Birutė ir Viliumas Malinauskai užkandžiauja sraigėmis |
Violeta KLIMAITĖ
Viliumas Malinauskas šįmet Grūte ėmėsi naujo verslo pats veisia ir iš gyventojų superka vynuogines sraiges.
Gyvena atskirame aptvare
Šį pavasarį V.Malinausko privačiose valdose Grūte atitvertame 30 arų žemės sklype tarp žolių ropinėja tūkstančiai raguotų padarėlių. Pasilepinti saule sraigės susirenka į savo teritorijos pakraščius. Ten, kur spinduliai plieskia aktyviausiai, jų sušliaužia gyvas kalnas.
Lietuvoje oficialiai sraigių veisimu ir supirkimu užsiima trys bendrovės. Norint gauti leidimą supirkinėti šiuos šliaužiojančius gyvūnus, privalu atlikti ir labdaringą darbą tam tikrą kiekį jų užveisti visoje Lietuvoje. Šalies įstatymai leidžia sraiges rinkti tik du mėnesius per metus gegužę ir birželį. Valstybė nustačiusi ir limitą: per šį sezoną tegalima surinkti 500 tonų Lietuvoje gyvenančių sraigių. Pajūryje, kur daugiau drėgmės ir geresnės sąlygos augti raguotosioms, kilogramas sraigių supirkimo punktuose šį pavasarį kainavo 90 centų.
V.Malinausko vadovaujama bendrovė Hesona šįmet 46-iuose Lietuvos rajonuose paleido veistis pusantros tonos sraigių. Firma šiais metais turėjo licenciją supirkti ir parduoti 30 tonų miško šliaužikių. Šiame reikale negali iki galo būti suvalkietis, - atsako V.Malinauskas, paklaustas, ar į jo išleistas daugintis sraiges nesikėsina konkurentai. Į mūsų supirkimo punktus taip pat pakliūna jų augintinės. Sraigės gi ne naminės kiaulės. Jų pelkėje, baloje ar kitose drėgnose vietose neuždarysi eina savo keliu ir tiek.
Šeria dobiliukais
Šį pavasarį pradėjęs auginti sraiges V.Malinauskas jas taip pat supirkinėjo ir iš gyventojų. Tiesa, ne taip masiškai, kaip grybus. Reklamos nereikėjo. Pasakai penkiems, ir žino visi. Mokėjom kiek daugiau nei kiti: po 1,50-2 Lt už kilogramą sraigių. Į Grūtą atvažiuodavo žmonės net iš Lazdijų. Čia miškuose, aplink mūsų namus, jų nelabai daug, o štai Vieciūnuose gyventojai net keikėsi, kiek tų sraigių ten prisiveisę. Pasak V.Malinausko, žinodami, kad supirkti galima tik didesnes kaip 2,8 cm kiauto skersmens sraiges rinkėjai vis tiek į krepšius mėgdavo prisikrauti mažylių. Ką padarysi, pirkome, o paskui išleisdavome, - anot pašnekovo, paleista į laisvę sraigė nukeliauja apie vieną kilometrą, o kol užauga iki reikiamo dydžio, praeina maždaug 2-3-eji metai. Jei gerai maitinsi, šis procesas bus greitesnis. V.Malinausko sraigių veisykloje, kur jos specialiai šeriamos dobiliukais, salotomis ir kitomis minkštomis žolėmis, šliaužikės savo komercinį dydį pasiekia per metus.
Išveš paruoštą sraigieną
V.Malinauskas sraigių poreikiu bei eksportu į užsienio šalis domėjosi ne vienerius metus. Hesona savo augintinėms jau turi rinką Vakaruose, tačiau planuoja iš Lietuvos išvežti ne gryną žaliavą, bet stalui paruoštą sraigieną. Surinktos sraigės Hesonos sandėliuose laikomos iki 3 savaičių. Per tokį laiką jos visiškai išsituština ir būna paruoštos gamybai. Nuplautos sraigės apie 7 minutes šutinamos verdančiu vandeniu. Po šios procedūros jos lengvai išimamos iš kiautų: valgoma priekinė dalis peiliu atskiriama nuo užpakalinės. Atšaldyta mėsa sutvarkoma specialiais prieskoniais: tam naudojami krapai, česnakai bei kiti priedai. Sraigiena vėl sukišama atgal į kiautus ir užtepama sviesto mišiniu. Taip paruoštos sraigės šaldytuvuose gali būti daugiau kaip metus. Bet kada išėmęs iš šaldymo kameros mikrobangų krosnelėje sraiges stalui gali paruošti per penkias minutes.
Sraigės pakoreguos klasiką
V.Malinauskas pirmąkart sraigių paragavo prieš 5-erius metus Prancūzijoje. Ėmęsis šio verslo jis pats miške prisirinko pusmaišį šliaužikių, išbandė visą sraigių paruošimo technologiją ir net sugalvojo savo gamybos receptą. Pagal jį paruoštos sraigienos šiandien galima paragauti Grūto parko kavinėje. Nuo tradicinio paruošimo būdo V.Malinausko sraigės skiriasi tuo, jog čia papildomai naudojamas lydytas sūris. V.Malinausko receptu paruoštas sraiges labai mėgsta jo anūkai. Tuo ypač patenkinti mažųjų tėvai, žinantys, kad viena sraigė baltymų kiekiu atstoja 2 kiaušinius.
Sraigės naujos darbo vietos ir papildomos pajamos visiems. Jas supirkti galima gegužę ir birželį, kai dar miškuose nėra grybų ir uogų. Vėliau, nuo liepos, prasideda šių gėrybių sezonas, - teigia V.Malinauskas, pritariantis, jog greitai teks pakeisti klasikinį posakį apie mūsų kraštus: Jei ne sraigės, grybai, uogos dzūkų bobos būtų nuogos.
Laikinai einantis Druskininkų M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus vedėjo pareigas Darius Joneika žinomas kaip sraigių gaminimo
meistras |
Įkvėpimo šaltinis
M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotojas Darius Joneika tarp savo pažįstamų irgi seniai garsėja kaip sraigių gaminimo meistras. Gurmanų dievinamą patiekalą jis pradėjo ruošti prieš aštuonerius metus, kai sraigių receptūrą iš Prancūzijos D.Joneikos paprašyta parvežė dailininko V.K.Jonyno dukra. Darius į sraigių medžioklę susiruošia visai netoli darbo vietos: prie V.K.Jonyno galerijos žolynuose ankstų rytą ar po lietaus išlenda daugybė raguotų padarėlių. Į grybą savo skoniu panaši sraigiena, pasak D.Joneikos, yra labai sotus maistas. Tačiau sraigių neprisivalgysi kaip kokio karbonado. Tai tiesiog egzotiška užkanda prie gero vyno, - priduria Darius. Jis sraiges gamina paprastai: tris dienas marina badu, kad šios gerai išsituštintų, dar vienai dienai palieka šliaužioti po miltus. Po šios procedūros jos tampa visiškai švarios. Apie trejetą minučių pavirusios vandeny, iš kiautų ištrauktos sraigės mėsinėjamos: atskiriama priekinė dalis nuo užpakalinės. D.Joneika sraigių atgal į kiautus nebekiša. Paruošta su prieskoniais, česnaku, pipirais, druska, sraigių mėsa kepama tirštame svieste.
Susižavėjęs sraigėmis D.Joneika prieš kelerius metus nutarė jas panaudoti ir kaip meninės išraiškos priemonę. Sraigės vienoje dailininkų grupės Kopėčios akcijoje buvo D.Joneikos įkvėpimo šaltinis. Išdažytos įvairiaspalviais dažais sraigės baltą popieriaus lapą pavertė neįprastų raštų margumynu.
|
