Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  Parką pavyko suniokoti

Šios nuotraukos mano darytos 2003 m.žiemą, pačiame Gydyklų parko “rekonstrukcijos” įkarštyje. Senųjų medžių jau nematyti, kertami paties geriausio amžiaus ir pajėgumo želdiniai.
Romas SADAUSKAS 

  - Ar jie dar nesėdi? – liūdnai pajuokavo ponas Domas, šiek tiek apsidairęs po Gydyklų parką. 
   - Sėdi, - atsakiau. – tik ne ten, kur taikai. Tebesėdi savo kėdėse. 
   Domas Jaskelevičius, kilęs nuo Jaskonių, dabar yra prof. Tado Ivanausko Obelynės parko dendrologas ir botaninės dalies prižiūrėtojas. Šias pareigas užėmė, kai sulaukęs pensinio amžiaus grįžo į Lietuvą iš Lenkijos, kur, baigęs parkotyros bei parkotvarkos mokslus, ilgai dirbo JUNESKO globojamame Vygrių nacionaliniame parke. Tvirtina, bandęs įsidarbinti tėviškėje, kreipėsi į kažkurį Druskininkų merą (atrodo, V.Janonį), buvo lyg ir palankiai sutiktas, tačiau žadėto atsakymo nesulaukė. 
   Seną pažįstamą ir kolegą pasikviečiau paviešėti pas mus birželinių kurorto švenčių dienomis, nors abiem, kaip sutikome, labiau patinka šiokių dienų ramybė. Man, tiesą sakant, rūpėjo kitkas: šventai tikėdamas pono Domo autoritetu, norėjau pasitikrinti savo akis, kurios niekaip negali patikėti, kad tai, kas pastaruoju laiku padaryta Gydyklų parke, galima vadinti rekonstrukcija, o ne parko sunaikinimu ar bent didele negrįžtama žala. 
   Deja, mūsų nuomonės nesiskyrė, tai, kas čia padaryta, pono Domo žodžiais, rekonstrukcija vadinti niekaip neišeina. Rekonstrukcija – tai pertvarkymas, atkūrimas, o tie menki introduktų krūmeliai, šen bei ten sukišti į žemę buvusio parko teritorijoje, į atkūrimą net nepanašūs. O kirsta iš peties, nesivarginant suvokti senojo parko kompozicijos, želdynų dermės. Parko želdynai dabar panašūs į senųjų gydyklų pamėklę, apleistą kolonadą bei senoviškos biuvetės pastatėlį. Šie architektūriniai elementai – irgi parko dalis, kaip tik apie juos ir buvo sodinami medžiai ir krūmai, kuriami gėlynai, fontanai ir kita. 
   - Taip, - priminiau, - parko rekonstrukcijos projekte pabrėžta, jog parko rekonstrukcija turi vykti sykiu su gydyklos ir kolonados atkūrimu. Tame projekte kalbama tik apie SANITARINIUS kirtimus, paliekant sveikus sausuolius. Pono Domo supratimu, pasielgta atvirkščiai. Palikta daugiausia apatinio ardo, perspektyvos neturintys buvusių didžiųjų medžių užgožtyje išsistiebę medžiai, kuriuos pirmiausia derėjo iškirsti. O pašalinta daug galingų, dar kokį šimtmetį galėjusių parką puošti medžių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, tuopos, visiškai išnaikintos. Nepasidomėta, kaip ir kodėl jos čia atsirado. 
   - Vadinasi, dirbta nepaisant projekto? 
   - Ne dirbta, o siautėta! – sutiko ponas Domas. – Tačiau ir paties projekto, matyti, nebūta tobulo. 
   - Jį rengė gana garsi firma, žinomi architektai…
   Ponas Domas paprašė, kad aš išvardinčiau tų architektų kur nors sukurtus dėmesio vertus parkus. Papasakojo apie tokių pat garsių projektuotojų planą, pagal kurį turėjo būti iškirsti senieji Plungės parko medžiai. Žemaičiai nesutiko su projekto autoriais ir atkuria parką savaip. 
   Prisiminiau vilniškio Prezidentūros rūmų parko istoriją. Dirbant “Kultūros barų” redakcijoje, kuri buvo dabartiniuose Prezidentūros rūmuose, tą parką, bedieviškai apleistą, teko neblogai pažinti. Kai prezidentu tapo gamtosaugininkas V.Adamkus, buvo užsakytas parko rekonstrukcijos projektas. Tačiau V.Adamkus jį atmetė, nesutiko, kad būtų pašalinti senieji medžiai. Jie buvo tik aptvarkyti, kiti paremti specialiais ramentais, išvalytos drevės. Nauji želdiniai pasodinti tik atvirose erdvėse. 
   - Kam taip toli ieškoti, - pastebėjo ponas Domas. – Pažiūrėkit, kaip tvarkomas senas Veisiejų parkas. Ten palikti beveik visi senieji medžiai, ypač vertingi pažymėti lentelėmis, o iškirsta krūmai, šešėlio augalija. Ir ežerą veisiejiškiai atvėrė ne taip grubiai, kaip čia atvertas Nemunas. Toks medžių iškandžiojimas, kaip padaryta žemutinėje Gydyklų parko terasoje, negali vadintis landšaftiniu kirtimu – nesąmonė, ir tiek. Juk upę gožia ne medžiai, kurių laja yra virš žmogaus akių, o krūmai. Čia iškapojo medžius ir būtent krūmų prisodino. Veisiejiškiai viską padarė savo jėgom, be garsių architektų ir investicijų, o parkas ten iš tikrųjų rekonstruotas. 
   Gydyklų parko rekonstrukcija miesto biudžetui kainavo apie pusę milijono litų.O kas padaryta? Nieko, išskyrus žalą, kurios už jokius pinigus neištaisysi? Ko dabar griebsis stropieji kurorto komunalininkai?

 

  Medis – tai ištisas pasaulis
Antanas ALEKNONIS 
Ornitologas, T.Ivanausko premijos laureatas 

   Nesu parkininkystės specialistas, todėl nesiimčiau spręsti, kaip pavyko šį parką rekonstruoti. Išvystum dabar jį pirmąsyk, - tai niekuo neišsiskiranti kurorto dalis su tipingais šiam miestui medžiais, kurie kažkodėl nenormaliai išstybo, nors tai nebūdinga liesų dirvožemių augalijai. Tačiau prieš 11 metų, atgaunant sveikatą “Dainavos” sanatorijoje, Gydyklų parką man teko matyti visai kitokį. Nors ir apleistas, parkas žavėjo senais galingais medžiais, turinčiais savo aurą, žavesį, ūksmę. Dabar visa tai – lyg vėjo nupūsta arba apskritai nebūta. 
   Man, per 50 metų gyvenančiam girioje ir tyrinėjančiam sparnuočių pasaulį, tuomet Druskininkai buvo tiesiog puikus poligonas, minties ir jausmų ganyklos. Ypač stebino amalų gausa klestinčiose tuopose, beržuose ir kituose medžiuose – mano gimtojoje Sūduvijoje jų visiškai nėra. Bet dabartės matau, kad ir čia kaip nebūta, nors amalai dr.E.Šimkūnaitės rūpesčiu buvo paskelbti saugotinais. Neliko ir tų amaluotųjų medžių, tikros jūsų krašto egzotikos. Išeitų, įstatymai rašomi ne visiems. 
   O labiausiai gaila senos ir unikalios uoksinių paukščių ir voverių populiacijos, kurią šiuo atveju žmogus sunaikino sykiu su jų buveinėmis senųjų medžių aplinkoje. Senas medis tuo ir vertingas, saugotinas iki galo dienų, kad ilgainiui jis savyje ir aplinkui sukuria ištisą pasaulį, sklidiną nenutrūkstančios gyvasties – nuo požeminės dalies, šaknų iki viršūnės. Tada, prieš dešimtmetį, prisirašiau visą sąsiuvinį apie šio parko ornitologines įdomybes bei retenybes. Bet kokia nauda dabar būtų kalbėti apie tai, ko neliko? Parkas prarado ne tik vaizdą, bet ir žadą, nekalbant apie laigančių rudųjų voverėlių žavesį. O bene įdomiausias anų dienų radinys – medvarlė, kurią užtikau pelkėtoje Mergažerių dalyje. Prašau man atleisti, tačiau stebėdamas kurorto želdynų tvarkytojus, pagalvojau, kad jie dirba kažkaip agresyviai, be meilės medžiui. Tai lyg ir paneigtų įsigalėjusią nuomonę, neva dzūkams medis – šventas dalykas. Ne kitaip, pasikeitė laikai, pasikeitė žmogus.

 

  Tokie patys
Valerijus VORONINAS 

   Šiais, Europos neįgaliųjų metais, Aktyvaus gyvenimo forumo fondas Vygriuose (Lenkija), Druskininkuose ir Vilniuje organizuoja renginių ciklą “Tokie patys II”. Renginių ciklas mūsų kurorte atidarytas birželio 27-ąją sanatorijoje “Saulutė”. Jo organizatorė varšuvietė Jadvyga Siedlecka - žinomiausia Druskininkų populiarintoja Lenkijoje. Prieš kelis dešimtmečius atradusi ir pamilusi mūsų kurortą ji kasmet atvyksta su naujomis idėjomis ir darbais. J. Siedlecka pristatė renginio dalyvius, neįgaliųjų žurnalą “Mandragora”, supažindino su Aktyvaus gyvenimo fondo, kuriam vadovauja, veikla. 
   Sėdėdama invalido vežimėlyje Gražyna Lapinska dainavo apie meilę, gyvenimą, sentimentus. Dorota Šachevič ir Ježis Omelčukas piešė neįpastu būdu - lūpomis. Gerai žinomo Lenkijoje Ježio sukurti Prezidentų portretai puošia Lenkijos seimo rūmus. Progresuojančiu raumenų nykimu serganti D. Šachevič - dar ir poetė. Pristatyta “Carpe Diem” neįgaliųjų turizmo fotografijos paroda: spalvingas organizacijos narių išvykų ir renginių metraštis. Renginio garbės svečias buvo druskininkietis Adelbertas Nedzelskis. “Saulutės” vyr. auklėtojas Marijanas Mikėnas ne tik aktyviai tarpininkavo ir vertėjavo, bet ir organizavo parodą. 
   J. Omelčuko ir D.Šachevič tapybos darbų ir neigaliųjų turizmo organizacijos “Carpe Diem” fotografijų parodą galima aplankyti “Saulutės” sanatorijoje kiekvieną darbo dieną, 9-13 val.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>





© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.