spalio-gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio-vasario mėn. neatliktų mokėjimų). Minėtoje nutartyje cituojami skolininko „Stamita“ atsiliepimo argumentai: „Skolininkas turi finansinių sunkumų, kurie nuo jo nepriklauso, o būtent: kreditorius su UAB „Stamita“ teikė elektros energiją žiemos slidinėjimo kompleksui Snow Arena, tačiau, sumažėjus lankytojų srautui, kilo finansinių sunkumų, kadangi nepriklausomai nuo lankytojų skaičiaus reikalinga palaikyti atitinkamą temperatūrą, kad sniegas neištirptų“. Tuo tarpu iš valdžios rūmų visą laiką buvo triūbijama apie sėkmingą projektą, „kasmet pritraukiantį vis didesnius slidinėjimo sporto entuziastų srautus“. 
   Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Spilta“ ginčą su jai bankroto bylą paprašiusia iškelti mokesčių inspekcija, 2019 m. sausio 17 d. priėmė viešai skelbiamą nutartį, kuriame minima ir UAB „Stamita“: „Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Stamita“ paskutinį kartą yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 m., iš kurių matyti, jog 2015 m. įmonė patyrė 317 730 Eur nuostolių, 2014 m. – 205 948 Eur nuostolių“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Savivaldos veidą bjauroja įtarimų randai
VERSLO ŽINIOS, redakcijos nuomonė 

   Kovą išrinktosios savivaldybių tarybos ir merai pradėjo pirmųjų posėdžių maratoną. Jis tęsis iki pat balandžio pabaigos. Kasdien posėdžiaus vienos ar kitos, kartais – iškart kelių savivaldybių naujosios valdžios. Ne visur, tiesą sakant, jos tokios ir naujos.
Perrinkta du trečdaliai iki šiol buvusių merų, daugiau kaip pusė iš pusantro tūkstančio tarybų narių. Tad galima sakyti, kad naujų vėjų savivaldybėse po šių rinkimų nėr tiek jau ir daug. 
   Net ir tai, kad daugumą mandatų – apie penktadalį – turi visuomeniniai komitetai, nėra labai nustebinusi naujiena. Tai buvo prognozuota. Beje, politikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad už dalies visuomeninių komitetų kyšo vienų ar kitų partijų ausys. 
Iš septynių didžiųjų miestų merai pasikeitė tik dviejuose – Alytuje ir Marijampolėje. Taip pat, atrodo, visose didžiausiose gyventojų skaičiumi savivaldybėse nekyla didesnių problemų dėl valdančiosios daugumos subūrimo. Net ir Panevėžyje, kur perrinktą merą persekioja įtarimai dėl prekybos poveikiu, naujoje taryboje sugebėta suburti pakankamą valdančiąją daugumą. Kitose savivaldybėse situacija gana marga – daugelyje jų merai turi gana tvarų tarybos daugumos palaikymą, tik vienoje kitoje situacija ne tokia aiški ir ilgainiui gali grėsti valdymo krize. Daug kas priklausys nuo mero derybinių gebėjimų susitarti su marga, kelis komitetus ar partijas apimančia taryba. 
   Per 2015–2019 m. kadenciją vienoje kitoje savivaldybėje kilo politinės krizės, kai tiesiogiai išrinktas meras kurį laiką negebėjo susitarti su taryboje susiformavusia jam nepalankia dauguma. Bet visur – Šiauliuose, Raseiniuose, Kėdainiuose ir kitur – problemas pavyko išspręsti be tiesioginio Vyriausybės valdymo įvedimo ir pirmalaikių rinkimų. 
   Šįkart, anot politologų, gali būti įvairiai. Skaičiuojama, kad iki 10-ies savivaldybių gali susidurti ir su krizinėmis situacijomis. Bet kol kas sunku pasakyti, ar kuri nors iš jų baigsis pirmalaikiais rinkimais. 
   Ekspertai mano, kad daugiau problemų gali kilti tose savivaldybėse, kurių vadovai yra patekę į teisėsaugos akiratį tiriant dažniausiai su įtarimais korupcija susijusias bylas. Nors teisingumą užtikrina nekaltumo prezumpcija ir kol neįrodyta teisme, įtariamasis nėra kaltas, vis dėlto šešėlis krenta. Ir ant tų merų, kuriems reiškiami įtarimai, ir ant tarybų, ir ant atitinkamų savivaldybių. O tokie šešėliai, savo ruožtu, stabdo pažangą ir efektyvų savivaldybės veikimą, nes atbaido investuotojus, mažina pasitikėjimą valdžia, didina abejingumą ir visuomenės pasipiktinimą. Vienas iš tų, kurį jau daugelį metų persekioja įvairūs prieštaringi vertinimai ir šešėliai, yra nuo 2000-ųjų Druskininkams vadovaujantis Ričardas Malinauskas. Taip, jis gerokai prisidėjo prie to, kad šis pietų Lietuvos kurortinis perlas suspindėtų naujomis spalvomis. Tačiau tikrai ne visada siekiami tikslai pateisino priemones, kuriomis buvo veikiama. Štai ir šių savivaldos rinkimų išvakarėse Druskininkų meras ir kai kurie jo komandos nariai vėl pateko į gigantišką teismų korupcijos skandalą narpliojančių prokurorų akiratį. Ir vėl dėl tos pačios „Vijūnėlės“ dvaro, dėl kurio teisėtumo jau daugelį metų laužomos ietys teisingumo institucijose. 
Maža to, p. Malinauskas yra ir ilgametis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, taigi, faktiškai – visos savivaldos veidas. Dabar jau užsimenama, kad gegužės pabaigoje vyksiančiame pirmajame naujos sudėties LSA suvažiavime p. Malinauską prezidento poste pakeis Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, Jonavos vadovas Mindaugas Sinkevičius ar kuris kitas daugiausiai merų postų gavusios Socialdemokratų partijos atstovas. 
   VŽ nuomone, pakeisti LSA vadovą – jau senokai pribrendęs reikalas, siekiant, kad savivaldybės ir jų valdymo institucijos būtų visuomenėje labiau gerbiamos, nebūtų vertinamos kaip korupcijos, oligarchijos bei politinių klanų lizdai.

 

  Politikės pasirodymą baigusi G.Kuneikienė įvertinta
  opozicijos kritika ir R.Malinausko bendražygių katutėmis
   Kovo 28 d. paskutiniajame praėjusios kadencijos savivaldybės tary bos posėdyje antikorupcijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaitą pristatė iš vietinės politikos besitraukianti Gražutė Kuneikienė, ėjusi šios komisijos pirmininkės pareigas. Ji nebedalyvavo šįmet kovo 3 d. vykusiuose savivaldybės tarybos rinkimuose. Druskininkuose ir praėjusiais metais nemačiusi jokių korupcijos apraiškų, G.Kuneikienė tarybos posėdyje neišvengė griežtos opozicijos narių kritikos. Už tai R.Malinausko bendražygiai buvusią konservatorę įvertino padėkos posmais ir plojimais.

Nerado jokių korupcijos užuomazgų

   Kovo 28 d. paskutiniajame praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje antikorupcijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaitą pristačiusi G.Kuneikienė aiškino esą korupcijos Druskininkų savivaldybėje nėra. „2018 metais nebuvo gauta pagrįstų skundų, susijusių su savivaldybės institucijų veikla“, - dėstė šiai komisijai vadovavusi G.Kuneikienė. 
   Praėjusių metų ataskaitoje nurodoma, į kurias savivaldybės administracijos veiklos sritis pernai buvo nukreiptas išskirtinis dėmesys. Siūlome susipažinti, nuobodu nebus. “Druskininkų savivaldybės Antikorupcijos komisijos 2018 m. gegužės 21 d. posėdyje buvo sprendžiama dėl Druskininkų savivaldybės administracijos veiklos sričių, kuriose 2018 m. turėtų būti nustatyta korupcijos pasireiškimo tikimybė. Antikorupcijos komisija nusprendė, kad 2018 metais korupcijos pasireiškimo tikimybės tikslinga būtų nustatyti šiose Druskininkų savivaldybės administracijos veiklos srityse: traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei priekabų registravimas ir techninė priežiūra bei viešųjų pirkimų inicijavimas, organizavimas ir kontrolė, - dėstoma G.Kuneikienės vadovautos antikorupcijos komisijos ataskaitoje. - Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, padaryta išvada, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės šiose srityse nėra“.
„Išanalizavus Druskininkų savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų ir Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas, galima teigti, kad minėtose srityse korupcijos pasireiškimo tikimybės nėra“, - aiškino G.Kuneikienė.

„Girdėjom, kad tyrėt traktorius“

   „Girdėjom, kad tyrėt traktorius ir kitas priemones. Jūs, kaip kontrolės komiteto pirmininkė, kaip vertinate korupcijos pasireiškimo galimybes Druskininkų savivaldybėje?“ - G.Kuneikienės tiesiai šviesiai paklausė tarybos narys Karolis Kaklys. 
  „Aš jum jau anąsyk sakiau – jokių skundų, jokių pasiūlymų mes nesam gavę nei iš jūsų, nei iš miesto gyventojų,taip toliau. Jeigu kažkas tai ir yra, tai turi būti, kaip aš sakau, įrodymai, kol kas tų įrodymų jokių nėra. Taip kad aš galiu tvirtinti, kad mūsų komisija dirbo gerai, ir jokių nebuvo“, - opozicijos nariui atsakinėjo G.Kuneikienė. 
  „Kaip galėtumėte pakomentuoti tokį santykį: skatinti gyventojų nepakantumą korupcijai, kaip vieną iš antikorupcijos komisijos pagrindinių užduočių, ir faktus, kad, išaiškėjus korupciniams įtarimams savivaldybės vadovo ir jo patarėjo atveju, staiga tiesiog isteriškai bandoma daryti spaudimą visuomenei, bendruomenei, kaip viskas čia yra ne taip, kaip viskas čia yra klaidinga, kaip čia viskas yra pilama ant Druskininkų“, - klausimą G.Kuneikienei pradėjęs uždavinėti konservatorius Antanas Balkė iškart buvo sustabdytas įsiterpusio R.Malinausko: „Čia yra klausimas ar pasisakymas?“
   „Klausimas. Tai kaip ...“ – bandė tęsti A.Balkė. “Baigėsi laikas, ačiū“, - sakinį nespėjusį užbaigti opozicijos narį be skrupulų nutraukė R.Malinauskas.

Ataskaitą išvadino parodija

   „Visa šita ataskaita – parodijų parodija. Mes viską čia suprantame. Kaip aktoriai žiūrim, čia kas kur vaidins. Kontrolės komitete opozicijos nėra, antikorupcinėje komisijoje opozicijos nėra. Viskas gerai, triūbijama, kaip čia viskas nuostabu, tačiau žiniasklaidoje viskas visai kitaip skamba. Tiesiog matom tą parodiją ir tiek“, - G.Kuneikienės ataskaitą į miltus sumalė dr. J.Šarkus.
   „Tai aš visuomet manau, kad jei antikorupcinės komisijos nariai mano vienaip, o vienas ar keli manot kitaip, tai turbūt verta pagalvot, kodėl taip manot“, - aiškino pranešėja. 
   „Gal ne apie aktorius reikėtų kalbėti taryboje, bet apie klounus. Tai būtų žymiai tikslesnis apibūdinimas“, - matyt, nelabai įsigilinęs, kurią pusę J.Šarkus pavadino ‚aktoriais“, įsiterpė R.Malinauskas. 
„Nesuprantu, kiek ilgai žymusis Balkė lies krokodilo ašaras, pats buvo komiteto sudėty, galėjo aiškintis korupcinius nusikaltimus, kovoti su blogiu, bet staiga pats išeina. Gal kas atsakys man į šitą klausimą?“ – įsijungė R.Malinausko bendražygis Julius Matulevičius.
„Aš atsakysiu. Gerbiamas Julius, matyt, neskiria kontrolės komiteto nuo antikorupcijos komisijos, - po J.Matulevičiaus komentarų neišlaikė K.Kaklys. - Turbūt neskiria todėl, kad Gražutė Kuneikienė yra visų jų pirmininkė. Ir mes puikiai žinome, kad būtent – apeinant vietos savivaldos įstatymo normas, su sąžine nesuderinamais būdais yra grubiai pažeidžiamos mažumos teisės Druskininkų savivaldybės taryboje. Ir mes vertiname, kad tai yra fiktyvi antikorupcijos komisijos veikla. Ir iš tiesų kuomet pats pirmininkaujantis, kuriam vienoje didžiausių Lietuvos istorijoje bylų yra pareikšti įtarimai, kalba apie kažkokius klounus, tai aš jo vietoje susimąstyčiau apie politinę atsakomybę ir patylėčiau“. „Apie atsakomybę susimąstykime mes kiekvienas apie savo, ir ne tamstai mane mokyti ar moralizuoti“, - pradėjo R.Malinauskas. „Teisėsauga yra“, - apie jam pareikštus įtarimus ir gresiančią atsakomybę priminė K.Kaklys.
   „Apie teisėsaugą mes dar pakalbėsim, ir ne tavo nosies reikalas, jaunuoli, diskutuoti apie teisėsaugos reikalus“, - pratrūko R.Malinauskas.

Priminė pareikštus įtarimus

  
„Konfucijus yra pasakęs – kategoriškumas yra ribotumo požymis. Jums tik vaidenasi korupcija ir panašūs dalykai“, - išstojo R.Malinausko bendražygiu tapęs A.Šiaučiulis. „Na, ne mums vieniems“, - nusijuokė K.Kaklys, turėdamas omeny didžiąją teisėjų korupcijos bylą ir tai, kad joje įtarimai prekyba poveikiu bei papirkimu yra pareikšti R.Malinauskui bei jo patarėjui A.Kadziauskui. 
   „Visa kontrolės komiteto ir antikorupcijos komisijos, kuriems pirmininkavo G.Kuneikienė, veikla iš esmės buvo tuščia, butaforinė. Mes kitaip vertinti negalime, - pasisakyme minėjo A.Balkė. - Buvo pasityčiota iš įstatymo, o bendra situacija…“. „Ačiū, laikas baigėsi“, - opozicijos narį vėl nutraukė R.Malinauskas.
Tuo tarpu R.Malinausko komandos narys V.Kvedaras ėmė dėkoti Kuneikienei už “nuoširdžiai atidirbtą darbą”. „Nekelia abejonių nei komisijos kompetentingumas, nei moralinės savybės.    Apgailestauju, kad pasirinkote nedalyvauti rinkimuose. Apgailestaudamas, kad jūsų nebus, noriu pasidžiaugti, kad mūsų tarpe yra sąžiningų žmonių“, - liejosi V.Kvedaro pagyros G.Kuneikienei. 
   Priminsime, kad buvusi konservatorė G.Kuneikienė iš partijos buvo pašalinta 2015-ųjų spalį. R.Malinausko vadovaujamiems socdemams, į Kontrolės komitetą niekaip nenorėjusiems įsileisti opozicinių frakcijų vieningai deleguoto konservatoriaus V.Semeškos, pagalbos ranką tuomet netikėtai ištiesė pati V.Semeškos bendrapartietė. G.Kuneikienę, su niekuo nederinusią savo veiksmų ir savarankiškai pasisiūliusią į Kontrolės komiteto narius, 2015 m. rugsėjo 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje socdemai sutiko kone išskėstomis rankomis, o štai tokį bendrapartietės elgesį Druskininkų konservatoriai įvertino kaip partijos išdavystę. Buvusi TS-LKD Druskininkų skyriaus pirmininkė G.Kuneikienė dėl tokio elgesio buvo pašalinta iš TS-LKD partijos. Su šiomis permainomis išgaravo ir kritiška politikės nuostata valdžios atžvilgiu. „Ji dažnai skundėsi, kad priešprieša valdžiai kenkia jos šeimos interesams. To ji niekuomet neslėpė“, - 2015 m. po TS-LKD partijos Druskininkų skyriaus pirmininko rinkimų interviu žiniasklaidai minėjo į šias pareigas tuomet išrinktas Vilius Semeška. 

„Druskonio“ inf.


  Kokia miškų ūkio reformos eiga mūsų krašte? 

Buvęs Druskininkų miškų urėdas Zenonas Naujokas tapo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų padalinio vadovu 

Augusto Uktverio nuotr./
Žaliasis pasaulis.lt 

   Kovingai piketais bei streikais miškininkų sutikta miškų urėdijų reforma praėjusiais metais buvo palyginti ramiai įgyvendinama. Kaip žinia, buvo panaikintos visos 42 šalies urėdijos, sujungiant jas į vieną valstybinių miškų urėdiją, sudarytą iš 26-ių regioninių padalinių, kurioms priklauso 337 girininkijos. „Padalinių skaičius sumažintas įgyvendinant vieną pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – optimizuoti administracines funkcijas bei centralizuotai organizuoti medienos ruošą, taip užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui ir geriau išnaudojant turimus resursus“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. 

   Reorganizuojant miškų ūkį, VĮ Valstybinių miškų urėdija konkurso būdu išsirinko regioninių padalinių vadovus. Užimti 26 padalinių vadovų pareigas pretendavo daugiau kaip 100 asmenų, t.y. nuo 28 iki 14 ir daugiau kandidatų į vieną vietą. Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus M.Pulkauninko, norą vadovauti padaliniams pareiškė labai įvairūs žmonės, iš jų – buvusieji urėdai bei įmonės regioniniuose padaliniuose ar administracijoje dirbantys specialistai. Tarp atrinktųjų naujais vadovais tapo keli anksčiau urėdų pareigas ėję asmenys, iš jų ir buvusios Druskininkų miškų urėdijos vadovas Zenonas Naujokas, praėjusių metų birželį tapęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų padalinio vadovu. 56-erių metų Z.Naujokas, Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijęs miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją bei valstybės miškotvarkos sistemoje dirbęs nuo 1990 m., Druskininkų miškų urėdijai vadovavo nuo 2010 metų. Kaip jau nesyk „Druskonyje“ užsiminėm, reformuojant į vieną padalinį buvo sujungtos Veisiejų ir Druskininkų urėdijos, kurių bendras darinys oficialiai pavadintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų padaliniu. Jo būstinė įkurdinta prie Veisiejų, Kalvelių kaime. Veisiejų padalinį sudaro 15 girininkijų: Druskininkų (girininkas Saulius Adomavičius), kurios administracija įsikūrusi M.K.Čiurlionio g.96, buvusios Druskininkų miškų urėdijos patalpose; Grūto (girininkas Žilvinas Alūza), būstinė Ilgio g.2 Grūte; Kabelių (girininkas Marijonas Sinkevičius), būstinė M.K.Čiurlionio g. 96, Druskininkuose; Latežerio (girininkas Artūras Pavalkis), būstinė Kermušijos kaime; Norulių (l.e. pareigas girininkas Žilvinas Alūza), Musteikos (girininkas Valdas Jazukevičius); Merkinės (girininkas Vytautas Živulskas), būstinė Jonionių kaime; Ančios (girininkas Irmantas Barkauskas), būstinė Kapčiamiestyje, Eigulių g.1; Baltašiškės (l. e p. Saulius Adomavičius), būstinė M. K. Čiurlionio g. 96, Druskininkuose; Kapčiamiesčio (l.e. pareigas Irmantas Barkauskas ); Krosnos (girininkas Saulius Kancevičius), būstinė Krasenkos kaime; Leipalingio (girininkas Saulius Adomavičius), būstinė Miško g. 3 Leipalingyje; Seirijų (girininkas Nerijus Amšiejus), būstinė Paročkės k.; Stalų (girininkas Vidmantas Janeika) Ivoškų k.; Veisiejų (girininkas Rolandas Čakas), Kalvelių k. ir daigynas-medelynas (vadovas Rimantas Pileckas) Kapčiamiestyje, Eigulių g.2. 
  Apie miškų ūkio reformos eigą VĮ Valstybinių miškų urėdijos naujame Veisiejų padalinyje pašnekinome jo vadovą Zenoną Naujoką, pateikdami jam klausimų. 
   - Svarstant miškų urėdijos reformos projektą „Druskonio“ kalbinti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento pareigūnai įrodinėjo, kad valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarkos pagrindiniai privalumai yra padidinti miškų vertę, racionaliai ir taupiai naudoti šį gamtos turtą, garantuoti miškininkams orų ir konkurencingą atlygį už kvalifikuotą darbą. Ar reformai įsibėgėjus, jau pajutote šiuos, o gal ir kitokius miškų reformos privalumus? 
   Ar išsipildė valstybinių miškų pertvarkos autorių garantijos, kad po reformos išliks toks pats girininkijų ir eiguvų skaičius su visais jose dirbančiais specialistais, girininkais, eiguliais, medelynų bei miško darbininkais? Kiek po Veisiejų ir Druskininkų urėdijų panaikinimo teko atleisti darbuotojų? Ar pertvarkos eigoje pasikeitė girininkų ir eigulių veiklos pobūdis mažiau dirbti su medienos ruoša, o daugiau dėmesio skirti gamtotvarkai? 

   - Vykstant valstybinių miškų valdymo reorganizacijai, 42 atskiros urėdijos ir tuometinis miškotvarkos institutas apjungti į vieną įmonę. Nuo š.m. sausio 1 d. įmonėje veikia 26 regioniniai padaliniai. Po Druskininkų ir Veisiejų urėdijų sujungimo regioninio padalinio pavadinimas - Veisiejų regioninis padalinys. VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdybos sprendimu, padalinio administracija įsikūrė buvusios VĮ Veisiejų miškų urėdijos pastate Kalvelių kaime prie Veisiejų. Sujungus padalinius, girininkijų ir eiguvų skaičius nepakito, išliko ir medelynas. Pasikeitė girininkų ir eigulių veiklos pobūdis, jie daugiau darbo laiko gali skirti gamtotvarkai, miško priežiūrai, apsaugai. Darbui su medienos ruoša ir prekyba įsteigta medienos meistrų grupė. Skaidri ir teisinga medienos apskaita – tai viena iš svarbiausių veiklos organizavimo nuostatų.
   Savaime suprantama, kad vykstant reformai dalis darbuotojų nesutiko su jiems siūlomomis darbo sąlygomis. Iš abiejų padalinių, kartu sudėjus, iš viso išėjo 14 darbuotojų: iš jų 6 darbuotojai išėjo į pensiją, 8 atsisakė dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis.
   - Kokius miškų reformos iššūkius jums šiuo metu tenka įgyvendinti Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų padalinyje? 
   - Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Įmonė siekia didinti teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, kurti socialinę, ekonominę ir ekologinę naudą visuomenei.
   - Koks jūsų, vykdančio kompleksinę valstybinių miškų ūkio veiklą, kuri apima jų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais, požiūris į masiškai kertamus mūsų miškus? Ar tai vien privatininkų savivalė pralobti? 
   - Klaidingai skleidžiama informacija, kad miškai tik kertami. Miško kirtimus vykdėme ir vykdome griežtai laikydamiesi patvirtintų ir suderintų miškotvarkos projektų ir Aplinkos ministerijos patvirtintos miško kirtimo apimties. Per pastaruosius 15 metų Lietuvos miškingumas padidėjo 2,5 procentų. Šiuo metu Lietuvos miškingumas yra 33,5 procentų. 
   - Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių viena veiklos sričių - valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančių kelių priežiūra. Kaip jie, išmalti vilkikų miškovežių, tvarkomi? 
   - Dauguma miško kelių yra intensyviai naudojami miško ūkiniams darbams, todėl nuolat yra atliekama miško kelių priežiūra ir remontas. Darbai vykdomi visuose miškuose, tiek privačiuose, tiek valstybiniuose. Valstybinė miškų urėdija kuruoja kelių remontą iš bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos lėšų. Taip pat šiuos darbus vykdo ir savo lėšomis. Smulkūs miško kelių tvarkymai vykdomi nuolat – greideriuojama, žvyruojama iš turimų mažųjų žvyro karjerų. Galima sakyti, kad akcija DAROM miškininkų darbe vyksta nuolat, nes miškas tvarkomas ir švarinamas visuomet. Miškininkai prižiūri miškuose esančias poilsiavietes, remontuoja inventorių, renka šiukšles.
   - Koks žinomo miško muziejaus „Girios aidas“ likimas? Ar jis tebepriklauso miškininkams? 
   - MIC „Girios aidas“ statusas nepakito. Jis tebepriklauso Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioniniam padaliniui. Ir toliau bus vykdoma ir plėtojama švietėjiška veikla, bus ieškoma būdų, kaip sudominti ir atkreipti piliečių, o ypač jaunosios kartos, dėmesį į mus supančią aplinką, supažindinti su gamtos vertybėmis, miško gyvasties įvairove.

„Druskonio“ inf.


Buvusiame Druskininkų urėdijos administraciniame pastate M.K.Čiurlionio g. 96 įsikūrusios Druskininkų, Kabelių ir Baltašiškės girininkijų būstinės

 

 


Mieli miško ir gamtos mylėtojai,

   Balandžio 27 d. kviečiame Jus į „Nacionalinį miškasodį 2019“ – kartu sodinkime mišką, kuris užaugs ateities kartoms. Kad Lietuvoje visada oštų miškas. Kad miške visiems būtų gera.
   Pageidaujančiųjų dalyvauti miškasodyje prašome registruotis iš anksto. Išsirinkite Jums patogiausią miško sodinimo vietą ir susisiekite šalia jos nurodytais kontaktais. Kiekvienoje vietovėje dalyvių skaičius ribotas. „Nacionalinio miškasodžio 2019“ pradžia numatoma š. m. balandžio 27 d. 10 val. Trukmė – apie 4 val.
Miškasodžio dalyviai į miško sodinimo vietas atvyksta savo transportu. Pageidaujant detalesnės informacijos, prašome susisiekti prie konkrečios sodinimo vietos nurodytais kontaktais. „Nacionalinio miškasodžio 2019“ artimiausia vieta druskininkiečiams - Baltašiškės girininkijos Kaziulių kaime. Užsiregistruoti mob. tel. (8-686) 67578 arba el. paštu: saulius.adomavicius@vivmu.lt


  Jau prasidėjo kaip kasmet 2% deklaravimas
   Druskininkų viltiečiai taria nuoširdų ačiū visiems, kurie pernai bendrijai pervedėte šiuos procentus. Jūsų parama – tai galimybė intelekto negalią turinčiam neįgaliam asmeniui tobulėti, prisitaikyti gyventi bendruomenėje, pamatyti, išgirsti, pajausti gražias akimirkas ir priimti gyvenimo siųstas išdaigas. Kreipiamės į visų žmonių didžiadvasiškumą, bendruomeninį ir visuomeninį sąmoningumą ir prašome ir šiais metais skirti 2% gyventojų pajamų mokesčio bendrijai “Druskininkų viltis”. Mūsų rekvizitai: Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Druskininkų viltis”, įm. kodas 152149199


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

Įstaiga išsinuomotų biuro patalpas ilgam terminui.
Pageidavimai: apie 12–15 kv. m,
1 aukštas, geras privažiavimas ir
prieinamumas, arčiau miesto centro.
Tel. (8-656) 12176.


IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.