Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Užbaigtas įspūdingas bufetas

T.Česnulevičius prie bebaigiamo bufeto 

   Šių metų vasarą “Druskonis” pranešė, kad 33-ejų metų ratnyčėnas drožėjas ir baldų dizaineris Tauras Česnulevičius skobia įspūdingą bufetą tema “Pasaulio sutvėrimas”. Tai laisva menininko interpretacija žinoma biblijine tema pagal vieno Lietuvos dvasininko užsakymą. Fasado centre ratais tekančios energijos dėka tarp aukščiau esančių Dievo delnų gimsta visata. Per dieviškos meilės ryšį į šį pasaulį ateina Adomas ir Ieva. Šoninių durų angelai, vienas saulės, kitas mėnulio šviesoje, stebi vyksmą. Toks būtų trumpas fasado drožinių tematikos aiškinimas. Skaptuodamas ąžuolo masyvą, Tauras rėmėsi asmenine patirtimi, o universalios paskirties bufetą konstravo, jungdamas klasikinę ir moderniąją baldininkystę. Korpusui naudojo laminuotas baldines plokštes, fasade įmontavo lenktą stiklą. Drožėjas neabejoja, jog šis jau antrasis jo bufetas sudėtingesnis ir tobulesnis nei jo pirmtakas, stovintis Vilniaus šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje. Apie 2,60 m aukščio ir 3,50 m pločio bufetas, užbaigtas per pusę metų, artimiausiu metu pasieks užsakovą, esantį tolokai nuo Druskininkų. Lapkričio 23 d., 16 val., Tauras kviečia į savo dirbtuvę Ratnyčioje, Smiltynų g. 9, kur įvyks užbaigto bufeto pristatymas, t. y. vieno darbo paroda. 

“Druskonio” inf. 

 

  “Vakar buvau vienoks, šiandien – kitoks”

Jubiliejinės parodos atidaryme visa Andriaus Mosiejaus šeima (iš kairės į dešinę): dukra Indrė, žmonos sesuo Laima, jubiliatas, jo žmona Dalia, dukra Evelina
Nijolė PASERBSKIENĖ

   “Aristotelis, Antikos karvedžio Aleksandro Makedoniečio mokytojas, teigė, kad reikšmingas jubiliejus yra tas, kurio sulaukęs žmogus gali ne metais pasididžiuoti, o nuveiktus darbus parodyti. Tarpukario laikų diplomatas Juozas Urbšys kažkada prasitarė, kad jubiliejų maloniausia švęsti artimųjų ir geriausių draugų apsuptyje, o poetas Bernardas Brazdžionis vienąsyk viešai prisipažino, kad tokia šventė mieliausia – Tėvynėje. Šių asmenų sukaktys ne visada atitiko minėtas sąlygas, ko negalima pasakyti apie Andriaus Mosiejaus jubiliejų”, - taip apie dailininko ir pedagogo 50-metį kalbėjo jo kolega Alfonsas Šuliauskas, lapkričio 16 d. Mažojoje galerijoje atidarant tapybos ir objektų parodą, kurioje eksponuojami geriausi jubiliato darbai nuo pirmojo iki pastarojo (jokiu būdu ne paskutinio) potėpio. A. Mosiejų pasveikinti atskubėjo didelis jo talento gerbėjų būrys, kurio tolimąsias gretas, besirikiuojančias prie galerijos, buvo net sunku įžiūrėti dėl tą popietę tvyrojusio tiršto rūko.
   A.Šuliauskas visiems priminė, kad grupės “3X” dailininkai prieš 10 metų tapo A. Mosiejaus darbdaviais, patikėdami jam grupės pirmininko pareigas, tiesa, be jokio atlyginimo. Ir nors šis darbas nesusietas, anot A. Šuliausko, su šešiais nuliais – milijonu, A. Mosiejus, pasirodo, jį dirba 24 valandas – visą parą. Atsidėkodami už tokį pareigingumą, darbdaviai solenizantui įteikė tradicinę dovaną – didelį paveikslą, tačiau jo pavadinimas buvo netikėtas – “Nuspalvink pats”, o dar keistesnis buvo siužetas, sukėlęs susirinkusiųjų šurmulį ir juoką.
   Išklausęs moterų vokalinio ansamblio “Dzūkų daina” melodijas, Savivaldybės Tarybos Kultūros ir sporto komiteto pirmininko žemaičio V.Andruškevičiaus linkėjimus žemaičiui, įvertinęs kolegos G.Žilio literatūrinius sugebėjimus, pasidžiaugęs poeto K. Platelio misija pabūti paštininku, gabenančiu dovanas, priėmęs nuolatinių Mažosios galerijos rėmėjų UAB “Draugystės sanatorija” vadovų V. ir A.Kaubrių linkėjimus iš Kairo bei gausius atvykusiųjų sveikinimus, A. Mosiejus pakvietė svečius apžiūrėti ekspoziciją, o pats čia pat skubiai ėmėsi darbo. “Pypkės dūmas rūksta, nieko netrūksta”, - po kelių minučių jubiliatas pranešė užbaigęs spalvinti gautą paveikslą. Netrukus dailininkas demonstravo išskirtinį parodos eksponatą - prieš 2 metus bičiulio R. Šileikos dovanotą televizorių “Šilelis”, rodantį vienintelį kanalą. Kaip ir reikėjo tikėtis, vieno kadro juostoje vienintelis personažas - tai šio renginio “kaltininkas”. Tuo tarpu parodos lankstuke pateikiama net 12 epizodų iš jubiliato gyvenimo, kurį jis vadina trumpametražiu meniniu filmu “Ana pakrantė”. Užfiksuotos biografijos akimirkos paskatino pateikti filmo režisieriui ir parodos autoriui A. Mosiejui keletą klausimų.

    N.P. Kas pasiliko Jūsų “Anoje pakrantėje” ir ko tikitės naujame krante?

   A.M.
“Ana pakrantė” – tai žmogaus būsenos, prisiminimai, neįvardintos svajonės, kurios dažniausiai taip ir lieka už horizonto. Kiekviena paroda yra trumpalaikis praskriejančio gyvenimo epizodas. Mano “Anoje pakrantėje” rodomi darbai, sukurti 1980-2002 metais. Tas kūrybinis laikotarpis buvo įvairialypis, daugiabriaunis – nuo hiperrealizmo iki abstrakcijos.

   N.P. Jūsų kūrybą suskirstyčiau į 2 etapus: realistinį ir simbolistinį. Kas atsitiko, kad prieš gerą dešimtmetį aplinkinį pasaulį pradėjote matyti kitaip?

  
A.M. Kūryba visada yra ėjimas į nežinią. Vakar buvau vienoks, šiandien - kitoks, juk mūsų visų dienos ir metai yra skirtingi. Paskutinįjį dešimtmetį mano kūryboje dominavo pseudofilosofinės impresijos, žaidimas spalvomis. Galbūt kada nors paaiškės, kad kai ką nuveikė tie, kurie bandė veikti, eksperimentuoti.

  N.P. Ar turite prisijaukinęs savo mūzą? Jei taip, nuo kada ji Jus globoja?

   A.M.
Ta mūza būna arba nebūna. Įkvėpimas (ne oro) man yra svarbesnis. Jis ateina įvairiais pavidalais ir formom, stipresnis ar menkesnis. Įtakos turi pakili nuotaika, nauji kontrastingi išgyvenimai, pabuvimas svetur ir netikėtose erdvėse. Kartais labai gerai “veža” apsilankymas puikioje parodoje, kartais vienatvė… Kaip bebūtų, negaliu paaiškinti, kodėl kuriu, kaip ir dėl ko darbai gimsta.

   N.P. Prieš 9 su viršum metų susibūrė dailininkų grupė “3X”, esate jos vadovas. Gal galite išduoti paslaptį, kas tie nežinomieji iksai ir kodėl jų tėra 3, kai tuo tarpu į grupę susivienijo bene pusantros dešimties dailininkų?

   A.M. Ateinančių metų birželio 12-ąją mūsų grupei ir Mažajai galerijai sukaks 10 metų. Tvirtus grupės pagrindus padėjo vyresniosios kartos druskininkiečiai – A.Kubilienė, A.Šuliauskas ir A.Nedzelskis – keliu prieš juos kepurę. Gal jie ir bus tie 3X, o gal S.Jakavonienė, L.Vrubliauskienė ir E.Šturmaitė? O gal dar kiti grupės dailininkai? Atvirai sakant, prieš 10 metų, nesugalvoję grupei tinkamo pavadinimo, sudėjome į vieną eilutę tris iksus. Štai ir visa paslaptis!

  N.P. Ar gaila prabėgusių metų? Kuris gyvenimo tarpsnis Jums buvo svarbiausias, kuris – įdomiausias?

   A.M.
Kažkiek gaila. Visi laiko tarpsniai man buvo įdomūs ir prasmingi. Ypač nostalgiškai prisimenu nerūpestingą vaikystę, prabėgusią Šiauliuose, mediniais dviaukščiais namukais nusėtoje Rūdės gatvėje. Didele atrakcija mums, vaikėzams, tuomet būdavo ant pėsčiųjų viaduko, juosiančio geležinkelį, sulaukti pralekiančių garvežių, kurie turbūt specialiai paleisdavo didžiulius “dūmus” - baltų garų kamuolius…

   N.P. Prieš 25 metus palikote Šiaulius ir apsigyvenote Druskininkuose. Ar sunki “imigranto” dalia?

  
A.M. “Imigrantams” jau nepriklausau, esu druskininkietis. Anot rašytojo Jurgio Kunčino, dabar “vienas klausimas man knieti, širdį duria it vinis” – kuriose kapinėse galėsiu atgulti – Ratnyčios ar Šiaulių?

   N.P. Ar per ketvirtį amžiaus paaiškėjo, kuo dzūkas skiriasi nuo žemaičio?

   A.M.
Dar nepaaiškėjo… Juk dauguma Druskininkų gyventojų – atvykėliai iš kitų šalies vietovių, čia įleidę šaknis. O šiaip dzūkai – nuoširdūs, geri žmonės.

   N.P. Pusę savo amžiaus pašventėte pedagoginiam darbui. Ar dabartinis jaunimas skiriasi nuo Jūsų kartos?

   A.M.
Ką gali atsakyti pusamžis diedas į tokį klausimėlį? Atsakymas būtų tradicinis: “Na, jau mūsų laikais to ar ano tikrai nebuvo!” Mes žaisdavom karą, mėgavomės “bambonkėmis”, gerdavom gazuotą vandenį už 1 kapeiką, slapta parūkydavom papirosus “Belomor kanal”… Dabar gi vaikai kariauja kompiuterio ekrane, geria ne tik “Coca cola”, yra agresyvesni ir šiurkštesni. Bet juk ne visi tokie, yra ir puikaus jaunimo.

   N.P. Namuose esate vienintelis vyras. Kiek namo kampų laikote?

   A.M.
Namo kampai gerai ir tvirtai laikosi ant pamatų, kuriuos kažkada lenkas vaistininkas padarė. Man belieka tik stebėtis jo darbo vaisiais.

   N.P. Jeigu namuose reikia pakabinti paveikslą, kas kala vinį į sieną – Jūs ar žmona?

   A.M.
Kalu aš, o vinis padavinėja žmona Dalia. Plaktukas tikrai puikus – ant ilgo koto išdegintas užrašas: “Andriau, kalk, o mes vinis padavinėsim. Vilma ir Ričardas”. Tai Šileikų dovana.

   N.P. Ar esate iš tų vyrų, kurie žmoną vadina antrąja puse? Gal galite išvardinti 3 gerąsias žmonos ir 3 blogąsias savo būdo savybes?

   A.M.
Kiekviena moneta ar medalis turi aversą ir reversą. Mes abu esame didelė moneta. Dalia (aversas) skaniai maitina, darbšti, moka laukti. Aš (reversas) esu išlepintas, užmaršus, ne visada pareigingas. Tarp kitko, mes abu - Skorpiono ženklu pažymėti.

   N.P. Sakoma, žmogus šioje žemėje turi padaryti 3 darbus: pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Ar labai krimsitės, jei nepavyks to įgyvendinti?

   A.M.
Jau pasodinau prie namų obelį (vaisių dar nedavė), pastačiau priestatą ir užauginau… dvi dukras – Indrę ir Eveliną. Ką bepridurti?

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.