Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Pasipiktino savivaldybės žygiais perimti Sodros patalpas:
  „Jie sėdėtų kaip ponai, o anie - kaip silkės statinėje?“

Druskininkų Sodros darbuotojus iš patalpų Vilniaus al. 16 (kairėje) ketinama perkelti į Registrų centro pastatą M.K.Čiurlionio g. 60 (dešinėje), kur žadama perkelti ir VMI darbuotojus



   Druskininkuose šią žiemą nuvilnijo žinia, kad, siekiant efektyvesnio valstybės turto panaudojimo, į Druskininkų Sodros patalpas Vilniaus al.16 bus perkelti mokesčių inspekcijos darbuotojai. Žmonės plojo rankomis. Gyventojus aptarnaujančios SODRA ir VMI būtų patogioje vietoje šalia Užimtumo tarnybos, savivaldybės administracijos soc. paramos ir kitų skyrių. Žiemos pradžioje Sodros darbuotojai kolegoms iš VMI atlaisvino dalį patalpų, jose darbus pradėjo VMI kompiuterių specialistai. Tačiau netrukus viskas keistai sustojo. Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė gandas, kad vietinius Sodros bei VMI darbuotojus ketinama sukišti į Registrų centro pastatą M.K.Čiurlionio g. 60, nes į Sodros patalpas mat „įsikabino“ Druskininkų valdžia. „Kiek jai dar tų patalpų reikia? Neužtenka geltonųjų rūmų? Negana šalia esančio pilkojo pastato? Nepakanka erdvių patalpų Švietimo centre, seniūnijų Vieciūnuose, Leipalingyje? Tegul pasiskaičiuoja, kokiuose plotuose dabar karaliauja savivaldybės tarnautojai! O trys institucijos - Sodra, VMI ir Registrų centro žmonės turėtų dusti kaip silkės statinėje?“ - piktinosi druskininkiečiai, šių institucijų aptarnaujami klientai.

„Kiaušinis moko vištą, kaip reikia gyventi?“

  Druskininkų Sodros, mokesčių inspekcijos darbuotojai pastarąjį pusmetį gyvena „lagamininėmis“ nuotaikomis. Mat taupumo, t.y. efektyvaus valstybės turto valdymo, sumetimais, ketinama optimizuoti „vidinius procesus“, perkeliant vienas įstaigas į kitoms priklausančias patalpas.
   „Mieste jau pusmetį sklinda kalbos, kad mokesčių inspekciją nuspręsta perkelti į praėjusią vasarą apšiltintą Sodros pastatą. Taip būtų kur kas patogiau gyventojams. Girdėjom, kad Sodros darbuotojai jau buvo iškelti iš kabinetų, kuriuos turėjo užimti VMI darbuotojai. Tačiau perkėlimas, kaip kalbama mieste, kažkodėl buvo sustabdytas prieš savivaldos rinkimus, nes į Sodros patalpas nusitaikė už sienos sėdinti Druskininkų valdžia“, - „Druskoniui“ pasakojo gyventojai, minėtų institucijų aptarnaujami klientai. 
„Kažkokia absurdo komedija. Savivaldybė nurodinėja valstybei, kaip ši turėtų valdyti turtą? Čia kaip toje patarlėje – kiaušinis moko vištą, kaip reikia gyventi? Svarbiausias klausimas - kam savivaldybei taip prireikė tų patalpų? Ar tie, kurie laimina valstybei priklausančių patalpų perskirstymus, bent įsivaizduoja, su kokiais milžiniškais klientų srautais susiduria gyventojus aptarnaujančios Sodra ir VMI? Kur reikėtų pasidėti žmonėms, jei šios tarnybos būtų perkraustytos į Registrų centrą? Kur ten būtų įrengtos klientų laukimo, posėdžių salės? Lauke, mašinų stovėjimo aikštelėje įrengtoje palapinėje? Ar gyventojų aptarnavimo kokybė, kad Sodra ir VMI turi būti šalia Užimtumo tarnybos, savivaldybės administracijos soc. paramos ir kitų skyrių, nėra pagrindinis prioritetas? Ar gyventojams bus patogu iš civilinės metrikacijos skyriaus bėgti į kitą vietą, kad galėtų sutvarkyti, pavyzdžiui, artimojo mirties reikalus ir pan.? Ar Vyriausybėje vėl pradėjo veikti zadanijų teisė?“ – klausimus kėlė į redakciją kreipęsi gyventojai, stebėdamiesi, kodėl staiga sustojo VMI darbuotojų perkėlimas į Sodros patalpas.

Susirūpino valstybės turto optimizavimu

   „Druskonis“ domėjosi, kieno iniciatyva ir kada prasidėjo valstybės institucijų Druskininkuose „perkilnojimo“ iniciatyva. 
Paaiškėjo, kad pernai birželį Vyriausybės kancleriui A.Stončaičiui buvo išsiųstas Druskininkų savivaldybės raštas, pasirašytas R.Malinausko. „Prašome organizuoti tarpžinybinį pasitarimą Vyriausybės kanceliarijoje, pakviečiant Druskininkų savivaldybės atstovus dėl valstybės turto Druskininkuose efektyvaus panaudojimo“, - skamba pirmasis šio rašto sakinys. R.Malinausko pasirašytame Druskininkų savivaldybės rašte Vyriausybei dėstoma, esą „šiuo metu pilnai neišnaudojamos Druskininkuose šalia savivaldybės administracijos tik per sieną esančios Sodros Druskininkų skyriaus Vilniaus al.16 (bendras plotas 998 kv.m), VMI Druskininkų poskyrio Vilniaus al.2 (bendras plotas apie 500 kv.m), Darbo biržos Druskininkų skyriaus Vilniaus al.30 (bendras plotas 906 kv.m), Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldaus Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialo, Vilniaus al.30 (bendras plotas 2015 kv.m), Susisiekimo ministerijai priklausančio Registrų centro M.K.Čiurlionio g. 60 (bendras plotas apie 300 kv.m), VMI Deklaracijų tvarkymo skyriaus Neravų g. 8 (bendras plotas 5116 kv.m) patalpos“. 
   Toliau R.Malinausko pasirašytame rašte aiškinama, kad Druskininkų savivaldybės administracija, kurioje „kartu su seniūnijomis dirba 115 žmonių“, esą neturi tiek patalpų, kad darbuotojai „galėtų dirbti patogiomis, higienos normas užtikrinančiomis sąlygomis“. 
   Po šio pasiguodimo Druskininkų savivaldybės, „susirūpinusios valstybės turto efektyviu valdymu“, raštas užbaigiamas tokiu sakiniu: „Manome, kad bendrame valstybinių žinybų bei Savivaldybės pasitarime pavyktų išspręsti efektyvesnius valstybei priklausančių patalpų panaudojimo būdus savivaldybės gyventojų ir Savivaldybės naudai“. 

Po pritarimo – netikėtas STOP

   Po šio Druskininkų valdžios rašto Turto bankas, gavęs Vyriausybės pavedimą, ėmėsi vertinti patalpų Druskininkuose faktinę situaciją, institucijų poreikius bei galimybę patalpas išnaudoti efektyviausiu būdu. 
   Kaip matyti iš pernai rugpjūčio 24 d. Turto banko surašytos ekspertinės nuomonės, Druskininkų savivaldybė pagal užimamą plotą toli gražu neskursta. Greičiau atvirkščiai. „Pažymėtina, kad šiuo metu Druskininkų savivaldybė nuosavybės teise valdo daugiau kaip 2,7 tūkst. kv.m administracinės paskirties patalpų, esančių Druskininkų miesto centre, o esamais duomenimis, savivaldybėje šiuo metu dirba 100 žmonių. Taigi vienam savivaldybės darbuotojui tenka daugiau negu 27 kv.m bendro patalpų ploto, - akcentuojama minėtame Turto banko rašte. - Savivaldybė prašo perleisti Sodros patikėjimo teise valdomas ir naudojamas patalpas (beveik 998 kv.m). Atkreipiame dėmesį, kad perleidus minėtas SODROS patalpas, būtų viršyti valstybės nekilnojamojo turto efektyvaus valdymo rodikliai (padidinus patalpų plotą, vienam darbuotojui tektų 37,2 kv.m bendro administracinės paskirties ploto, o tokio ploto maksimalus rodiklis, taikomas valstybės institucijoms, yra – 28 kv.m vienam darbuotojui“. Turto banko ekspertinėje nuomonėje buvo išdėstytos trys alternatyvos dėl efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto Druskininkuose valdymo. Pasiūlymas perkelti VMI į Sodros valdomą turtą, kuriame VMI kartu su Sodra užimtų visas patalpas, buvo nurodytas pirmojoje alternatyvoje.
   Praėjus dviem mėnesiams, 2018 m. spalio 19 d. rašte Vyriausybei Turto bankas pasiūlė inicijuoti būtent pirmosios alternatyvos įgyvendinimą, kurioje “Kauno VMI perkeliama į Alytaus Sodros valdomą turtą Vilniaus al. 16, Druskininkuose, ir kartu su Alytaus Sodra užima visas patalpas“.
Šiame rašte buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. „Kauno VMI kreiptis į Alytaus Sodrą dėl dalies patalpų, esančių Vilniaus al.16, Druskininkuose, suteikimo panaudos pagrindais, siekiant maksimaliai išnaudoti minėtų Alytaus Sodros patalpų plotą“. 
   Žiemos pradžioje Sodros darbuotojai kolegoms iš VMI atlaisvino dalį patalpų, jose darbus pradėjo VMI kompiuterių specialistai. Tačiau netrukus viskas kažkaip keistai sustojo. Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad vietinius Sodros bei VMI darbuotojus ketinama sukišti į Registrų centro pastatą M.K.Čiurlionio g.60, nes į Sodros patalpas mat „įsikabinusi“ Druskininkų valdžia. 

„O jie turėtų dusti kaip silkės statinėje?“

   Tai ką tuomet reiškia visos aukščiau minėtos Turto banko ekspertinės išvados, siūlymai ir nurodymai? 
   „Apie kokį patalpų trūkumą savivaldybė gali kalbėti, jeigu valdininkai užėmę ir geltonąjį savivaldybės administracijos pastatą, ir šalia esantį pilkąjį rūmą, kur vyksta savivaldybės tarybos posėdžiai? O kur dar patalpos Švietimo centre, Vieciūnų, Leipalingio seniūnijų pastatai? Palyginus su kitų valstybės institucijų patalpomis Druskininkuose, savivaldybės darbuotojams šiuo metu turbūt ir taip tenka didžiausias plotas vienam darbuotojui. Tegul pasiskaičiuoja, kokiuose plotuose dabar karaliauja savivaldybės tarnautojai. O trys tarnybos – Sodra, VMI ir Registrų centro žmonės turėtų dusti kaip silkės statinėje?“ - piktinosi dažnai šių institucijų duris varstantys gyventojai. „Druskonis“ domėjosi, dėl kokių priežasčių sustojo VMI darbuotojų perkėlimas į Sodros patalpas, ar tai įtakojo Druskininkų valdžios veiksmai, ir ką planuojama daryti toliau?
   „Iš tiesų yra svarstoma dėl valstybės nekilnojamojo turto Druskininkuose, kur patalpas valdo ir Sodra, optimalaus panaudojimo. Nors yra pateikti keli variantai, kaip valstybės turtas Druskininkuose galėtų būti panaudotas efektyviau, sprendimas nėra priimtas, o ir jį priims ne Sodra“, - nurodė Sodros komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
   “Druskininkų savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama jai perduoti Sodros patalpas Vilniaus al. 16, Druskininkuose. Kokiu tikslu norima perimti šias patalpas, ką į jas ketinama įkelti ar kitaip panaudoti?”, - “Druskonis” paklausė Druskininkų valdžios. 
„Informuojame, kad Druskininkų savivaldybė bendradarbiaudama su Valstybės institucijomis ieško optimalių būdų kaip efektyviai panaudoti valstybės ir savivaldybės turtą“, - štai toks buvo atsiųstas savivaldybės atsakymas į klausimą apie konkrečius šių patalpų panaudojimo planus.
   „Druskonis“ išsiaiškino, kad Druskininkų savivaldybė 2018 m. lapkričio 8 d. rašte Turto bankui nurodė štai tokią argumentaciją dėl Sodros pastato: savivaldybės administracijoje specialistai esą „dirba po tris ar net keturis viename kabinete“, o Druskininkuose „nėra jokios galimybės pastatyti naujų administracinių pastatų šalia esamų Vilniaus al.18“. Esą „dėl patalpų trūkumo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba šiuo metu įsikūrusi visiškai kitoje vietoje – Druskininkų švietimo centro pastate M. K. Čiurlionio g. 80. Čia taip pat įkeltos Vaikų teisių bei Pedagoginė Psichologinė tarnyba, kurios bendruomenės patogumui turėtų dirbti šalia Savivaldybės administracijos“.

Turto banko komentaras

   „Redakcijos žiniomis, VMI darbuotojams jau buvo atlaisvinta dalis Druskininkų Sodros patalpų, tačiau vasario pabaigoje dėl neaiškių priežasčių perkėlimas kažkodėl buvo sustabdytas. Sklinda kalbos, jog dėl šių Sodros patalpų vyksta žygiai, kad šios patalpos būtų atiduotos Druskininkų savivaldybei. Kokią šiandien dienai Turto bankas turi informaciją dėl VMI darbuotojų perkėlimo į Sodros patalpas Vilniaus al. 16 ir kada konkrečiai jie čia bus perkelti?“ - „Druskonis“ paklausė valstybės įmonės Turto banko.
   “2018 m. liepą Turto bankas, kaip valstybės nekilnojamojo turto centralizacijos vykdytojas, gavo Vyriausybės pavedimą parengti Druskininkuose esančio valstybės nekilnojamojo turto analizę ir šio turto konsolidacijos pasiūlymą. Atliktus analizę, buvo pasiūlytos keletas alternatyvų, kaip būtų galima optimizuoti valstybės nekilnojamąjį turtą Druskininkuose. Visų pasiūlymų esmė – taupiau naudoti patalpų plotą, perkeliant institucijas ir darbuotojus, o perteklinį turtą parduoti arba perduoti savivaldybei, taip mažinant valstybės išlaidas išlaikymui. Vadovaujantis analize, laikinai planuota perkelti VMI į Sodros patalpas (iš Vilniaus al. 2 į Vilniaus al. 16), tačiau pakitus Registrų centro poreikiams patalpoms (M.K. Čiurlionio g.60), atsirado galimybė perkelti tiek VMI, tiek Sodrą į Registrų centro patalpas. Jos yra naujausios ir reikalauja mažiausiai išlaikymo sąnaudų. 
   Perkėlimas planuojamas vasarą, kuomet Registrų centras perduos dalį pastato Turto bankui”, - praėjusią savaitę “Druskoniui” atsiųstame atsakyme dėstė Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas, pripažinęs, kad Turto bankas yra gavęs Druskininkų savivaldybės prašymą dėl Sodros pastato Vilniaus al.16 perdavimo savivaldybės reikmėms, tačiau šį raštą “nukreipė į Finansų ministeriją”.

„Sprendimas nėra priimtas“

   „Kokiais motyvais remiantis svarstoma Sodros patalpas perduoti Druskininkų savivaldybei, kurios vienam darbuotojui šiuo metu ir taip tenka daugiau kaip 27 kv.m bendro ploto, o perdavus patalpas, šis rodiklis viršytų 37,2 kv.m, kai maksimalus rodiklis, taikomas valstybės institucijoms, yra 28 kv.m vienam darbuotojui? Ką šiose patalpose pagal pateiktą prašymą Vyriausybei planuoja Druskininkų savivaldybė? - „Druskonis“ paklausė Finansų ministerijos. - Ar tokiu atveju nebūtų bloginamos sąlygos Druskininkų Sodros ir VMĮ darbuotojams, juos perkėlus į Registro centro pastatą M.K.Čiurlionio g.60? Ten įsikūrus trims įstaigoms (RC, VMI ir Sodrai), koks plotas vienam darbuotojui tektų naujame pastate? Ar nebūtų pažeisti normatyvai?“. 
   „Druskininkų savivaldybės iniciatyva pernai vyko keli pasitarimai dalyvaujant Vyriausybės, Finansų ministerijos, Turto banko ir kitų institucijų atstovams, kurių metu buvo vertinamos valstybės ir savivaldybės institucijų nekilnojamojo turto efektyvesnio valdymo optimizavimo alternatyvos Druskininkų mieste. Vienas iš nekilnojamojo turto optimizavimo siūlymų ir buvo valstybės institucijas – VMI, „Sodra“ ir Registrų centrą – koncentruoti viename pastate, kuris yra tinkamas šių institucijų veiklai, - atsakyme nurodė Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė. - Pagal galiojančius teisės aktus Vyriausybė gali priimti sprendimą perduoti valstybei nereikalingą nekilnojamąjį turtą savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu atitinkama savivaldybė pagrindžia tokio turto poreikį efektyvaus turto panaudojimo prasme. Sprendimai dėl atlaisvinto valstybės nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo Druskininkų mieste dar nėra priimti, norint juos įgyvendinti reikalingi ir Vyriausybės sprendimai. Tiek valstybės institucijų, tiek savivaldybės institucijų naudojamo nekilnojamojo turto optimizavimas bus įgyvendinamas siekiant mažesnių turto išlaikymo sąnaudų bei taupiau išnaudojant esamo nekilnojamojo turto plotus“. 
   „Turto bankas planuoja perkelti VMI į Sodros patalpas (iš Vilniaus al. 2 į Vilniaus al. 16), tačiau taip pat svarsto galimybę perkelti tiek VMI, tiek Sodrą į naujas Registrų centro patalpas. Toks sprendimas optimizuotų išlaikymo sąnaudas. Perkėlimas gali įvykti vasarą, Registrų centrui perdavus dalį pastato Turto bankui“, - šią savaitę aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovai, nurodę, kad „Vyriausybė nesvarstė klausimo dėl valstybės nekilnojamojo turto Vilniaus al. 16, Druskininkuose, perdavimo savivaldybei; toks projektas Vyriausybei nėra pateiktas“. 

“Druskonio” inf.

 

  „Stamita“ traukiasi iš Snow arenos, veiklą laikinai perima
  Vandens parkas
   Praėjusią savaitę vietos valdžia oficialiai patvirtino, kad su slidinėjimo trasomis atsisveikina alytiškio Andriaus Stasiukyno vadovaujama bendrovė „Stamita“. Prieš 10 metų, 2009-ųjų birželio 15-ąją, „Stamita“ su savivaldybe buvo sudariusi koncesijos sutartį 25-iems metams. Nuo balandžio 1d. Snow arenos veiklą laikinai perėmė savivaldybei priklausanti UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“. Savivaldybės administracija įpareigota ieškoti naujo slidinėjimo trasų operatoriaus.
   Iš šoko, jog R.Malinauskui ir jo patarėjui A.Kadziauskui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu, iki šiol neatsigavusius Druskininkus praėjusią savaitę supurtė dar viena žinia. Paaiškėjo, jog iš Snow arenos traukiasi jos operatorė, alytiškio A.Stasiukyno vadovaujama bendrovė „Stamita“. Kovo 28 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas „Dėl veiklos uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose vykdymo“ . 
   Vietos politikai nusprendė leisti savivaldybei priklausančiai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ nuo balandžio 1 d. laikinai vykdyti veiklą Snow arenoje, perimant teises ir pareigas pagal 2009 m. birželio 15 d. Koncesijos sutartį, kol bus įvykdytas viešas konkursas parenkant ūkio subjektą veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose. Oficialiai nurodoma, kad tai susiję, atsižvelgus į UAB „Stamita“ kovo 14 d. pasiūlymą. Koks operatyvumas: savivaldybės tarybos sprendimui gimti tereikėjo dviejų savaičių. 
   Kaip rašoma sprendimo projekte, UAB „Stamita“ 2019 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, siūlydama perimti teises ir pareigas pagal 2009 m. birželio 15 d. Koncesijos sutartį nuo šių metų balandžio 1 d. „Rašte paaiškinama, kad bendrovė nuo 2009 m. prisidėjusi prie uždarų kalnų slidinėjimo trasų Druskininkuose įrengimo apie 17 mln. eurų ir sėkmingai vykdžiusi veiklą iki šiol minėtus įsipareigojimus sumažino iki 5,3 mln. eurų. Tačiau pagrindinė bendrovės veikla – statyba, gamyba bei nekilnojamojo turto vystymas. Todėl gavusi didelį Kazachstano Respublikos užsakymą statybos darbams atlikti, nusprendė perleisti teises ir pareigas pagal Koncesijos sutartį. Bendrovė dėjo visas pastangas pati surasti ūkio subjektą, kuris galėtų tęsti Koncesijos sutartį. Deja, to padaryti nepavyko. Todėl kreiptasi į Savivaldybę“, - rašoma savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus parengtame sprendimo projekte. 
   Minėtu sprendimu slidinėjimo trasų veiklą laikinai perimanti UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ įpareigota „pasitelkti nepriklausomus ekspertus koncesininko veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose įvertinti 2019 m. kovo 31 d. duomenimis ir iki 2019 m. birželio 30 d. pateikti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui išsamią informaciją“. Savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienei duotas nurodymas nustatyti viešojo konkurso, parenkant ūkio subjektą veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose, sąlygas; pradėti ir ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d. įvykdyti minėtą viešą konkursą. 
Sprendime taip pat nurodyta, kad V.Jurgelevičienė įpareigojama „pateikti Druskininkų savivaldybės tarybai informaciją apie viešo konkurso, parenkant ūkio subjektą veiklai uždarosiose kalnų slidinėjimo trasose, rezultatus“.
   „Šiuo metu bendrovė yra gavusi didelį užsakymą statybos darbams, pati pradėjo ieškoti investitorių, kurie galėtų perimti teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį, neradusi kreipėsi į savivaldybę, parengėme sprendimo projektą, pagal kurį savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ perimtų laikinai teises ir pareigas“, - kovo 28 d. posėdyje, pristatydamas sprendimo projektą, aiškino savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Svirskas.
   „Gal būtų logiška į sprendimo projektą įrašyti, kad ta išsami informacija apie Snow arenos būklę turėtų būti pristatyta savivaldybės tarybai?“ – A.Svirsko paklausė opozicijos atstovas, konservatorius Antanas Balkė, turėdamas omeny, kad jie, savivaldybės tarybos nariai, praktiškai neturi jokios informacijos apie padėtį slidinėjimo trasose, išskyrus gandus ir buvusių darbuotojų neoficialius pasakojimus. 
   „Tas yra parašyta“, - atšovė A.Svirskas. „Jūs minėjot, kad (informacija pateikiama) administracijos direktoriui“, - atkirto A.Balkė. „Nu, aš, aš... Jūs gi turbūt ateidami į tarybą, skaitėt sprendimo projektą?“ - atskriejo A.Svirsko atsakymas. „Taip“. „Prašau nesiginčyti. Uždavė klausimą, atsakėt, ir baigiam diskusijas“, - A.Svirską nuo nepatogių A.Balkės klausimų išgelbėjo, jų kalbą nutraukdamas R.Malinauskas.
   „Ar čia jau toks super degantis reikalas? - stebėjosi opozicijos atstovas, dr.Juozas Šarkus. - Aš suprantu, kad „Stamita“ parašė pareiškimą tik kovo 14 d. Gal pirmiausiai reikia pasižiūrėti finansinę padėtį, pasižiūrėti turtą, surašyti aktus ir tik tada jau kalbėti apie tai, kad perima vandens parkas. Nes čia toks didelis objektas. Mes dėl eilinio stalo ar kėdės čia sprendimus priiminėjame taryboje, o čia juk yra didžiulis objektas“. Paskutines frazes J.Šarkus jau tarė duetu su R.Malinausku. „Ačiū, klausimą uždavėt, čia ne pasisakymas“, - J.Šarkaus kalbą bandė permušti R.Malinausko balsas.
   „Taryba leidžia vandens parkui laikinai perimti ir išsiaiškinti realią padėtį slidinėjimo arenoje. Nustačius realią padėtį, lygiagrečiai bus vykdomas konkursas, pagal tai, kokią informaciją mes gausime. Tą mes turim padaryt, laikinai perimti“, - sprendime dėstomais žodžiais J.Šarkui atsakė A.Svirskas.
   „Druskonis“ kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl informacijos, susijusios su slidinėjimo trasų veikla, trūkumo ir Koncesijos sutartyje numatytų savivaldybės įsipareigojimų:
   - Pagal koncesijos sutartį su UAB „Stamita“ kasmet iki birželio 1 d. bendrovė turėjo pateikti savivaldybei savo audituotos finansinės atskaitomybės dokumentus bei metinę veiklos ataskaitą už praėjusius finansinius-kalendorinius metus. Kodėl savivaldybė nepateikė ir iki šiol nutylėdavo nuo visuomenės informaciją apie tikrąją Snow arenos finansinę situaciją? Kodėl ši informacija apie praėjusių ir šių metų bendrovės finansinę būklę nebuvo pateikta savivaldybės tarybos nariams kovo 28 d. posėdyje? Prašome nurodyti, kokie yra 2012-2018 m. bendrovės vykdytos veiklos Snow arenoje veiklos finansiniai rezultatai, išdėstant konkrečiai metais.
   - Pagal koncesijos sutartį savivaldybės administracijos direktorius (Suteikiančioji organizacija) įsipareigojusi mokėti Koncesijos mokestį. Prašome nurodyti, kokias biudžeto lėšas savivaldybės administracija yra pervedusi bendrovei „Stamita“ kaip koncesijos mokestį?
   - Pagal priimtą 2009-12-30 d. sprendimą Savivaldybė buvo įsipareigojusi kompensuoti bendrovės patirtus faktinius nuostolius vykdant Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų ūkinę veiklą 2012 - 2034 metais. Pagal sutartį bendrovei kompensuojamų nuostolių suma per visą šį laikotarpį gali būti ne didesnė, negu penki milijonai litų (1,448 mln. eur). Ar buvo ir kiek lėšų nuostoliams kompensuoti iš savivaldybės biudžeto bendrovei „Stamita“ buvo pervesta nuo 2013 m. iki šios dienos? 
   „Informuojame, kad Druskininkų savivaldybė nėra iš savivaldybės biudžeto mokėjusi koncesininkui nei koncesijos mokesčio, nei kitokių mokėjimų susijusių su koncesininko veikla. Koncesijos sutartimi šalys susitarė, kad koncesininkui galimi mokėjimai tik tuo atveju, jeigu jis patyrė nuostolių ir tai įrodė finansiniais dokumentais. Kadangi koncesininkas per visą savo veiklą nesikreipė dėl mokėjimų iš savivaldybės, todėl įmonės veiklos atskaitomybė nebuvo reikalinga, o atsižvelgiant į tai, kad koncesininkas yra privatus juridinis asmuo, savivaldybė neturi tvirtinti jo finansinės atskaitomybės. Koncesijos sutartimi šalys susitarė, kad sutarties nuostatos ar informacija, kurios paviešinimas gali būti panaudotas kaip priemonė konkurencijai ar kitaip leistų atskleisti informaciją apie įmonę – laikoma konfidencialia“, - atsakė savivaldybės administracija.
   „Druskonis“ šią savaitę el.paštu nusiuntė klausimus UAB „Stamita“ direktoriui Andriui Stasiukynui: „Kovo 28 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas leisti savivaldybei priklausančiai UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. laikinai vykdyti Snow arenos veiklą. Kodėl nusprendėte nutraukti veiklą Snow arenoje? Kaip įvertintumėte šį slidinėjimo projektą Druskininkuose iš verslo perspektyvos: jis atnešė jums daugiau naudos ar nuostolių? Nesigailite, ėmęsi šio projekto? Kokį finansinį rezultatą per metus bendrovė turėdavo iš slidinėjimo trasų veiklos?“. Atsakymo iš A.Stasiukyno taip ir nesulaukėme.
   Kokį, pasak savivaldybės, „didelį Kazachstano Respublikos užsakymą statybos darbams atlikti“ ketina atlikti Snow areną paliekanti „Stamita“, savivaldybės tarybos posėdyje, gaila, nebuvo pasakyta. Beje, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Spilta“ ginčą su jai bankroto bylą paprašiusia iškelti mokesčių inspekcija, 2019 m. sausio 17 d. priėmė viešai skelbiamą nutartį, kuriame minima ir UAB „Stamita“: „Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Stamita“ paskutinį kartą yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 m., iš kurių matyti, jog 2015 m. įmonė patyrė 317 730 Eur nuostolių, 2014 m. – 205 948 Eur nuostolių“. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Druskininkiečių mėnuo 
Kovas 
Susituokė 6 poros.
Vyriausiajam susituokusiam – 50 metų, vyriausiajai ištekėjusiai – 47 m; jauniausiam jaunikiui – 27 m., jauniausiai nuotakai – 25 m. Pirmąsyk susituokė 4 vyrai ir 3 moterys, antrąsyk - po 2 vyrus ir moteris. 

Išsituokė 6 poros. Vyriausiam išsiskyrusiam – 73 metai, vyriausiai išsituokusiai – 68 m; jauniausiam – 27 m., jauniausiai moteriai – 24 m. 3 šeimos turėjo po 1 nepilnametį vaiką, kitos 3 poros vaikų neturėjo. Ilgiausiai santuoka truko 29 metus, o trumpiausiai – 1-erius metus.

Gimė 7 berniukai ir 10 mergaičių. Vyriausias tėvas - 37 metų, vyriausia mama – 39 m. Jauniausiam tėvui – 24 m., jauniausiai motinai – 25 m. Berniukams suteikti Kajaus, Jorio, Mykolo, Eivino, Ąžuolo, Arono bei Viktor vardai. Mergaičių vardai – 3 Evos, Mėja, Viltė, Milita, Dija, Andrėja, Tėja ir Matėja.

Mirė 28 druskininkiečiai: 15 vyrų ir 13 moterų. Vyriausiajai velionei buvo 95 m., vyriausiajam mirusiam - 91 m., jauniausiam vyrui - 49 m., jauniausiai moteriai - 53 m. Mirusieji 8 vyrai ir 10 moterų gyveno Druskininkų mieste, 1 vyras ir 2 moterys – Viečiūnų seniūnijoje, 4 vyrai ir 1 moteris – Leipalingio seniūnijoje, kitose savivaldybėse - 2 vyrai.

Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenis


  Vilkės golfo klubo sezono atidarymo turnyras 

                                                             Vilkės golfo klubo nuotr.

   Šalia Druskininkų Kamorūnų kaime įsikūrusiame Vilkės golfo aikštyne kovo 31-ąją įvyko „Vilkės golfo klubo sezono atidarymo turnyras 2019", kuris yra ir neoficialus Lietuvos golfo sezono atidarymas. Dėl išskirtinio Dzūkijos dirvožemio pirmasis metų turnyras įvyksta būtent Vilkės golfo klube. Šiemet turnyre sudalyvavo rekordinis žaidėjų skaičius - 106. Žaidėjai atvyko ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio - Lenkijos ir Baltarusijos.
Turnyro metu žaidėjai varžėsi šešiose kategorijose. Svarbiausiose “Gross” kategorijose netikėtumų nebuvo: tarp moterų 1-ąją vietą užėmė Gilė Bitė Starkutė, o tarp vyrų - Mindaugas Vaičius. Šie žaidėjai 2018 m. Lietuvos golfo čempionate, vykusiame Vilkės golfo klube, taip pat buvo pripažinti nugalėtojais.
HCP 13 vyrų kategorijoje 1-ąją vietą užėmė Gediminas Mackelis, 2-ąją - Jonas Tamulis, 3-ąją - Pavel Borisov; HCP 13,1-24 vyrų kategorijoje prizininkais tapo Vilkės golfo klubo nariai Voldemaras Marčiauskas (1 vieta), Gediminas Jurevičius (2 v.), Vytautas Mikalonis (3 v.). 
   HCP 24 moterų grupėje nugalėtoja tapo Vilkės golfo klubo narė Ilona Katkevičienė, 2 v. - Indrė Juozaitytė, 3 v. - Audronė Butkevičienė. HCP 24,1 - 36 vyrų ir moterų kategorijoje 1-ąją vietą pelnė Povilas Markauskas (Vilkės golfo klubas); 2-ąją - Laimutė Tingtum, 3-ąją -Ligita Šenauskienė. Daugiau informacijos svetainėje: dzukijosgolfas.lt ir feisbuke.

 

 Trys iš R.Malinausko sąrašo atsisakė tarybos nario mandato 
   Balandžio 4 d. Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama sprendimą „ Dėl išrinktų savivaldybių tarybų narių mandatų netekimo ir mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“, patenkino trijų į Druskininkų savivaldybės tarybą išrinktų narių prašymus atsisakyti mandato. Visi jie – iš visuomeninio rinkimų komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“. 
   Prašymus atsisakyti tarybos nario mandato rinkimų prievaizdams pateikė savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Vilma Jurgelevičienė ir jos pavaduotoja Violeta Grigorienė. Jų užimamos pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Trečiasis, atsisakęs eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, - tautodailininkas Antanas Česnulis. Pastarasis buvo pastarųjų dviejų kadencijų savivaldybės tarybos narys. 
    Atsisakiusiuosius mandato pakeis ir vietoj jų savivaldybės tarybos nario pareigas užims už rinkimų pergalės borto likę kandidatai – Algimantas Šiaučiulis, Arūnas Večkys ir Valė Šmitienė. 
Naujai išrinkti savivaldybių nariai netenka savivaldybių tarybų mandato pagal jų rašytinius pareiškimus atsisakyti mandato. Atsilaisvinusias savivaldybių tarybos narių vietas gauna porinkiminių kandidatų sąraše eilėje įrašyti asmenys.
   Priežasčių pasitraukti gali būti įvairiausių, tačiau, kaip rodo VRK pateikta statistika, daugiau kaip 50 proc. kandidatų atsistatydina dėl nesuderinamų pareigų. Nemažas skaičius asmenų atsisako mandato dėl asmeninių priežasčių.

„Druskonio“ inf. 


  Mūsų miškuose iškilo 3 nauji dirbtiniai lizdai juodiesiems
  gandrams

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Audrius Norkūnas


Lizdo tvirtinimas


Juodasis gandras


Juodojo gandro lizdas, įrengtas su samanomis


Ornitologas aukštalipys Darius Musteikis

   VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio trijose girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Dirbtinių lizdų kėlimas, anot gamtininkų, padeda išsaugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį, įtrauktą į Lietuvos raudonąją knygą. Juodųjų gandrų Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 700 perinčių porų. 
  
Audrius Norkūnas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas, kurio ir darbas, ir hobis yra susijęs su paukščiais, žino vietas Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose, kuriose peri reti paukščiai – juodieji gandrai, lututės ar žalvarniai. 
   „Pernai Veisiejų regioninio padalinio teritorijos prižiūrimuose miškuose perėjo viena juodųjų gandrų pora, privačiuose miškuose – 2 poros. Kiek šiemet įsikurs porų, sužinosime neužilgo, paukščiai jau grįžta ir dairosi namų. Tikimės, kad ir nauji žmonių rankomis suręsti lizdai juodiesiems gandrams bus patrauklūs ir pavyks pagausinti šių paukščių populiaciją mūsų miškuose“, – pasakoja A.Norkūnas.
   Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji jų giminaičiai, laikosi atokiai nuo žmonių, mėgsta mišrius miškus, drėgnas ir pelkėtas vietas. Lizdams dažniausiai renkasi senus ąžuolus ar kitus aukštus medžius. Lizdus juodieji gandrai susisuka iš smulkių šakelių arba apsigyvena kitų stambių paukščių lizduose. Tačiau natūralūs lizdai neilgaamžiai – ilgainiui suyra, juos išplauna lietus arba nukrenta žemėn kartu su nulūžusia medžio šaka. A.Norkūnas sako, kad vietovėje, kurioje buvo senas lizdas, verta įkelti naują dirbtinį, nes juodieji gandrai mėgsta grįžti į senas vietas.
   „Latežerio girininkijoje senas juodojo gandro lizdas buvo ąžuole. Tačiau šis ąžuolas prastos būklės, tikėtina ilgai neatlaikys, todėl priėmėme sprendimą naują dirbtinį lizdą kelti tvirtoje eglėje šalia senojo ąžuolo“, – pasakoja ornitologas-aukštalipys Darius Musteikis, kuris ir pagamino, ir su komanda kėlė dirbtinius lizdus girininkijose.
   Pasak D.Musteikio, panaši situacija Kabelių bei Kapčiamiesčio girininkijose – naujus lizdus teko kelti ne į senųjų vietas, o į šalia augančius tvirtus medžius. „Kabelių girininkijoje pernai senas ąžuolas išvirto su visu lizdu. Kapčiamiesčio girininkijoje lizdas nukrito lūžus pušies šakai 2017 metų vasaros pabaigoje. Laimei, abiem atvejais jaunikliai jau buvo palikę lizdą“, – sako daugiau nei 30-ies metų ornitologo patirtį sukaupęs D.Musteikis.
   Dirbtiniam lizdui pirmiausiai pagaminama platforma: iš medinių 5-7,5 cm storio tašų sukalamas rėmas ir tarp jo kraštinių ištempiamas dviejų sluoksnių metalinis tinklas, kad neišbyrėtų lizdo pagrindas. Visa lizdo konstrukcija surenkama medyje, 12-15 metrų aukštyje, ir dideliais varžtais pritvirtinama prie kamieno. Tada jau ant platformos sluoksniuojamos lizdo „statybinės“ medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai:į lizdą dedama supuvusi mediena, dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, galiausiai lizdas padengiamas samanų sluoksniu.
   „Lizdo konstrukcija yra patvari, toks lizdas turėtų išlaikyti bent dešimt metų. Be to, retųjų paukščių lizdai nuolat stebimi ir tikrinami, reikalui esant pataisomi“, – teigia D.Musteikis. 
Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninis padalinys jau keletą metų vykdo juodųjų gandrų ir erelių žuvininkų apsaugos projektą, kartu su Lietuvos ornitologų draugija – žalvarnių ir lutučių apsaugos projektus. Iš viso Veisiejų regioninio padalinio teritorijoje yra iškelta 7 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, 3 lizdai – ereliams žuvininkams, apie 250 specialių inkilų žalvarniams, apie 85 vienetų inkilų lututėms.
   „Keldami dirbtinius lizdus ar inkilus retoms paukščių rūšims, sukuriame saugesnes sąlygas paukščiams perėti ir taip gausinti jų populiaciją. Natūraliai suirus lizdui arba išvirtus medžiui, atstatome lizdavietes tokiu būdu tarsi „pririšdami“ paukščius prie gimtų vietų“, – apie gamtos išsaugojimo svarbą sako Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistas A.Norkūnas. 
   Dirbtinis lizdas įgauna saugojamo lizdo statusą nuo tada, kai jame saugomos paukščių rūšys pradeda perėti. A.Norkūno teigimu, dirbtiniai lizdai ir inkilai keliami tokiose miško vietovėse, kuriose paukščiai galėtų gyventi kuo mažiau trikdomi, kur nevykdoma ūkinė veikla – saugomose teritorijose, kertinėse miško buveinėse. Specialistas primena, kad tais atvejais, kai juodieji gandrai, ereliai žuvininkai susisuka lizdus miške, aplink juos 200 metrų spinduliu negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai.
  Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.

 

  Iš pasaulio veteranų čempionato sugrįžo su medaliu

P. Kavaliauskas ant pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionato prizininkų pakylos drauge su nugalėtoju vokiečiu ir sidabro medalininku suomiu 

   Lietuvos komanda iš Pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionato uždarose patalpose, vykusio kovo 24-30 dienomisTorunėje, sugrįžo su 14-os medalių kraičiu. Vienas iš medalininkų – gerai žinomas 72 metų druskininkietis Petras Kavaliauskas, pelnęs bronzos medalį pusės maratono bėgimo savo amžiaus daugiau nei 70 metų grupėje. 21,1 km pusmaratonio trasą kovo 30 d. mūsiškis bėgikas įveikė per 1 val. 35 min. 49 sek., pasiekdamas tiek savo asmeninį, tiek Lietuvos rekordus. Trimis dienomis anksčiau, t.y. kovo 27 d., Petras asmeninį ir šalies rekordus savo amžiaus grupėje pagerino ir 10 km bėgimo trasoje, kur tik 9 sek. pritrūko iki medalio. Nors jis savo startus Pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionate pradėjo sirguliuodamas, tai nesutrukdė 10 km trasą prabėgti per 43 min. 18 sek. ir užimti aukštą 4-ąją vietą. 
   „Pasiekti rezultatai viršijo lūkesčius,”- pakomentavo P.Kavaliauskas savo dalyvavimą lengvosios atletikos uždarų patalpų pasaulio čempionate, kuriame varžėsi 82-iejų valstybių komandos. Pasak druskininkiečio, tokie čempionatai lengvaatlečiams veteranams prilygsta olimpiadai. Petras, pastaruoju metu gyvenantis tarp Lietuvos ir Olandijos, šiam čempionatui atkakliai ruošėsi, per savaitę nubėgdamas apie 70 km, dalyvaudamas trijuose svarbiuose bėgimuose, kur savo amžiaus grupėje užėmė 1-ąsias vietas: sausio mėnesį pusmaratonyje Egmonde, o vasarį 16,1 km bėgime Apeldorne Olandijoje bei kovo 11 d. 10 km bėgime, skirtame Nepriklausomybės atkūrimui, Prienuose. Po visų pasaulio čempionato batalijų bronzinis prizininkas ketina šiek tiek atsikvėpti nuo varžybų iki gegužės 5 d., kai stos pamėgto Balstogės pusmaratonio startan. 
  Aštuntajame pasaulio veteranų lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate Torunėje dalyvavo ir 69 metų leipalingietis Antanas Ruginis, kuris savo amžiaus grupėje 200 m atrankos bėgime finišavo 4-as (30.91), o čempionate užėmė 27 vietą; 60 m nubėgo per 9.09 sek. (25 vieta). 
   Pasaulio veteranų lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatai kasmet vyksta vis kitoje pasaulio šalyje – kitas planuojamas 2020 m. rugsėjį Kanadoje. Juose dalyvauja veteranai nuo 35 metų amžiaus. Vyriausias lengvaatletis, rungtyniavęs Torunėje, buvo 96 metų. 

„Druskonio“ inf. 

Petrai, tu – šaunuolis 
Nuo manęs tau – lietuviškas meduolis. 
Nors ąžuolo vainiko ir negausi, 
Bet „dzūkiškos“ su gilėm paragausi. 
Pirtis su vanta ąžuoline tavęs lauks, 
Draugai ir broliai tau „valio“ šauks. 
Ir nesikrims, kad 9-ių sekundžių ir pritrūko, 
Bet tu nepavedei nė vieno dzūko. 
Tad dzūkai ir lietuviai tau dėkos, 
Lietuvos himną tau atsistoję sugiedos.

Su Pasaulio veteranų lengvosios atletikos čempionato medaliu sveikina brolis Morkus (nuotr. dešinėje)


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

Įstaiga išsinuomotų biuro patalpas ilgam terminui.
Pageidavimai: apie 12–15 kv. m,
1 aukštas, geras privažiavimas ir
prieinamumas, arčiau miesto centro.
Tel. (8-656) 12176.


IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.