Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kerštas už valdžios kritiką – „Druskonio“ redakcijos
  namelis įrašytas į „apleisto“ turto sąrašą, siekiant
  apmokestinti maksimaliu tarifu

Vietos valdžia pastebi krislą kitų akyse, tačiau savo kieme gulinčio rąsto nemato – liudija savivaldybei priklausančio turto – buvusios „Nemuno“ sanatorijos griuvenų ir „Druskonio“ medinuko Vilniaus al. 32 palyginimas



   Spalio 31 d. savivaldybės tarybos posėdyje R.Malinausko diriguojama dauguma patvirtino „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“. Pastatams, įtrauktiems į „juodąjį“ valdžios sąrašą, bus taikomas padidintas – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis vietoj dabar skaičiuojamo 0,6-0,7 proc. tarifo. 

Kodėl privatininkus „dresuojanti“ valdžia pati nesitvarko „Nemuno“ sanatorijos?

   Tarp penkiolikos objektų – įvairiose savivaldybės teritorijos vietose esančių seniai nenaudojamų sandėlių, siurblinių, tualetų bei kitokių gamybinių statinių, atsidūrė ir Vilniaus alėjoje esantis „Druskonio“ redakcijos medinukas. Tokios išvaizdos pastatų, kaip pastarasis, – pilni Druskininkai, nekalbant jau apie aplinkinių gyvenviečių, Leipalingio ar Vieciūnų privačius trobesius, parodančius, kokioje „klestinčioje savivaldybėje“ gyvena čionykščiai žmonės. Bet valdžios sąraše panašiai atrodančių medinukų daugiau nėra, įrašytas tik „Druskonio“ namelis, aplink kurį savivaldybės siųsti žmonės su savo aktų segtuvais įkvėptai braižosi ne vienerius metus. Kiekvienas iš tų penkiolikos objektų savininkų, pakliuvusių į valdžios „juodąjį“ sąrašą, pasakys, kad tokios išvaizdos pastatai juk laikomi ne specialiai. Paklauskite kurorto verslininkų, kaip sekasi pritraukti investicijas ir kiek investuotojų nori investuoti į šiandienos Druskininkus? 
   Tačiau didžiausias akibrokštas tas, kad Druskininkų valdžia, vaizduojanti, kaip ji „principingai“ prižiūri savivaldybės teritorijoje esančius pastatus, kaip sakoma, pastebi krislą kitų akyse, tačiau savo kieme gulinčio rąsto nemato. Prie pat „Druskonio“ redakcijos medinuko stūkso savivaldybei priklausantis vaiduoklis, didžiulė teritorija su likusiais buvusios Druskininkų didybės griuvėsiais – buvusi „Nemuno“ sanatorija išdaužytais langais, po kurią landžioja visi, kas netingi. Žolėmis apaugusiuose kambariuose ekstremalai ten kuria siaubo filmus, o paaugliai, laisvai užsikabaroję ant sanatorijos stogo, toliau gąsdina praeivius. Taip teritorija atrodo beveik dešimt metų, tačiau valdžia sau įpareigojimų „kuo skubiau perdažyti ir suremontuoti“ kažkodėl nestato ir visokiomis sankcijomis grasinančių aktų sau nerašo. 
   Juodąjį „apleistųjų“ sąrašą priėmusio savivaldybės tarybos posėdžio metu, opozicijai sukilus dėl dvigubai taikomų standartų, R.Malinausko bendražygis L.Urmanavičius rėžė iš koto verčiantį paaiškinimą – esą savivaldybė už savo statinius nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, tai to turto tame sąraše ir nėra. O R.Malinauskas dadėjo dar ir savo: esą būtina skirti miesto centre stovinčius pastatus, kurių išorei neva reikia būti griežtesniems, nuo tų, kurie stovi pramoniniuose rajonuose. Sakysite, ar galvelės ponams nuo per ilgo buvimo valdžioje susisuko? Kad valdžia už jai priskirtus pastatus nemoka mokesčio, tai valdžiai galioja kitokie pastatų grožio ir tvarkymosi standartai? Ir dar valdžia, pati nesusitvarkiusi savo turto – didžiulės teritorijos pačiame Druskininkų senamiestyje, drįsta šokdinti privatininkus, įtraukdama juos į „juoduosius“ sąrašus? O gal paslaptis dar ir tame, kad greičiausiai biudžetui trūksta lėšų, ir tai – proga išmelžti gerokai didesnį nekilnojamojo turto mokestį į vietos iždą?

Vertinimo kriterijai taip ir liko neaiškūs

   Tarybos posėdyje klausimą „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo ir patvirtinimo“ pristatęs savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjas V.Kuleckas aiškino, esą tokius veiksmus įpareigoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos, o anksčiau tokį sąrašą „sudarydavo ir tvirtindavo savivaldybės administracijos direktorius“. 
   „Šešioliktoji pozicija – statiniai Alėjos gatvėje 36, Leipalingyje. Po komitetų posėdžio savininkai puolė taisyti padėtį, savininkai apsišienavo, išsivalė šabakštynus, užkalė langų kiaurymes, darbus tęsia, todėl į šį sąrašą šio nekilnojamojo turto siūlome netraukti“, - naujieną posėdžiavusiems pranešė V.Kuleckas. 
   „Pasižiūrėjus į jūsų išvardintą sąrašą, kyla labai daug klausimų. Paklausiu konkrečiai - kokiais kriterijais remiantis yra sudaromas šis sąrašas?“, - ūkio skyriaus vedėjo paklausė opozicijos atstovas, liberalas Karolis Kaklys. „Pats pavadinimas sako – apleistas ir neprižiūrimas turtas“, - nuskambėjo V.Kulecko atsakymas. „Kas sprendžia? Jūs asmeniškai?“. „Yra žmonės, kurie atlieka nekilnojamojo turto priežiūrą, statinių naudojimo priežiūrą, surašomi aktai, dalyvaujant savininkams“, - dėstė Ūkio skyriaus vedėjas.
   „Kas konkrečiai vertina – ar valstybės tarnautojas Saulius Žilevičius, ar S.Žilevičius kartu su jumis, skyriaus vedėju?“ – konkretizuoti atsakymą paprašė Tarybos narys, konservatorius Antanas Balkė. „Statinių naudojimo priežiūrą vykdo valstybės tarnautojas S.Žilevičius. Aktą surašo S.Žilevičius, informacija pateikiama man, vėliau – savivaldybės administracijai“, - įpareigojimus vardino V.Kuleckas. 

Priminė savivaldybei priklausantį „Nemuno“ monstrą

   „Galima būtų pritarti tokiam sprendimui, jeigu ne dvi išlygos. Pirmoji išlyga yra ta, kad mes sąraše matom tik tą turtą, kuris yra privatus, bet nėra įrašyta savivaldybei priklausančio turto. Nėra labai moralu reikalauti iš turto turėtojų papildomų lėšų, apmokestinti juos 3 proc. nekilnojamojo turto vertės tarifu, kai mūsų pačių, savivaldybės, turtas, o jo, neprižiūrimo, turime išties nemažai, bado visiems akis, - sąrašo autoriams kirto A.Balkė. - „Nemuno“ sanatorijos kompleksas – 10 metų kurorto senamiestyje stovintis vizualinis „džiaugsmas“. Prieš kelias savaites dar kartą praėjau, nei tvoros nesutvarkytos, viduje gali veikti ką nori, vaikščioti, jokių užtvarų, langai išdaužyti, viskas kiaura. Jeigu mūsų objektai taip atrodo, tai kokią moralinę teisę mes turim iš kitų reikalauti?“. A.Balkė taip pat atkreipė dėmesį į „Druskonio“ pastato Vilniaus al.32 atsiradimą valdžios sudarytame „juodajame“ sąraše. „Puikiai žinau, kad dar vasaros pabaigoje jie kreipėsi į Druskininkų savivaldybę prašydami išduoti leidimą perdažyti namui. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau. Buvo pateiktas projektėlis, su spalvom. Savivaldybė pateikė reikalavimą – reikia projekto, kurį gali parengti tik architektas, kuris turi licenciją dirbti kultūros paveldo zonoje“. 
   „Ačiū labai, laikas baigėsi“, – A.Balkės pasisakymą kaipmat nutraukė R.Malinauskas. 

Prakalbo apie dvigubus standartus

   „Kolega norėjo pabrėžti apie dvigubų standartų taikymą, - pratęsė K.Kaklys. - Matėte, ūkio skyriaus vedėjas pristatė visą pastatų sąrašą, pasakęs, kad iš to sąrašo štai išbraukė paskutinį pastatą, kuris... užsikalė langus. Įsivaizduojat, užsikalė langus! O štai Vilniaus al. 32 – langai neišdaužyti, ir pastatas žymiai, ženkliai geriau atrodo. Mano klausimas V.Kuleckui buvo – kas vertina, kaip vertina, kas priima sprendimus? Ir štai atsakymas - sprendimus priima savivaldybės tarnautojai, t.y. mero politinio pasitikėjimo asmens pavaldūs asmenys. Ir aš manau, kad šiuo atveju yra taikomi dvigubi standartai būtent siekiant persekioti laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą, daryti jai įtaką, nes vieniems ar kitiems politikams nepatinka, kad ta žiniasklaida atskleidžia galbūt korumpuotus ir visokius kitokius ryšius, kelia opius visuomenei klausimus. Mano supratimu, toks įžūlus, despotiškas valdymas tiktai parodo realią Druskininkų situaciją. Jeigu nepritari daugumos pozicijai, būsi persekiojamas, tiek mokestine prasme, tiek tavo įmonė, tiek veikla ir net galbūt šeimos nariai, nes man asmeniškai yra tekę su panašiais atvejais susidurti“. 

Ruošėsi nepatogiems klausimams

   Kaip ir reikėjo numanyti, keltam klausimui dėl dvigubų standartų buvo kruopščiai ruoštasi, į posėdį netgi atsinešta visa „redakcijos pastato dosje“. „2014 m. gegužės mėn. iš savininkų gavome pranešimą apie konkursą surasti projektuotoją, kuris parengtų griovimo aprašą, nieko neįvyko. 2016 m. birželio mėn. savininkai informuoja, kad pastatas bus rekonstruojamas, bus kreiptasi į savivaldybės administraciją projektavimo sąvado išdavimo, nieko neįvyko. Buvo pateiktas reikalavimas atlikti stogo, fasado, cokolio, nuogrindos remontą iki 2017 m. gegužės 31 d., nieko neįvyko.   Vietoj to gautas įsipareigojimas atlikti per pusę metų, nieko neįvyko. Šiais metais gavome informaciją, kad ruošiasi remontuoti. Dokumentacija yra įkelta į portalą inforstatyba, ko gero, šiuo atveju irgi niekas neįvyks, kadangi to projekto iš derinančių institucijų nederina“, - vartydamas popierius, bėrė V.Kuleckas. Gaila, nepaminėjęs, kad savivaldybė, taip uoliai spaudžianti tvarkytis, niekaip neišduoda leidimo: paprasčiausiam medinuko perdažymui reikalaujama projekto, kurį gali padaryti tik specialią licenciją turintis architektas, kokio nėra ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Alytaus apskrityje, o tą projektą reikalaujama „atlikti“ ant galiojančios topografinės nuotraukos, ir dar pandusą žmonėms su negalia įrengti. Nesunku paskaičiuoti, kokios reikalingos išlaidos, kad savivaldybė išduotų vien tik leidimą namelio perdažymui? Tūkstančiai eurų!

Perdažymui reikalaujama topografinės nuotraukos

  „Tai pranešėjas tik patvirtino, kad taikomi dvigubi standartai, netgi įvardino savivaldybės represinius veiksmus, įpareigojančius savininkus kažką daryt ar nedaryt.O štai kitas savininkas užsikalė langus lentom ir jį galima išbraukti iš sąrašo, - iš savivaldybės veiksmų pasijuokė K.Kaklys. - Jūs vertinkite realiai, kokia yra situacija: patys matėm, kokie yra kiti pastatai. Todėl mano siūlymas yra išbraukti iš sąrašo minėtą pastatą, nes jis tikrai yra ženkliai geresnės būklės negu tas, kurį išbraukė paskutinį“. 
   „Ačiū už konkretų protegavimą savo kišeninio laikraščio“, - pasirodyti šmaikščiu mėgino R.Malinauskas. „ Pritariu kolegos pasiūlymai, kokie čia bebūtų tie mero komentarai. Šis pastatas nekelia grėsmės nei praeiviams, nei lankytojams, juo labiau jo fasadai nėra tiek jau remontuotini, kad būtų keliami tokie reikalavimai. O vienas iš reikalavimų buvo toks, kad reikia padaryti topografinę nuotrauką, norint nusidažyti fasadą, todėl ir nėra išduodamas leidimas, kol tai neįvykdyta“, - reikalavimų absurdiškumu stebėjosi A.Balkė.
   „Turbūt akivaizdesnio interesų konflikto dar negalėjau pamatyti apie visa tai, - pasigirdo valdžiai visais klausimais pritariančio A.Skausmenio saldžiabalsė. - Persistengėte parodydami, kas yra kas, atstovaudami privatų interesą“. 
   „Klausimas V.Kuleckui: vienas pastatas su apkaltais langais – neapleistas, kitas – su normaliais langais, su normaliu fasadu, yra apleistas. Tai jūs pasakykit apibrėžimą, kas pagal jus, pagal jūsų kriterijus yra apleistas pastatas, kad būtų konkretu ir visiems vienodai taikoma, o nebūtų dvigubi standartai? – stebėjosi K.Kaklys. - Ir mes kalbame ne apie kažkieno protegavimą, o kalbam apie laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą“. 
   Susierzinęs R.Malinauskas prapliupo jam būdingu stiliumi, dėjęs tiradą apie A.Balkės „kompetencijas“ ir opozicijos narius apkaltinęs „konkrečiu protegavimu“. „Teikiu balsavimui K.Kaklio ir A.Balkės siūlymą pritarti, išbraukiant „Druskonio“ apleistą pastatą, kuris eilę metų ignoruoja, nesitvarko, ir tie gaidžių namai su reklama iki šiandien dienai šviečia mieste“, - savo lygį toliau demonstravo R.Malinauskas. Žinoma, klusnioji mero dauguma opozicijos pasiūlymui vieningai nepritarė.
 
„Aiškiai matosi, kad yra kerštas“

  „Mes buvome apkaltinti protegavimu. Būtina pasakyti, kad būtent jūsų vadovaujama administracija „Druskonio“ pastato savininkams sudarė kliūtis, kad tas pastatas nebūtų 
perdažytas. Ir tai įrodo, kad jūsų vadovaujama savivaldybės administracija elgiasi nekorektiškai, ir jeigu būtų noras, kad tas pastatas būtų perdažytas, tas leidimas būtų buvęs išduotas vasaros pabaigoje, - jau besibaigiant posėdžiui, R.Malinauskui ir jo bendražygiams atkirto A.Balkė. - Deja, apie jokį protegavimą šiuo atveju neina kalba. Šiuo atveju aiškiai matosi, kad yra kerštas, yra noras, kad ši įstaiga bankrutuotų, ir nebūtų ne tik opozicijos, bet ir laisvos spaudos“. 
  „Ta patarlė, kuo pats kvepi, tuo kitus tepi, tai labai tinka mūsų balkėm, kakliam ir panašiems veikėjams“, - išsikvėpusiais palyginimais opozicijai bandė įgelti R.Malinauskas.
   „Norėčiau pasakyti esminį skirtumą – kad nepriklausoma spauda išsilaiko iš savo lėšų, o priklausoma spauda, ką turim su „Mano Druskininkais“, yra dotuojama iš savivaldybės resursų. Štai jums ir skirtumas, - pridūrė K.Kaklys. - Kadangi tas laikraštis turi išgyventi nenormaliom konkurencinėm sąlygom, konkuruojant su tokiu monstru, kuris jau turbūt gavęs milijonines injekcijas iš visų savivaldybės ūkio subjektų, taip pat ir tiesiogiai mokesčių mokėtojų pinigų iš Druskininkų savivaldybės biudžeto. Reikia atskirti du esminius dalykus – mes neproteguojame, mes tam laikraščiui nieko nemokam. Žiūrėkit, Malinauskai, jeigu jūs norit turėti savo laikraštį, jūs ir mokėkit iš savo kišenės, iš savo uždirbto atlyginimo, ir nebus problemų. Bet kada net ir Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad „Mano Druskininkai“ atstovauja grupinius, politinius daugumos interesus, ir tai mokesčių mokėtojams kainavo, jeigu neklystu, pagal valstybės kontrolės išvadą apie 317 tūkst. eurų - tuo metu apie 1 mln. litų! Tai jūs ir grąžinkit tuos pinigus iš savo kišenės į miesto biudžetą. Ir tada galėsit aiškinti apie nepriklausomą ir priklausomą spaudą“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkų teismo verdiktas R.Malinausko bendražygės
  byloje: V.Jurgelevičienė „išlipo sausa“, bet Viešųjų pirkimų
  tarnyba nutarimą ketina skųsti 
   Druskininkų teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, išnagrinėjusi savivaldybės administracijos direktorės V.Jurgelevičienės administracinio nusižengimo bylą, spalio 26 d. R.Malinausko bendražygei priėmė palankų nutarimą – jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Viešųjų pirkimų tarnyba, V.Jurgelevičienei rugsėjo 14 d. surašiusi administracinio nusižengimo protokolą dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, nežada nusileisti: R.Malinausko pavaldinę „išplovusį“ Druskininkų teismo nutarimą ketinama skųsti aukštesnės instancijos teismui. 
Nemalonumai – dėl sutarties su advokatų kontora
R.Malinausko bendražygei nemalonumai kilo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos pasirašytos teisinių paslaugų sutarties su advokatų kontora „Jurex“, kuriai nebuvo taikyta viešai skelbiama viešųjų pirkimų procedūra. Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nurodžiusi nutraukti šią sutartį, tačiau Druskininkų valdžia, užuot paklususi nurodymams, jos ne tik nenutraukė, bet dar ir užsipuolė Viešųjų pirkimų tarnybą, apkaltinusi „galimu politinių užsakymų vykdymu“. Įdomi detalė, kad tos pačios advokatų kontoros „Jurex“ advokatai gina ir R.Malinauską su juo asmeniškai susijusiose bylose.

Prisitaikė išimtis

   Viešųjų pirkimų tarnyba šį pavasarį Druskininkų valdžiai nurodė nutraukti sutartį su advokatų kontora „Jurex“. Klausimai dėl savivaldybės ir „Jurex“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrįstumo į viešumą iškilo šių metų pradžioje, kai Druskininkų valdžia viešojoje erdvėje pasigyrė, jog žygiui į Seimą, reikalaujant pateikti apie ją parašytus skundus, pasisamdė „patirties šioje srityje turinčią“ advokatų kontorą. Pradėjus aiškintis, kokiu pagrindu buvo sudaryta minėta sutartis, paaiškėjo, kad centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nėra Druskininkų savivaldybės administracijos ir „Jurex“ teisinių paslaugų teikimo viešojo pirkimo. 
  Paaiškėjo, kad kurorto valdžia šiam pirkiniui prisitaikė Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas išimtis, kada šio įstatymo reikalavimai netaikomi. Tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad savivaldybės administracijos ir „Jurex“ sudarytoje sutartyje nurodytos atitinkamos teisinės paslaugos nepatenka į Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies išimčių taikymo sritį, todėl šioms paslaugoms įsigyti privalėjo būti vykdomas viešasis pirkimas įstatymo nustatyta tvarka.

Bylinėjimuisi samdo advokatų kontoras

   Druskininkų savivaldybės administracija teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „Jurex“ sudarė pernai rugpjūčio 31 d. Pasidomėjus, kokios advokatų kontoros atstovauja savivaldybės administraciją pastarųjų metų bylose, paaiškėjo, kad vienoje iš jų „Jurex“ gina savivaldybės administracijos interesus Vijūnėlės dvaro byloje dėl žalos atlyginimo. Beje, tos pačios advokatų kontoros „Jurex“ advokatai gina ir R.Malinauską su juo asmeniškai susijusiose bylose, pavyzdžiui, dėl Latežerio sodybos pastato dalies, stoginės, lauko židinio nugriovimo, tvoros reikalų, taip pat ir dėl į Ratnyčios upę supiltų akmenų. Kilus klausimams, ar čia viskas iš tiesų taip švaru, ir ar už savo bylas meras tikrai susimoka savais pinigais, vietos valdžia atsakė, esą „administracija neatlieka mokėjimų už R.Malinauskui asmeniškai teikiamas teisines paslaugas“.
   Žiniasklaidoje nekart buvo rašyta apie opozicijos narių pasipiktinimą, kodėl su politiniais oponentais, nepriklausoma žiniasklaida ir netgi kitomis valstybės institucijomis į teisinius ginčus įsivėlusi kurorto valdžia brangioms advokatų kontoroms mėto didžiules biudžeto sumas. 
   Druskininkų savivaldybė, užuot paklususi šįmet kovo mėn. surašytam Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymui nutraukti sutartį su “Jurex“, davė griežtą atsaką - nieko ji nenutrauks, esą sutartis sudaryta pagal įstatymą, o pati tarnyba neva „galimai vykdo politinius užsakymus“. Kurorto valdžia pradžioje bandė išsisukti naujai pasirašytu papildomu susitarimu su „Jurex“, bet tai jų neišgelbėjo. Viešųjų pirkimų tarnyba rugsėjo 14 d.  V.Jurgelevičienei surašė administracinio nusižengimo protokolą ir medžiagą išsiuntė teismą baudos dydžiui nustatyti. 
   V.Jurgelevičienei Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 250 iki 3 tūkst. eurų.

Į posėdį neatvyko – atstovavo advokatas

   Į Druskininkų teismo posėdį V.Jurgelevičienė neatvyko: administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėta jai nedalyvaujant. Byloje R.Malinausko pavaldinei atstovavo advokatas J. Čobotas, kurį savivaldybės administracija samdo daugeliui savo bylų. 
Kaip rašoma teismo nutarime, V.Jurgelevičienės pusė gynėsi, esą „buvo pasirašyta standartinės formos Advokatų profesinės bendrijos parengta sutartis, kurios apimtis buvo susiaurinta priede prie sutarties, ir advokatų kontorai „Jurex“ „buvo suteiktos tik į VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčių taikymo sritį patenkančios paslaugos“, t.y. „Jurex“ esą atliko tik paslaugas, patenkančias į Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas išimtis. Minėtame sutarties priede Druskininkų valdžia ir advokatų kontora, dėl kurios savivaldybė taip stoja mūru, susitarė, kad „Jurex“ teiks teisines paslaugas skandalingai nuskambėjusio Vijūnėlės dvaro byloje. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, vietos valdžia suplanavo kelių lygių ėjimus dėl Vijūnėlės dvaro, brangias advokatų paslaugas, aišku, apmokant miesto biudžeto pinigais.   „Jurex“ kontora turėjo „parengti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje bei atlikti visus su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusius veiksmus“. Byla, kaip žinia, buvo pralaimėta – kiek advokatams buvo ištratinta mokesčių mokėtojų pinigų, neskelbiama, aiškinant, esą tai -„konfidenciali informacija“. Be to, anot Druskininkų valdžios, „esant didelei tikimybei“, kad bus pareikštas Vijūnėlės dvaro savininko „prašymas dėl žalos atlyginimo ir šis klausimas bus nagrinėjamas teisminėje institucijoje“, „Jurex“, pagal susitarimą su Druskininkų valdžia, turės atstovauti savivaldybės interesams ir atstovauti bylos nagrinėjime teisme. Be Vijūnėlės dvaro istorijų, „Jurex“ kontorai pagal sutartį savivaldybė taip pat pateikusi užduotį išgauti informaciją bei dokumentus iš Seimo ir kitų institucijų apie juos pasiekusius skundus dėl Druskininkų valdžios veiksmų, „išanalizuoti gautą informaciją“, konsultuoti ir rengti dokumentus teismams, „ginant pažeistą Druskininkų savivaldybės administracijos dalykinę reputaciją“. Žiniasklaidoje jau buvo rašyta, kuo baigėsi šie savivaldybės norai išsiaiškinti, kokio turinio raštus Druskininkų valdžios kritikai yra pateikę Seimui. Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas tuomet viešai patvirtino nesiruošiantis vykdyti šios zadanijos, R.Malinausko bendražygei V.Jurgelevičienei pasiūlęs pasiskaityti Konstituciją, draudžiančią persekioti už valdžios kritiką.

Viešųjų pirkimų tarnyba nutarimą ketina skųsti

   Druskininkų teismas, spalio 26 d. nutarime pažymėjęs, kad, Viešųjų pirkimų tarnybai 2018 m. kovo 27 d. surašius Pirkimų vertinimo išvadą, tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir „Jurex“ buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo buvo sukonkretintos teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos, t. y., kad teikiamos tik dėl Viešųjų pirkimų įstatymo išimtyje nurodytų teisinių paslaugų, nusprendė, jog „visa tai patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta tikslu gauti konkrečias paslaugas ir nesutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kad pagal sudarytą sutartį gali būti teikiamos kitos paslaugos, kurių pirkimą reglamentuoja VPĮ“. 
Pasak Druskininkų teismo, „Viešųjų pirkimų tarnybos prielaida nesant konkrečių įrodymų, kad galimai buvo suteiktos kitos teisinės paslaugos ar jos gali būti teikiamos, kurios nepatenka į VPĮ įstatymo 6 straipsnyje nurodytas išimtis, nėra ir negali būti pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymą“. Teisėjos L.Jakubauskienės priimtu nutarimu sutartį su „Jurex“ pasirašiusios R.Malinausko pavaldinės, savivaldybės administracijos direktorės V.Jurgelevičienės administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Nutarimas per 20 dienų nuo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
   Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę „Druskoniui“ patvirtino, kad analizuojami teismo motyvai bei argumentai, ir nutarimą ketinama skųsti aukštesnės instancijos teismui.
   „Sumos viešuose finansuose negali būti konfidenciali informacija“
Anksčiau savivaldybės administracija, pirkdama advokatų paslaugas, viešai skelbdavo viešuosius pirkimus, visuomenė matydavo sumas ir, natūraliai, piktindavosi, kodėl šitokios sumos leidžiamos advokatams, kai savivaldybės administracija turi visą juridinį skyrių. Kai pernai vasarą buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, Druskininkų valdžia prisitaikė sau išimtis.  Galima numanyti kodėl: galimai nenorima viešinti sumų, kiek mokesčių mokėtojų lėšų išleidžiama brangiai apmokamiems advokatams, nes, išėjus informacijai į viešumą, kyla pasipiktinimo triukšmas, kodėl taškomos šitokios didžiulės biudžeto sumos. 
Viešųjų pirkimų tarybos vadovė Diana Vilytė, šių metų gegužę paklausta, kokios buvo išmokėtos sumos „Jurex“ kontorai nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 d., kuomet sudaryta sutartis, tuomet paminėjo įspūdingą sumą: „Kadangi nenutraukta sutartis, tai sumos ir šiandien, matyt, yra leidžiamos. Sąskaitos išrašytos keistai: vienas vienetas, ir kažkokia suma. Ne taip, kad, pavyzdžiui, - už atstovavimą konkrečioje byloje, nurodant aiškų valandos įkainį. Sąskaitoje parašyta – vienas vienetas, vienąkart viena suma, kitąkart kita suma. Iš viso, man atrodo, buvo 38 tūkst. eurų, kiek mes matėm tų sąskaitų vertinimo metu, kai jie pateikė tas sąskaitas (preliminariai nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki š.m. kovo mėn., kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba ėmėsi tyrimo, t.y. maždaug už pusmetį, - red.p.). O kiek biudžeto lėšų yra išleista iki šios dienos, nežinau, šitos informacijos mes nematom“.
   „O dėl perkančiųjų organizacijų nenoro viešinti įkainius ir viešinti sumas, už ką nupirkta, - yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, pasisakanti, kas yra konfidencialu ir kas yra ne, kad sumos viešuose finansuose negali būti konfidenciali informacija. O politikų atsakomybė prieš rinkėjus, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, matyt, yra skaidrios ir socialiai atskaitingos savivaldos bruožas. Jei politikai neatsiskaito, rinkėjai, matyt, turi pasidaryti išvadas“, - pridūrė D.Vilytė. 
   „Manau, kad toks susidvejinimas - ginti savivaldybę, o paskui paatstovauti jos merą šiek tiek privačiai ginčuose su kitomis valstybės institucijomis, negražiai atrodo pačiai advokatų bendruomenei, patys advokatai elgiasi, mano manymu, nelabai etiškai“, - situaciją pakomentavo Seimo narys A.Anušauskas, paklaustas, ar jam neatrodo keistai tokia Druskininkų valdžios kova dėl savivaldybę ir merą asmeniškai jo bylose atstovaujančios advokatų kontoros? 

„Druskonio“ inf.

 

  „Nors buvo stiprus, pavargo kovoti“ 



Iki paskutinės akimirkos su tragiškos lemties negandomis kovoję Lukas ir jo mama Zarina 

   Šių metų 1-ame „Druskonio“ numeryje kalėdiniu stebuklu įvardijome 20-mečio leipalingiečio Luko Tamkevičiaus, sunkiai sužaloto autoavarijoje Vokietijoje, sugrįžimą namo, t.y. į Druskininkų ligoninę, kur jis Kalėdas ir Naujuosius 2018-uosius metus sutiko su savo šeima. Drauge su jo mama Zarina, tėčiu Arūnu, jaunesniąja sesute Kamile, vyresniaisiais broliu ir seserimi bei kitais artimaisiais nuoširdžiai tikėjom, kad Lukas atsigaus. Apmaudu, bet šįkart jį prisiminti tenka Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis, kai pagerbiami amžinybės keliu išėjusieji. Šių metų gegužės 25 d. Lukas, tvirtai suspaudęs prie jo budėjusių mamos ir tėčio rankas, atsisveikino ir išėjo amžinybėn. „Tarsi balandis pakilo dangaus ir saulės link,“- priduria mama Zarina. Tokį vaizdą liudys jau užsakyta Luko antkapinė plokštė Leipalingio kapinėse. 

Gėris neturi praeities 

  
Luko noras sugrįžti namo iš Vokietijos klinikų išsipildė praėjusiųjų metų Kalėdų išvakarėse aukotojų šiam kilniam tikslui dėka. Pargabenti nekalbantį ir beveik nejudantį Luką reikėjo ir specialaus transporto, ir profesionalios įrangos gyvybinėms funkcijoms palaikyti, ir lydinčio kvalifikuoto mediko. Tam lėšas rinkti susivienijo Leipalingio bendruomenė bei pavieniai asmenys. Ypač padėjo Lietuvos „Caritas“. Druskininkų ligoninės Nervų ligų skyriuje, vadovaujamame gydytojo Artūro Šatrausko, paguldytu Luku nuoširdžiai rūpinosi visas medikų personalas bei gydytoja Nijolė Šavelskienė. Nors Lukas išėjo anapus, kilnūs darbai jo atžvilgiu tapo amžinuoju gėriu, kurio esmė neturi praeities. 

Sunkiai sužalojo autoavarijoje 

   Lukas savo aktyviu būdu pasižymėjo tiek mokydamasis Druskininkų 3-iojoje vidurinėje, tiek vietinėje amatų mokykloje. Mėgo muziką, Druskininkų JUC-e vesdavo diskotekas. Tad vaikino pasiryžimas padirbėti užsienyje buvo jo judraus ir smalsaus būdo nulemtas. Juolab dviračių gamybos įmonėje Vokietijoje jau dirbo tėtis Arūnas. Deja, šioje įmonėje Lukas tesuspėjo padirbėti tik vienerius metus, iki lemtingos autoavarijos 2017-ųjų metų sausio 28-osios naktį. Kraupi autoavarija įvyko 3 valandą nakties, Audi automobiliui, kurį vairavo lietuvis, važiuojant iš Bremeno miesto.  Audi rėžėsi į vilkiką ir buvo visiškai sumaitotas. Vairuotojas nenukentėjo, tuo tarpu šalia sėdėjęs Lukas buvo sunkiai sužalotas ir įkalintas metalo laužu tapusiame automobilyje. Gaisrininkų ištrauktas iš sumaitoto Audi vaikinas buvo skubiai nugabentas į artimiausią Miunsterio ligoninę. Tikslios autoįvykio priežasties iki šiol nepavyko nustatyti, todėl Tamkevičiai kreipėsi į teismą, idant paaiškėtų visos susidūrimo aplinkybės. 

Viltis teikė jėgų 

   Lukas net šešerius mėnesius išbuvo komoje, prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Per tris mėnesius Miunsterio ligoninėje jis patyrė kelias sudėtingas operacijas, kurių metu buvo „sudėliotas iš gabaliukų“. Vilčių, jog Luko būklė žymiai pagerės, Vokietijos medikai neteikė, pripažinę, jog padarė viską, kiek buvo įmanoma. Iš Miunsterio ligoninės jis buvo perkeltas neurologų ir kineziterapeutų globon į Helios klinikas Hatingene. Šioje klinikoje praleidęs septynis mėnesius, Lukas su likimo draugais, tortu ir balionais atšventė savo 20-ąjį gimtadienį. Visada šalia sūnaus buvo mama Zarina, pradžioje su vokiečių medikais bendravusi gestais ir vertėjų dėka, kol galiausiai pati pramoko tenykštę kalbą. Mama niekad neprarado vilties, kad sūnus atsigaus. Nuolatos jį stiprino kalbomis, jog svarbu tikėti, nepasiduoti, ištverti. „Jeigu sūnus nežuvo, reiškia Dievulis paliko, kad jo gyvenimas tęstųsi, kad dar kažką nuveiktų,“ – šių metų pradžioje kalbėjo 42 metų Zarina. Tuomet, pasikliaudama sūnaus ryžtingu charakteriu, motina Luko artimiesiems ir draugams, kurie jį lankė Druskininkų ligoninėje, patardavo neprarasti kantrybės bendrauti su juo ne kaip su ligoniu, o kaip su sveiku žmogumi. 

Daugiau nei mėnuo namuose 

   Tiek Vokietijos, tiek Druskininkų medikai mažai teikė vilties, kad Luko vegetacinė būklė pasikeis, tačiau, motinos pastebėjimu, sūnus atsigavo, kai iš ligoninės buvo perkeltas į namus Leipalingyje. „Jis jautė, kad jau yra namie,“ – priduria Z.Tamkevičienė. Slaugyti Luką namuose šeima kruopščiai pasiruošė, savo lėšomis susipirkdama visas tam būtinas priemones bei vaistus. Deja, po mėnesio ir savaitės namuose sūnaus būklė pablogėjo, todėl jis buvo perkeltas į ligoninę. Namo sugrįžusį po kelių dienų vėl teko gabenti ligoninėn. „Nors buvo stiprus, pavargo kovoti beveik pusantrų metų, - sako kartu su sūnumi už jo sveikatą iki paskutinės minutės kovojusi mama. – Suspaudė man ir tėčiui rankas, suspėjau jį peržegnoti ir intuityviai pajutau, kad iškeliavo laimingas, nes ilgokai kankinosi“. Šių metų rugsėjo 1-ąją Lukui būtų sukakę 21-eri metai. 
   Po Luko mirties jo slaugos ir gydymo priemones paaukojo kitiems, atidavė „Caritui“ likusias nuo gydymo lėšas. „Lukas to būtų norėjęs,“ – priduria Zarina. Pasak jos, Luko tragiška lemtis pakeitė visą šeimą, kuri pradėjo labiau branginti kasdienybės akimirkas, tarpusavio artimumą, subrandino aukojimuisi dėl kitų bei apmąstymams apie gyvenimą šiapus ir anapus. 
   „Neturim teisės savo skausmu ir ašaromis būti savanaudžiais – nuolatos meldžiuosi už sūnaus sielos ramybę, kad ji nesiblaškytų tarp dangaus ir žemės, prisirišdama prie mūsų skausmo,“ - sako Z.Tamkevičienė, iki šiolei mintimis ir jausmais jaučianti sūnaus artumą. Pasak Zarinos, samprotaudama apie brolio lemtį, ne pagal savo 7-erius metus pradėjo mąstyti ir dukra Kamilė. Dukters netikėtos įžvalgos padeda motinai išgyventi skausmą, kaip ir tikėjimo Dievu galia, kaip ir puokščių kūryba, kurių kompozicijų šiomis Vėlinių dienomis daug kam prireikia. 

„Druskonio“ inf.

 

  Atmestas Vijūnėlės „dvaro“ savininkų skundas dėl
  rekonstrukcijos 
BNS inf. 

   Vilniaus apygardos teismas atmetė verslininko Žilvino Povilonio skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro rekonstrukcijos. 

   Kaip BNS informavo Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, šis teismo sprendimas reiškia, kad anksčiau priimti teismų sprendimai lieka galioti, jie nekeičia esamos situacijos. Vaizdingoje Druskininkų vietoje miesto centre stūksantis 600 kvadratinių metrų Vijūnėlės dvaras Lietuvos teismų pripažintas nelegaliu. Jį praėjusių metų birželio 22 dieną nurodyta nugriauti per pusę metų. Galutinis šio gyvenamojo namo griovimo terminas – praėjusių metų gruodžio 22 diena. Pastato savininkai Ž.Povilonis kartu su sutuoktine reikalavo teismo leisti pastatą rekonstruoti, o ne griauti. Savininkai motyvavo tuo, kad griovimas ir valčių nuomos punkto atstatymas pareikalaus didesnių išlaidų nei rekonstrukcija. Tokiam Vijūnėlės dvaro savininkų skundui prieštaravo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kurios konstatavo, kad Ž.Povilonis su žmona neturi teisės naudotis žemės sklypu ir ten vykdyti pastato rekonstrukcijos. Be to, teritorijoje negalioja ir detalusis planas, todėl, pasak NŽT, neįmanoma nustatyti, ar rekonstrukcija yra teisėta, taip pat – nelegalios statybos padarinių panaikinti pastatą rekonstruojant. 
   Tačiau Druskininkų miesto savivaldybė prašė patenkinti Vijūnėlės dvaro savininkų skundą ir nugriauti teismo lieptą pastatą leisti pritaikyti rekreacijai. Tai, pagal savivaldybės ekspertų išvadas, neprieštarautų teritorijos bendrajam planui. 
   Savininkų skundą atmesdamas teismas konstatavo, kad anksčiau priimtas sprendimas nugriauti neteisėtai atsiradusį pastatą turi būti vykdomas, taip pat teismas įvertino ir kitus kriterijus – statybos proceso dalyvių sąžiningumą bei visuomenės poreikį išsaugoti Vijūnėlės dvaro teritoriją rekreaciniais tikslais. Tokiu būdu teismas nusprendė, kad Ž.Povilonio ir jo sutuoktinės prašymo aplinkybės nėra naujos bei esminės, dėl kurių būtų galima keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vijūnėlės dvaro savininkas Ž.Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Kadangi pastatas negriaunamas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra kreipusis į antstolį.   Jis BNS anksčiau sakė, kad po savininko kreipimosi į EŽTT vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose griovimo procedūros nestabdomos. Antstolis Regimantas Budreika kiek anksčiau prašė Kauno apylinkės teismo leisti Vijūnėlės dvaro savininkams už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti po 300 eurų. Tokiu atveju verslininkui Ž.Poviloniui ir jo sutuoktinei tektų pakloti apie 90 tūkst. eurų. Kol kas Vijūnėlės dvaro griovimo darbai nepradėti.

 

  „Kapinės man – ne vien darbo vieta“ 
   Visų šventų ir Vėlinių proga po Leipalingio kapines vaikštinėjame su jų prižiūrėtoju, UAB „Druskininkų paslaugų ūkis“ darbuotoju, 59-erių metų Virgilijum Rutkausku (nuotraukoje), kuris per 11 savo darbo metų šiose kapinėse žino bene kiekvieno kapo kauburėlio istoriją bei po jais besiilsinčių gyvenimus. 




Šiemet pastatytas informacinis stendas nužudytiems Leipalingio žydams atminti


Žinomo kalbininko Stasio Dabušio kapas






Atnaujinti senieji antkapiniai paminklai Leipalingio kapinėse

   - Tau, vienuolika metų prižiūrinčiam Leipalingio kapines, tikriausiai jos - ne vien darbo vieta, bet ir dvasinės ramybės bei bendravimo su amžinybėn išėjusiais artimaisiais teritorija? 
  
- Pirmiausia tai tvarkos ir švaros vieta, nes už tai esu atsakingas. Kažkuris iš mano pažįstamų taikliai pastebėjo, kad Leipalingio kapinėse nuolat sutiksi žmonių, ne vien tik per Vėlines ir Motinos dieną, kai jų čia daugiausia. Reiškia, žmonės ateina į kapines ne tik kapų tvarkyti, bet ir pabūti ramybėje, mintimis ir prisiminimais pabendrauti su išėjusiais artimaisiais, pamąstyt apie gyvenimo laikinumą. Šios kapinės man yra labai svarbios dar ir tuo, jog čia ilsisi mano tėvai, seneliai, tetos, dėdės, draugai, pažįstami... 
   - Bene kasdien susidurdamas su naujais kauburėliais kapinėse, tikriausiai nejauti mirties baimės ir išėjimą anapus priimi kaip žmogaus gyvenimo neišvengiamą pabaigą? 
   - Nors, atrodo, per vienuolika metų laikas apsiprasti, tačiau vis nustembi, kad gyvenimas ir mirtis yra labai neprognozuojami dalykai, ir vis sutrinki, kai kreipiasi kapo vietą suderinti gero pažįstamo, kurį neseniai sutikai, artimieji... Skaudu, bet pastaraisiais metais vis dažniau į Leipalingio kapines tragiškai „sugrįžta“ jauni žmonės iš užsienio – Anglijos, Škotijos, Airijos ir kt. 
   - Kiek leipalingiečių kartų sugulę šiose kapinėse? Kokie žinomi asmenys jose palaidoti? 
   - Pagal įrašus antkapiniuose paminkluose pirmieji palaidojimai Leipalingio kapinėse berods datuojami 19 amžiaus pradžia. Ypač akivaizdžiai tai liudija turtingesnių piliečių iškilūs paminklai su šeimyniniais rūsiais arba lenkiški įrašai. Leipalingio kapines galima būtų suskirstyti į tris dalis, t.y. į atitinkamus laikotarpius, kuomet jos tris kartus plėtėsi. Senoji dalis – dešinėje pusėje, arčiau miestelio; kairėje – karo ir pokario kapavietės, neretai – nužudytųjų ištisomis šeimomis. Kairės pusės nuokalnėje – naujoji dalis. Netoli nuo jos – paminklinis akmuo 1941 m. žydų genocido aukoms atminti, prie kurio šiais metais iškilo informacinis stendas, pasakojantis, kad čia pat, už kapinių, prie Seiros upės, karo pradžioje buvo sušaudyti apie 156 Leipalingio žydai. Paminklinėje plokštėje kapinių centrinėje dalyje įamžintos žuvusiųjų partizanų pavardės. 
   Iš žymesnių žmonių Leipalingio kapinėse palaidotas kalbininkas Stasys Dabušis, liaudies dainininkė Juzė Jurkonienė, drožėjas Balys Dabrukas, kunigai, mokytojai, kraštotyrininkai, kiti žinomi miestelio bei aplinkinių kaimų, priklausančių Leipalingio parapijai, žmonės bei jų artimieji. Daugumos palaikai palaidoti pagal daugiametę tradiciją – kojomis link Leipalingio bažnyčios. 
   - Pastebima, kad kapų papuošimo Vėlinėms ir jų tvarkymo tradicijos pas mus keičiasi. Jei anksčiau kapus puošdavo chrizantemomis ir daugiausia baltos spalvos gėlėmis, tai pastaraisiais metais gėlių spalvų gerokai padaugėjo. Jei anksčiau buvo nejauku dabinti kapą dirbtinėmis gėlėmis, tai dabar jų apstu. Ar iš tikrųjų tradicinius kapų gėlynus keičia skaldelės ir trinkelės, o pastarąsias – granito plokštės? 
   - Akivaizdu, kad kapaviečių tvarkymo tradicijos keičiasi, panašiai kaip ir laidojimo papročiai. Dar prisimenu laidotuvių orkestrus, raudotojus ar vainikus iš skardos ir geležies, kurių jau senokai nebeliko. Kadangi gėlių pasirinkimo daugėja, tai ir kapų papuošimas įvairėja tiek žiedais, tiek ryškesnėmis spalvomis. Dėl mūsų klimatinių sąlygų ant kapų vis labiau plinta plastikinių gėlių puokštės ir kompozicijos. Juolab jų nebrangiai galima įsigyti Lenkijoje, kur plastikinės gėlės jau senokai populiaresnės nei pas mus. 
   Skaldelės yra gerokai populiaresnės nei trinkelės. Iš tiesų kapavietės vis dažniau padengiamos granito plokštėmis. 
   - Gal Leipalingio kapinėse jau pasirodė vis populiarėjantys stikliniai antkapiai su 3D (trimačiais) vaizdais ar baterijomis veikiančios elektroninės žvakės, kurios degančios liepsnos įvaizdį išlaiko gerokai ilgiau nei įprastos vaško ar parafino gamybos žvakės? 
   - Su tokiomis naujovėmis dar neteko susidurti, nors jos anksčiau ar vėliau pasieks ir Leipalingio kapines. 
   - Galbūt Leipalingio kapinėse ketinama įrengti kolumbariumą? 
   - Nors gerokai padaugėjo kremuotų palaikų laidojimų, ne mano kompetencija spręsti, ar būtina Leipalingio kapinėse kolumbariumą įrengti. 
   - Kažkada „Druskonio“ skaitytoja leipalingietė pastebėjo, kad savo iniciatyva gerokai viršiji etatinio kapinių prižiūrėtojo pareigybę, nes tvarkai apleistus kapus, taisai ar perdažai pakrypusias tvoreles, parestauruoji paminklus ir kt. Kokia tavo nuomonė, ką daryti su apleistais kapais?
   - Kaip elgtis su netvarkomais kapais nustato Vyriausybės patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Pirmiausia ieškoma artimųjų, kurie netvarko kapavietės. Jei jų nebėra ar įsikūrę užsienyje, savo iniciatyva aptvarkome apleistus kapus, ypač senesniuosius. Galbūt didesnėse kapinėse, kur stokojama laidojimų vietų, tai yra problema, tačiau mūsiškėse – tai paprastai išsprendžiamas reikalas – imiesi ir sutvarkai. 
   Norėčiau pridurti, kad tvarkingos Leipalingio kapinės – tai bendras mūsų su UAB „Druskininkų paslaugų ūkis“ ir Leipalingio seniūnijos darbuotojais nuopelnas. 
   - Ar nesusiduri kapinėse su vandalizmo ir vagysčių atvejais? 
   - Vienas iš panašių atvejų – pušų, augančių kapinėse, savavališkas naikinimas, įšvirkščiant į jų kamienus nuodų. Šiais metais jau 8-ios pušys šitaip pažeistos. Teko girdėti gyventojų skundų, kad kapavietes, esančias prie pušų, pernelyg dažnai tenka valyti nuo krintančių spyglių ir kt. Tai tiek. O apskritai net laistytuvai, kuriais galima naudotis po 6-iais kapinėse įrengtais vandens kranais, nedingsta. 
   Be abejo, didžiausia problema - atliekų nuo kapaviečių nerūšiavimas. Nors prie kapinių įrengėme specialius aptvarėlius žaliosioms atliekoms; pakabinom skelbimus, kad ten negalima mesti netgi plastikinių maišelių; ant konteinerių aiškiai užrašyta, kad jie skirti plastikui ir stiklui („Statybines ir buitines atliekas mesti draudžiama“), daug gyventojų tokios tvarkos nepaiso. Sumeta į vieną maišelį ir žvakių stiklą, ir plastikines gėles, ir žaliąsias atliekas. Išmeta irgi nepaisydami rūšiavimo reikalavimų. Negana to, kapinių aptvarėliuose ir konteineriuose aptinkame ir atvežtų iš toliau buitinių atliekų maišų, netgi namų apyvokos daiktų. Visas atsainiai išmestas atliekas mes patys surūšiuojame, gaišdami laiką, kurį galėtumėm skirti didesnei kapinių švarai ir tvarkai. Beje, pasidarytu kompostu, kuris paruoštas iš žaliųjų atliekų, vienodai noriai naudojasi ir tie, kurie atliekas rūšiuoja, ir tie, kurie to nedaro. 
   Kaip visuomet, po Visų Šventų ir Vėlinių turėsim gerokai daugiau darbo nei įprasta rūšiuojant išmestas šiukšles, nes jau dabar akivaizdu, kad plastiko ir stiklo gaminiai bei žaliosios atliekos, kiek prašytumėm ir beaiškintumėm, vis tiek išmetama kaip papuola. 

„Druskonio“ inf. 

 

  „Ne naisių stabmeldystė arba „balvonų“ rojus“ 
Feljetonas

Modestas KLENYS 

   Ketvirtadienis. Vidurdienis. Malinausko išpuoselėta (sako, jis apgynė Druskininkus nuo „Lidl“ invazijos) didžioji „Maxima“. Nuobodžiauja pirkėjų laukiančios pardavėjos žuvies, mėsos, delikatesų skyriuose; salės darbuotoja tikrina šokolado lentynas; praslenka apsauginio šešėlis. Prie savitarnos kasų trys žmonės. Iš normalių kasų (kurių yra septynios) dirba tik viena. Prie jos mažutė tik dešimties žmonių eilutė. Yra dar viena tokia nenormali: nei greitoji kasa, nei informacija, nei tabako skyrius, nei mokesčių priėmimo kioskas,- joje tarp trijų elektroninių aparatų vos spėja suktis viena mergina. Mergina viena, o aparatai trys ir žmonių eilės trys: kas prekes grąžinti, kas tabako nusipirkti, kas su viena-penkiom prekėm nori greitai susimokėti. O be reikalo, - nėra ko čia skubėti,- mėgaukitės „Maximos“ kondicionieriais ir ergonomišku apšvietimu,- čia juk gražiau nei miesto muziejuje, ir akustika čia gera,- daug laisvos erdvės, galima juk koncertus rengti, kol vyriausybė neduoda pinigų kultūros rūmams statyti. Bet kadangi galima iš Kultūros centro padaryti „Maximą“, tai kodėl negalima atvirkščiai?
   Gera gyventi „Mano“ Druskininkuose. Čia žmonės neina dirbti į „Maximą“, nes yra labai turtingi, tame tarpe ir dvasiškai. Miestas klesti: šaligatvių trinkelių siūlėse kalasi žolytė (dėka vietinės patobulintos klojimo technologijos), gatvės duobėtos tik kiemuose (taip patogiau rudenį bulves išsikrauti), gulintys policininkai įrengti tik ramiose gatvelėse (kad netrukdytų smagiai lakstyti motociklais su mergikėm). Užtat vykdoma partijos politika,- žmonės jau ilgisi tarybinių laikų, kai gatvėse buvo mažai mašinų ir grynas oras, kai augo nekertami vietiniai medžiai, o „vykdomojo“ pirmininkas bijojo partijos, KGB ir Maskvos. Dabartinis nieko nebijo: nei VMI, nei teismų, nei gaisrų, nei upelio vagos, nei daugpatystės, nei vagystės, nei kvailystės. Drąsus mūsų meras, o kai nori pasijusti dar ir labai protingu, tai važiuoja pas tėvelį pasigrožėti tarybiniais „balvonais“ ,- stabus juk reikia garbinti ir jiems aukoti, nes kitaip jie praranda jėgą.

 

  Druskininkietis sieks pasaulio čempiono titulo

Petras Kavaliauskas ant nugalėtojo pakylos Torunėje Lenkijoje

   Spalio 28 d. Torunėje vykusio tradicinio 36-ojo maratono 1-ųjų vietų laimėtojai amžiaus grupėse nuo 35-erių metų iškart pateko į pasaulio veteranų lengvosios atletikos uždarose patalpose čempionatą, kuris vyks tame pačiame Lenkijos mieste kitų metų kovo 25-30 dienomis. 73-ejų metų druskininkietis Petras Kavaliauskas savo amžiaus 70-75 metų grupėje tapo nugalėtoju, pusę maratono (21 kilometrą) nubėgęs per 1 val. 38 min.40 sek., ir besąlygiškai pateko į veteranų pasaulio čempionatą. 2-3 vietas užėmę lenkai, kaip ir kitų distancijų prizininkai iš daugelio šalių, pasaulio čempionato atrankos neįveikė. Petras siekia pasaulio čempiono titulo, ryžtingai treniruodamasis. Treniruočių vietą Druskininkus, kur 5 dienas per savaitę nubėga po 11-13 kilometrų, netrukus pakeis Olandijos takai, kur dažniausiai bėgioja kartu su ten gyvenančia dukra. Lapkričio 18 d. savo ištvermę išbandys tradiciniame 7-ių kalnelių 15 kilometrų bėgime Olandijoje, kuris pritraukia apie 30 tūkst. dalyvių. Savotišku pasiruošimu atrankai į pasaulio veteranų lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatą buvo ir ankstesnieji šių metų maratonai, kuriuose Petras bėgo. Šiemetinį rugsėjo mėnesį jis pirmasis savo amžiaus grupėje nuo 70 metų kirto finišą 16 km Amsterdamo bėgime, kur dalyvavo 40 tūkst. asmenų, bei Vilniaus 21 km pusmaratonyje. 

„Druskonio“ inf.


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.