Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Žmonės, kurie mato stebuklus kasdien

Henriko Gudavičiaus autografai knygai ,,Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“


Keturi vyrai, susieti vienos idėjos (iš kairės): Mindaugas Lapelė, Gediminas Kajėnas, Henrikas Gudavičius ir Algimantas Černiauskas knygos ,,Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ sutiktuvėse lapkričio 20-ąją

Izabelė ŪSIENĖ

   Lapkričio 23-ąją paskelbta džiugi žinia – nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui. Pasak Kultūros ministerijos, šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos nacionaliniame parke per 25-erius metus surinktą, užrašytą, nufotografuotą ir publikuotą lietuviškosios etninės kultūros istoriniams tyrimams vertingą ir reikšmingą medžiagą - Dainavos krašto ir jos gyventojų unikalumą atskleidžiančias knygas ir leidžiamą Dzūkijos nacionalinio parko laikraštį „Šalcinis“. ”Per pastaruosius penkerius metus buvo išleistos H. Gudavičiaus parašytos ir A. Černiausko fotografijomis iliustruotos knygos: ,,Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“, ,,Gamtmeldžio sodas“, ,,Laiškai iš kaimo“, ,,Nerūpėjo niekur išvažiuoti“, ,,Tarp žemės ir dangaus“. Nuo 1992 m. rašytojo H. Gudavičiaus sumanymu leidžiamas ir fotomenininko A. Černiausko nuotraukomis iliustruojamas laikraštis ,,Šalcinis“ atspindinti ir aiškina Dainavos krašto kalbinės kultūros, etikos ir estetikos, papročių ir tradicijų vertybes. 2017 m. pasirodė šimtasis šio etnokultūrinės raiškos ir edukologinės krypties laikraščio numeris. Fotomenininkas A. Černiauskas kartu su broliu Mindaugu Černiausku nuolat rengia savo darbų parodas etnokultūrine ar gamtine tematika įvairiuose Lietuvos ir užsienio miestuose. Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16 d.) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų. Kai premija skiriama grupei, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui.”Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 m., nuo šių metų ji įgijo nacionalinės premijos statusą.
   Lapkričio 20-tą dieną Druskininkų viešojoje bibliotekoje vyko, regis, įprastas dalykas – knygos ,,Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ sutiktuvės. Galima ir paprieštarauti – tikrai neįprastas. Paprastai būna vienas renginio herojus – autorius ir jo kūrinys. Šiuo atveju kitaip. Jų keturi, visi vyrai, visi susieti vienos idėjos – gebėjimo įsistebėti į gamtą, joje pamatyti grožį, gyvybę, tautos istoriją, žmonių gelbėtoją nuo daugelio negatyvių dalykų: ligų, žiaurumo, cinizmo, susvetimėjimo – galima būtų vardinti be galo daug. 
Jie čia prieš mus prie stalo. Centre – Henrikas Gudavičius – gamtininkas ir publicistas, Dzūkijos nacionalinio parko ekologas.   Šis atkaklus žemaitis, jau gražiai sudzūkėjęs, beveik tris dešimtmečius gyvena vienkiemyje netoli Liškiavos. Kaip įsitraukė į Dzūkijos nacionalinio parko kūrimą, taip ir liko čia, turbūt suvisam, kaip pasakytų seni dzūkai. Dar 1991 m. jo iniciatyva pradėtas leisti parko laikraštis ,,Šalcinis“ . Žmogus čia ne šiaip sau gyveno ir kūrė. H. Gudavičiaus, kaip gamtininko, patirtis knygose atgijo Dzūkijos parko kaimai, žmonės, jų amatai: ,,Gamtmečio sodas“, ,,Laiškai iš kaimo“, o štai ir šios knygos tęsinys- šiandien prieš jus ,,Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“.
   Kita svarbi šio renginio figūra – Mindaugas Lapelė. Šiandien jis yra vedėjas ir komentatorius, knygos ,,cenzorius“ ir propaguotojas. Popietę Mindaugas pradeda irgi neįprastai – primena vakar girdėtus Biblijos žodžius apie žmones - reginčius ir nereginčius. Žmogus, parašęs šią knygą, yra tas, kuris mato stebuklus kasdien. Ne tik mato – juos parodo kitiems. Paremdamas šią mintį, Mindaugas cituoja antropologo Tomo Eriksono mintį: ,,Mes neturime laiko informaciją paversti žiniomis, o žinias- išmintimi.“ Knygos autorius tą gali. Įsitikinsite, kai skaitysite ir būsite suvilioti to ,,kažko“, klaidžiojančio prie Krūčiaus. Mes skubame gyventi, todėl esame kaip neregiai. Šios knygos autoriai neskuba, todėl pro jų akis neprasprūsta kasdieniai stebuklai. 
   Toliau Mindaugas kalbina knygos redaktorių Gediminą Kajėną. Kodėl jis ėmėsi redaguoti Henriko Gudavičiaus knygą? Ir išgirstame labai, sakyčiau, įkvėptą jauno šių dienų žmogaus pasakojimą apie knygos grožį, privalumus, prasmę ir džiaugsmą, kad taip rašoma apie gamtą, žmones, panyrama giliau. Su malonumu klausėmės Gedimino: ,,Ši knyga man iš tikrųjų stebuklas. Stebuklas įvairiom prasmėm: kaimo žmonės, jų sukuriamos kasdienės vertybės, neskubus įsistebėjimas į gamtą. Visa tai dovanojama miestui. Tą aš supratau, įsigilinęs į autoriaus tekstus. Beje, aš vilnietis. Esu prisilietęs ir prie jo ankstesnės knygos ,,Laiškai iš kaimo“. Apima tokia pagava – džiaugsmas, kad galima ,,redaguoti“ – iš tikrųjų gilintis į tą kasdienį stebuklą, kuris yra tau skirtas tame žemės lopinėlyje. Nuosekliai daryti tai, kam žmogus yra pašauktas. Šioje knygoje gausu sugrąžintų istorijų. Tokius dalykus dauguma žmonių tiesiog apeina arba negeba jų matyti. Užtat knygos autorius pamato. Jis sustabdo akimirkas ne tik sau – ir tiems neregintiems. Skaitytojas lygins su savo gyvenimo patirtimi ir galbūt praregės. Gausybė vardų, - mažų žolyčių, medžių, gyvūnėlių, sodybų, žmonių, kuriuos autorius pažįsta, yra įsigilinęs ir įsitikinęs jų išlikimo prasme. Žmogus, kuris čia gyvena, nėra vartotojas, atvažiavęs kaimo sukurtų gėrybių pasiimti. Jis čia yra visumos dalis. Užkrečia Henriko žingeidumas, gamtos ir žmonių matymas kaip stebuklų apraiškų. Tai gamtos ir žmonių istorijų perpasakojimas ateičiai. Antai partizano istorija, perteikta jo paties lūpomis, skamba įtikinamai – reikia rašyti atsiminimus, laiškus, reikia palikti Lietuvai būtent todėl, kad pralaimėjimas jau buvo akivaizdus.“
   Redaktoriui ši knyga kaip atradimas, pažinimas, įsistebėjimas ir stebuklo pajautimas. Toks redaktoriaus požiūris, mano požiūriu, irgi buvo išskirtinis, mielas ir humaniškas. Kai renginio pabaigoje priėjusi pasiteiravau apie jį patį, sužinojau, kad Gediminas yra lituanistas, jo publikacijos -,,Bernardinuose“ , dabar - ,,Aštuoniose dienose“.
   Mindaugas paprašo pasisakyti autorių. Šis elgiasi kukliai, padėkoja redaktoriui už jo įžvalgas. Klausytojai suprantame nebylų autoriaus troškimą, kad ir ši jo knyga būtų perskaityta, galbūt palyginta su savo gyvenimo patirtimi, o į gamtą pažiūrėta kitomis akimis – tikrai ne vartotojo.
   Paprašytas pasisakyti fotografas, antrasis knygos autorius Algimantas Černiauskas įsitikinęs, kad nuotraukos visada pratęsia žodinę istoriją, akivaizdžiau ją išryškina. Nesvarbu, kas tai būtų – žmogaus gyvenimo atkarpėlė, gyvio ar augalo istorija. Jis pasidžiaugė, kad kruopščiai atrinktos nuotraukos sugulė ar prigludo prie žodžių. Abu broliai – Algimantas ir Mindaugas – yra tikri šio krašto vizualiniai metraštininkai. Jų archyvuose – milijonai vaizdų, vaizdelių – yra iš ko atsirinkti. 
   Renginio klausytojai gyvai reagavo, teiravosi, dėkojo už Krūčiaus – upelio ir jo skalaujamų krantų - atgaivinimą, priartinimą prie mūsų vartotojiškos visuomenės tikslų ir uždavinių, kurie, skaitant knygą, kiek nublanksta ar keičiasi.
   Klausome paties autoriaus paaiškinimų apie keliones. Kokios jos buvusios neskubios ir kokios jos dabar vienodos ir neįdomios. Juk ir jo knyga – kaip labai svarbi kelionė, kuriai reikia atidžiai pasiruošti. Kelionė, kurioje laukia daug įspūdžių, jeigu žiūrėsi reginčiojo akimis. Patirsi stebuklą, apie kurį kalbėjo M.Lapelė, ruošdamasis šiai popietei – kelionei į labai gerbiamo kolegos Henriko knygos slėpinius. Panorau renginio vedėją pakalbinti ir paklausinėti apie Krūčiaus vingius ir jo autorių H.Gudavičių, tikėdamasi, kad jis man atsakys ir druskininkiečiams paaiškins, kaip informacija tampa žiniomis, o žinios – išmintimi.
   Sužinojau labai nemažai, atsakysiu jo paties žodžiais: ,,Jau 23 metus dirbu kartu su Algimantu ir Henriku Dzūkijos nacionaliniame parke ir tikrai didžiuojuosi jais, baltaisiais Dainavos krašto metraštininkais. Džiaugiausi, lyg tai būtų mano vaikų ar artimiausių giminių sėkmė. Mano kolegoms Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui Jono Basanavičiaus gimimo dieną buvo paskirta nacionalinė J. Basanavičiaus premija už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje. Kaip nepasidžiaugti Henriku, kuris, vedinas savo idėjų, buvo priimtas dirbti į Dzūkijos nacionalinį parką 1990 metais, kai Nacionalinis parkas buvo įsteigtas tik 1991 metais, balandžio 23 dieną per dzūkų garbinamą Šv. Jurgį. Aš, švelniai pasišaipydamas, juos vadinau saldžiąja porele, nes truputį ir pavydėdavau jų bendrystės, arba Siamo dvyniais, nors čia ne viskas taip paprasta. Šie Siamo dvyniai yra iš tikro ne du, o trys, kas priekaištautų visiems logikos dėsniams, bet Dainavos krašte viskas įmanoma. Daugumoje knygų ar Dzūkijos nacionalinio parko laikraštyje “Šalcinis”, kuris taip pat nebūtų atsiradęs be Henriko ir Algimanto, po nuotraukomis rasite parašą Broliai Černiauskai, ir Algimanto Černiausko brolis Mindaugas yra taip pat daug nusipelnęs mūsų kraštui“.
   Na ir baigėsi vakaronė kiek neįprastai. Ir tai susiję su Mindaugu, mano buvusiu mokiniu, kurį kažkada svajojau paversti filologu. Betgi jis toks nemaža dalimi ir yra. Nenustebau, kai, pasirašant autografus, ir prie jo nusidriekė būrelis žmonių. Pasirašinėjo Henrikas, Algimantas, Mindaugas. Tai bent autorių kolektyvas, sutelktumas ar kaip kitaip pavadinsi – ir nepagadinsi. Malonaus skaitymo ir jums. Ir džiugaus turėjimo, taip pat ir turtėjimo, jei nusipirkote.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.