Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Dėl mokyklų dalyvavimo priešrinkiminėje R.Malinausko
  „gelbėjimo operacijoje“ – griežta Seimo narės reakcija,
  tyrimą atlieka rinkimų prievaizdai
   „Druskonis“ jau rašė, kad R.Malinauskui pareiškus įtarimus prekyba poveikiu ir papirkimu, jo bičiuliai ir politiniai bendražygiai šoko rinkti parašus, kad Seime būtų sudaryta speciali komisija „Druskininkų puolimo klausimams“ išsiaiškinti. Visuomenę itin šokiravo faktas, kad į R.Malinausko „gelbėjimo operaciją“ buvo įtrauktos net mokyklos. Žinutė, kuria raginta pasirašyti minėtą peticiją, buvo platinama per TAMO elektroninį dienyną Druskininkų „Saulės“ pagrindinėje mokykloje ir Ryto gimnazijoje. Ši informacija sulaukė griežtos reakcijos Seime: parlamentarė, LVŽS frakcijos narė Aušra Papirtienė kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, prašydama reaguoti į viešojoje erdvėje atsiradusią informaciją, kad Druskininkų „Saulės“ pagrindinėje mokykloje TAMO dienyne, kuris skirtas su švietimo įstaigos veikla ir ugdymu susijusiai informacijai skleisti, talpinamas galimai politinės agitacijos pobūdžio kreipimasis, o tokia informacija galimai siekiama žeminti Lietuvos teisėsaugą, jos pareigūnus ir skatinti mokyklos bendruomenę nepasitikėti teisėsaugos institucijomis. Švietimo ministerija Seimo narės kreipimąsi taip pat perdavė Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri šiuo metu atlieka tyrimą.

Kreipėsi Seimo narė

   Po to, kai R.Malinauskui pareiškus įtarimus prekyba poveikiu ir papirkimu, jo bičiuliai ir politiniai bendražygiai šoko rinkti parašus, kad Seime būtų sudaryta speciali komisija „Druskininkų puolimo klausimams“ išsiaiškinti, R.Malinausko „gelbėjimo operacija“ sulaukė griežtų vertinimų. Peticiją Seimui ruošiantiems išsiųsti R.Malinausko gerbėjams mero kritikai iškart atkirto, jog įžūlu dangstytis druskininkiečių vardu, o R.Malinauskas „su teisėsaugos prispausta korupcine įtarimų uodega turi tvarkytis pats ir už savo pinigus“. „Visiškai nepriimtina, kad į R.Malinausko „gelbėjimo operaciją“ įtrauktos net mokyklos“, - piktinosi savivaldybės tarybos narys Konstantinas Rečkovas, kreipęsis į „Saulės“ pagrindinę mokyklą ir „Ryto“ gimnaziją, prašydamas atsakyti, kieno iniciatyva per TAMO elektroninį dienyną prieš savivaldos rinkimus buvo pradėta platinti žinutė, kuria raginta pasirašyti minėtą peticiją.
   Socialiniuose tinkluose pasklidus informacijai apie Druskininkų mokyklas, įtrauktas į šią „gelbėjimo operaciją“, viena pirmųjų sureagavo Seimo narė, LVŽS atstovė Aušra Papirtienė. „Prašau skubiai reaguoti į viešoje erdvėje atsiradusią informaciją, kad Druskininkų „Saulės“ pagrindinėje mokykloje TAMO dienyne, kuris skirtas su švietimo įstaigos veikla ir ugdymu susijusiai informacijai skleisti, talpinamas galimai politinės agitacijos pobūdžio kreipimasis, kurio tikslas - išreikšti palaikymą Druskininkų merui, siūlant pasirašyti po kreipimusi į LR Seimą dėl specialiosios tyrimų komisijos, kuri „ištirtų ir pateiktų išvadas dėl eilę metų skleidžiamų kaltinimų ir įtarimų savivaldybei ir merui“, sudarymo. Tokia informacija galimai siekiama žeminti Lietuvos teisėsaugą, jos pareigūnus ir skatinti mokyklos bendruomenę teisėsaugos institucijomis nepasitikėti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo rinkimų laikotarpiu tokie veiksmai gali būti prilygintini paslėptai politinei rinkimų reklamai. Prašome imtis veiksmų šiai situacijai išsiaiškinti“, - dar vasario 28 d. į švietimo, mokslo ir sporto ministrą A.Monkevičių kreipėsi parlamentarė A.Papirtienė. 

Perdavė tirti rinkimų prievaizdams

   Švietimo ministerijai prireikė daugiau kaip dviejų savaičių atsakyti į Seimo narės raštą. A.Monkevičiaus pasirašytame atsakyme dėstoma, kad „siekiant išsiaiškinti situaciją, kalbėtasi su Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktore Ramute Siliūniene, Druskininkų savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja Diana Brown“. Ministerijos atsakyme pateikiamos R.Siliūnienės paaiškinimo citatos, kaip ji „per įstaigos TAMO dienyną pateikė mokyklos bendruomenės nariams informaciją apie Druskininkų bendruomenės asociacijos „Druskininkų klubas“ vykdomą pilietinę iniciatyvą – siūlymą visiems Druskininkų bendruomenės nariams pareikšti savo nuomonę dėl LR Seimo Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo galimam neteisėtam poveikiui teisėsaugai Druskininkų rezonansinėse bylose tirti“. Švietimo, mokslo ir sporto ministro atsakyme cituojama ir Druskininkų valdžios pozicija, jog „mokyklos direktorės el.dienyne pateikta informacija apie vykstančią pilietiškumo akciją atitinka mokyklos tikslus“.
   „Ministerija mano, kad informacija, talpinama į el.dienyno sistemą, turi būti atidžiai patikrinama ir įvertinama, kad nesukeltų mokyklos bendruomenės nariams abejonių dėl jos dviprasmiškumo“, - tokia nuostata baigiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro atsakymas. 
Medžiagą dėl Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos išnagrinėjusi ministerija parlamentarės raštą nurodė persiuntusi Vyriausiajai rinkimų komisijai, sprendžiančiai ginčus dėl rinkimų agitacijos. 
   „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymas nuvylė. Tačiau svarbu, kad buvo atkreiptas dėmesys į galimai netinkamą mokyklos vadovybės elgesį. Mano žiniomis, po mano kreipimosi ŠMM atstovai susisiekė su mokyklos direktore, ir tas konkretus TAMO įrašas buvo išimtas“, - šią savaitę „Druskoniui“ komentavo Seimo narė A.Papirtienė.

Kvietimas pasirašyti – savivaldybės puslapyje

   Kaip žinia, Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui vasario 21 d. teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu ir papirkimu. STT vadovas Žydrūnas Bartkus teigė, jog yra duomenų, kad buvo mokėti kyšiai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje. Abiejų įtariamųjų namuose buvo atliktos kratos.   R.Malinauskas savo ruožtu apkaltino kelis politikus ir prokurorus organizuojant susidorojimą ir pareiškė, kad prezidentės D.Grybauskaitės patarėja esą spaudė teisėjus. Prezidentūra tai pavadino melu. „Druskininkų meras ir jo patarėjas įtariami prekyba poveikiu ir papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje“, – rašoma STT pranešime spaudai. R. Malinauskui skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
   Po šių įvykių R.Malinausko gerbėjai griebėsi gelbėjimo operacijos „Druskininkai pavojuje“: nuspręsta rinkti parašus ir kreiptis į Seimą, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija „Druskininkų puolimo klausimams“ išsiaiškinti.
   Oficialiai nurodoma peticijos iniciatorė – R.Malinausko bičiulius bei politinius bendražygius vienijanti asociacija Druskininkų klubas, kurio valdybos nariu 2012-2017 m. buvo ir pats R.Malinauskas.  Peticijos autoriai dėsto besipiktinantys “išpuoliais prieš Druskininkų savivaldybę, viešojoje erdvėje nuolat skleidžiama informacija, kuria siekiama menkinti Druskininkų ir mero vardą“. 
Gelbėjimo planas netrukus buvo patalpintas oficialiame savivaldybės tinklapyje, nurodant, kad peticiją pasirašyti galima ne tik internete, bet ir „seniūnijose, bendruomenių namuose, miesto įstaigose ir organizacijose“. 
   „Druskonis“ uždavė klausimus R.Malinauskui: „Kodėl, bandydamas gintis jus asmeniškai liečiančiose bylose, dangstotės Druskininkų gyventojų ir savivaldybės vardu? Kodėl, bandydamas paveikti teisėsaugos tyrimus, susijusius konkrečiai su jūsų asmeniu, naudojatės tarnybine padėtimi ir viešaisiais resursais?“. Atsakymo redakcija taip ir nesulaukė.

Opozicijos narys kreipėsi į mokyklų vadovus

   „Parašai po peticija buvo renkami pasitelkiant ne itin sąžiningus būdus. Naudojamas administracinis resursas - parašai renkami savivaldybės įmonėse, įstaigose, seniūnijose, galimai darant spaudimą darbuotojams, - komentavo savivaldybės tarybos narys K. Rečkovas. - Vienas ryškiausių pavyzdžių: jos platinimas per “Saulės” mokyklos elektroninį dienyną mokytojams ir mokinių tėvams. Šios mokyklos direktorės pavaduotojas Algis Bolys – ištikimas R.Malinausko komandos narys. Taip pat gavome informaciją apie R.Malinausko bendražygio, mokytojo Juozo Dailydės paskelbtą parašų rinkimo „akciją“ „Ryto“ gimnazijoje“. 
Kovo pradžioje opozicijos narys K.Rečkovas kreipėsi į „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorę Ramutę Siliūnienę ir „Ryto“ gimnazijos direktorę Egidiją Vilkienę, pateikdamas klausimus dėl el. dienyne platintos žinutės. 

„Pasirašyti galima lapuose pas mokyklos budėtoją“

  
„Druskonio“ redakcijai skaitytojų persiųstose nuotraukose matyti, kokio turinio laiškas buvo išplatintas „Saulės“ pagrindinės mokyklos TAMO el. dienyne. 
   Siuntimo data: 2019-02-26. Siuntėjas: Sisteminis naudotojas Ramutė Siliūnienė. Kreipimesi į „mielus bendradarbius, mokytojus, tėvelius“, nurodoma, jog „Šiuo metu, prieš artėjančius rinkimus, viešojoje erdvėje paskleista informacija menkina ir Druskininkų, ir mero, kuris žmonių pripažinimą užsitarnavo atliktais darbais, vardą, žemina ir mus visus. Mes, Druskininkų savivaldybės gyventojai, turime žinoti tiesą. Jeigu tam pritariate, galite patvirtinti tai savo parašu Druskininkų gyventojų kreipimesi į Seimą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, kuri ištirtų ir pateiktų išvadas dėl eilę metų skleidžiamų kaltinimų ir įtarimų savivaldybei ir merui. Pasirašyti galima lapuose pas mokyklos budėtoją. Kreipimosi tekstas susipažinimui pridedamas prie laiško“. 
   „Informacinio pranešimo tekste nebuvo nei kvietimo, nei raginimo pasirašyti, nei nurodymo atlikti kokius nors kitus privalomus veiksmus“, - aiškino R.Siliūnienė, atsakydama į klausimą, ar elektroninio dienyno naudojimas politiniams tikslams atitinka dienyno paskirtį ir taisykles. Pasak jos, „tokio pobūdžio mokyklos bendruomenės narių informavimas apie pilietines iniciatyvas atitinka mokyklos tikslus, ir tai yra aiškiai reglamentuota mokyklos veiklos nuostatuose - „skatinti pilietinės visuomenės plėtrą, vykdyti visuomenės informavimą ir švietimą apie visuomenės įvykius ir politinius procesus, konstitucinių vertybių propagavimą ir žinių apie žmogaus teises sklaidą“.
„Pabrėžiu, kad elektroniniame dienyne TAMO pateikta informacija apie vykstančią pilietinę akciją nėra politinė agitacija, nes pranešimu bendruomenės nariai buvo informuoti apie visuomeninę iniciatyvą“, - aiškino „Saulės“ pagrindinės mokyklos vadovė. 
„Ryto“ gimnazijos TAMO el.dienyne vasario 28 d. buvo išplatinta štai tokia sisteminio naudotojo Juozo Dailydės informacija: “Laba diena, kreipimąsi į Seimą galima pasirašyti pas mane 315 kabinete (kas dar nepasirašė). J.Dailydė“. „Ryto“ gimnazijos mokytojas J.Dailydė yra R.Malinausko vadovaujamo judėjimo narys. 
„Elektroniniame dienyne žinutė apie galimybę pasirašyti kreipimąsi į Seimą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo buvo išsiųsta mokytojams vasario 28 d. (siuntėjas istorijos mokytojas metodininkas Juozas Dailydė). Informacija apie Asociacijos Druskininkų klubas iniciatyvą buvo skelbiama viešojoje erdvėje. Dalis mokytojų, paremdami šią iniciatyvą, pasidalijo informacija su kolegomis, raginimo privalomai pasirašyti nebuvo. Gimnazijoje naudojama informacinė sistema TAMO – ne tik elektroninis dienynas, bet ir mokyklos bendruomenės narių komunikavimo priemonė, - panašiai atsakinėjo ir Ryto gimnazijos direktorė E.Vilkienė, dėstydama, kad „bendruomenės narių informavimas apie pilietines iniciatyvas atitinka vieną iš mokyklos tikslų, išdėstytų gimnazijos nuostatuose“.

O kaip būtų su opozicijos peticija?

   „Kokios ministerija laikosi pozicijos dėl bandymų švietimo įstaigas paversti propagandos židiniais?“, - „Druskonis“ paklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. „Už dienynų tvarkymą atsakingi mokyklų vadovai. Ministerija mano, kad informacija, skelbiama elektroniuose dienynuose, turi būti atidžiai patikrinama ir įvertinama, kad nesukeltų mokyklos bendruomenės nariams abejonių dėl jos dviprasmiškumo ir neturėtų politinės agitacijos požymių. Dienynai skirti skelbti su ugdymu, mokinių pasiekimais, mokyklos bendruomenės veikla susijusią informaciją“, - Druskininkų mokyklų „iniciatyvą“ įvertino ministerija. 
Netrukus žodį turės tarti Vyriausioji rinkimų komisija, vertinsianti, ką R.Malinausko „gelbėjimo operacija“ turi bendro su mokyklos tikslais “vykdyti pilietinės visuomenės plėtrą“.
   Druskininkiečiai juokiasi, įdomu, kokio atsakymo iš „Saulės“ pagrindinės mokyklos ar „Ryto“ gimnazijos būtų sulaukę kurorto valdžiai oponuojantys savivaldybės tarybos nariai, platinę pareiškimą dėl Druskininkuose įsigalėjusio autoritarizmo? Atspėkite iš vieno karto, ar opozicijos narių pilietinė iniciatyva per el. dienyną būtų ištransliuota taip pat entuziastingai kaip ši? 

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkų valdžia „Nemuno“ salę griovusiai „Skirnuvai“
  privalės sumokėti 100 tūkst. eurų
   Štai jums ir pavyzdys, kuo baigiasi ambicijos statyti „analogų neturinčius“ objektus, neturint garantuoto finansavimo. Druskininkų valdžiai užsimojus statyti didžiulį kultūros centrą, buvusi garsi statybos bendrovė „Skirnuva“ prieš dešimtmetį pradėjo griauti „Nemuno“ kultūros salę. Tačiau darbai netrukus sustojo. Projektas buvo sustabdytas dėl finansavimo problemų, o kaltė suversta žlugusiam „Snorui“. Tačiau skolos už pradėtas realizuoti valdžios ambicijas niekur nedingo. Druskininkų valdžią „Skirnuvos“ ieškinys pasivijo beveik po dešimties metų. BUAB „Skirnuva“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos beveik 600 tūkst. eur. Kauno apygardos teismas pernai lapkričio 8 d. patvirtino Druskininkų valdžios ir bankrutavusios „Skirnuvos“ sudarytą taikos sutartį. Pagal ją savivaldybė „Skirnuvai“ privalo sumokėti 100 tūkst. eurų.

Ginčo objektas – „Nemuno“ salės griuvena

   Ir kas galėjo nuspėti tokį likimą: Vandens parką bei kitus stambius objektus Druskininkuose pastačiusios Alytaus bendrovės „Skirnuva“ draugiški santykiai su R.Malinausko valdoma savivaldybe baigėsi teismų procesais. „Druskonis“ jau rašė apie tai, jog Druskininkų valdžia iš „Skirnuvos“ nesėkmingai bandė prisiteisti beveik 2 mln. eurų. Bankrutavusi „Skirnuva“, atstovaujama bankroto administratorės, neliko skolinga – padavė į teismą savivaldybės administraciją, savo ruožtu reikalaudama beveik 600 tūkst. eurų. 
   A.a. Algirdo Stasiukyno statybos bendrovė „Skirnuva“ Druskininkų istorijoje paliks ne tik garsių statybų pėdsaką, bet ir graudų pavyzdį, kuo baigiasi draugystės per valdiškus namus. 
Prasidėjus finansiniams sunkumams „Skirnuvoje“, bendrovės generaliniu direktoriumi kurį laiką buvo a.a. Algirdo Stasiukyno sūnus Andrius. Puikius santykius su R.Malinausku iki šiol palaikęs Andrius Stasiukynas vadovauja bendrovei „Stamita“, kurios stambiausias šiuo metu valdomas objektas kurorte - dirbtinio sniego pramogų centras Snow arena. 
   Ne taip seniai garsiausia Dzūkijos statybos įmone vadintai bendrovei „Skirnuva“ 2015 metais buvo paskelbtas bankrotas, tačiau po dviejų metų bankroto administratoriams per teismus jį pavyko pripažinti tyčiniu. Įsisukusi teismų karuselė bei kreditorių bandymai atgauti skolas atskleidė iki šiol skambiai neviešintus faktus, jog iš stambius bei pelningus užsakymus Druskininkuose turėjusios alytiškių Stasiukynų valdytos „Skirnuvos“ bei R.Malinausko diriguojamos Druskininkų valdžios santykių, kažkada buvusių itin draugiškais, dabar, kaip sakoma, beliko tik sudaužyti stiklai. 

Savivaldybės pretenzijos

   Paaiškėjo, kad Druskininkų savivaldybės administracija iš „Skirnuvos“ mėgino prisiteisti beveik 2 milijonus eurų. Kaip žinia, R.Malinauskas daugiau kaip prieš dešimt metų paskelbė, kad bus griaunama buvusi „Nemuno“ kultūros salė, o vietoj jos iškils naujas nerealus kultūros centras su keliais tūkstančiais vietų, kino salėmis, magų teatru ir t.t. Viešai buvo pareikšta, kad naująjį stebuklą statys konkursą laimėjusi „Skirnuva“. Pastaroji 2008 m. pradėjo ardyti „Nemuno“ salės pastatą, tačiau darbai netrukus sustojo.
   Daugeliui buvo labai netikėta naujiena, kad savivaldybė A.a. A.Stasiukyno valdytą bendrovę „Skirnuva“ beveik po dešimtmečio apkaltino savavališkai griovus „Nemuno“ kultūros salę. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad tokie dalykai galėjo dėtis atseit be Druskininkų valdžios žinios? Kad pačiame kurorto senamiestyje ir beveik po pačiais valdžios langais galėjo neteisėtai vykti savivaldybės turto griovimo darbai? 
   Kaip minima Kauno apygardos teismo pernai balandžio 30 d. priimtoje nutartyje iš Druskininkų valdžios paaiškinimų, „sužinojusi, kad UAB „Skirnuva“ savavališkai vykdė griovimo darbus Druskininkų savivaldybės administracijai priklausančiame pastate, t. y. savavališkai jį griovė (naikino), Druskininkų savivaldybės administracija užsakė vertinimą padarytai žalai įvertinti“. Esą buvo paskaičiuota, kad „dėl atliktų griovimo darbų statinio vertė sumažėjo nuo 2 mln. 369 tūkst. 300 eurų iki 491 tūkst. 300 eurų, t. y. padaryta 1mln. 878 tūkst. eurų žala“. 

Teismas valdžios ieškinį atmetė

   BUAB „Skirnuva“ atstovai tokius milijoninius Druskininkų valdžios norus teisme pavadino hipotetiniais teiginiais, pasigedę tikrųjų Druskininkų valdžios bei „Skirnuvos“ susitarimo ketinimų, bei pabrėžę, kad yra neaiški jo tikroji prasmė ir esmė, taip pat, kas lėmė savivaldybės administracijos neveikimą ir priemonių nesiėmimą tai tariamai žalai atsirasti. Kauno apygardos teismas pernai pavasarį atmetė Druskininkų valdžios pretenzijas „Skirnuvai“, motyvavęs praleistais ieškinio senaties terminais. 
„Skirnuva“, o ji yra bankrutuojanti ir turinti daug kreditorių, kurių reikalavimai nepatenkinti, po šitos Druskininkų savivaldybės administracijos inicijuotos bylos pradėjo savo bylą. Ir dabar jau ji paprašė pinigų iš savivaldybės. BUAB „Skirnuva“ Druskininkų savivaldybei pareiškė beveik 600 tūkst. eurų ieškinį – reikalavimą sumokėti už „Nemuno“ koncertų salės griovimo darbus, kurie buvo vykdomi laimėjus viešąjį pirkimą. 
   Paklaustas, ar tuo metu, kai „Skirnuva“ griovė minėtą „Nemuno“ salę, bendrovė iš Druskininkų savivaldybės už šiuos griovimo darbus negavo jokių pinigų, BUAB „Skirnuva“ atstovas teisme D.Bolzanas tuomet aiškino, jog „Skirnuva“ gavo tik dalelę. „Labai nedidelę dalelę. Kyla klausimas, kodėl buvę vadovai nereikalavo tų pinigų? Savivaldybė dešimt metų nieko nereikalauja, „Skirnuva“, tik tuo metu, kai ateina bankroto administratorius, pradedam reikalauti. Kažkas, matyt, vyko, ir civilinės teisės prasme reiktų aiškintis tuos ketinimus“, - svarstė „Skirnuvai“ teisme atstovavęs advokatas. 
   „Skirnuvos“ statybas Druskininkuose puikiai prisimenantis savivaldybės tarybos narys, tuo metu savivaldybės administracijoje dirbęs Antanas Balkė sakė labai abejojantis, ar bendrovės vadovas a.a. Algirdas Stasiukynas galėjo kurorte ką nors veikti savavališkai. „Galimai to pastato griovimas buvo forsuojamas su žodiniu rūmų palaiminimu, tikintis, kad pavyks per Vyriausybę pramušti kultūros centro finansavimą, tačiau planas nepavyko? Ir dabar galimai patogu suversti atsakomybę bankrutuojančiai bendrovei?“, - svarstė A.Balkė. 

Sudarė taikos sutartį

   Kauno apygardos teismas lapkričio 8 d. patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Skirnuva“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, ir Druskininkų savivaldybės administracijos. 
   „Druskonis“ uždavė klausimus savivaldybės administracijai, kokius įsipareigojimus minėta taikos sutartimi prisiėmė vietos valdžia „Skirnuvos“ atžvilgiu: „Ar šia sutartimi savivaldybės administracija įsipareigojo bendrovei „Skirnuva“ atlyginti visą jos reikalautą sumą – beveik 584 tūkst. eurų? Iš kokios biudžeto eilutės savivaldybės administracija minėtai bendrovei tuomet ketina sumokėti šias lėšas? Jei sudaryta taikos sutartimi savivaldybės administracijos mokėtina suma bendrovei „Skirnuva“ yra mažesnė, prašome tiksliai nurodyti, kokią konkrečią sumą Druskininkų savivaldybės administracija privalo atlyginti bendrovei „Skirnuva“? Kokie dar savivaldybės administracijos įsipareigojimai, susiję su Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšomis, numatyti minėtoje taikos sutartyje?“.
   „Druskininkų savivaldybė prieš gerą dešimtmetį kartu su UAB „Skirnuva“ ir banku „Snoras“ pradėjo įgyvendinti Kultūros rūmų projektą, kuris buvo sustabdytas žlugus bankui „Snoras“. Druskininkų savivaldybei teko ilgus metus bylinėjantis su bankrutuojančia UAB „Skirnuva“. Kauno administracinis teismas pasiūlė šalims bylą spręsti taikos sutartimi. Abiejų šalių advokatai, išsamiai įvertinę ieškinių sumas ir atmetę nepagrįstus reikalavimus bei siekdami išvengti bylinėjimosi išlaidų, taikos sutartimi susiderėjo dėl 100 tūkst. eurų sumos, t.y. šešis kartus mažesnės, nei reikalavo UAB „Skirnuva“. Lėšos bus numatytos 2019 metų biudžete. Jokių kitų įsipareigojimų savivaldybė nėra prisiėmusi“, - atsakyme aiškino savivaldybės administracija.
   Šį mėnesį vėl pradėti buvusios „Nemuno“ salės griovimo darbai. Grandiozinį kultūros centrą, kurio statybai Druskininkų valdžia žada pakloti jau beveik 30 mln. eurų, dabar stato savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Statybų kodas“. Giriamasi, esą kultūros centras duris atvers 2021 m. vasarą. Viešai pranešta, kad „Druskininkų savivaldybė šiam itin svarbiam projektui yra numačiusi skirti 7,8 mln. eurų, nors tai jai labai didelė suma“.  Likusią dalį iš beveik 30 mln. eurų, reikia suprasti, bus bandoma „pramušti“ iš valstybės kišenės. „Didžiausio indėlio tikimasi iš Valstybės investicijų programos – beveik 19 mln. eurų“, - neseniai aiškinta viešojoje erdvėje. Tačiau Kultūros ir Finansų ministerijų pateiktoje informacijoje žiniasklaidai – skaičiai visai kitokie.   Valstybė, pasak Kultūros ir Finansų ministerijų, šiam objektui ketina skirti tik 8 mln. Todėl iki šiol lieka atviras klausimas, iš kur valdžia žada paimti tuos likusius milijonus iki suplanuotų 30-ies? Ir ar vėl nebus užlipta ant to paties grėblio?

„Druskonio“ inf.

 

  R.Malinauskui gresia atsisveikinimas su LSA prezidento
  pareigomis? 

Norą užimti Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento postą pareiškė Jonavos meru išrinktas Mindaugas Sinkevičius 
                                                                               Lryto nuotr.


   Viešojoje erdvėje netyla kalbos apie artėjančias permainas Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Kalbama, kad šiai organizacijai daugiau kaip 15 metų vadovaujančiam R.Malinauskui gali 
tekti atsisveikinti su prezidento titulu, nes į kovą dėl LSA vadovo kėdės stoja stiprūs varžovai. Pretenzijų užimti šį postą neslepia Jonavos meru išrinktas Mindaugas Sinkevičius. 
   R.Malinauskui, kurio aplinka nuolat reikšmingai pabrėžia ir jo titulą „Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas“, gali tekti atsisveikinti su politiškai svarbiomis pareigomis bei atitinkamai iš jų išplaukiančia įtaka. Jau nekalbant apie nesibaigiančias konferencines keliones po visą pasaulį. Viešojoje erdvėje netyla kalbos apie artėjančias permainas Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Pretenzijų užimti šį postą neslepia Jonavos meru išrinktas Mindaugas Sinkevičius. 
   Apie tai šią savaitę pranešė naujienų portalas www.lrytas.lt. „Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios atstovas yra ir M.Sinkevičius, savivaldybių tarybų rinkimuose yra iškovojusi daugiausia merų postų visoje šalyje, tad kelias asociacijos prezidento posto link jam lengvesnis. Tačiau dar tikrai nėra užtikrintas. R.Malinauskas kol kas miglotai kalba apie galimą dalyvavimą asociacijos prezidento rinkimuose. „Šiandien dar nekomentuosiu tokio dalyko. Susitiksime su kolegomis, pakalbėsime. Gal galutinis sprendimas ir yra, bet tikrai dar neplanuoju jo šiandien paskelbti“, – lrytas.lt sakė R.Malinauskas, pridūręs, „kad jei teks kovoti su M.Sinkevičiumi, tai kovai jis yra pasiryžęs“.
   „Apie M.Sinkevičių negaliu nieko blogo pasakyti, gal mažiau yra tekę bendrauti, mažiau tekę dirbti su juo. Pirmiausia reikia nuspręsti kovoti, o jeigu nuspręsime tai daryti, tada kovosime. Jei nuspręsime bendradarbiauti ir dirbti, tada bendradarbiausime ir dirbsime“, – aiškino R.Malinauskas. Antradienį susirinkę naujai kadencijai išrinkti LSDP savivaldybių vadovai kandidatu siekti asociacijos prezidento posto išrinko M.Sinkevičių. „Svarstėme tarp kelių galimų kandidatų, tarp kelių įvardytų buvau ir aš. Ir vakar apsistota prie mano kandidatūros. Tai dar nereiškia, kad čia jau automatiška sėkmė. Teks susitikti su kitų partijų kolegomis, su komitetų atstovais, kalbėti ir įtikinėti. Manau, kad dar laukia ilgas darbas, o rezultatą pamatysime gegužės pabaigoje“, – sakė M.Sinkevičius. 

„Druskonio“ inf.


  Susitikime su Justu Džiugeliu druskininkiečiai klausinėjo ir
  apie Seimo užkulisius

J. Džiugelis Druskininkuose

   Į penktadienį Druskininkuose vykusį susitikimą su Seimo nariu Justu Džiugeliu susirinko tie, kam skaudžiausiai tenka pajusti socialinę neteisybę – negalios paliesti žmonės, neįgalius vaikus auginančios ir prižiūrinčios mamos, senjorai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. 
   „Pokalbiai su žmonėmis – maloniausia mano darbo dalis. Kur bepasirodyčiau – koncerte, gatvėje ar bažnyčioje – išgirstu ne tik sėkmės palinkėjimų, bet ir daug praktiškų klausimų, į kuriuos visada stengiuosi atsakyti, jeigu ne iškart, tai bent jau po kelių dienų nuodugniai išsiaiškinęs situaciją, - pasakojo druskininkiečius savo mamos keptu skruzdėlynu susirinkusius tradiciškai vaišinęs J. Džiugelis. – Bendraudamas supratau, kad žmonėms labai trūksta informacijos apie tai, kokie įstatymai priimami, ką jie reiškia ir kaip keičia kasdienį socialiai jautriausioms grupėms priklausančių asmenų gyvenimą. Taip pat labai įdomu išgirsti pačių gyventojų mintis, kurios neretai paskatina naujų įstatymų projektų atsiradimą“.

Miestiečiai liejo širdį ir domėjosi naujovėmis

   Beveik dvi valandas trukusio susitikimo metu buvo paliesta daugybė aktualių temų. Druskininkiečiai išliejo širdį dėl betvarkės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, naujos vaistų kompensavimo tvarkos, teiravosi, ar asmeninio asistento paslauga leis juo tapti neįgaliojo šeimos nariams. 
   Aštri diskusija vyko dėl praėjusiais metais įsigaliojusio SODROS „grindų“ įstatymo, kuris gerokai apsunkino nevyriausybinių organizacijų gyvavimą. Vis dėlto parlamentaras buvo įsitikinęs, kad problemą reikėtų spręsti ne priimant įstatymus dėl išimčių, o didinant finansavimą, kitu atveju NVO darbuotojai neturėtų galimybės užsidirbti pensijos. O tai jų atžvilgiu socialiai labai neteisinga. 
   Neįgalius vaikus prižiūrinčios mamos labai džiaugėsi J. Džiugelio inicijuota įstatymo pataisa, pagal kurią jos nuo kitų metų bus draudžiamos valstybės lėšomis ir turės teisę naudotis visomis socialinėmis garantijomis.
   Neišvengta ir politinių temų – be šiuo metu Seime vykstančių batalijų, druskininkiečiai politiko klausė, kas iš parlamentarų nenorėjo pritarti įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo neįgaliesiems vaiko pinigai šiais metais būtų didinami dvigubai. Šis Justo Džiugelio teiktas projektas Seime buvo priimtas vos vieno balso persvara.
   „Suprantu jūsų susidomėjimą šia tema, tačiau mano kelionių po Lietuvos miestus tikslas – ne kiršinti visuomenę, o sutelkti ir įkvėpti būti aktyviais. Juk visi kartu galime nuveikti kur kas daugiau“, - kalbėjo parlamentaras. 

Žinios iš asmeninės patirties

   Su daugeliu socialiai pažeidžiamų žmonių problemų J. Džiugelis susiduria ir pats. Neįgaliojo vežimėlyje judantis parlamentaras nuo ankstyvos vaikystės serga raumenų atrofija. Tačiau liga netrukdo jam siekti svajonių. 31-erių vyras buvo įkūręs verslą. Vėliau, atsidūręs ties mirties slenksčiu, nusprendė visas jėgas skirti visuomenei naudingam darbui ir įkūrė visuomeninę organizaciją, kurios pagrindinis tikslas buvo negalios paliestų vaikų ir jaunimo problemų sprendimas bei talentų išlaisvinimas. 
   Tuo pat metu pats J.Džiugelis vis plėtė savo galimybių ribas - šoko su parašiutu, apvažiavo Lietuvą vežimėliu. Sunku net įsivaizduoti, kiek valios ir jėgų jam kainavo šie iššūkiai, tačiau Justas niekada nedejavo ir nenustojo siekti tikslų. 
   Dabar Seimo nario tikslas - pakeisti Lietuvos neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų žmonių gyvenimą: suteikti galimybę dirbti, gauti valstybės paramą ir paslaugas, reikalingą gydymą ir pagalbą ne tik patiems neįgaliesiems, bet ir jų šeimoms bei artimiesiems.
 
Ragino būti aktyvius

   Nepaisant sudėtingų temų, susitikimas buvo pozityvus. Parlamentaras pasidžiaugė, kad po daugelio metų trukusio sąstingio permainos visuomenėje jaučiamos ir ragino susirinkusius prisidėti prie pokyčių. 
   „Nesvarbu, kokia negalia jus lydi gyvenime, reikia veikti, nes tik visi kartu pasieksime rezultatų, pakeisiančių visų mūsų gyvenimą“, - įsitikinęs Seimo narys.

 

  Leipalingio vaikai laimėjo šiltnamį 



Leipalingio progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikų piešinys pelnė jiems konkurso „IKI Sodinčius“ prizą - šiltnamį su visa reikalinga įranga

   „Morka padeda matyti tamsoje“, „burokėlis nudažo liežuvį“, o „pomidoras duoda kraujo ir proto“ – tai tik keli darželinukų pamąstymai, pateikti šių metų konkursui „IKI Sodinčius“. Trečią kartą šalies mastu organizuojamas projektas, skatinantis vaikų pažintį ir draugystę su daržovėmis bei vaisiais, jau atrinko 20 darželių, kurie dar šį pavasarį bus apdovanoti šiltnamiais bei visa reikalinga įranga – žeme, darbo įrankiais, sėklomis ir sodinukais – pirmam derliui užauginti. 

Daržoves piešė tūkstančiai vaikų

  
Stebima, jog prekybos tinklo IKI organizuojamo konkurso „IKI Sodinčius“ populiarumas auga – kasmet jame dalyvauti norą išreiškia vis daugiau šalies darželių. Pasak tinklo komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, į projektą įsitraukusių vaikų skaičius išaugo nuo 12 iki 18 tūkst.
   Šiais metais dalyviai iš visos Lietuvos darželių buvo kviečiami sukurti plakatą bei sugalvoti šūkį mėgstamiausiai daržovei, kurie atspindėtų jos gerąsias savybes ir naudas. Entuziazmo bei fantazijos, anot organizatorių, tikrai netrūko.
   „Pastebėjome, jog daugiausiai vaikų dėmesio sulaukė morkos, pomidorai, agurkai, moliūgai. Kitos daržovės buvo minimos kiek rečiau, tačiau aišku viena – visi vaikai yra be galo kūrybingi, o jų mintys vertos atskiros knygos“, – džiaugsmo neslepia B. Čaikauskaitė.
   Šiemet nauji šiltnamiai bei visa reikalinga įranga pasieks atokiausius Lietuvos kampelius: tarp laimėjusiųjų ir Druskininkų savivaldybės Leipalingio progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus auklėtiniai. Jie bus apdovanoti nuosavu šiltnamiu, taip pat visa reikalinga įranga – žeme, sėklomis ir sodinukais, darbo įrankiais ir jau šiemet galės užsiauginti savo pirmąjį derlių. Visi laimėtojai buvo atrinkti burtų keliu. Visą informaciją apie konkurso rezultatus galite rasti svetainėje www.sodincius.lt

Sveikos mitybos įpročiai nuo vaikystės

   Komentuodamas šio projekto sėkmę, vaikų psichiatras Linas Slušnys neabejoja, jog fenomenas slypi tame, jog vaikai labai imliai priima sužaidybintas užduotis. „Piešti, kurti, išlaisvinti fantaziją – tokios užduotys vaikus visuomet įtraukia. Tiesa, norint kažką pasiekti, vien piešti neužteks. Jei tikslas yra geriau pažinti daržoves, tai turi būti atliekama kompleksiškai, kitaip tariant, piešinius turi lydėti pasakojimai, žaidimai ir kiti užsiėmimai. Jei po tokios veiklos skubėsite atgal prie bandelių, gerų rezultatų vargu ar pasieksite“, – įsitikinęs L. Slušnys.
   Čia pat psichiatras priduria, jog kuo ankščiau vaikai bus pradėti pratinti prie sveikų mitybos įpročių, tuo lengviau bus ateityje. „Pradėkite vaikui rodyti gerąjį pavyzdį ankstyvoje vaikystėje ir jam tai labai greitai taps natūraliu gyvenimo įpročiu. Tai galioja daugeliui veiklų ir maistas ne išimtis. Mitas, kad vaikai nemėgsta daržovių – juk tereikia šiek tiek fantazijos ir laiko, kad vaikas susidomėtų. Padarykite iš daržovių įdomią figūrą ar ornamentą, vaikui kaipmat sukils apetitas“.

Džiaugiasi gerąja patirtimi

   Nuo projekto pradžios net 40 šalies darželių jau džiaugiasi nuosavais šiltnamiais. Pasak laimėtojų, ši iniciatyva kiekvienoje bendruomenėje įnešė daug džiaugsmo ir nuotykių, prie lauko darbų prisideda ne tik vaikai, darželių auklėtojos ir darbuotojai, bet ir tėveliai. 
   „Ankstesnių metų rezultatai pateisino visus lūkesčius – grįžtamasis ryšys buvo itin geras. Sulaukėme daugybės puikių įvertinimų, jog „IKI Sodinčius“ didele dalimi prisidėjo prie vaikų edukacijos – darželinukai noriai įsitraukė į šiltnamių darbus, o požiūris į daržoves pakito tik į gerąją pusę. Toks tikslas lieka ir šiemet – kūrybiškai ugdyti ir puoselėti meilę daržo gėrybėms“, – sako B. Čaikauskaitė.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

Įstaiga išsinuomotų biuro patalpas ilgam terminui.
Pageidavimai: apie 12–15 kv. m,
1 aukštas, geras privažiavimas ir
prieinamumas, arčiau miesto centro.
Tel. (8-656) 12176.


IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.