Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Opozicijai kilo klausimai dėl valdžios ir UAB „Dzūkas“
  sutarčių bei perkamų butų kainos
   Viename iš paskutiniųjų posėdžių opozicijai atstovaujantys savivaldybės tarybos nariai bandė išsiaiškinti, kokias konkrečiai paslaugas savivaldybei atliko nekilnojamojo turto paslaugas teikianti UAB „Dzūkas“. Su pastarąja vietos valdžia nuo 2015 metų sudariusi tris sutartis už daugiau kaip 12 tūkst. eur. „Mums kilo klausimai dėl leidžiamų biudžeto lėšų turto vertinimo paslaugoms, dėl pakankamai aukštos perkamų butų kainos“, - minėjo savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė.

Kainą nustato turto vertintojas


   Spalio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikai priėmė sprendimus dėl savivaldybės būstų pardavimo nuomininkams bei butų pirkimo socialinio būsto fondo plėtrai. Paprasčiau tariant, vietos valdžia nubalsavo už tai, kad savivaldybė įsigytų butus socialiai nepasiturintiems žmonėms, ir kad šeimos, savivaldybei priklausančiame būste pragyvenusios daugiau kaip 5-erius metus, jų pageidavimu galėtų nusipirkti šiuos butus savo nuosavybėn. 
   Savivaldybės taryba nusprendė parduoti 2 kambarių 53,71 kv. m butą su 4,22 kv.m rūsiu Ateities gatvėje už 30 tūkst. eur bei 4 kambarių 79,01 kv.m butą su 1,29 kv. m rūsiu Gardino g. už 29 tūkst. 700 eur jų nuomininkams. Valdžia skelbia, kad tokią butų pardavimo kainą nustatė savivaldybės samdytas nepriklausomas turto vertintojas.
   Šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus, gali būti parduodami už rinkos kainą, įvertinus buto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.
   „Savivaldybės būsto nuomininkai kreipėsi į savivaldybę, prašydami parduoti nuomojamą būstą. Būstai įvertinti rinkos kaina, vertinimus atliko UAB „Dzūkas“ , - posėdyje pristatydamas sprendimo projektą, minėjo savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Svirskas. – Ateities gatvėje vieno iš jų kaina - 30 tūkst. eur, kito, Gardino g., - 29 tūkst. 700 eur. Gautos lėšos bus panaudotos kitų būstų pirkimui“. 

Susidomėjo vertinimo kaina

   „Savivaldybės interneto svetainėje, viešųjų pirkimų skiltyje, radau informaciją, kad nuo 2015 m. su UAB „Dzūku“ yra sudaryta virš 10 tūkst. eurų sutarčių. Ir, kiek suprantu, tos sutartys yra už nekilnojamojo turto objektų vertinimą. Kokia maždaug yra vidutinė vieno kambario buto, vieno turtinio objekto, vertinimo kaina?“ – administracijos atstovo paklausė savivaldybės tarybos narys Karolis Kaklys. „Apie šimtas eurų“, – atskriejo A.Svirsko atsakymas. „Tai galima daryti prielaidą, jei yra sumokėta 11-12 tūkst. eurų, tai yra įvertinta labai daug objektų, arba labai dideli plotai“, - nusistebėjo K.Kaklys. 
   „O jūs norėtumėte, kad būtų perkama kiekvienam plotui, atskiras pirkimas organizuojamas, ar bent įsivaizduojate, kiek tai trunka?“, - už A.Svirską puolė komentuoti R.Malinauskas. 
   „Jūs nesakykit, ką aš norėčiau. Ką aš norėčiau, aš pats pasakysiu“, - jam atkirto K.Kaklys. Deja, atsakymo į savo užduotą klausimą opozicijos narys taip ir neišgirdo. R.Malinausko diriguojama tarybos dauguma iškart perėjo prie balsavimo procedūros. 

Užkliuvo butų kaina

   Kitu klausimu vietos politikai apsisprendė dėl savivaldybei priklausančio būsto pirkimo. Nutarta pirkti savivaldybės nuosavybėn Socialinių būstų fondo plėtrai 2 kambario butą Gardino g. už 21 eur; 1 kambario butą Vytauto g. už 28 tūkst. 900 eur bei 1 kambario butą Ateities g. už 27 tūkst. eur.
   Kaip rašoma sprendimo projekte, šiam savivaldybės pirkiniui „reikės 76 tūkst. 900 eurų, iš jų 72 tūkst. 800 - ES lėšos (finansuojama nepriklausomo turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė);4 tūkst.100 eurų - savivaldybės biudžeto lėšos (savivaldybės administracijos prisidėjimas, finansuojant būstų pardavėjų pasiūlytos pardavimo kainos dalį, viršijančią turto vertintojų nustatytą rinkos vertę)“. Pasak valdžios, „projekto tikslas – padidinti savivaldybės socialinio būsto fondo prieinamumą socialiai pažeidžiamiems Druskininkų savivaldybės gyventojams“.
Svarstant šį klausimą, opozicijos atstovams užkliuvo pakankamai aukštos perkamų butų kainos. 
   „Savivaldybė ne tik parduoda būstus, bet ir perka. Numatyta nupirkti 25 butus Druskininkuose bei seniūnijose. Šiuo metu nupirkta 11 butų, dar 3 butai bus nupirkti. Tie supirkti butai yra Veisiejų, Gardino ir Ateities gatvėse: vienas už 21 tūkst., kitas už 28 tūkst. 900 ir trečias butas už 27 tūkst. Turėtume jau 14 butų iš 25, ir liktų apie 270 tūkst. eurų likusiems butams nupirkti“, - aiškino sprendimo projektą pristatęs A.Svirskas. 

Pasigedo informacijos apie perkamus butus

   „Kodėl negalima skelbti butų ploto? Tai būtų labai aiškus orientyras kainos vertinimo prasme“, - nusistebėjo opozicijos atstovas A. Balkė, atkreipdamas dėmesį į sprendimo projekte nurodytas aptakias frazes, kaip, pavyzdžiui, „pirkti vieno kambario butą Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose“, iš kurios neįmanoma suprasti, kokio konkrečiai dydžio (kv.metrų) yra minėtas būstas, taip pat kokiame konkrečiai name jis yra. Be šių duomenų, sprendimo projekte pateikiant tik pirkimo kainą, savivaldybės tarybos nariai, pasak A.Balkės, paverčiami rankų pakėlimui reikalingais statistais, be jokios galimybės sužinoti, ar čia iš tiesų viskas švaru ir ar savivaldybės administracija nepermoka už perkamus būstus. „Yra nustatytos sąlygos, kuriomis yra perkami butai. Druskininkai suskirstyti pagal šešias zonas, ir dar Registrų centras yra nustatęs rinkos vertes pagal atskiras zonas. Jeigu mes pirkdami butą viršijame nustatytą rinkos vertę, turime mokėti savivaldybės biudžeto lėšomis, kito atvejo nėra“, - aiškino A.Svirskas. 
   „Prašyčiau atsakyti į anksčiau užduotą klausimą, nes meras pertraukė, o jūs taip ir neatsakėt“, - prie valdžios ir „Dzūko“ sutarčių grįžo savivaldybės tarybos narys K.Kaklys. 
   „Mes dabar svarstom klausimą dėl būsto įsigijimo. Kaklys, ką jūs dar norėsit“, - vietoj A.Svirsko vėl pasigirdo R.Malinausko komentarai.
   „Įjunkit mikrofoną, pasakysiu, ko norėsiu, - jam atšovė opozicijos atstovas. - Šis darbotvarkės klausimas irgi yra susijęs su nekilnojamojo turto vertinimu, todėl prašyčiau A.Svirsko, kad atsakytų į mano klausimą plačiau, tiek vertinant perkamus butus, tiek vertinant parduodamus savivaldybės butus. Su kokiais paslaugų tiekėjais yra sudarytos sutartys, kiek jiems pinigų sumokėta nuo 2015 m. ir už kokį paslaugų kiekį“. 
   „Bet kokie vertinimai atliekami ir paslaugų tiekėjai yra parenkami viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“, - trafaretinį atsakymą išpyškino investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas. 
„Mano klausimas buvo, ne kokia tvarka jie parenkami, mano klausimas buvo, kiek buvo įvertinta objektų (pagal savivaldybės ir UAB „Dzūkas“ sutartis skiriant daugiau kaip 12 tūkst. eurų sumą)“, - nenusileido aptakiems valdininko atsakymams K.Kaklys. Deja, ir šįkart opozicijos narys atsakymų į savo klausimus neišgirdo.
   „Teikiu (sprendimo projektą, - red.p.) balsavimui“, - pasigirdo diskusijas nutraukusio R.Malinausko frazė. 

„Kažkas toje vietoje nesueina“

   „A.Svirskas iš tribūnos deklaruoja, kad vieno buto įvertinimas – vos 100 eurų. O sudarytos sutartys 12-ai tūkst. eurų nuo 2015 metų, ir kiek tų objektų buvo įvertinta? Šitie skaičiai galėtų būti vieši, bet jų nėra. Kažkas toje vietoje nesueina“, - pasibaigus posėdžiui, svarstė savivaldybės tarybos narys A.Balkė. 
   „Iš tų perkamų ir parduodamų butų matėsi, kad perkama pakankamai brangiai, o parduodama gerokai pigiau. Tie butai, kurie perkami, – apskritai niekur net nėra pažymėtas jų plotas, tai kaip galima pritarti jų kainai? Bandė atkirsti mums, neva tai susiję su asmens duomenų apsauga. Bet niekas juk ir nereikalauja asmens pavardės ar buto numerio. Jei už biudžeto pinigus perki butą, tai, prašydamas tarybos narių pritarimo mokėti atitinkamą kainą (o ji tikrai nemaža), būk malonus ir pateik buto plotą, daugiabučio numerį. Čia gi nėra jokie asmens duomenys, nelaikykite žmonių visiškais kvailiais, - minėjo A.Balkė. - Vienu atveju, perkant būstą, savivaldybės administracijos valdininkai buto ploto nerašo, atseit tai liečia asmens duomenis, kitu atveju, parduodant savivaldybės būstą nuomininkams – plotas jau nurodomas. Tai čia, pagal valdininkus, tokius duomenis jau galima „pateikti“, jau čia nieko tokio? Aš nesuprantu, kaip gali administracija savivaldybės tarybai pakišti perkamo buto kainą, kur nėra absoliučiai jokių orientyrų? Jeigu būtų nurodytas buto plotas, tai ir dėl kainos galima būtų orientuotis. Sakysim, Gardino g. perkamas 40 kv. m butas, tai galėtum vertinti, kad butas galėtų kainuoti tiek ir tiek. Deja, taip nebuvo. Dėl to ir kyla klausimas, kodėl perkama pakankamai aukšta kaina? Ir kodėl taip reikia slėpti perkamo buto kvadratūrą, daugiabučio namo numerį? Juk tie butai perkami ne už asmeninius valdžios ponų, o už mokesčių mokėtojų pinigus. Šioje vietoje kyla daug įtarimų“. 

„Druskonio“ inf.



Viešųjų pirkimų informacija, kiek sutarčių ir už kokią sumą su UAB “Dzūkas” yra sudariusi savivaldybės administracija


Ištrauka iš savivaldybės tarybos sprendimo apie perkamus butus. Kaip galima orientuotis apie būsto kainą tik iš gatvės pavadinimo?


Ištrauka iš sprendimo apie nuomininkams parduodamus savivaldybei priklausančius butus

 

  Apie „grandiozinius“ projektus svaigstanti valdžia išjuokta
  dėl pasenusio jų pristatymo 
   Mūsų valdžia jau kiek metų nesustoja girtis apie visokius savo planus - dirbtines jūras, aerodromus ir kitus „analogų neturinčius“ projektus. Tačiau opozicija pastebi, kad žodžiais „smėlio pilis“ statantys valdžios ponai net nesistengia savivaldybės interneto puslapyje atnaujinti planuojamų projektų vizualinės informacijos. „Žiūrint į internetinį lauką, nesimato, jog kažkaip tai norime turėti tas investicijas“, - viename iš paskutiniųjų posėdžių vietos valdžią per dantį patraukė savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė, primindamas naftalinu atsiduodantį savivaldybės planuojamų investicinių projektų pristatymą. 

   Spalio 31 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikai nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos perduoti savivaldybei patikėjimo teise valdyti kelis valstybinės žemės sklypus: 30 arų ha žemės sklypą Baravykų g. 1D; 1,27 ha žemės sklypą Mizarų g. 55; 45,55 ha žemės sklypą Mizarų g. 59A bei 1,66 ha žemės sklypą M. K. Čiurlionio g. 80 ūkinei komercinei veiklai, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams.
   „Kokie šio sprendimo argumentai? Kokias savivaldybė gauna teises, jeigu valstybė sklypą atiduoda, sakykim, panaudai?“ - sprendimo projektą pristačiusio administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo A.Svirsko paklausė savivaldybės tarybos narys A.Balkė. „Panaudai negali ieškoti jokių investicijų. Patikėjimo teise – viską gali, išskyrus žemės sklypo pardavimą“, - komentavo A.Svirskas.
   „Gal esate numatę atitinkamą plėtrą šiuose sklypuose, kažkokių planų jau yra?“ - į savivaldybės administracijos atstovą kreipėsi opozicijos atstovas Karolis Kaklys. „Planų visada yra. Juos pateiksim jums vėliau“, - atskriejo A.Svirsko atsakymas. „Tai jūs planuojat...“, - toliau tęsė K.Kaklys, nustebęs, ar savivaldybės tarybos nariai jau tapo tokiais „nereikšmingais sraigteliais“, kuriems administracijos valdininkai teiksis atskleidinėti savo planus tik tuomet, kai reikės už juos balsuoti?
   „Mizarų g. 55 - aerodromas. Mes norim rekonstruoti aerodromą. Jūs žinot turbūt tą, ar ne? Šalia esantis sklypas taip pat ketinamas panaudoti administracinei aerodromo veiklai. Sklypas prie Švietimo centro – patikėjimo teise perimsim tą plotą, ketiname kažką padaryti, išplėsti. Toliau – Baravykų g. sklypas, kur šalia yra dujų stotelė. Numatyta automobilių stovėjimo aikštelė šalia patikėjimo teise valdomo sklypo, buvusio geležinkelio“, - pagaliau valdžios rūmų planus ėmė skleisti A.Svirskas. 
   „Pakvieskite ir opoziciją, gal irgi idėjomis prisidėsime“, - nusijuokė K.Kaklys. „Jūs turite idėjų tik kaip skundą parašyt“, - pasigirdo R.Malinausko trigrašis. „Čia jau jūs daugiau patirties šiuo klausimu turite“, - jam atkirto K.Kaklys.
   „Bandžiau pasižiūrėti į savivaldybės interneto svetainėje esantį turto skyrių. Ir ką ten radau. Gerbiamas Algi, turbūt jums reikėtų prisiimti dalį atsakomybės: turto, investicijų valdymo sritis – visiškai tuščia, - pasisakymo metu minėjo A.Balkė. - Pavyzdžiui, aerouosto pristatymas – dar mano darytos vizualizacijos, pasenusios, prieš kiek metų darytos (A.Balkė savivaldybės vyr. dailininku dirbo 17 metų, iki 2011-ųjų vidurio, red.p.). Kaip ir sanatorijos „Nemunas“ didžiojo pastato (pristatymas, - red.p.). Žiūrint į internetinį lauką, nesimato savivaldybės turto valdymo, kad kažkaip tai norime turėti tas investicijas“. 
   „Prieš posėdį pasidomėjau, kokia informacija pateikta apie savivaldybės parduodamą turtą, pastatus internete. Kai kurie parduodamų pastatų puslapiai apskritai tušti, jokios informacijos, kiti – labai seni, įskaitant ir aerodromo fotomontažus, kurie dar mano buvo daryti. Turime daugiau kaip 45 tūkst. kv. metrų nenaudojamų pastatų ir nieko realiai nedaroma, kad turimi nenaudojami pastatai bent minimaliai būtų naudingi. 10 metų sanatorijos „Nemunas“ pastatai yra savivaldybės nuosavybė. Per tą laiką supūdyti ir nugriauti 3 mediniai „Nemuno“ pastatai, apgriauta koncertų salė, maitinimo korpuso ir didžiojo pastato būklė per tiek metų irgi jau tapo apgailėtina. Panašu, kad ir šį teks griauti, nes per tiek metų dėl sugriuvusių lietaus vandens nuvedimo sistemų vanduo ir šaltis ardė ir mūrą, ir konstrukcijas. Kažkodėl bendruomenei nepateikiama jokia informacija apie nenaudojamo turto situaciją ar pastangas racionaliai jį panaudoti“, - apie savivaldybės valdomo turto būklę kalbėjo A.Balkė. 

„Druskonio“ inf.

 

  Prabilo apie diskriminaciją reklamos rinkliavoje 
   Savivaldybės tarybos dauguma viename iš paskutinių savivaldybės tarybos posėdžių pritarė naujiems vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje nuostatams. Opozicijos nariai šį sprendimą vadina diskriminaciniu.
   Vietos politikai neseniai patvirtino naujas apmokėjimo už išorinę reklamą taisykles: savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimti nauji vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Druskininkų savivaldybėje nuostatai. Rinkliava, palyginus su galiojusia iki šiol, didėja vidutiniškai 15 proc. Dar viena naujiena - šį mokestį nuo šiol mokės visi, be išimties, savo paslaugas viešai reklamuojantys gyventojai – nesvarbu, kur stovi ar kabo ta jų reklama: valstybės žemėje ar privačiame kieme.
   Valdžios tinklapyje netrukus pasirodė tarsi nekaltas rašinėlis, skirtas verslu užsiimantiems gyventojams, apie išorinės reklamos efektyvumą. „Tai viena seniausių, laiko patikrinta reklamos forma, kuri neerzina esamo ar potencialaus kliento bei pasiekia jį 24 valandas per parą“, - lyg kas nors to nežinotų, savivaldybės interneto puslapyje reikšmingai informuojami verslininkai, čia pat pridedant grasinančiai skambantį priminimą, kad „norintys pastatyti tokio pobūdžio reklamą gali sulaukti nemalonumų“, mat ne visi esą žino, kad, „remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, išorinė reklama privalo turėti miesto savivaldybės patvirtintą reklamos projektą“.
   Pagal naujai patvirtintus nuostatus vietinės rinkliavos dydis už leidimo išdavimą priklauso nuo to, kurioje vietoje įrengta ta reklama, t.y. pagal patrauklumo išorinei reklamai zonas. Už 1 kv. m. reklamos ploto pirmojoje zonoje (M. K. Čiurlionio g. teritorijoje) vieneriems metams teks mokėti 120 eur, antrojoje zonoje (Veisiejų g. teritorijoje) – 100 eur, trečiojoje zonoje (kitose Druskininkų miesto teritorijose) - 32 eur; ketvirtojoje zonoje (Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijų teritorijose) – 16 eur. Kai reklaminis įrenginys yra didesnio kaip 0,3 kv. m ploto iškaba, teks pakloti 16 eurų. Įrengti išorinę reklamą ant miesto ar priemiestinio autobuso kainuos 32 eurus vienam mėnesiui. Minėtu sprendimu taip pat nustatyti rinkliavos dydžiai už reklamą prie gatvių sankirtos bei renginių metu. Nuo reklamos rinkliavos yra atleistos savivaldybės biudžetinės bei kontroliuojamos viešosios įstaigos, šio mokesčio taip pat nemokės kultūros ir sporto renginių organizatoriai, reklamuojantys renginius, kuriuos remia Druskininkų savivaldybė.
   „Kadangi nemažai metų teko kuruoti šią sritį, šitame sprendimo projekte matau šiek tiek diskriminacijos, kadangi savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos yra atleidžiamos nuo šito mokesčio, tuo tarpu kitos viešosios įstaigos jau yra apmokestinamos. Šia prasme yra aiškus diskriminacinis momentas. Šitą momentą tikrai reikėtų išspręsti, - posėdžio metu savivaldybės tarybos daugumos dėmesį bandė atkreipti opozicijos atstovas Antanas Balkė, buvęs miesto vyr.dailininkas. - Antras dalykas: iki šiol apmokestinimas priklausė nuo nuosavybės formos: savininkas ant savo pastato, savo sklype galėjo įrengti neapmokestintą reklamą. Tuo tarpu šiandien visi, be išimties, mokės šį reklamos mokestį. O kalbant apie kultūros renginius, jei savivaldybė remia kultūros ir sporto renginius, šių renginių reklama yra neapmokestinta, tuo tarpu kiti renginiai, kurių savivaldybė neremia, tokia reklama taip pat bus apmokestinama. Čia matau diskriminacinį elementą, dėl kurio tarybai reikėtų spręsti iš esmės. Jeigu visi kultūros ir sporto renginiai yra lygūs ...“. „Ačiū, ar dar yra norinčių pasisakyti?“ - A.Balkės kalbą be ceremonijų nutraukė R.Malinauskas.
   „Bandžiau pasakyti, kad nėra labai teisinga apmokestinti verslu užsiimančius žmones, kurie savo paslaugas reklamuoja jiems priklausančiame žemės sklype. Taip pat kodėl nuo rinkliavos atleidžiamos savivaldybės viešosios įstaigos, tuo tarpu kitos viešosios įstaigos šią rinkliavą turi mokėti? – stebėjosi A.Balkė. -Dabar nėra jokio skirtumo, ar tai valstybės žemė, ar ne: sakykim, batsiuvys pasistatys reklamos stovelį savo privačiam kieme, ar grybų supirkėjas užsikabins reklamą ant savo namo, jie dabar bus priversti mokėti už tą savo reklamėlę. Atrodo, turėtų būti savaime suprantama: jeigu moki už žemę, tai atitinkamai įgyji ir atitinkamą teisę joje kažką tai veikti, nebūtinai taip, kaip valstybės žemėje. Turi būti skirtumas. Šioje vietoje turėtų veikti logika, bet kažkodėl jos nėra“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Maltiečiai savaitgalį į dubenėlius pilstys gerumą
   Maloniai kviečiame visus geros valios žmones prisijungti prie labdaros akcijos “Maltiečių sriuba 2018”, kuri vyks Druskininkuose 2018 m. lapkričio 30 d., penktadienį, nuo 15 val. Vilniaus alėjoje, šalia muzikinio fontano.
   Ateikite ir parodykite, kad jūs neabejingi tiems, kurie gyvena šalia mūsų.
   Būkite dosnūs skurstantiems seneliams.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Druskininkų grupės savanorės





   Jau daugiau nei 25-eri metai Lietuvoje gyvuojanti Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) viena iš didžiausių socialinės pagalbos organizacijų šalyje. Pasak MOPT Druskininkų grupės įkūrėjos Astos Akromaitės, mūsų mieste maltiečių labdaringą veiklą 2015 metų rugpjūtį pradėjo trys bendramintės druskininkietės, kurios tų pačių metų pabaigoje organizavo pirmąją „Maltiečių sriubos“ akciją.   Tolydžio Maltos ordino vietinę grupę papildydavo vis nauji žmonės, kuriems artimos pagalbos vargstantiems, atjautos, krikščioniškosios vertybės. Vieni iki šiol savanoriauja, tiesdami pagalbos ranką vienišiems, skurstantiems, neįgaliems, kiti išėjo iš maltiečių grupės, nes vis dėlto reikia daug nuosavo laiko skirti įvairiausiems senolių poreikiams. Dalies pasitraukimą iš aktyvios labdaringos veiklos lėmė ir kitos priežastys, pvz., kai abiturientai savanoriai baigia gimnaziją, sumažėja moksleiviško amžiaus maltiečių, kurie padeda savo bendraamžiams neįgaliesiems arba vaikams iš rizikos šeimų. Maltos ordino pagalbos grupės nuolatos užsiima savanorių ugdymu. Šiam tikslui bei bendrystei stiprinti rengiamos maltiečių stovyklos. 
   Šiuo metu Maltos ordino Druskininkų grupės branduolys – 7 brandaus amžiaus savanoriai, visų pirma dalyvaujantys skurstančių senolių maitinimo projekte „Maistas ant ratų”, t.y. dusyk per savaitę antradienio ir ketvirtadienio rytais nuvežantys 15-ai vienišų globotinių sriubos ir bandelių. Vidutinis globotinių amžius – daugiau nei 85-eri metai, vyriausioji – jau po 97-erių. Savanorės seneliams nuperka ir kasdieninės reikmės produktų, vaistų, bičiuliškai išklauso juos, palydi pagal poreikį, padeda namus bei artimųjų kapus sutvarkyti. Tai antrasis maltiečių įgyvendinamas projektas „Socialinė pagalba namuose“. 
   Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos mūsų miestelio grupės senbuvių, aktyvių maltiečių Astos Akromaitės ir Lolitos Dianos Babilienės, poreikis labdaringai sriubai bei pagalbai Druskininkuose yra gerokai didesnis nei dabartiniams 15-ai vienišų senolių, nes mūsų miestelyje apsistoję palyginti daug senyvo amžiaus žmonių, kurie šalia neturi artimųjų. Kita vertus, būtiną pagalbą kiekvienam tokiam asmeniui privalo patvirtinti Maltos ordino pagalbos tarnybos centrinės būstinės įgalioti asmenys, kurie įsitikina vienišo ir pasiligojusio asmens realia socialine situacija. 
   Maltos ordino pagalbos tarnybos Druskininkų grupės savanorės suspėja ne tik Druskininkuose labdaros renginius surengti, bet savo veikla visą mūsų regioną aprėpti, nes artimiausios maltiečių grupės tik Simne ir Alytuje įkurtos. Tad šventiniu laikotarpiu druskininkietės maltietės su kalėdinėmis dovanėlėmis aplanko ir globos namus Veisiejuose, Kapčiamiestyje, Merkinėje. Šventine tradicija tapo lankyti Druskininkų PSPC slaugos skyriaus pacientus. 
   „Kiek susirinksi, tiek turėsi,“ – pagrindinį Maltos ordino pagalbos tarnybos Druskininkų grupės gyvavimo principą paaukotomis rėmėjų lėšomis primena aktyvi savanorystės senbuvė druskininkietė L.D.Babilienė. Į klausimą, kaip ji tapo Maltos ordino savanore, L.D.Babilienė atsakė, jog ateina toks laikas, kai besąlygiškai suvoki aukštesnių dvasinių vertybių svarbą ir kyla stiprus vidinis poreikis prie viso to prisidėti praktiškai. 

„Druskonio“ inf.

 

  Turtingas verslininkas surezgė aferą, už kurią galėjo
  sumokėti Druskininkų gyventojai

R.Matijošaitis                                               alfa naujienos nuotr. 

Dominykas GRIEŽĖ 
alfa.lt

   Uždaroji akcinė bendrovė „Haupas“, kuriai vadovauja vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Ričardas Matijošaitis, ilgus metus buvo vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Druskininkų miestui. Druskininkai už dujas mokėjo daugiau nei kiti miestai, dėl to „Haupas“ ne kartą kritikuotas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) yra konstatavusi, kad bent 2014 m. bendrovė taikė pernelyg dideles kainas.
   Iš „Gazprom“ dujas pirkęs ir bendrovei „Druskininkų dujos“ pardavinėjęs „Haupas“ 2016 m. siekė dujas parduoti po 84 eurus už megavatvalandę, kai „Lietuvos dujų tiekimas“ siūlė dujas po 12 eurų už megavatvalandę. Gamtinės dujos Druskininkams kainavo taip brangiai, kad į „Haupo“ veiklą įsikišo VKEKK, 2016 m. gegužę ėmusi reguliuoti bendrovės kainodarą ir nustačiusi viršutinę ribą dujų kainai, kuri pardavimo kainą sumažino bene aštuonis kartus.
   Vienas iš „Haupo“ argumentų, kodėl dujų kaina Druskininkams tokia didelė, buvo mažėjantis dujų sunaudojimas. Tačiau Alfa.lt išsiaiškino, kad dideles kainas druskininkiečiams galėjo lemti ir kita aplinkybė – bendrovė savo pinigais greičiausiai apmokėjo vadovo ir vienintelio akcininko R. Matijošaičio keistus žygius teismuose: verslininkas galėjo apmokėti su bendrove nesusijusių asmenų bylinėjimosi išlaidas.
   Anot Alfa.lt šaltinių, mokestis teisininkams greičiausiai buvo įtrauktas į apskaitą kaip išlaidos, dėl kurių druskininkiečiams kilo dujų kaina. „Norint nustatyti dujų kainą, reikia pagrįsti išlaidas. Į apskaitą buvo įtraukiamos didelės sumos, kad pagrįstų išlaidas, visiškai nesusijusias su energetiniais reikalais“, – teigė šaltiniai. Pasak jų, taip R. Matijošaitis ne tik permetė sąskaitas advokatams ant Druskininkų pečių, bet ir galėjo susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.

Karas dėl akcijų

   Alfa.lt turimi dokumentai rodo, kad prekybos gamtinėmis dujomis sferoje veikiantis verslininkas, kurio turtas vertinamas 11,5 mln. eurų, prieš ketverius metus turėjo interesų visai kitoje – farmacijos – sferoje. O ši istorija – gan paini ir keista.
   Mat, kaip paaiškėjo, R. Matijošaitis turėjo interesų, liečiančių vieną stambiausių vaistų ir maisto papildų gamintojų Lietuvoje – bendrovę „Aconitum“. O pastarojoje maždaug 2014 m. kilo ginčas tarp akcininkų, persikėlęs į teismus.
   Bendrovė turėjo keletą akcininkų, tačiau galiausiai visas akcijas perėmė dabartinė „Aconitum“ vadovė, o likę akcininkai, vaizdžiai tariant, liko prie suskilusios geldos. Santykiams tarp akcininkų prastėjant, dalis akcijų buvo perleista ofšorinei bendrovei, tačiau galiausiai visa bendrovė atsidūrė vienose rankose.
   52,5 proc. „Aconitum“ akcijų anksčiau valdė Didžiosios Britanijos Mergelių Salose registruota bendrovė „Rodstone LTD“, 19,17 proc. – dabartinė vadovė, TV laidos „Sveikatos ABC“ vedėja Rima Balanaškienė, dar 28,33 proc. – bendrovė „Sveikatos ABC“, kurią iš esmės valdė ta pati R. Balanaškienė. Tačiau situacija per trumpą laiką kardinaliai pasikeitė – „Rodstone LTD“ buvo nustumta nuo „Aconitum“ valdymo, o dalis akcijų buvo perduota antrinei „Aconitum“ bendrovei „Aurantijus“. Pastaroji bendrovė 2015 m. vasarą buvo reorganizuota, prijungta prie „Aconitum“ ir likviduota.
   Galiausiai visos „Aconitum“ akcijos liko R. Balanaškienės rankose – medikė dabar dalį akcijų valdo tiesiogiai, dalį – per susijusias bendroves. Tačiau tai, kad R. Balanaškienė perėmė visą bendrovę, nepatiko buvusiems „Aconitum“ akcininkams – šie kreipėsi į teismą, teigdami, kad R. Balanaškienė ir su ja susiję asmenys siekia privesti „Aconitum“ prie bankroto ir tuomet perkelti visą bendrovės turtą į „Aurantijų“. Anot ieškovų, faktiškai vadovaujant R. Balanaškienei, „Aconitum“ vaistus pardavinėjo mažesne kaina, nei kainavo juos pagaminti, o per keletą metų bendrovė patyrė milijoninių nuostolių.
   Dėl R. Balanaškienės ir su ja susijusių asmenų veiksmų buvo kreiptasi į advokatų profesinę bendriją „Baltic Legal Solutions Lithuania“. Iš pastarosios buvo užsakytas visas paketas paslaugų – parengti civilinį ieškinį dėl 20 mln. litų (apie 5,8 mln. eurų) žalos atlyginimo, raštus darbo ir mokesčių inspekcijoms, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat civilinius ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo buvusiems akcininkams; buvo sutarta ir tai, kad „Baltic Legal Solutions Lithuania“ advokatai ir teisininkai atstovaus buvusiems akcininkams teismuose.
Advokatams – solidus sėkmės mokestis
   O dabar – įdomioji istorijos dalis: Alfa.lt turimas susirašinėjimas rodo, kad dėl šių paslaugų su advokatų bendrijos atstove Daiva Dumčiuviene tarėsi ne kas kitas, o R. Matijošaitis, kuris, rodos, neturi jokio ryšio su „Aconitum“ bendrove. Nors akcijas atgauti siekė buvę akcininkai, R. Matijošaitis aktyviai prisidėjo prie teisminės kovos.
   Dujų prekyba besiverčiantis verslininkas su „Baltic Legal Solutions Lithuania“ sudarė sutartį, kuria įsipareigojo už teisines paslaugas kas mėnesį mokėti po 15 tūkst. litų ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, iš viso – 18 150 litų (5 256,6 euro).
   Be to, nors akcininkų reikalais rūpinosi R. Matijošaitis, sąskaita už paslaugas buvo pateikta ne pačiam verslininkui, o jo bendrovei – Alfa.lt žiniomis, „Haupui“ buvo pateikiamos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, kiek iš viso bendrovė sumokėjo už advokatų, dirbusių visai kitiems asmenims, paslaugas – nežinia.
  Šioje istorijoje yra ir dar viena įdomi aplinkybė – kaip paaiškėjo iš Alfa.lt gauto susirašinėjimo, buvę akcininkai, apmokami R. Matijošaičio, sutiko su gan rizikinga afera, mat advokatų bendrija panoro nemažo sėkmės mokesčio: 50 proc. nuo visos prisiteistų ar išsaugotų akcijų vertės, jei pavyktų prisiteisti daugiau nei 1,946 mln. litų (apie 563,6 tūkst. eurų) bendrovės „Aconitum“ akcijų ir daugiau nei 3,939 mln. litų (apie 1,14 mln. eurų) likviduoto „Aurantijaus“ akcijų. Minimali nustatyto sėkmės mokesčio riba buvo 200 tūkst. litų (apie 57 924 eurus).

Istorija, kurios nesinori prisiminti

   Susisiekus su R. Matijošaičiu paaiškėjo, kad anksčiau aprašytus įvykius vienas turtingiausių Lietuvos žmonių norėtų pamiršti. „Čia istorija, kurią aš jau ištryniau iš savo smegenų“, – teigė R. Matijošaitis, siūlęs kreiptis į advokatus.
   Iš pradžių verslininkas tikino, kad su bendrove „Aconitum“, su kurios teisminiais ginčais yra susijęs, neturi nieko bendro. „Nieko. Absoliučiai nieko“, – paklaustas, kas jį sieja su minėta bendrove, atsakė R. Matijošaitis.
  Kad turi ryšių su jau likviduojama teisininkų bendrija, „Haupo“ vadovas pripažino. „Paslaugas pirkau savo energijos bendrovei, ne „Aconitum“, – apie savo santykius su advokatų bendrija „Baltic Legal Solutions Lithuania“ kalbėjo verslininkas.
   Tačiau, paklausus apie savo susirašinėjimą su buvusia šios bendrijos teisininke D. Dumčiuviene ir tarimąsi, kaip bus apmokėtos sąskaitos, R. Matijošaitis ūmai prisiminė, kad yra pažįstamas su vienu buvusiu „Aconitum“ akcininku, su kuriuo kartu ir kreipėsi į „Baltic Legal Solutions Lithuania“. Tačiau verslininkas ne itin norėjo kalbėti apie prieš keletą metų įvykusią istoriją ir siūlė kreiptis į minėtą akcininką, R. Balanaškienę, prie bylos prisidėjusius advokatus, netgi bylą nagrinėjusius teisėjus.
   Nors Alfa.lt turi advokatų bendrijos sutartį, kuri buvo siųsta R. Matijošaičiui, verslininkas neigė ir paminėtą sutartį. „Negali taip būti parašyta sutartyje“, – tikino R. Matijošaitis, paklausus, kodėl šioje sutartyje nustatytos teisininkų paslaugų pirkimo bylinėjimuisi su „Aconitum“ sąlygos.
   Lygiai taip pat R. Matijošaitis išsigynė „Baltic Legal Solutions Lithuania“ sąskaitų, kurios buvo siųstos „Haupui“, ir teigė jų neapmokėjęs.
   „Jos nebuvo pirktos. Kas, kad buvo pateiktos? Kaip buvo pateikta, taip ir nuvažiavo į šiukšlių dėžę“, – teigė verslininkas.
Gavo sėkmės mokestį
   Nors R. Matijošaitis teigia, kad visos advokatų bendrijos jam atsiųstos sąskaitos iškeliaudavo į šiukšlių dėžę, Alfa.lt gauti dokumentai rodo, kad galėjo būti ne visai taip – anksčiau veikusi advokatų bendrija 2016 m. vienam iš buvusių „Aconitum“ akcininkų siuntė laišką, kuriuo ragino sumokėti pusę nustatyto minimalaus sėkmės mokesčio – 29 tūkst. eurų, nurodant, kad kita mokesčio pusė jau yra sumokėta. Kadangi į teisininkus šis akcininkas kreipėsi kartu su R. Matijošaičiu, galima įtarti, kad advokatų bendrija 58 tūkst. eurų sėkmės mokestį nurodė abiem asmenims sumokėti lygiomis dalimis, tad verslininkas savo dalį greičiausiai sumokėjo.
   Anot Alfa.lt šaltinių, „Haupas“ greičiausiai apmokėjo ir keletą mėnesių trukusį bylinėjimąsi, kol buvo pasiekta taikos sutartis su „Aconitum“.
   Atsakymo, kas apmokėjo kelis mėnesius trukusią akcininkų kovą su „Aconitum“, teisines paslaugas teikę advokatai negalėjo pateikti. Susisiekus su D. Dumčiuviene, advokatė negalėjo atsakyti, kas apmokėjo bylinėjimąsi su „Aconitum“, bet teigė mananti, kad sąskaitas apmokėjo ne „Haupas“, bet klientai, kurių interesams atstovavo advokatų bendrija.
   D. Dumčiuvienė taip pat pažymėjo, kad tokie atvejai, kai tretieji asmenys apmoka klientų sąskaitas, nėra reti.

Įžvelgia ir nusikalstamą veiklą

   Įvairios institucijos į šią istoriją žvelgia skirtingai. Pasiteiravus VKEKK, ar komisija turi kokių nors žinių apie „Haupo“ išlaidas teisininkams, buvo gautas kiek netikėtas atsakymas – nors „Haupas“ Druskininkuose turėjo monopolines sąlygas, iki 2016 m. vidurio nebuvo kontroliuojama, kaip bendrovė nustatydavo dujų pardavimo kainą.
   „Komisija 2016 m. vasario mėn. baigė UAB „Haupas“ tyrimą ir konstatavo, kad bendrovė 2013–2014 m. laikotarpiu Druskininkų savivaldybėje užėmė dominuojančią padėtį. Todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. UAB „Haupas“ tapo reguliuojamu ūkio subjektu ir Komisija nustatė gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą (maržą) į ateitį, t. y. kainų skirtumą tarp įsigyjamų ir parduodamų gamtinių dujų Druskininkų savivaldybėje, kurios bendrovė negali viršyti.
   2014–2015 m. laikotarpiu UAB „Haupas“ buvo nereguliuojamas ūkio subjektas, todėl Komisija neturėjo jokios įtakos sąnaudoms“, – rašoma VKEKK atstovės Aistės Griškonytės atsiųstame atsakyme.
  Tiesa, VKEKK patvirtino, kad tokie dalykai, kaip išlaidos advokatams ir teisininkams, galėjo būti įtrauktos į dujų tiekimo kainą.
   „Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje numatyta, kad į gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainą gali būti įtraukiamos ekonomiškai pagrįstos sąnaudos, būtinos gamtinių dujų įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti: nusidėvėjimo, personalo, ilgalaikio turto nuomos, remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, mokesčių, administracinės, rinkodaros ir kitos sąnaudos.
   Prie administracinių sąnaudų yra priskiriamos teisinės paslaugos – ūkio subjektas turi teisę įsigyti teisines paslaugas iš šalies, jeigu tai yra ekonomiškai naudingiau, negu pačiam ūkio subjektui turėti atskirą teisininko etatą“, – teigia VKEKK.
   Pasiteiravus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), buvo gautas atsakymas, jog bendrovei nėra draudžiama apmokėti vadovo išlaidas, tačiau toks apmokėjimas reiškia vadovo pajamos natūra, kurios apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
   Prokuratūros atstovai Alfa.lt teigė, kad tokia veikla, kokios galėjo imtis „Haupas“ ir R. Matijošaitis, kelia klausimų, mat joje galima įžvelgti tiek apgaulingos buhalterijos, tiek ir elementaraus sukčiavimo požymių.

 

  Galvojate apie dantų implantaciją? Ką būtina žinoti? 


   Kasmet vis daugiau pacientų nusprendžia nekentėti dėl netektų dantų patiriamo diskomforto ir ryžtasi dantų implantacijai. Šią sritį dar neseniai gaubė nežinomybė - mažai kas apie implantaciją buvo girdėjęs, dar mažiau žmonių buvo su ja susidūrę tiesiogiai. 
   Tačiau klausimų apie implantaciją kyla dar ir dabar. Ne vienas jų susijęs su mažiau girdėta implantacijos procedūros dalimi – kaulo augmentacija. Tad šiandien šia tema kalbamės su odontologijos klinikos „Albadenta” burnos chirurge – implantologe Vilma Tauraite (nuotraukoje), odontologijos srityje dirbančia daugiau kaip 12 metų. 

   Kas yra kaulo augmentacija? Kodėl ir kada reikalinga ši procedūra?
  
Kaulo augmentacija – tai procedūra, skirta kauliniam audiniui atkurti. Augmentacijos rūšių bei technikų yra gana daug. Vienos jų skirtos atstatyti kaulo aukščiui, kitos – pločiui arba abiems kartu.
Augmentacijos prireikia, kai kaulinis audinys yra prarastas dėl buvusios infekcijos apie dantį (pvz. kai skyla danties šaknis ar dėl paradontozės) arba dėl ilgai neatstatyto danties. Pašalinus dantį, kaulas praranda savo paskirtį, neapkraunamas kramtymo metu ir palaipsniui yra, tirpsta.
   Ar augmentacijos procedūra atliekama implantacijos metu? 
   Praradus tam tikrą kaulo kiekį, implantacija yra neįmanoma be kaulo atstatymo procedūros. 
   Ar ši procedūra reikalinga, paaiškėja atlikus kompiuterinės tomografijos 3D rentgenologinį tyrimą, kurio metu išmatuojamas kaulo plotis ir aukštis. Jei tyrimai parodo, kad kaulo netekta itin daug, iš pradžių atliekama tik kaulo augmentacija. Implantacija atliekama po augmentacijos praėjus 6-8 mėnesiams. 
   Tais atvejais, kai kaulo būna prarasta mažiau, galima vienos operacijos metu sriegti dantų implantus ir atlikti augmentaciją šalia implanto. Šiuo atveju implantų protezavimas vyksta po 3-6 mėnesių, nes tiek laiko užtrunka kaulo gijimas. 
   Kartais prireikia atlikti sinuso pakėlimo operaciją. Kas tai yra ir kokiais atvejais ji atliekama? 
   Sinuso dugno gleivinės pakėlimo operacija yra viena iš kaulo augmentacijos rūšių. Ji atliekama viršutinių šoninių dantų srityje tais atvejais, kai kaulo aukštis iki veido daubos (sinuso) yra nepakankamas implantacijai. Procedūros tikslas – instrumentais pakelti veido daubos gleivinę ir susidariusį tarpą užpildyti kaulo granulėmis.
   Taip atstatomas kaulo aukštis implantacijai. Procedūra gali būti atliekama kaip atskira operacija arba jos metu gali būti sriegiami dantų implantai. Tą nulemia kiekvieno žmogaus individuali situacija – kiek savo kaulinio audinio likę, kiek ir kokius planuojama sriegti implantus, veido daubos struktūros ypatumai ir pan.
   Kokių priemonių reikėtų imtis prieš danties šalinimą žinant, kad pacientas ištraukto danties vietoje planuoja dėti implantą?
   Kadangi kaulo atstatymo procedūra yra sudėtinga ir reikalauja daug laiko gijimui, labai svarbu laiku pašalinti beviltiškus dantis bei atlikti tai kuo mažiau traumuojant aplinkinį kaulą ir gleivinę, t.y. atliekant taip vadinamą atraumatinį danties šalinimą.
   Geriausia, kad danties šalinimą atliktų tas pats specialistas, kuris sriegs implantą, nes po šalinimo gydytojas turi galimybę iškart įvertinti kaulo kiekį, nuspręsti, ar įmanoma iškart sriegti implantą, ar tai daryti po kurio laiko, o gal reikės atlikti kaulo augmentacijos procedūrą. 
   Kaip susijęs kaulo nykimas su laiku, praėjusiu nuo danties šalinimo? Ar pacientas turėtų nedelsti po danties šalinimo?
   Implantaciją paprastai atliekame praėjus 2-3 mėnesiams po danties šalinimo, nes tuo metu kaulinis audinys būna pakankamai sugijęs, bet dar nepradėjęs nykti dėl prarasto danties. Kaule tuo metu būna didžiausias kiekis jo atsistatyme dalyvaujančių medžiagų. Uždelsus implantuoti, bėgant laikui aplink pašalintą dantį kaulas ima nykti, dėl to gali prireikti kaulo augmentacijos.
   Šiek tiek papasakokite apie save. Iš kur esate kilusi? Kiek laiko praktikuojate odontologiją?
   Gimiau ir užaugau Druskininkuose. Matyt, dėl to jaučiu nostalgiją Dzūkijos kraštui. Odontologijos studijas baigiau prieš daugiau nei 12 metų Vilniaus universiteto Odontologijos institute. Po to burnos chirurgijos rezidentūrą atlikau Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje. 
   Odontologijos studijas Vilniaus universiteto Odontologijos institute baigėte daugiau kaip prieš 12 metų. Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje atlikote burnos chirurgijos rezidentūrą. Kodėl pasirinkote būtent burnos chirurgo specializaciją? 
   Chirurgijos specialybė buvo įdomi nuo mokyklos laikų, tad, baigus odontologijos studijas, nebuvo sunku apsispręsti, kurios krypties rezidentūrą pasirinkti. Man patinka, kad šis darbas reikalauja kritinio mąstymo, bet kartu yra labai kūrybiškas, nes kiekviena situacija, kiekvienas pacientas yra individualus. 
   Implantologija - sritis, kuri pastaraisiais metais intensyviai keičiasi, vystosi. Net nuo tada, kai pabaigiau studijas, implantologijos sritis yra stipriai pažengusi ir pasikeitusi. Todėl tenka nuolat tobulintis šioje srityje, dalyvauti įvairiuose mokymuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Manau, nuolatinis tobulėjimas yra neatskiriama šio darbo dalis.
   Kodėl nusprendėte atvykti dirbti į Alytų? Ir kodėl būtent į „Albadentą”?
   Darbas Alytuje sudomino, nes pati esu kilusi iš Druskininkų, tačiau apsisprendimui didžiausią įtaką padarė „Albadentoje” suburta profesionalų komanda. 
   Implantacijos srityje labai svarbus glaudus komandos bendradarbiavimas. Neužtenka tik kokybiškai įsukti implantą - labai svarbu jį tinkamai suprotezuoti, vėliau tinkamai prižiūrėti, laiku atlikti profesionalią burnos higieną. 
   Nuo pat pradžių mačiau, kad visi specialistai labai myli savo darbą, tiesiog juo gyvena. Taip pat labai svarbu, kad klinikoje naudojama naujausia diagnostikos įranga – 3 D kompiuterinis tomografas, be kurio šiuolaikinė implantologija sunkiai įsivaizduojama.
   Praradę dantį nedelskite. Registruokitės burnos chirurgės konsultacijai dėl implantacijos odontologijos klinikoje „Albadenta” tel. 8 640 64141.



Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.