Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Malinausko akmenys – kaip karštos buvės: iš Aplinkos
  ministerijos atriedėjo iki Žemės ūkio ministerijos

                                          Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

   R.Malinauskas viešojoje erdvėje toliau niršta dėl niekaip nesibaigiančių jo Latežerio sodybos istorijų. Rugsėjo pabaigoje Druskininkų merą liaupsinančiame dienraštyje R.Malinauskas, į šuns dienas dėdamas jam baudas rašančius aplinkosaugininkus, piktinosi, jog „nepaisant to, kad tas krantas jau atstatytas“, gamtos prievaizdai toliau rašo jam nurodymus išimti upėn supiltus akmenis. Nors R.Malinauskas dėl tų Ratnyčios upėn suridentų akmenų žiniasklaidoje nekart bandė sudaryti įspūdį apie pasiektą sėkmę teisme, aiškėja, kad giedoti pergalės dainas toli gražu dar anksti. Atvirkščiai: R.Malinausko akmenimis dabar domisi ne tik Aplinkos, bet ir Žemės ūkio ministerija. 

Skundė dėl 430 eur baudos


   Žiniasklaidoje nekart buvo rašyta apie tai, kad akmenys ir skalda Ratnyčios upėje bei pakrantėje prie R.Malinausko sodybos Latežerio kaime atsirado po to, kai teismas Druskininkų merui nurodė nugriauti dalį tvoros, paliekant laisvą 5 metrų priėjimą prie vandens. R. Malinauskas pustrečio metro tvoros nugriovė, tačiau tiek pat upės užvertė akmenimis, taip padidindamas pakrantės atstumą nuo gyvenamojo namo iki vandens, aiškindamas esą stiprinęs pažeistą erozijos upelio krantą.
   Dėl Ratnyčios upelin supiltų akmenų R.Malinauskui aplinkosaugininkai ne tik surašė privalomą nurodymą atstatyti Ratnyčios upės vagą, bet ir už šį administracinį nusižengimą jį nubaudė 430 eurų bauda. 
   Prieš metus, pernai lapkričio 14 d., Druskininkų mero skundą dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės teismas. Pastarasis R.Malinausko skundo netenkino: Druskininkų meras čia pralaimėjo aplinkosaugininkams. 
Kaip nurodoma Alytaus teismo nutartyje, R.Malinauskas buvo nubaustas 430 eurų bauda už pažeidimą dėl to, kad „laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki balandžio 3 d. Ratnyčios upės apsaugos zonoje, esančioje prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, neturėdamas Aplinkos ministerijos leidimo, Ratnyčios upės vagos šiaurrytiniame kampe supylė 13 kv.m ploto, o pietrytiniame kampe - 21 kv.m ploto akmenų krūvas, kurios buvo užpiltos žvyro ir skaldos sluoksniu, dėl to pakeitė 16,70 m Ratnyčios upės kranto linijos ir pažeidė 37,21 m natūralios upės vagos“. 
   Teisme R.Malinauskas aiškino tą patį, kas jau buvo rašyta nekart, kad sodybą Latežerio kaime jis esą įsigijo 2012 m. iš savo močiutės, jog sklype buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, augę šalia sklypo tekančios Ratnyčios upės, kad upė neva keitė savo tekėjimo vagą, artėdama link sklype pastatytų statinių - tvoros ir namo. Kadangi upės krantai esą buvo pažeisti erozijos, šio proceso sustabdymui bei savo turto apsaugai jis upės krantus ir sutvirtino akmenimis. R.Malinauskas tikino, kad akmenimis sutvirtintas plotas yra labai mažas, todėl jis neprivalėjo kreiptis į aplinkosaugininkus dėl leidimo tokiam darbui išduoti. Anot jo, pakrantės tvirtinimas akmenimis buvo atliekamas nuolat, o tokį pakrantės tvirtinimo būdą neva naudoja ir kitų šalia esančių sodybų savininkai. 

Alytaus teismas upės priartėjimu nepatikėjo

   R.Malinausko argumentus atmetęs Alytaus teismas tuomet pripažino, kad jo teiginiai dėl upelio erozijos niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pasak teismo, „akivaizdu, kad pakeitus upės kranto liniją, buvo pažeista ir natūrali upės vaga, nes iš patikrinimo akte nurodytų matavimų matyti, kad šiaurės rytiniame sklypo kampe akmenimis nepažeistos upės vagos plotis - 8,33 m, o pietrytiniame - 4,49 m, kai vidutinis upės plotis pažeistame ruože (pažeistas ruožas sudaro 37,21 m) yra 10,30 m. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai. Tą, pasak teismo, patvirtina ir aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 5 d. raštas, kur nurodoma, kad „dėl akmenų supylimo į upės vagą šiose vietose upės vaga susiaurėjo ir padidėjo vandens tėkmė, kuri gali neigiamai paveikti kitą upės krantą, sukelti nepageidaujamus krantų erozijos reiškinius“. 
   Anot teismo, akivaizdu, kad R.Malinausko atlikti darbai - akmenų supylimas upės pakrantės apsaugos juostoje bei upės vagoje ir šių akmenų užpylimas žvyro ir skaldos sluoksniu - pakeitė esamą kranto liniją ir natūralią upės vagą. 
   Pernai lapkričio 14 d. bylą nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas R.Malinausko skundo netenkino ir paliko nepakeistą Alytaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo R.Malinauskas buvo nubaustas 430 Eur bauda. 
   Apeliacinis teismas grąžino bylą atgal aplinkosaugininkams
R.Malinausko advokato apeliacinis skundas dėl šios Alytaus teismo nutarties nukeliavo į Kauno apygardos teismą. Pastarojo teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas šįmet sausio 18 d. nutarime pripažino aplinkosaugininkų padarytas klaidas – esą buvo taikyti ne tie teisės aktai, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžino iš naujo tirti Aplinkos apsaugos Alytaus departamentui.
„Kadangi Ratnyčios upė, kurios kranto linijos bei vagos pakeitimu buvo kaltinamas R.Malinauskas, į jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas nepatenka, o tik ribojasi su Ratnyčios upe, galimos atsakomybės už institucijos nutarime nurodytus pažeidimus klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis ne Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, o kitais teisės aktais“, - nurodyta Kauno apygardos teismo nutartyje, iš dalies patenkinusiame R.Malinausko advokato apeliacinį skundą ir bylą grąžinusiame iš naujo tirti Alytaus aplinkosaugininkams. 
   Po minėtos Kauno apygardos teismo nutarties R.Malinauskas, vietiniame valdžialaikraštyje džiugiai pranešęs apie „pagaliau priimtą sprendimą, atitinkantį galiojančius teisės aktus ir svarbiausia – tiesą“, rėžė atitinkamą aplinkosaugininkų įvertinimą apie „persekiojimus“ ir „galimą politinį užsakymą“. Apie tai, kad Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą patenkino tik iš dalies ir bylą grąžino tirti iš naujo, šioje „pergalės dainoje“ kažkodėl neužsimenama.

Paaiškino, iš kur tokia drąsa

   Priminsime, kad vienoje iš bylų, susijusių su R.Malinauskui priklausančia sodyba Latežerio kaime, buvo atskleista skandalinga situacija. Nagrinėjant bylą dėl Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje pilnai nenugriautos tvoros, paaiškėjo, kas R. Malinauską, pasak jo advokato, paskatino užversti upės vagą akmenimis. DELFI paskelbus vaizdus, kaip Druskininkų savivaldybės tarnautojai „talkininkavo“ tampydami akmenis į upę mero sodyboje, tai sukėlė aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų politikų pasipiktinimą. 
   Tačiau R. Malinausko advokatas teisme aiškino, neva keisti upės vagą jo klientą paskatino to paties K. Navicko pavaldinys – tuometinis Alytaus aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas. Advokato teigimu, užfiksuotu byloje, R. Malinauskas konsultavosi su S. Vanagu, kaip įvykdyti privalomąjį nurodymą atlaisvinti 5 metrus pakrantės, ir šis esą padavė atspausdintą aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas. Juo vadovaudamasis R. Malinauskas teigė atlikęs „pažeistos upės pakrantės grunto atkūrimo ir erozijos židinių tvarkymo darbus – sudėjo akmenų metinius prie žemės sklypo šiaurės rytinio ir pietinio kampų“, nes „buvo suklaidintas Departamento direktoriaus S. Vanago“. Kauno apygardos teismas tokia gudrybe nepatikėjo ir nutartyje konstatavo, kad aplinkosaugininkų privalomuoju nurodymu R. Malinauskas „buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, galimybė alternatyviai įvykdyti šį nurodymą nebuvo numatyta“, o pasakojimą apie suklaidinimą pavadino „jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais“. 
   Savo ruožtu S. Vanagas žiniasklaidai paneigė liepęs politikui versti akmenis į upelį: „Aš konsultavau, kaip įvykdyti nurodymą, apie jokį akmenų vertimą tai čia šneka neina. Žodžio, kaip sakant, niekur nepridėsi, o raštiško jeigu nieko nėra, tai nėra“. 

Aplinkosaugininkai išdėstė savo veiksmus

   Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismui sausio 18 d. nutarimu iš dalies patenkinus R.Malinausko advokato apeliacinį skundą dėl jam skirtos 430 eurų baudos už Ratnyčios upės suverstus akmenis ir bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, aplinkosaugininkai principingumo egzaminą turi laikyti iš naujo. 
   Kol gamtos prievaizdai, įvertinę teismo išvadas, nagrinėja Druskininkų merui taikytinus teisės aktus, R.Malinauskas viešojoje erdvėje toliau niršta dėl niekaip nesibaigiančių jo Latežerio sodybos istorijų. Rugsėjo pabaigoje Druskininkų merą liaupsinančiame dienraštyje R.Malinauskas, į šuns dienas dėdamas aplinkosaugininkus, toliau dėstė savo versijas, jog „jau teismuose įrodžiau, kad tas krantas atstatytas pagal tada galiojusius, nors dabar ir atšauktus, įstatymus. Tačiau, nepaisant to, kad tas krantas jau atstatytas, R.Merčaitis (Alytaus aplinkos apsaugos deprtamento atstovas, - red.p.) toliau rašo man nurodymus išimti akmenis, skaičiuodamas kranto liniją nuo menamos 1960 metais buvusios tvoros“. 
   „Istorijos apie aplinkosaugininkų užfiksuotus pažeidimus R.Malinausko sodyboje Latežerio kaime, su tuo susijusios bylos jau kelerius metus plačiai aprašomos šalies žiniasklaidoje. Vienas iš tokių faktų, kurį yra fiksavę aplinkosaugininkai, – į Ratnyčios upę supilti akmenys, bandant atitolinti krantą nuo per arti vandens pastatytos tvoros. Alytaus gamtos prievaizdai R.Malinauskui buvo surašę privalomąjį nurodymą pašalinti iš upės vandenis ir skyrė baudą, tačiau R.Malinauskui apskundus šiuos reikalavimus, teismai tenkino jo skundą, nurodę, kad aplinkosaugininkai savo akte dėl akmenų pritaikė ne tuos teisės aktus, ir bylas grąžino iš naujo nagrinėti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Po teismo išaiškinimo Alytaus aplinkosaugininkai žiniasklaidai pabrėžė, kad R.Malinauskui bus surašytas naujas privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus, t.y. išrinkti supiltus akmenis ir atstatyti upės vagą. Redakcijos žiniomis, naują privalomąjį nurodymą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas R.Malinauskui buvo surašęs pernai gruodžio mėnesį, tačiau jį panaikino tuometinis Alytaus RAAD vadovas S.Vanagas, nagrinėjęs R.Malinausko skundą. Pats R.Malinauskas vienoje iš bylų aiškino, kad supilti akmenis į Ratnyčios upę jam neva patarė tas pats S.Vanagas – R.Malinauskas teisme aiškino esą buvęs suklaidintas tuometinio departamento direktoriaus, pas kurį jis buvo nuvykęs konsultuotis. Kokia situacija šiuo metu dėl minėto aplinkosauginio pažeidimo – į upę supiltų akmenų? Ar R.Malinauskui yra surašytas naujas privalomas nurodymas, kada jis surašytas, kokie duoti nurodymai, įvykdymo terminai, taip pat kokia skirta bauda? Jei iki šiol naujas privalomasis nurodymas dėl akmenų nesurašytas ir bauda neskirta, tai dėl kokių priežasčių, ir kokia tolesnė šios bylos eiga?“, - „Druskonis“ praėjusią savaitę paklausė Aplinkos ministerijos.
   Atsakydami į „Druskonio“ klausimus, Aplinkos ministerijos teisininkai chronologine tvarka pateikė aplinkos apsaugos pareigūnų atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus.
   „R. Malinauskas administracinėn atsakomybėn pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 str. 3 d. patrauktas už tai, kad jis pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Ratnyčios upės apsaugos zonoje, esančioje jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Latežerio kaime, ribų neturėdamas Aplinkos ministerijos leidimo, upės vagos šiauriniame kampe supylė 13 kv.m ploto, o pietrytiniame kampe – 21 kv.m ploto akmens krūvas, kurios buvo užpiltos žvyro ir skaldos sluoksniu, dėl to pakeitė 16,70 m Ratnyčios upės kranto linijos ir pažeidė 37,21 m natūralios upės vagos.
   Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutarime nurodė, kad „nagrinėjamu atveju R. Malinauskas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį dėl specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimų, tai yra buvo kaltinamas pažeidęs Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus „Vandens telkiniai“ 124.1 ir 124.3 punktus, kurie asmeniui gali būti taikomi tik tuo atveju, kai į jo sklypą patenka vandens telkinys. Minėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype vandens telkinio nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. Malinauskui inkriminuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai ar draudimai, susiję su vandens telkinių naudojimu, šiam sklypui nebuvo nustatyti, bei įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad R. Malinauskas, kaip minėto sklypo savininkas, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį dėl Specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, nustatytų būtent Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus „Vandens telkiniai“ 124.1 ir 124.3 punktuose, pažeidimo patrauktas nepagrįstai. Kadangi Ratnyčios upė, kurios kranto linijos bei vagos pakeitimu buvo kaltinamas R. Malinauskas, į jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas nepatenka, o tik ribojasi su Ratnyčios upe, galimos atsakomybės už institucijos nutarime nurodytus pažeidimus klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis ne Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, o kitais teisės aktais. Institucijai nenustačius kitų teisės aktų pažeidimo bei žalos gamtai, pradėta administracinė teisena turėtų būti nutraukta“.
Minėta situacija buvo aptarta Aplinkos ministerijos pasitarime.  Buvo nutarta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kadangi pagal LR Žemės įstatymą Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Upė Ratnyčia yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys. Šiuo atveju valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio - Ratnyčios upės - valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. 
   Nacionalinės žemės tarnybos buvo prašyta atlikti tyrimą ir imtis priemonių dėl supiltų akmenų, kurie buvo padengti skalda ir žvyro sluoksniu, pašalinimo iš valstybinės reikšmės valstybinio telkinio.Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. birželio mėn. rašte nurodė, kad 2018 mėn. gegužės mėn. skyrius atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolės patikrinimą nurodytame žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimai neteisėtai vykdyti vandens telkinio tvarkymo darbai.
   Aplinkos ministerija, 2018 m. liepos mėn. atsakydama į Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. birželio mėn. raštą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, šios tarnybos Druskininkų skyrių, taip pat informuodama Kauno apygardos prokuratūrą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą dėl pažeidimų Ratnyčios upės vagoje, kad pagal tuo metu galiojusias Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo nuostatas akmenų supylimas į upės vagą nepriskiriamas vandens telkinio tvarkymo darbams, todėl aprašo 35 punkto ar kitų punktų nuostatos pažeidimo faktui įrodyti negalėjo būti taikomos. Taip pat prašė nutraukti savavališką vandens telkinio dalies užėmimą ir jo naudojimą, įpareigoti iš valstybinės žemės – Ratnyčios upės vagos - pašalinti savavališkai sudėtus akmenis, išpiltą skaldą ir pan. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu nurodė, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, papildomo patikrinimo vietoje neatliks.
   Aplinkos ministerija 2018 m. rugsėjo mėn. raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kaip į formuojančios valstybės politiką žemės, žemėtvarkos, geodezijos ir kitose srityse, organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios šios valstybės politikos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, Aplinkos ministerijai ir Kauno apygardos prokuratūrai pateikti oficialią Žemės ūkio ministerijos nuomonę dėl R. Malinausko savavališkų veiksmų ir jų padarinių pašalinimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, susijusių su šiuo tyrimu (patikrinimu), veiklą. Atsakymas iki šiol negautas“.
   „Aplinkos apsaugos pareigūnams, manau, turėtų būti garbės reikalas pastatyti įžūlųjį sodybos šeimininką į vietą, t. y. įrodyti piliečiams teisėtumo viršenybę, kad negali normalioje valstybėje būti valdžios personų, laikančių save ir veikiančių tarsi būtų aukščiau įstatymo, - savo poziciją išsakė savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Antanas Balkė. - Teismas teisus: R.Malinauskui nepriklauso valstybinės reikšmės vandens telkinys, kuriame jis sau leido šeimininkauti kaip jam, matyt, įprasta (tarsi tai būtų jo nuosavybė), bet tokiu atveju atsakomybės laipsnis, manau, tik dar labiau padidėja. Tokiais veiksmais griaunamas piliečių pasitikėjimas savo valstybe apskritai, jos gebėjimu užtikrinti įstatymo viršenybę. Reikia tikėtis, jog Aplinkos ministerijos atstovai suvokia šios situacijos rimtumą bei būtinybę elgtis principingai ir įrodyti, kad jie nėra tik tuščia, mokesčių mokėtojų išlaikoma vieta“. 

„Druskonio“ inf.

 

  „Daugsyk įsitikinau, kad Druskininkuose turėsiu ką veikti“ 
- tvirtina Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Žydrūnas Navickas, kurį šnekiname. 

   - Šiais metais Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas reorganizuotas ir prijungtas prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kuris po reorganizavimo tęsia veiklą, perimdamas reorganizuotos biudžetinės įstaigos teises ir pareigas. Kaip po šios reorganizacijos pasikeitė Druskininkų aplinkos apsaugos padalinio veikla? Galbūt sumažėjo darbuotojų, pasikeitė jų pareigybė ir atsakomybė? Kam dabar esat pavaldūs? 
  
- Po reorganizacijos pilnas buvusios Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros pavadinimas – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcija. Kol kas joje dirbame dviese. Abu esam nauji žmonės. 
   Kadangi neseniai dirbu ir nesu druskininkietis, dar nespėjau aprėpti visų vietinės aplinkosaugos problemų, tačiau jau daugsyk įsitikinau, kad Druskininkuose turėsiu ką veikti. 
   - Ar niekad nesikirto jūsų kaip aplinkos apsaugos inspekcijos atstovų Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje nuomonė su kitų šios komisijos narių, atstovaujančių valdininkams ir biudžetininkams, interesais, tarkim, užsimojant nukirsti kuo daugiau medžių, kaip dabar vyksta Ligoninės gatvėje, ar netoleruoti atskirų gyventojų nuomonės, kaip atsitiko šį rugsėjį Vilkanastrų kaime, nupjaunant prie kelio dvi liepas? 
   - Be abejo, priklausau Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai, kur kartu su kitų organizacijų atstovais priimame bendrus sprendimus. Dėl darbų gausos nespėjau įsigilinti pagal kokį projektą kertami medžiai Ligoninės gatvės pakelėse, tačiau situaciją Vilkanastrų kaime gerai žinau – ne vienąsyk teko ten pabuvoti. 
   - Kaip jums atrodo, ar demokratijos laikais toleruotini bolševikiniai metodai nepaisyti mažumos nuomonės, apklausos būdu priešpastatant jai daugumos nuomonę, kaip atsitiko šią vasarą Vilkanastrų kaime? Juk buvo galimas abiejų pusių kompromisas šiek tiek paslinkti kelią ir išsaugoti tiek liepas, tiek asfaltą? Kaip jums atrodo, kas sukiršino Vilkanastrų gyventojus – ar savivaldybės biurokratės parašas besąlygiškai kirsti liepas, ar valdos šeimininkė, kuri stengėsi išsaugoti ir šimtametes liepas savo sodyboje, ir kelią šalia jų? 
   - Pirmiausia reikia pridurti, kad paslenkant kelią reikėjo nugriauti kitoje kelio pusėje stovintį seną namuką, kurio griovimui savininkė turėjo parengti projektą. Deja, toks projektas nebuvo parengtas, kita vertus, prie pat kelio esančios šimtametės liepos kėlė riziką, nes mūsų daryti trijų tyrimų gręžiniai patvirtino, kad jos papuvusios. Mes patys sustabdėme jų pjovimo darbus iki medžių vegetacijos pabaigos rugsėjo mėnesį. 
   Derėtų priminti, kad Vilkanastrų kaimo bendruomenė savo parašais pritarė liepoms pjauti. Kai kurie pakelės gyventojai dėl asfaltuoto kelio netgi patys pasiūlė išpjauti vertingus savo valdos medžius. 
   - Bolševikiniai parašų rinkimo vajai nukirsti sveikus medžius prie gyvenamųjų namų kiršina tarpusavyje gyventojus, kurie neabejoja, kad beatodairiškų kirtimų uždarbiams ir medienai paslaugų ūkio darbininkus palaimina savivaldybė. Paslaugų ūkio kirtėjai neretai persistengia ir miško parkus „nuskuta“ iki paklotės. Nebelieka miško parko vaizdo, kurį pakeičia vien pušų kamienų rikiuotė. Tokie atvejai kasmet vyksta miško parke tarp Vytauto, Veisiejų ir Kurorto gatvių. Ar niekad dėl to nesulaukėt gyventojų skundų? 
   - Kol kas tokių skundų nesulaukėme. Jeigu taip atsitiktų, kviestume atsakingas institucijas, pvz. miškininkų atstovus, kad įvertintų miško parkų būklę. 
   - Kokiomis priemonėmis Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija saugo želdinius, nes, stebint iš šalies, atrodo, jog jų pagrindinė veikla – vien kirsti medžius? Tai, beje, itin akivaizdžiai įrodo praėjusiais metais nulūžęs legendinis Juzefo Pilsudskio ąžuolas prie Ratnyčios upelio žiočių. Pasirodo, šio unikalaus medžio atžvilgiu nebuvo taikyta jokių apsaugos priemonių !? 
   - Kai griuvo vadinamas J.Pilsudskio ąžuolas, Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijoje nedirbau, tad šios situacijos nežinau. Žinoma, išsaugant šimtamečius ąžuolus, pvz. tokius kaip Stelmužės, taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, todėl jie dar ilgam išlieka. 
   Būdamas aplinkosaugininkų atstovu Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje, kartu su kitais išsaugojau daug vertingų medžių, kuriuos gyventojai arba įmonės ketino kirsti. Tam Druskininkų savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija nedavė leidimų. 

„Druskonio“ inf.


Iškirsti medžiai Ligoninės ir M.K.Čiurlionio gatvėse

 

  „Eglės sanatorija“ pasitiko 1 000 000 klientą

E. ir K. Maul, „Eglės sanatorijos“ 1 000 000 klientus, šventiškai pasitiko šeimininkai 

   46-eri metai – tiek laiko prabėgo nuo dienos, kuomet „Eglės sanatorija“ pradėjo teikti sveikatinimo ir gydymo paslaugas. Spalio 23-ąją sanatorija sulaukė ypatingo, 1000000 svečio.

   Iš Vokietijos atvykusius Konrad ir Erika Maul, nusileidus lėktuvui Vilniuje, pasitiko „Eglės sanatorijos“ atstovai su ypatinga žinia, jie – jubiliejiniai, 1 000 000-iai sanatorijos klientai. Pirmą kartą Lietuvoje besilankantys svečiai iš Vokietijos negalėjo patikėti jiems nusišypsojusia sėkme: „Esame labai laimingi, nebūtume galėję net įsivaizduoti, kad mūsų atostogos gali virsti į štai tokią šventę“, – jau atvykus į Druskininkus, pirmaisiais įspūdžiais dalinosi K.Maul.
   Išskirtiniai „Eglės sanatorijos“ svečiai pasakojo, kad keliauja gana dažnai, paprastai renkasi poilsines keliones, o atostogos Druskininkuose, „Eglės sanatorijoje“, jiems yra visiškai nauja patirtis. Sutuoktiniai sakė, kad atostogoms vykti būtent į Druskininkus jiems rekomendavo sūnus, kuris buvo sužavėtas Druskininkus juosiančia gamta, veiklų įvairove mieste ir kurorto grožiu. „Sūnus ir yra „kaltininkas“, kodėl šiandien esame čia. Tai jis mums užsakė šią kelionę“, – šypsodamasi pasakojo E. Maul. Sužinojusi, kad „Eglės sanatorija“ savo išskirtiniams klientams suplanavo ne vieną veiklą, kurios metu bus galima iš arčiau susipažinti ir pamatyti Druskininkų miestą, pora neslėpė džiaugsmo, kad ir patys galės pamatyti tai, apie ką pasakojo ir sūnus.
   Paklausti, kodėl pasirinko būtent „Eglės sanatoriją“, svečiai iš Vokietijos teigė, kad, kaip ir renkantis kryptį, taip ir čia nugalėjo rekomendacijos: „Kolegė darbe pasakojo, kad yra buvusi „Eglės sanatorijoje“, kad buvo labai patenkinta sanatorijos aplinka bei procedūromis, grįžo į darbą ir pailsėjusi, ir geriau besijausdama.   Mums šie aspektai taip pat yra aktualūs, tad pasikliovėme rekomendacija,“ – teigė E. Maul. Paklausus, ar turi savo mėgiamiausias procedūras, kuriomis norėtų pasimėgauti ir „Eglės sanatorijoje“, pora tarsi susitarusi patikino, kad mėgstamiausios procedūros dar neturi, tačiau nekantrauja išbandyti gydomojo durpinio purvo mineralinę vonią. 
   „Didžiuojamės sulaukę jubiliejinių sanatorijos svečių. 1000 000 „Eglės sanatoriją“ pasirinkusių klientų – reikšmingas ir svarbus įvertinimas mus. Ypatingai džiaugiamės, kad daugelis klientų kartą apsilankę, vėliau sugrįžta ir rekomenduoja „Eglės sanatoriją“ savo kolegoms, šeimos nariams. Tai tik įrodo, kad mūsų nuoširdus darbas nelieka nepastebėtas ir klientų,“ – pasakoja „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.

„Druskonio“ inf. 

 

  Laimingas vienišius miškų glūdumoj 

Julius savo sodyboje atokiame vienkiemyje, ant Klykuolės ežeriuko kranto





   Platokai išsimėčiusiame Guronių kaime privalu iš anksto žinot kelią Pūščios girioje, jei ketini atsidurt ant Klykuolės ežeriuko kranto, esančio visai šalia išsiliejusios Seiros. Šiapus upės kranto – mūsų savivaldybės teritorija, kitapus – jau Lazdijų rajonas. Jei šią palyginti atokią vietą miško taku susiradot, būtinai dar kartą aplankysit, kaip ir daugelis poilsiautojų, mėgstančių pasistatyti palapines ant aukštų Seiros krantų, atsipūst, pažvejot, pagrybaut ir betarpiškai su gamta pabendrauti patiriant kone visas jos teikiamas malones. 

25-eri metai atokiame vienkiemyje 


   Šalia nedidelių poilsiaviečių, prie pat Klykuolės ežeriuko prilipusių, senobinė pirkia išsiskiria, o joje jau 18-us čionykščio vienišiaus metus skaičiuojantis Julius Lazickas įsikūręs. Tiksliau 1994 metais namo į tėvų sodybą iš Druskininkų sugrįžęs ir iki mamos bei brolio Antano mirties su jais kartu gyvenęs. Kai 2000 metais brolis Antanas numirė, visiškai vienas ant Klykuolės ežero kranto liko. Kiti dėl tokios dalios aimanuotų ir rankas grąžytų, tačiau 68-erių metų Julius jokių miško glūdumos baimių nejaučiantis. Su miško ir pakrančių gyvūnais bei augalais susigyvenęs, su aplinkiniais garsais susiklausęs. Nei naminių gyvulių, nei paukščių nelaikantis, nes jais lapes ar vilkus „šertų“. Kai mama buvo gyva ir sodyboje kiaules, avis, žąsis ir vištas laikė, reikėjo naminius gyvūnus nuolatos nuo įžūlių laukinių žvėrių saugot. Apie miško gyvūniją bekalbant, Julius prisiminė retus atvejus, kai iš uolos paimtą vilkiuką namuose augino bei atrastą nugaišusią lūšį užkasė. Nei medžioti, nei žvejoti nemėgstantis, nors savo reikmėms ešeriukų, starkių, raudžių pasigaunantis, nes ir nuosavą valtį turi, ir žuvingi ežeriuko bei užtvenktos upės vandenys – čia pat. Pasak Juliaus, anksčiau Klykuolės ežeriuke retos žuvys baltieji karosai veisėsi, tačiau jau senokai jų nebeliko, kaip ir gerokai sumažėjo šio ežeriuko varduvininkių bei senbuvių ančių klykuolių, kurias ir gamtosaugininkai, ir brolis Antanas bandė išsaugoti pusšimčiu iškeltų inkilų, kuriuose jos peri. Kažkada „Druskonis“ aprašė Juliaus pomėgį elnių ir briedžių pėdsakais sekti ir jų ragus rinkti. Naršydamas miškus, jis daugiau nei 70 ragų aptikęs. Visus juos dosnus dzūkelis įvairiomis progomis išdovanojęs.

„Kai neužmiegu, naktį miškan išeinu“

   „Kai neužmiegu, naktį miškan išeinu, - atvirauja Julius. – Pasivaikštau, į gamtos garsus įsiklausau, įsižiūriu, nusiraminęs grįžtu namo ir be jokių tablečių užmiegu. Mane sunku namuose surast, nes ištisai vaikštau, per dieną daugiau nei 10 kilometrų nueinu. Man viskas įdomu gamtoj. Reikia naudotis, kol Dievas stiprias kojas davė“. Iki šiol sveikata nesiskundžiantis ir vaistų nevartojantis Julius prisiminė, kai 26-erių metų dviračiu iki Panevėžio per dvi dienas numynė ir atgal per dvi dienas sugrįžo. „Nenoriu, jog giltinė uždusintų kokiuose slaugos namuose, noriu numirt čia,“ – priduria Julius. 
   Dar neatslūgo Juliaus sielvartas dėl šių metų liepos mėnesį tragiškai parasparniu žuvusio 38-erių metų sūnaus Mindaugo. Sugrįžęs iš Norvegijos, kur pastaruoju metu su žmona ir trimis vaikais gyveno, ekstremalaus sporto mėgėjas M.Lazickas, pakilęs parasparniu iš Pociūnų aerodromo, tepaskraidė apie pusę valandos ir krito. Tėvui Juliui buvo sunku tuo patikėt, nes sūnus buvo palyginti patyręs oreivis, parasparniu skraidęs ir Norvegijoje. Sūnų palaidojo Gerdašių kapinėse, kur ilsisi ir Juliaus vyresnieji broliai, ir tėvai. Savo darbovietėje Mindaugas buvo gerbiamas, nes į laidotuves Gerdašiuose atvyko ir norvegai bendradarbiai. 

Niekam ant sprando nesėdi

   Su vietine ramybe Julius tiek susigyvenęs, jog miesto visiškai nepasiilgsta, nors didelė gyvenimo dalis praleista Druskininkuose, kur telemechaniku buitiniame kombinate, mechaniku šiluminiuose tinkluose ir elektriku tarybiniame ūkyje dirbo. Mūsų miestelyje ir Juliaus buvusi žmona, ir dukra gyvena. Kai labai prireikia, į Druskininkus artimieji arba pažįstami daugmaž 1-2 kartus per mėnesį pavežėja. Juliaus nedideliems poreikiams užtenka ir autoparduotuvės, kuri būtiniausių maisto produktų atveža penktadieniais į Guronis, o trečiadieniais – prie Baltosios Ančios HES. Nukulniuoja ten ir nusiperka. Užtenka jam ir pensijos išgyvent, ir savarankiškumo, kad niekam ant sprando nesėdi, ir laimingos kasdienybės, kad su niekuo nesibara, ant nieko nepyksta, galiausiai nieko nebijo. Bendravimo pakanka, kai nuolatiniai poilsiautojai savaitgaliais suvažiuoja, o kai jie išvyksta, su savo šuniuku ir mintimis lieka. Kai po kiemo darbų ar vaikštynių pirkion sugrįžta, labiau knygas skaityti nei televizorių žiūrėti mėgsta. Kadangi apie kelių šimtų knygų biblioteką turintis, tai prie mėgiamų skaitinių, ypač apie gamtą, keliones, istoriją, po 2-3 kartus sugrįžta. Skaitydamas Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimų knygos „Partizanų gretose“ retą egzempliorių, išleistą 1989 metais Laisvės kovų archyvo, prisiminė 1956 metus, kai keli KGB pareigūnai buvo atvežę areštuotą partizanų vadą į Krivonis. „Pats savo akimis jį mačiau, mūsų mokytoja pamokų metu jį, lydimą pareigūnų, parodė,“ - tvirtina J.Lazickas, priminęs, jog A.Ramanauskas-Vanagas buvo jo brolio Antano mokytojas Krivonių pradinėje mokykloje. 

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.