Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Teršalų antplūdis
   Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 16.20 val., Druskininkų PK gavo pranešimą, kad Nemune, ties Baltašiškės tiltu, pastebėta neaiškios kilmės teršalų dėmė, apėmusi apie trečdalį upės. Apie tai komisaras J.Narkevičius nedelsdamas informavo miesto vadovus. Operatyviai sukviesta Ekstremalių situacijų valdymo komisija, apie tai pranešta Alytaus ir Varėnos pareigūnams. Atitinkamas kiekis teršalų nuvežtas į Vilniaus laboratoriją. Taip pat paimti vandens mėginiai iš Ratnyčios upelio, iš lietaus kanalizacijos ties gydyklomis ir Vijūnėlio upelio, įvertinti visi miesto nuotėkų išleistuvai, tačiau jokio pavojingo nutekėjimo nepastebėta. Lietuvos teritorija aplink upę išžvalgyta keletą kartų, tačiau taršos židinio mūsų pusėje nesurasta. Ties Merkine įkurdintas Nemuno upės nuolatinio stebėjimo punktas. 
   Aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad dėmė atsirado nuo nevalytų komunalinių nuotėkų teršalų, plūstančių iš Baltarusijos. Ties pasieniu teršalų dėmė užėmė apie trečdalį Nemuno paviršiaus. Baltarusių aplinkosaugininkai pažadėjo lietuviams išsiaiškinti ir informuoti, kas vyksta ir kokių priemonių imtasi teršalų nutekėjimui sustabdyti. Penktadienį plėvė ant Nemuno vandens jau buvo pastebėta ir ties Merkine bei Alytumi, vėliau – jau ties Prienais. Paimti ištirti vandens mėginiai. Iš pradžių manyta, kad tai naftos dėmė, tačiau netrukus išsiaiškinta, kad ji neturi nei naftos kvapo, nei atspalvio. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracija Nemune yra gerokai padidėjusi - bendrojo azoto kiekis didžiausią leistiną koncentraciją viršija nuo 1,8 iki 80 kartų, bendrojo fosforo - 2 kartus, naftos produktų - 4 kartus, detergentų, kurių paprastai yra skalbikliuose, - 10 kartų, riebalų - 3 tūkst. kartų. Šeštadienio rytą Druskininkuose vėl pastebėtos teršalų dėmės ir putos, tekančios Nemunu. Aplinkos ministerija kreipėsi į Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją raštu, kuriuo informavo apie padėtį ir pareikalavo išsiaiškinti taršos šaltinį bei imtis priemonių jam likviduoti. Pirmadienį pastebėta, kad Nemunu teka mažesnis buitinių atliekų kiekis iš Baltarusijos. Pirmadienio ryto vandens mėginiai, paimti ties Druskininkais ir Alytumi, parodė, kad Nemuno vandens tarša sumažėjusi palyginti su praėjusia savaite. Aplinkos ministerija kreipėsi į kolegas Baltarusijoje bei Baltarusijos ambasadą Lietuvoje, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukė. Civilinės saugos departamento pareigūnai susisiekė su kolegomis Baltarusijoje, kurie pažadėjo aiškintis padėtį bei informuoti apie rezultatus. Antradienį, lapkričio 19-ąją, prie pat Baltarusijos sienos, šalia Juodosios Ančios žiočių, pabuvojęs Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Sigitas Kvaraciejus “Druskonį” informavo, kad teršalai iš Baltarusijos tebeplūsta, o kaimyninės šalies pareigūnai tyli. Ties Baltašiškės tiltu apie du trečdalius upės vagos dengė riebalinė plėvelė, buvo gausu putų, panašus vaizdas buvo ir ties tiltu į Alytų. Agentūros viršininkas paguodė vien tuo, jog kol kas žuvų kritimo Nemune nepastebėta. Tačiau turint galvoje didelį užterštumą, gerokai viršijantį leistinas ribas, pasekmės Nemunui gali būti skaudžios. Antradienį aplinkos ministras A. Kundrotas pakartojo prašymą Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministrui ir pasiūlė Lietuvos pagalbą likviduojant taršos priežastis. Trečiadienį Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkai iš Nemuno prie Švendubrės vėl paėmė vandens mėginius. Tądien ir ketvirtadienį iš Baltarusijos teršalai jau nebeplūdo, vanduo atrodė gerokai švaresnis. Tačiau užterštumo priežasčių baltarusiai neįvardijo, žala, padaryta upei, taip pat kol kas neaiški. Situacija stebima, vyksta tyrimas. 

“Druskonio” inf.

 

  Profsąjungos sutinka derėtis
Rasita BOČIENĖ

   Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti taryba pagaliau sutiko derėtis su Savivaldybe dėl Sveikatos parko perdavimo.

  
Spalio 30 d. į Specialiojo fondo tarybos posėdį, kuriame buvo ketinama spręsti dėl profsąjungų turto pardavimo, nuvyko mero patarėjas L.Urmanavičius, “Nemuno” sanatorijos vyr. gydytojas A.Deščeras bei keli šios sanatorijos darbuotojai. Po profsąjungų lyderių susitikimo su kurorto žmonėmis Druskininkuose, profsąjungiečių kategoriška nuomonė būtinai išparduoti jiems priklausantį turtą šiek tiek pasikeitė. Šiame posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad Specialiojo fondo taryba su Druskininkų meru R.Malinausku pasirašys ketinimų protokolą perduoti Sveikatos parką Savivaldybei, nurašant už tai “Nemuno” sanatorijos skolas. Per kelerius metus, nemokėdama nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčių, “Nemuno” sanatorija savivaldybės biudžetui įsiskolino nemenką sumą – su delspinigiais jų skola sudaro daugmaž 432 tūkst. Lt. VšĮ Sveikatingumo centras įsiskolinęs bemaž 131 tūkst. Lt. Beje, Sveikatingumo centro administratorius informavo, jog padavė civilinį ieškinį teismui dėl 242 tūkst. Lt skolos išieškojimo iš Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, kaip steigėjo, neužtikrinusio normalios įstaigos veiklos. 
    Lapkričio 15 d. vėl vyko Specialiojo fondo tarybos posėdis, kuriame šįkart dalyvavo ne tik mūsų Savivaldybės atstovai, bet ir potencialūs profsąjungų turto pirkėjai, šį turtą vertinusios bei pirkėjų ieškojusios nekilnojamojo turto agentūros “Ober Haus” atstovai, Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus padalinio direktorius. Nors posėdyje nuskambėjo siūlymas visgi parduoti Sveikatos parką, o paskui tegul Savivaldybė derasi su savininku, buvo prieita išvada, kad šį klausimą su Savivaldybe spręs Specialiojo fondo taryba. Artimiausiame bendrame posėdyje planuojama jau konkrečiai aptarti, kokią “Nemuno” sanatorijos skolos dalį Savivaldybė nurašys mainais į Sveikatos parką. Pasitarimo metu nutarta leisti Savivaldybei ir Fondo tarybai tartis dėl lėšų sumų, už kurias būtų įsigytas Sveikatos parko turtas. Taip pat Fondo taryba nutarė skelbti pakartotinį konkursą VšĮ “Nemuno” sanatorijos naudojamam turtui parduoti pateikiant papildomas sąlygas dėl garantijų darbuotojams.
   Spalio pabaigoje generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančia profsąjungų nekilnojamojo turto teisinę registraciją. Prokuratūra įrodinėja, kad šis turtas nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos profesinėms sąjungoms, o ne Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti, todėl šio fondo taryba lyg ir neturi teisės pardavinėti šio turto savo nuožiūra. Kol kas teismas savo sprendimo dar nepriėmė, jo posėdis numatytas lapkričio 28 dieną.

 

  Bendruomenė ir švietimo kaita 
   Lietuvos valstybei integruojantis į sparčiai kintančią šiuolaikinę pasaulio bendriją, jos švietimui iškyla būtinybė radikaliai modernizuoti ugdymo turinį ir tobulinti ugdymo kokybę. Šiandien privalu ugdymą orientuoti ne tik į žinių perteikimą, bet ir į asmens savarankiško, kritinio mąstymo įgūdžių, vertybinių nuostatų bei konkrečių gebėjimų veikti formavimą. Atviros informacinės visuomenės sąlygomis švietimas turi rasti naujų būdų žmonių pilietinei savimonei stiprinti. Jį svarbu orientuoti į iniciatyvaus, atsakingo ir veiklaus žmogaus ugdymą, nuo kurio tiesiogiai priklauso ekonominė ir socialinė krašto gerovė. Todėl bendrojo ugdymo modernizavimas ir socialinių, pedagoginių ugdymosi sąlygų sudarymas visiems moksleiviams tampa prioritetiniais švietimo reformos uždaviniais. Iškeltiems reikalavimams įgyvendinti Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Draugija švietimui remti vykdo projektą “Bendruomenė ir švietimo kaita”.
   Vykdant Lietuvos švietimo reformą bendrojo lavinimo mokyklos struktūra /4+5+3/ keičiasi į /4/+4+2/+2/. Pagrindinis dešimtmetis mokymas įgyvendintas nuo 2000 metų. Laipsniškai pereinama prie vaikų mokymo nuo 6 metų amžiaus, įvestas profilinis mokymasis trečiojoje pakopoje ir šiuolaikinis neakivaizdinis modulinis suaugusiųjų mokymasis.
   Prognozuojant Lietuvos ateitį, ugdymo tikslai siejami su tautos kultūros puoselėjimu, keičiant ne vien ugdymo turinį, bet ir orientuojantis į mokyklos struktūros kaitą, mokyklų tipų įvairovę ir kt. Šia prasme daug vilčių dedama į pagrindinės mokyklos pratęsimą ir profilinį mokymą. Dešimtmečio mokslo pasirinkimo pagrindinėje mokykloje motyvai: aukštesnis visos tautos išsimokslinimas, tvirtesnis moksleivių apsisprendimas renkantis ateities kelią, ilgesnis tėvų ir vaikų ryšys mokantis arti namų, 15-16 metų paauglių užimtumas. Įgiję pagrindinį dešimtmetį išsilavinimą moksleiviai nuo 2000-2001 mokslo metų pradėjo mokytis profilinėje 2 metų vidurinėje mokykloje. Profilinio mokymo modelis bus įgyvendintas laipsniškai. Pereinamuoju laikotarpiu (2000-2005 m.) bus taikomos pereinamojo laikotarpio programos, baigta brandos egzaminų reforma.

Moksleivių skaičiaus kitimas (proc.)
                       2000 m.     2001 m.    2002 m.
Mieste              -0,2           0,5           -0,47
Kaime               -6             -17,55      -9,246
Savivaldybėje   -1,12         -4,3          -1,6
(Moksleivių skaičius paimtas be priešmokyklinio ugdymo klasių).

Moksleivių skaičiaus kitimas miesto mokyklose 2001-2007 metais
Mokslo metai            Moksleivių           Pradinių kl. 
                               sk. miesto           moksleivių 
                               mokyklose          sk. miesto
mokyklose
2001 - 2002              3967                   1285
2002 - 2003              3948                   1170
2003 - 2004              3910                   983
2004 - 2005              3787                   794
2005 - 2006              3584                   703
2006 - 2007              3408                   697

    Prijungus prie Druskininkų Varėnos ir Lazdijų rajonų švietimo įstaigas, savivaldybė gavo ir jų problemas: prastą mokyklų materialinę bazę, nepritaikytus, bebaigiančius susidėvėti baldus, sporto įrangą, būtiniausių fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių stygių. Dėl šios priežasties aplinkinių kaimų vaikai renkasi Druskininkų miesto mokyklas. Druskininkų savivaldybė skyrė ypatingą dėmesį šioms mokykloms. Mokykloms buvo nupirkti kompiuteriai, atlikti kaimo mokyklų remontai, sutvarkyta aplinka, įvestas vandentiekis.
   Didėjant vyresniųjų klasių ir atvežamų iš kaimų moksleivių skaičiui mokyklose, savivaldybės švietimo įstaigų išlaikymas tampa rimta problema ir nepakeliama našta. Galimybes riboja kelios aplinkybės: nepakankamas miesto ekonominis potencialas, kuris turi įtakos surenkamų mokesčių apimčiai, taigi ir lėšų, skirtų švietimui, dydžiui, nepilnos klasės didina išlaidas ugdymui, o moksleivių krepšelis yra apskaičiuotas pilnoms klasėms. Labiausiai moksleivio krepšelio lėšų trūksta Ricielių pagrindinei ir 2-ajai vidurinei mokykloms. Atvykstančių iš aplinkinių kaimų vaikų pavėžėjimui per metus savivaldybė išleidžia apie 130 tūkst.Lt.
   Druskininkų miesto mokyklų 5-12 klasėse dirba 90 proc. pedagogų - dėstomo dalyko specialistų, kaimo ir miestelių mokyklose dirba 72 proc. specialistų, kai Respublikos vidurkis yra apie 60 proc. Tai irgi turi didelės įtakos, kodėl moksleiviai renkasi miesto mokyklas.
   Siekiant labiau tenkinti individualius vaikų poreikius, būtina organizuoti priešmokyklinį vaikų ugdymą, plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovę. Tenkinant suaugusiųjų mokymosi poreikius, steigti suaugusiųjų mokymo centrus ir skyrius. Steigti jaunimo mokyklas mokymosi motyvacijos stokojantiems 12-16 metų paaugliams. Steigti vaikų globos įstaigas, mokyklėles neįgaliems vaikams. Sprendžiant šias problemas, įsteigtas suaugusiųjų mokymo centras prie Kauno kolegijos. Steigiami dienos centrai. Amatų mokykloje ir Senamiesčio vidurinėje mokykloje įsteigtas technologinis profilis.
    Svarbi Druskininkų miesto problema yra 2-oji pamaina. Atsilaisvinus darželių patalpoms ir sumažėjus moksleivių skaičiui, 2-osios pamainos nebėra “Atgimimo”ir Senamiesčio vidurinėse mokyklose. Tačiau manome, kad dabartiniu metu šios problemos išspręsti negalime “Ryto” gimnazijoje ir “Saulės” pradinėje mokykloje. Prognozuojama, kad didesnis moksleivių skaičiaus sumažėjimas miesto mokyklose bus negreitai. Per penkerius metus moksleivių skaičius sumažės 500. Todėl antros pamainos išnykimą galima planuoti po 3-4 metų.

Pertvarkos tikslai ir uždaviniai

   1. Užtikrinti kur kas aukštesnį moksleivių pasiekimų moksle lygį ne tik įgytų žinių ir suvokimo prasme, bet ir išsiugdytų bendrųjų gebėjimų ir kompetencijos bei pasirengimo mokytis visą gyvenimą prasme.
   2. Siekti, kad bendrasis išsilavinimas taptų prieinamas platesniam žmonių ratui ir nebūtų užkertamas kelias mokytis toliau, taip pat ir aukštosiose mokyklose. Moksleiviams turi būti sudaromos sąlygos rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią.
   3. Daugiau dėmesio skirti dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam moksleivių brendimui bei pasirengimui gyventi savarankiškai. Ugdyti gebančios vienytis ir atsinaujinti visuomenės narius.
  4. Racionaliai pertvarkyti bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklą, kuris tenkintų mūsų regiono gyventojų poreikius ir atitiktų švietimo kokybės reikalavimus.
   5. Sukurti lavinimo mokyklų tipų įvairovę ir sudaryti visiems vaikams ir suaugusiems lygias galimybes siekti geresnio išsilavinimo ir socialinio statuso.
   Planuojant savivaldybės tinklą, buvo apklausti savivaldybės mokyklų 7-11 klasių moksleiviai ir jų tėveliai. Apklausos tikslas:
   1. Išsiaiškinti tėvų ir vaikų požiūrį į švietimo įstaigų tinklą Druskininkuose;
   2. Isiaikinti moksleivių saugumo jausmą mokyklose, psichologinę savijautą2. 
   3. Nustatyti „geros“ mokyklos kriterijus.
   Tiek moksleiviai, tiek tėvai mano, kad mokykla pirmiausia turi teikti gerą išsilavinimą. Mokyklos darbo kokybė pirmiausia vertinama pagal akademinį pasiekimą. Svarbią vietą vertinimuose užima mokytojo darbo kokybė. Labiausia vertinamas rūpestingumas ir jautrumas. Tik 11 kl.moksleivių tėvai labiau pageidauja griežtumo ir reiklumo. Respondentai ypač iškelia mokyklų bibliotekų turtingumo ir interneto svarbą. Mažiausia dėmesio skiriama papildomai veiklai, bendravimui su tėvais, popamokinei veiklai. Įvertinant mokyklų atstumą nuo namų: pradinukams tai trečias pagal svarbumą kriterijus, pagrindinės m-klos – aštuntas, vidurinės m-klos – 10. Kuo vaikai didesni, tuo mažiau reikšmės turi atstumas.
   Tiek vaikai, tiek jų tėvai pasisako už gimnazijos reikalingumą. Dauguma nori gimnaziją matyti atskirai nuo pagrindinės mokyklos, t.y. keturmetę. Dauguma apklaustųjų mano, kad pradinė mokykla turi būti atskirose patalpose. Psichologinis klimatas mokyklose nėra patenkinamas. Dauguma vaikų jaučia nuovargį, pusei skauda galvą, prieš kontrolinį apima baimė, dreba rankos. Saugumo atmosfera – gera. Nors, tėvų nuomone, vaikai jaučiasi mažiau saugūs nei patys apie tai galvoja. 

Tėvų ir vaikų pasiūlymai dėl mokyklų tobulinimo 

   Neperkrauti programų. Suteikti galimybę gauti papildomų pamokų, konsultacijų, kurios gali būti mokamos (vis pigiau nei korepetitoriai). Neorganizuoti brangių ekskursijų. Integruoti neįgaliuosius. Mokyti vaikus mandagumo. Prie mokyklų pastatyti pavėsinių. Plėsti ir įvairinti papildomą ugdymą. Su vaikais turi dirbti tik tikri savo dalyko specialistai. Vaikai turi turėti galimybę rinktis užsienio kalbą. Vadovai turi mylėti savo mokyklą. Prieinamas, nemokamas internetas. Mokytojai turi būti mokytojais, o ne despotais. Mokyti mokytis. Patogus 11-12 kl. tvarkaratis. Palaikyti vaikus egzaminų situacijoje. Supažindinti su egzaminų tvarka. Organizuoti profesinį mokymą. Nevertinti vaiko socialinės padėti

Apklausos išvados

   1. Respondentai mano, kad gimnazija miestui yra būtina. Nori ją matyti keturmetę ir išgrynintą.
   2. Respondentai mano, kad pradinės klasės turėtų būti atskirose patalpose.
   3. Respondentams /tėvams/ trūksta informacijos apie profiliavimą.
   4. Psichologinis klimatas mokyklose nėra patenkinamas,50% respondentų mini psichologinės įtampos požymius. 
   Š. m. lapkričio 28 d. 14 val. Senamiesčio vid. mokykloje vyks konferencija “Bendruomenė ir švietimo kaita”, kurios metu bus aptariama Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigų kaita ir perspektyva. Kviečiame bendruomenės narius aktyviai dalyvauti konferencijoje ir pareikšti savo nuomonę dėl Savivaldybės švietimo įstaigų perspektyvos.
   5. Moksleiviai mokyklose jaučiasi pakankamai saugiai, jų tėvai mano kitaip.
   6. Mokyklos vertinamos pagal akademinius pasiekimus bei mokytojų geranoriškumą.
   7. Švietimo darbuotojams reikėtų pasistengti įvairinti mokyklos įvaizdžio kriterijus.
   8. Atskirų mokyklų ir klasių rezultatai tarpusavyje skiriasi statistiškai nereikšmingai.
   Buvo apklausti ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai siekiant išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie savivaldybės švietimo įstaigų tinklą ir mokytojų psichologinę savijautą mokykloje.
   Dauguma mokytojų teigiamai vertina esamą švietimo įstaigų tinklą savivaldybėje. Labiausiai esamas tinklas tenkina Ricielių pagrindinės mokyklos pedagogus, netenkina - Leipalingio mokyklos mokytojų. Daugiau kaip pusė mokytojų respondentų mano, kad gimnazija reikalinga, bet šalia gimnazijos turi likti ir vidurinės mokyklos. Mokytojai teigiamai vertina technologinio profilio atsiradimą vienoje miesto mokykloje. 
   Dėl moksleivių srautų reguliavimo mokyklose vieningos nuomonės nėra. Mokyklos, kurios yra tankiai gyvenamuose rajonuose, kaip “Saulės” pradinė, “Atgimimo” vidurinė ir “Ryto” gimnazija, yra prieš srautų reguliavimą. Atvirkščiai, mokyklos, kurios yra mažai apgyvendintuose rajonuose (Senamiesčio ir Leipalingio vidurinės, Viečiūnų ir Ricielių pagrindinės mokyklos), pasisako už moksleivių srautų reguliavimą.
   Mokytojai mano, kad mokykloje dirbti yra kasmet sunkiau. Nuolatinę įtampą darbe jaučia daugiau nei kas trečias pedagogas. Kas dešimtas pedagogas mano, kad jų darbas nepakankamai vertinamas. Tai rodo pakankamai sudėtingą psichologinę situaciją.
Mokytojai nuolat bijo netekti darbo. Ypač nesaugūs jaučiasi Senamiesčio, Leipalingio, 2-osios vidurinių mokyklų, Ricielių pagrindinės ir “Saulės” pradinės mokyklų mokytojai. Šiek tiek saugesni jaučiasi “Ryto” gimnazijos ir “Atgimimo” vidurinės mokyklos mokytojai. Tik 8 % mokytojų respondentų mano, kad nesunkiai rastų kitą darbą. Kas ketvirtas mokytojas pasirengęs persikvalifikuoti, kas trečias sutinka keisti darbą, jeigu gautų tokį pat atlyginimą.

Išvados

  1. Esamas mokyklų tinklas vertinamas pagal mokyklos padėtį ir numatytą perspektyvą. Mokytojai patenkinti esamu švietimo įstaigų tinklu.
   2. Dauguma mokytojų mano, kad darbas mokykloje kasmet sunkėja.
   3. Mokytojai nėra užtikrinti dėl savo ateities. Jie yra pasiruošę persikvalifikuoti ir net keisti darbą.

Projekto koordinatoriai

 

  Svečius linksmino “Vairas” ir “Trys tigrai”

Jubiliato valsas. V.Malinauskas drauge su žmona Birute

V.Malinauską Liškiavos vienuolyne sveikina druskininkiečiai ligoninės direktorius V.Šimkonis su žmona, komisaras J.Narkevičius, centro “Dainava” direktorius Z.Streikus

Daugelio akys jubiliejuje krypo į puošnias moteris. Dešinėje – V.Malinausko marti Daiva

   Praėjusį šeštadienį, lapkričio 16 d., Liškiavos vienuolyno ansamblyje įkurtoje pokylių salėje atšvęstas Grūto parko įkūrėjo Viliumo Malinausko 60-metis. 

   Jubiliejaus iškilmėse dalyvavo apie 100 svečių - V.Malinausko giminės, draugai ir geri pažįstami, tarp kurių buvo aukšto rango valdininkų bei diplomatų. Jubiliatą pagerbė Čekijos ambasadorius Lietuvoje, aukšti Vokietijos, Rusijos diplomatinio korpuso atstovai. V.Malinausko jubiliejuje dalyvavo kai kurie buvusieji ir dabartiniai ministrai. Premjero A.Brazausko atsiųstą sveikinimą jubiliatui perskaitė Seimo narys J.Karosas. Iškilmės ir oficialioji dalis prasidėjo 16 val. Gerokai pavėlavę, apie 21 val., į Liškiavos vienuolyną V.Malinausko pasveikinti atvažiavo Seimo pirmininkas A.Paulauskas su žmona. 
   Jubiliejaus svečiams buvo pasiūlyta speciali kultūrinė programa. Liškiavos bažnyčioje iš pradžių jubiliatas buvo pagerbtas “Trijų tigrų” (V.Noreikos, A.Kaniavos, V.Prudnikovo) koncertu. Čia, bažnyčioje, jubiliatui buvo sugiedota ir “Ilgiausių metų”. Vėliau, pokylių salėje, jubiliejaus dalyvius linksmino grupė “Vairas”. V.Malinausko 60-mečio renginį vedė žinomi televizijos veidai – pokalbių laidos “Spaudos klubas” vedėjas A.Siaurusevičius ir šoumenas J.Morkūnas. 
   Jubiliejui buvo paruoštas tradicinis lietuviškas stalas – keptas paršiukas, kimštas kalakutas, lydekos ir daug patiekalų iš grybų. Populiarumu jiems nenusileido ir atskiras “tarybinių vaišių” stalas su kilkėmis bei degtine “Bratskaja magila”. 
   V.Malinauskas 60-mečio proga gavo įvairiausių dovanų, tarp jų šaldytuvą ir net pionieriškų kaklaryšių. Seimo pirmininkas A.Paulauskas jubiliatui padovanojo Gorbačiovo portretą, papildysiantį Grūto parko dailės galerijos fondus.
   V.Malinauską Liškiavos vienuolyne sveikino didelis druskininkiečių būrys su antrosiomis pusėmis. Jubiliejuje dalyvavo žinomi miesto žmonės: vicemerė K.Miškinienė, ligoninės direktorius V.Šimkonis, policijos komisaras J.Narkevičius, gaisrinės vadovas S.Matulevičius, Hansa-LTB Druskininkų skyriaus vadovas V.Kuneika, Druskininkų mokesčių inspekcijos viršininkas S.Akulavičius, kai kurių sanatorijų direktoriai ir kiti. Būrelis druskininkiečių jubiliatui įteikė bendrą dovaną – namų kiną.
   Dauguma jubiliejuje dalyvavusių moterys buvo pasipuošusios klasikinio stiliaus kostiumėliais, tačiau kai kurios išsiskyrė prabangiomis ir atviromis juodos spalvos vakarinėmis sukniomis. 

“Druskonio” inf.

  


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.