Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  R.Malinauskas ir jo patarėjas A.Kadziauskas galėjo 
  susitarti dėl 50 tūkst. eurų kyšio perdavimo
Lauryna VIRELIŪNAITĖ, 
politikos aktualijų žurnalistė, www.15min.lt

   Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, kurią jie turėjo kaip kandidatai į Druskininkų savivaldybę. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša po posėdžio sakė, kad panaikinus neliečiamybę teisėsauga gali sulaikyti merą ir patarėją, tačiau ar tai bus daroma, neišdavė. 15min žiniomis, jie galėjo susitarti dėl 50 tūkst. eurų dydžio kyšio perdavimo.
  Į VRK posėdį atvykęs prokuroras M.Jovaiša paprašė uždaro posėdžio, nes jame bus kalbama apie ikiteisminio tyrimo duomenis. Tačiau posėdyje nutarta, kad jis bus viešas, bet jautrūs duomenys nebus pagarsinti. Į VRK posėdį neatvyko ne tik R.Malinauskas, nei A.Kadziauskas. Sprendimas buvo priimtas be didelių diskusijų.
   Po jo prokuroras M.Jovaiša sakė, jog yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R.Malinauskas ir A.Kadziauskas dalyvavo darant nusikalstamas veikas. 
   „Panaikinus neliečiamybę teisėsaugos institucijos įgyja teisę laikinai sulaikyti arba kreiptis į teismą dėl suėmimo. Tačiau ar tai bus daroma, šiuo metu negalėčiau pakomentuoti“, – sakė prokuroras. Jis teigė, kad vykdant šį tyrimą planų kreiptis dėl kitų kandidatų neliečiamybės panaikinimo į VRK prokurorai kol kas neturi.
   „Taip, kalba eina apie galimą susitarimą dėl kyšio, kyšio perdavimą ir panašias aplinkybes,“ – sakė M.Jovaiša. Tačiau kokio dydžio šis kyšis galėjo būti, jis atskleisti nenorėjo. 15min žiniomis, jis siekia apie 50 tūkst. eurų.
   Teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. Tačiau ar dvaro savininkai Žilvinas ir Zina Poviloniai figūruoja ikiteisminiame tyrime, prokuroras taip pat į kalbas nesileido: „Šiuo metu tikrai negalėčiau detaliau atskleisti, kokie asmenys konkrečiai yra susiję su tuo korupcinės veikos epizodu“.
R.Malinauskas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad trečiadienį jo ir jo patarėjo A.Kadziausko namuose buvo atliktos kratos. 
   A.Kadziauskas turi neliečiamybę, nes į Druskininkų savivaldybės tarybą kandidatuoja visuomeniniame rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“. Manoma, kad R.Malinauskas galėjo veikti per A.Kadziauską. A.Kadziausko interesų deklaracijoje nurodoma, kad jis yra asociacijos „Už Lietuvą“ valdybos narys, UAB „Medūna“ akcininkas, nepartinio judėjimo „Už Druskininkus“ valdybos narys. 
   Informacija apie įtarimus R.Malinauskui paaiškėjo, kai Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie itin plačios aprėpties korupcijos tyrimą, kuriame baudžiamojon atsakomybėn traukiami 8 teisėjai ir 5 advokatai bei kiti asmenys – iš viso 26 žmonės. Skelbiama, kad sutartų kyšių sumos siekė 400 tūkst. eurų.

 

  Skandalas: prieš rinkimus valdžia nuo bendruomenės 
  nutyli informaciją apie sustabdytą ligoninės licencijos 
  dalies galiojimą, panaikintą stacionarinės kardiologijos
  paslaugos teikimą ir kitas įstaigos problemas




Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės įsakymai „Dėl viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies galiojimo panaikinimo“ ir „Dėl viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies galiojimo sustabdymo“, pasirašyti vasario 4 ir 7 dienomis

   Druskininkų valdžia, besigyrusi, kaip ji, nesudėdama akių, dirba dėl Druskininkų ligoninės, kaip ten viskas šaunu ir kontroliuojama, atrodo, jau nebepajėgi sustabdyti paleisto džino iš butelio: informacija apie ligoninės problemas aktyviai sklinda po socialinius tinklus, o dėl šiandieninės situacijos ligoninėje R.Malinausko komandą aštriai kritikuoja politiniai oponentai bei įstaigą palikę darbuotojai. Ir čia jau niekas nebepadės – net ir juoką keliantys bandymai „aplenkti“ publikacijas nepriklausomoje žiniasklaidoje, valdžiai nusiųstų tų pačių klausimų pagrindu iš anksto valdžialaikraštyje sukurpus ginamąsias pozicijas, kad „situacija yra visiškai kitokia“.

Dėl ligoninės - du įsakymai


   Druskininkų bendruomenė pagaliau ėmė busti. „Kodėl valdžia nutyli nuo žmonių realią informaciją apie ligoninę? Ar R.Malinausko kompanija galvoja, kad žinios iš ligoninės neišeis ir rinkimams kojos nepakiš? Ko valdžia, būdama ligoninės steigėja, nepadarė, kad šiandien turime tokią situaciją?“ - druskininkiečių klausimai plaukia į socialinius tinklus, vietos valdžios politinių oponentų elektroninio pašto dėžutes ir nepriklausomą žiniasklaidą.
   Ką valdžia, atrodo, ne itin norėtų, kad būtų paskleista į viešumą, Druskininkų bendruomenė gali perskaityti „Druskonyje“ šiandien spausdinamuose dviejuose įsakymuose „Dėl viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies galiojimo panaikinimo“ ir „Dėl viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies galiojimo sustabdymo“, kuriuos visai neseniai, vasario 4 ir vasario 7 dienomis, pasirašė valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius. 
   Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba šią savaitę informavo „Druskonį“, jog „VšĮ Druskininkų ligoninė dėl specialistų trūkumo negalėdama užtikrinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros abdominalinės chirurgijos, suaugusiųjų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, suaugusiųjų urologijos, otorinolaringologijos, oftalmologijos paslaugų, kreipėsi į Akreditavimo tarnybą su prašymu sustabdyti licenciją įvardintoms stacionarinėms paslaugoms. Akreditavimo tarnybos 2019 m. vasario 4 d. įsakymu aukščiau įvardintų paslaugų teikimas buvo sustabdytas ir nuo šio momento įstaiga neturi teisės jų teikti“. „Be to, Akreditavimo tarnyba 2019 m. vasario 7 d. įsakymu panaikino teisę teikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros kardiologijos paslaugą, kadangi minėta paslauga 2018 m. vasario 6 d. įsakymu jau buvo sustabdyta pačiai įstaigai prašant, nes ligoninė neturėjo reikiamų specialistų. Įstaiga turi teisę sustabdyti paslaugos teikimą ne ilgiau nei vienerius metus. Praėjus metams ir įstaigai nesuradus galimybių atnaujinti kardiologijos paslaugos teikimą, tai yra neįdarbinus reikiamų specialistų, 2019 m. vasario 7 d. įsakymu buvo panaikinta stacionarinės kardiologijos paslaugos teikimas“, - nurodoma tarnybos atsakyme. 
   Druskininkietis medikas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, kurio nuomonės paklausė „Druskonis“, sakė buvęs labai nustebintas šios žinios. Jį ypač neramina įsakymas, panaikinęs stacionarinės kardiologijos paslaugos teikimą. „Tai yra rimtas dalykas.    Kardiologinė paslauga yra gerai apmokama, kardiologinių ligonių yra kur kas brangesnis šifras pagal ligonių kasų kompensavimo tvarką. Kaip supratau, ankstesnės vadovybės politika buvo, taip sakant, kiek įmanoma suniveliuoti paslaugas, orientuotis link slaugos, o specializuotas paslaugas, kaip kardiologija, neurologija, padaryti kaip bendrą terapiją. Kaip jie dabar gydys infarktą, panaikinus licenciją? Anksčiau, jei šviežias infarktas, kelių valandų, tai žmogus iš reanimacijos būdavo vežamas į Vilnių, ten jį zonduodavo, jei pavykdavo, atstatydavo kraujotaką, grąžindavo mums atgal, ir žmogus toliau pas mus būdavo gydomas kardiologiniame skyriuje. O kaip bus dabar? Nes licencija panaikinta. Nes infarktas turi būti gydomas kardiologiniame skyriuje. Pavyzdžiui, hipertoniją galime gydyti bendros terapijos skyriuje, bet įkainiai, ligonių kasų šifrai jau bus kitokie, apmokėjimas bus prastesnis. Ligonių kasos juk apmoka pagal šifrus. Vienu žodžiu, galim prarasti ir pacientų dalį, ir apmokėjimą. Čia ligoninei, manau, didelis praradimas. Visos įstaigos stengiasi kiek įmanoma teikti įvairesnes paslaugas. Mano nuomone, ligoninės prestižas būtų išsaugoti kardiologinį skyrių, juk turime du kardiologus, aparatūrą, ir prarasti licenciją, labai keista...“.   „Abdominalinė (pilvo), plastikos chirurgija - viskas, manau, atsilieps apmokėjime, ligonių kasoms kardiologinių ligonių paslaugas, matyt, turės pateikti per bendrosios terapijos šifrus, abdominalinę (pilvo) bei plastinę chirurgiją – irgi per bendrąją chirurgiją, - svarstė gydytojas. – Tačiau kai kurių operacijų negalės atlikti, kurios įeina į licencijos, numatančios galimų teikti paslaugų, sąrašą. Daug ką galima „paslėpti“ po bendrosios terapijos šifru, klausimas tik įkainiuose, nes ligonių kasos moka pagal pateiktą ligos šifrą. Ligonių kasos, aišku, labai tuo džiaugsis, pinigų sutaupys. Save gerbiantis vadovas, mano manymu, stengiasi išlaikyti kuo daugiau paslaugų, kad būtų licencija papildyta visokiomis galimybėmis teikti paslaugas, o ne atvirkščiai“. 

Su kolektyvu Seimo narys nesusitiko

   Signalai apie problemas ligoninėje Druskininkuose pradėjo plisti gerokai anksčiau. „Pagal paskelbtus duomenis Druskininkų ligoninėje chirurgijos skyrius turi išlikti. Valdantieji skelbia, kad čia turi būti sukurtas modernus Pietų Lietuvos sveikatos priežiūros centras. Bet realiai jau dabar į ligoninę neguldomos nėščios moterys, nebeliko ginekologijos, urologijos paslaugų, chirurgams taip pat uždrausta operuoti vaikus iki 18 metų, atlikti abdominalinės chirurgijos operacijas. Savaitgaliais druskininkiečiams ligoninėje nedaroma kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, sunkios būklės pacientai su gręsiančiais insultais ir infarktais gabenami į Alytų, o po to neretai grąžinami atgal. Viskas daroma lyg patyliukais, apie uždaromas paslaugas viešai nepranešama. Kaip žinia, ligoninėje labai didėlė medicinos personalo kaita. Kolektyve įtampa dėl nežinios ir baimė“, - šio mėnesio pradžioje „Druskonis“ gavo druskininkietės (redakcijai pavardė žinoma) laišką. „Druskoniui“ pradėjus domėtis minėtais klausimais, paaiškėjo, kad vasario 6 d. į šią Druskininkų gydymo įstaigą buvo suplanavęs atvažiuoti Seimo narys Juozas Olekas, norėjęs išsiaiškinti realią situaciją ligoninėje bei pasikalbėti su medikais, tačiau jam to padaryti nepavyko.
   Buvo pradėtas derinti Seimo nario vizitas, apie jį informuota ir vietos valdžia. Pasak LSDP Druskininkų skyriaus, apie J.Oleko planuotą apsilankymą Druskininkų ligoninėje žinojo ir R.Malinauskas, kuris esą pasakė, kad “išvyksta ir mielai pats padalyvautų”. Tačiau Seimo nariui J.Olekui Druskininkų ligoninės durys, taip sakant, buvo užtrenktos. Vizito organizatoriams buvo perduotas ligoninės direktoriaus pareigas einančios Evelinos Raulušaitienės (Druskininkų savivaldybės gydytojos, R.Malinausko rinkimų komiteto koordinatorės) žodinis pavedimas, kad, “atsižvelgiant į padidėjusį sergamumą ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei, siekdami apsaugoti VšĮ Druskininkų ligoninės pacientų, darbuotojų bei lankytojų sveikatą, dar 2019 m. sausio 22 d. buvo priimtas įsakymas dėl asmenų lankymosi ligoninėje apribojimo, todėl minėto susirinkimo organizavimas ligoninės patalpose prieštarautų minėtam įsakymui“.
   „Gavau informacijos apie padėtį Druskininkų ligonėje, kad keičiasi vadovai (sausio viduryje su ligoninės vadovo pareigomis atsisveikino V.Meižis – red.p.), iškilę kiti iššūkiai, todėl ruošiausi atvažiuoti, kalbėjau ir su meru, kad atvažiuosiu, bet vėliau ligoninės vadovai man paaiškino, kad pas juos yra infekcija, padidėjęs sergamumas, ir kad jie to susitikimo nepageidauja. Na ką, susitikimą atidėjom, aplankysiu kada nors vėliau“, - „Druskoniui“ sakė parlamentaras J.Olekas. Jis pasakojo susitikimo metu tikėjęsis sužinoti realią padėtį, pasikalbėti su ligoninės darbuotojais. Ar jo nenustebino požiūris, kad ligoninės problemomis domisi Seimo narys, planuoja susitikti su kolektyvu, tačiau susitikimas atšaukiamas, oficialia priežastimi įvardinant infekciją? „Keistoka, žinoma. Aš per tą laiką apvažiavau gal 15 ar 17 įvairių gydymo įstaigų, nežiūrint, ar ten buvo infekcijos ar ne, kažkaip surasdavom to laiko pasikalbėti, bet šiuo atveju Druskininkai pasirodė išskirtiniai“, - ironizavo J.Olekas. 
   Apie situaciją ligoninėje jos darbuotojai pranešė ir opozicijos nariams. „Paskutiniajame savivaldybės tarybos komitetų posėdyje kėliau ligoninės klausimą, nes dar gerokai anksčiau siūliau komitete išklausyti gydytojus ir vadovybę, sakiau, kodėl niekas nesišneka ligoninės tema. Nei savivaldybės tarybos narys V.Kvedaras, būdamas ligoninės chirurginio skyriaus vedėju, nei kiti nieko nesakė, tik L.Urmanavičius leptelėjo, kad jiems situacija žinoma. Klausiau, kodėl nuo bendruomenės slepiama tikroji situacija? Mieste netyla kalbos apie situaciją ligoninėje, o valdžia tyli? Neva ir medikams uždrausta garsiai apie tai kalbėti“, - pasakojo opozicijos atstovas savivaldybės taryboje Antanas Balkė. 
Klausimai ir reakcija į juos
   „Druskonis“ praėjusią savaitę kreipėsi į Druskininkų ligoninės Gydytojų sąjungai vadovaujantį chirurgą Regimantą Stankevičių, prašydamas atsakyti į klausimus dėl situacijos gydymo įstaigoje, aprašytos anksčiau cituotame druskininkietės laiške: „Kokios, jo nuomone, buvo padarytos/daromos didžiausios klaidos? Dėl ko ligoninėje didžiulė medicinos  personalo kaita? Kiek darbuotojų pasikeitė pastaruoju metu? Kokius reikalavimus, siūlymus Gydytojų sąjunga yra pateikusi/ruošiasi pateikti ligoninės steigėjai, t.y. vietos valdžiai? Redakcijos žiniomis, spalio mėnesį ligoninės medikai planavo streikuoti prie miesto savivaldybės administracijos. Kokius tuo metu ligoninės atstovams davė pažadus vietos valdžia, jog minėta akcija tuomet neįvyko? Kiek kartų pastaruoju metu ligoninės atstovai kreipėsi į savivaldybę su personalo pasirašytais raštais? Kokia buvo R.Malinausko reakcija į jam paskutinį kartą įteiktą kreipimąsi ir parašų lapus? Kokių tolesnių veiksmų ketina imtis Gydytojų sąjunga? Kokią Gydytojų sąjunga prognozuoja miesto ligoninės ateitį ir kokią mato išeitį iš šiandieninės situacijos?“. Susipažinęs su klausimais, po kelių dienų, R.Stankevičius pareiškė, jog atsakymų neatsiųs, pasiūlęs redakcijai kreiptis į „vadovybę“. 
   „Druskonis“ klausimus buvo išsiuntęs ir vietos valdžiai - ligoninės steigėjai. Savivaldybės administracijos buvo klausiama apie bendruomenę neraminančią situaciją miesto ligoninėje, minėtą redakcijai atsiųstame laiške, jog į ligoninę neguldomos nėščios moterys, nebeliko ginekologijos, urologijos paslaugų, chirurgams taip pat uždrausta operuoti vaikus iki 18 metų, atlikti abdominalinės chirurgijos operacijas, jog savaitgaliais druskininkiečiams ligoninėje nedaroma kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, sunkios būklės pacientai su gręsiančiais insultais ir infarktais gabenami į Alytų. Buvo užduoti klausimai, kiek kartų nuo praėjusių metų iki šiol ligoninės atstovai kreipėsi į savivaldybę su personalo pasirašytais raštais? Ar vietos valdžia atsižvelgė į ligoninės medikų siūlymus/prašymus ir ką konkrečiai dėl jų padarė? Kokią valdžia prognozuoja miesto ligoninės ateitį? 
Valdžios reakciją į šiuos klausimus buvo galima numanyti.    Rinkimams kabant ant nosies, bet koks gresiantis skandalas, ypač susijęs su sveikatos apsauga, politikams yra kaip akmuo po kaklu. Paskaitykite, kaip vyniojosi reikalai su savivaldybės atsakymais, bus įdomu.
   Klausimus valdžiai „Druskonis“ nusiuntė antradienį, vasario 12 d., ryte, šiek tiek 8 val. Pagal įstatymą valdžia privalo žiniasklaidai atsakyti per vieną darbo dieną, kai nereikia kaupti papildomų duomenų. Praėjo antradienis, praskrido trečiadienis, iš valdžios rūmų – kurtinanti tyla. Ketvirtadienį, beveik prieš 16 val., kai laikraščio maketas jau seniai turi būti spaustuvėje, iš savivaldybės pagaliau ateina vienas sakinys, kad... į mūsų klausimus išsamiai atsakyta kitame leidinyje! 

Vadovės pozicija – „situacija yra visiškai kitokia“

   Nustebote turbūt, iš kur praėjusio ketvirtadienio valdžialaikraštyje ligoninei vadovaujanti E.Raulušaitienė staiga puolė vystyti sąmokslo teorijas, jog „prieš rinkimus vaikydamiesi pigios reklamos, gandus apie ligoninę kuria keli pretendentai į savivaldybės tarybos narius bei mero postą“? Reikia suprasti, buvo sukurptas planas, genialus kaip penki centai: aplenksime laiką, „teisingai suinformuosime žmones“, ir niekas priešų kritika nepatikės, va taip.
   Kadangi jau buvome nukreipti atsakymų į savo klausimus ieškoti E.Raulušaitienės pozicijoje, pacituosime pastarosios mintis apie „visiškai kitokią situaciją“.
   „Kalbant apie kitus ligoninei viešai metamus kaltinimus dėl paslaugų neužtikrinimo, norėčiau pabrėžti, kad situacija yra visiškai kitokia – tai įrodo ligoninėje teikiamų paslaugų įvairovė, - viešai dėstė E.Raulušaitienė. - Kaip pavyzdį norėčiau pateikti ligoninės konsultacinėje poliklinikoje teikiamas bei nuolat gerinamas specializuotas ambulatorines ginekologines konsultacijas, ambulatorines chirurgijos, dienos chirurgijos ir stebėjimo paslaugas. Džiaugiamės, kad akušerių-ginekologų konsultacijos pacientams tapo daug prieinamesnės, konsultuojama ne tik dėl ginekologinių, akušerinių patologijų, bet ir dėl šlapimo nelaikymo“. „Konsultacinėje poliklinikoje taip pat pradėta vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, suteikianti galimybę aptikti ankstyvuosius kardiologinius susirgimus, kurie didina riziką patirti miokardo infarktą“, - aiškino E.Raulušaitienė. 
   „Patikinu, kad kompiuterinės tomografijos tyrimai ligoninėje atliekami 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus, - dėstė E.Raulušaitienė. - Reaguodami į išaugusį slaugos paslaugų poreikį, išplėtėme slaugos paslaugų teikimo apimtis. Taip pat visiškai atnaujinome Vaikų ligų skyriaus patalpas ir pakvietėme dirbti jaunus aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie prisideda prie paslaugų gerinimo ir jaukios aplinkos kūrimo.    Siekiant ir toliau gerinti Druskininkų ligoninės teikiamų paslaugų kokybę, kaip nepriklausomi ekspertai, buvo pasamdyti ir tarptautinio išorės audito specialistai, kurie, įvertinę šiuo metu Lietuvoje vykdomą sveikatos priežiūros reformą ir atsižvelgę į Lietuvos bei kitų šalių ligoninių patirtį, pateikė rekomendacijas ir jų įgyvendinimo metodikas, nustatant tobulintinas ligoninės veiklos galimybes“.

„Ligoninę turi remti ir pati savivaldybė“

   Apie pokyčius ligoninėje ir ekspertų siūlymus „Druskonio“ kalbinti ligoninės darbuotojai turi savo nuomonę. „Atlikus užsakomąjį auditą, buvo pateikta, kad dirba per daug slaugytojų, todėl nutarta sumažinti 15 etatų. Sumažinus slaugytojų skaičių skyriuje, nukenčia paslaugų kokybė, - pasakojo ligoninės darbuotoja (redakcijai pavardė žinoma). - Pirmiausiai sumažino lovų skaičių reanimacijos skyriuje, vėliau kirto per slaugytojų etatus chirurgijos skyriuje. Nepakėlus darbo krūvio, terapijos skyriaus slaugytojos išėjo iš darbo“. „Nežinau, kodėl E.Raulušaitienė aiškina, jog kompiuterinę tomografiją galima atlikti 24 valandas per parą, jei pacientus po traumų ar, įtarus insultus, veža į Alytų, - stebėjosi pašnekovė. – Nebudi ginekologai naktį, todėl, esant sunkioms būklėms, tokioms, kaip negimdyvinis nėštumas, gali kilti įvairių problemų. Priėmimo skyriuje dirba slaugytojų 1 postas, todėl tiek stebėjimo paslaugos, tiek aptarnavimo kokybė (chirurginių ir terapinių pacientų) lieka amžina problema, nes fiziškai nespėjama, o kur dar mokamų paslaugų atlikimas. Antras postas liko tik gražūs paistalai“.
   „Ar išties reikia sumažinti slaugytojų skaičių, kai išsipūtė administracinis aparatas? Personalo skyriuje buvo 1 etatas, gavosi 1,5, atsirado patarėjas, koduotojas, sveikatos specialistas, 2 IT specialistai vietoj 1 ir t.t. O kur dar didžiuliai priedai! Visa tai turėjo matyti atsakingi savivaldybės asmenys, kurie tai, matyt, laimino.  Darbuotojai, kurie buvo neparankūs ar turėjo savo nuomonę, nuolat jautė psichologinį spaudimą, - savo poziciją išsakė ligoninės darbuotoja. - Neatlaikę patys išėjo, kitus atleido. Administracijos komanda paliko ligoninę be graužaties, kai kas, atidirbę tik 1 metus, išsimokėjo gražias išeitines. Tikrai savivaldybė tai turėjo žinoti. Žmonėms kyla daug klausimų, ar tai teisėta?“. „ Kažkodėl direktorė nutyli apie skyrių likimą, ar tikrai viskas bus užtikrinta, ir kaip, - stebėjosi ligoninės darbuotoja. - Turi pasikeisti pačių politikų požiūris į darbuotojus. Ligoninė - ne fabrikas, ji niekada neatneš pelnų. Ligoninę turi remti ir pati savivaldybė, galbūt iš pagalvės mokesčio. Į audito rekomendacijas, apie kurias kalba direktorė, atsižvelgti, manau, galima tada, kai pats matai, kokie pacientai gydomi: reikia apsilankyti skyriuje ir pamatyti, kad 70-80 proc. gydomų pacientų turi daugiau kaip 70 metų, ir jiems reikia daugiau pagalbos, slaugos“.

Žmonės pasakoja asmenines patirtis

  Apie situaciją ligoninėje socialiniuose tinkluose pasakoja ir pastaruoju metu joje apsilankiusių pacientų artimieji. Europos gynybos agentūroje Briuselyje dirbantis druskininkietis Darius Šavolskis feisbuke vasario 6 d. patalpino savo įspūdžius iš kurorto ligoninės: „Šiandien turėjom tokį susidūrimą su sveikatos apsaugos sistema Druskininkuose. 90- ies metų močiutė buvo atvežta į Druskininkų ligoninę su galimai lūžusia koja (šlaunikauliu).   Gydytojas patvirtino, kad šlaunikaulis lūžęs - reikia atitinkamos priežiūros, kad nesusidarytų pragulos, leisti nuskausminamuosius vaistus, reikia kaip ir hospitalizuoti. Ir tada prasidėjo siuntinėjimas iš vieno skyriaus į kitą, galutinis verdiktas „nėra vietų- vežkite į Vilnių“. Žmogui, primenu - 90 metų, reikia, kad su juo kas nors iš artimųjų būtų, prižiūrėtų. Vilniuje kaip ir praktiškai neįmanoma būtų kažkam kasdien lankyti. Nenorite vežti į Vilnių? Pakiša pasirašyti lapą - atsisakome vežti į Vilnių. Gerai, pasirašysim, bet Jūs mums išduokite lapą, kur būtų parašyta, kad nėra vietų ir negalima guldyti. Tokio rašto išduoti nebegali, jau sako, kad ne mūsų lygio susirgimas, reikia vežti į Vilnių. Rimtai, kojos lūžis - ne Jūsų lygio susirgimas? Rimtai, dėl kojos lūžio vežti į tretinio lygmens ligoninę? Gerai, tada parašykit, kad ne Jūsų lygio susirgimas ir negalit priimti. Ne, tokio rašto irgi neišduos. Tai ką, susimoki už greitąją ir veži močiutę namo. Dar paminėsiu, kad močiutė ligoninėje praleido 5 valandas, kas irgi yra normalu, nes turi suteikti pagalbą per 6 valandas (patarė neišmanėliams paskaityti įstatymus). Va tokia ir sveikatos priežiūra Druskininkuose“. „Gerai, kad nepasiūlė vežti prie Šv. Petro vartų. Na ką, laukiame optimizacijos“, - po šiais įspūdžiais liūdnai pajuokavo vienas D.Šavolskio bičiulis. 

„Druskonio“ inf. 

 

  „Prisiklestėjome“: per metus pakilo nedarbo lygis, dar
  sumažėjo gyventojų
   Sausio mėnesį vietos politikai patvirtino savivaldybės 2019 metų užimtumo didinimo programą. Joje – informacija apie per metus sumažėjusį gyventojų skaičių ir išaugusias bedarbių gretas, palyginus su 2018 m. statistika.
   Preliminariais 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Druskininkų savivaldybėje gyvena 21 tūkst. 868 nuolatiniai gyventojai (2018 m. sausio 1 d. duomenimis - 22 tūkst. 311). Tai reiškia, kad per metus laimės ieškoti kitur išvažiavo dar 443 druskininkiečiai.
   Registruotas nedarbo lygis (bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų) 2019 m. sausio 1 d. sudarė 10 proc. (šalyje – 8,9 proc., Alytaus apskrityje - 11,1 proc.) ir, lyginant su 2018 m. sausio 1 d., padidėjo 0,8 procentinio punkto (šalyje - padidėjo 0,2 procentinio punkto, Alytaus apskrityje - padidėjo 0,1 procentinio punkto). Tokie skaičiai pateikiami sausį savivaldybės taryboje patvirtintoje 2019 metų užimtumo didinimo programoje. 
   Skelbiama, kad vidutinis metinis bedarbių skaičius savivaldybės teritorijoje - 1 tūkst. 151, iš jų: moterys - 418 (36,3 proc.), vyrai - 733 (63,7 proc.). Iš visų bedarbių: vyresni kaip 50 metų - 534; jauni (16-29 metų) - 146; ilgalaikiai - 307 (2017 m. - 348).
   Vietos valdžia pažaboti bedarbystę žada užimtumo didinimo programomis. Kaip nurodoma sausio mėn. savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, integruojant bedarbius į darbo rinką, skatinant jų darbinę motyvaciją bei socialinius ir darbo įgūdžius, numatomos šios priemonės: valstybinėje žemėje esančių gėlynų, želdinių ir kitų viešųjų erdvių valymo ir priežiūros laikino pobūdžio darbai (pakelės krūmų šalinimas, šienavimas, šiukšlių rinkimas, gėlių sodinimas ir priežiūra, nukritusių lapų ir sniego valymas bei kiti laikino pobūdžio darbai); valstybinėje žemėje esančių vandens telkinių pakrančių, poilsio zonų, maudyklų valymo, tvarkymo, priežiūros laikino pobūdžio darbai; istorijos ir kultūros paveldo objektų, valstybinėje žemėje esančių neveikiančių kapinių priežiūros laikino pobūdžio darbai; valstybinėje žemėje esančių miškų ūkio pagalbiniai laikino pobūdžio darbai; socialinės, sveikatos priežiūros ir visuomeninės paskirties objektų, esančių valstybinėje žemėje, teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbai; pagalba teikiant socialines paslaugas bei kiti visuomenei naudingi darbai.
   Programos vykdytojus (darbdavius) atrinks savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Darbdavių atrankos komisija. Programos dalyvių laikino darbo trukmė – iki 6 mėn., vidutinė įdarbinimo trukmė – apie 3 mėn. Tam įgyvendinti ketinama skirti 177 tūkst. eur (Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų (48,8 tūkst. eur) ir savivaldybės 2019 m. biudžeto lėšų - 128,2 tūkst. eur). Numatoma vidutiniškai trims mėnesiams įdarbinti apie 93 bedarbius. „Planuojama, kad įgyvendinus programą, darbo rinkoje pavyks įsitvirtinti iki 3 bedarbių“, - mini sprendimo rengėjai. Paskaičiuota, jog vidutinės 1 asmens dalyvavimo šioje programoje išlaidos - apie 1 tūkst. 910 eur. Taip pat Druskininkai, kaip viena iš 6 pilotinių savivaldybių, šįmet planuoja įgyvendinti programos, skirtos užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį.

„Druskonio“ inf. 

 

  Sunku nebuvo, bet pasidarė – apie teisėjų korupciją ir
  R.Malinauską 


Birutė DAVIDONYTĖ, 
tyrimų žurnalistė, www.15min.lt

    Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paviešino informaciją apie vykdomą korupcijos tyrimą. Įtariama, kad už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai. Su šiuo tyrimu susijęs ir garsusis Vijūnėlės dvaras bei Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kurio neliečiamybę bus siekiama panaikinti. Teisėjų skandalas gali paaiškinti, kodėl kurį laiką Druskininkuose stebėjome keistus procesus.
   „Sunku nebuvo“, – prieš kelerius metus R.Malinauskui rašė tuometinis aplinkos ministras, po Druskininkų mero skambučių priėmęs Vijūnėlės dvarui naudingą teisės aktą. Bet dabar pasidarė sunkiau. 
   STT vadovas Žydrūnas Bartkus trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad prašys panaikinti Druskininkų mero R.Malinausko neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. R.Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas savivaldos rinkimuose.
   „Byloje kaip ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad dvaras iki šiol stovi ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai, ir suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – žurnalistams sakė Ž.Bartkus.
   Būtent taip ir vyksta Vijūnėlės dvaro istorija. 2017 vasarą Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl Vijūnėlės dvaro. Byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Gyvenamasis namas miesto 
parke ant pat tvenkinio kranto. Teismas pripažino Vijūnėlės dvarą neteisėtu ir nusprendė, jog jis turi būti nugriautas.
   Tačiau šis teismo sprendimas taip ir nebuvo įvykdytas. Tai padaryti kurį laiką trukdė ir Druskininkų savivaldybė, sudarydama įvairių biurokratinių kliūčių pastato griovimui. Pavyzdžiui, neleisdama buldozeriui privažiuoti prie namo.
   Praėjusių metų pabaigoje teismas savininkams paskyrė po 50 eurų baudą už kiekvieną dieną, kai pastatas nėra nugriautas, ir teismo sprendimas nėra vykdomas. 
   Vijūnėlės dvaro savininkai kreipėsi į teismus, bandydami atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pakeisti sprendimą, tačiau didžioji dalis jų bandymų buvo nesėkmingi. Iki praėjusių metų pabaigos. 
Tuomet viskas ėmė keistis ir Vijūnėlės dvaro savininkams teisme pradėjo šypsotis sėkmė. Paaiškėjo, kad teismas kol kas sustabdė nutarties dėl Vijūnėlės dvaro griovimo vykdymą, mat klausimas vėl pradėtas nagrinėti teisme.
   2018-ųjų lapkričio mėnesį Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti Vijūnėlės dvaro savininkų skundą, kuriuo jie bando pakeisti sprendimą dėl Vijūnėlės dvaro griovimo. Paprastai kalbant, vietoj pastato griovimo savininkai prašo teismo leisti rekonstruoti esamą statinį. Šiuo metu byla vis dar nagrinėjama teisme.
   Tai nėra pirmas kartas, kai Vijūnėlės dvaras sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis pastatas turi ilgą ir spalvingą istoriją. Prokuratūra viešąjį interesą dėl šio pastato pradėjo ginti dar 2014 metais.
Į Vijūnėlės dvaro skandalą 2015–2016 metais buvo patekę praėjusios kadencijos aukšti politikai: premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kai kurie kiti Vyriausybės nariai ir dabartinis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. 
   2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo staiga išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Panaikintu nutarimu pasirėmęs kaip tik tuo metu vykęs pirmos instancijos teismas priėmė Vijūnėlės dvarui palankų sprendimą. Vis dėlto, kilus skandalui, skandalingas Vyriausybės nutarimas buvo atšauktas, o aukštesnės instancijos teismai priėmė sprendimus pastatą griauti.
   Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.
   2016 metų kovą žiniasklaidoje buvo paviešinti skandale figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbiai. Paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui K.Trečiokui, Vyriausybės kancleriui A.Mačiuliui, kitiems pareigūnams, kalbėjosi su buvusiu premjeru A.Butkevičiumi. Telefoninių pokalbių metu K.Trečiokas Druskininkų merui atsakė, kad neprieštarauja dėl nutarimo keitimo, bet baiminasi dėl savo pavaldinių reakcijos.
   Tačiau galiausiai po R.Malinausko raginimų buvęs aplinkos ministras Druskininkų merui atsakė: „Gerai, tuoj kancleriui duosiu zadaniją.“ Taip pat R.Malinauskas, kaip rodė pokalbių išklotinės, skambino ir tuometiniam premjerui A.Butkevičiui, pastarasis žadėjo paraginti priimti sprendimą. „Šitas (nutarimas) tik tai išėjo iš Teisingumo ministerijos ir dabarties turi Aplinkos ministerija teikti Vyriausybei, tik neaišku, kaip jie ten susisuks per kiek laiko“, – A.Butkevičiui sakė meras. „Supratau. Tai gerai. Aš paraginsiu tada“, – atsakė tuometis ministras pirmininkas. 
   Po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas Vyriausybės nutarimas, R.Malinauskas aplinkos ministrui K.Trečiokui nusiuntė žinutę: „LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI“. Į ją buvęs ministras atsakė: „NĖR UŽ KĄ. SUNKU NEBUVO“. 
Su Vijūnėlės dvaru susiję skandalai per kelerius metus palietė ir politikus, ir teisėjus, ir Druskininkų merą. Galbūt net tapo kiek sunkiau. 

 

  Pirmą kartą Lietuvoje skelbiamas Nacionalinio
  standartizacijos prizo konkursas



  Pirmą kartą Lietuvos verslo ir mokslo bendruomenė kviečiama dalyvauti Nacionalinio standartizacijos prizo konkurse, kurį inicijuoja Lietuvos standartizacijos departamentas. Pasak Departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo (nuotraukoje), konkurso tikslas – skatinti domėjimąsi standartizacija ir standartų taikymu, skleidžiant konkurso dalyvių gerąją patirtį, ir taip prisidėti prie šalies ekonomikos raidos.
   „Prieš dešimtmetį Jungtinių Tautų atliktas tyrimas atskleidė, kad įmonės, savo produktams ar veiklai pritaikiusios standartus, tokią investiciją įvertino gerai arba puikiai. O remiantis 2015 m. atliktomis 92-ių ISO standartų taikymo studijomis, 3 iš 5 kompanijų padidino savo pelningumą kur kas labiau nei nesertifikuotos kompanijos. Standartizacijos naudą atskleidžia ne tik didesnis pelnas ir produktyvumas, bet ir didesnis klientų pasitenkinimas. Sertifikavimo procesas suvienija įmonių komandas bendram tikslui, pagerina įmonės įvaizdį ir konkurencingumą. Tikime, kad Nacionalinis standartizacijos prizas paskatins organizacijas atidžiau vertinti savo veiklos galimybes diegiant standartus“, – sako R. Sanajevas. 
   Nacionaliniu standartizacijos prizu kasmet gali būti apdovanojamas fizinis ar juridinis asmuo pagal šias keturias kategorijas: pažangios įmonės ir organizacijos; tyrėjai ir inovatoriai; mokslininkai ir jaunieji profesionalai bei standartizacijos propaguotojai. 
   Pateiktos paraiškos bus vertinamos atsižvelgiant į pateiktus argumentus: kaip standartų taikymas lėmė teigiamus pokyčius organizacijos veikloje; kaip taikant standartus prisidėta prie nacionalinės standartizacijos plėtojimo ir ekonomikos augimo skatinimo, taikant standartus; koks buvo mokslo tiriamųjų darbų rezultatų panaudojimas ar inovatyvių sprendimų pritaikymas standartizacijoje. Taip pat bus vertinami ir standartizacijos populiarinimo straipsniai, mokslo darbai, tyrimai standartizacijos tema.
   Konkursui pateiktas paraiškas vertins komisija, sudaryta iš verslo, akademinės visuomenės ir Departamento atstovų. Teikti paraiškas Nacionaliniam standartizacijos prizui bus galima nuo 2019 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d. Apdovanojimai bus įteikiami Pasaulinės standartų dienos proga 2019 m. spalio mėnesį. 
  Visos detalės, susijusios su konkursu, pateikiamos Departamento interneto svetainėje www.lsd.lt


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.