Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Poilsiautojų daugiau
   Turizmo informacijos biuro duomenimis, šįmet Druskininkuose poilsiautojų skaičius viršys 50 tūkst. Tai yra beveik 12 proc. daugiau, palyginus su praėjusiųjų metų statistika.
Per 8 mėnesius daugiausiai svečių priėmė san.“Eglė” (7600), san. “Belorus” (3600), san. “Lietuva” (3300). Centre “Dainava” gyveno 3030, san. “Vilnius” – 2153, san. “Draugystė” – 1900, san. “Nemunas” – 1850, san. “Saulutė” – 1423, san. “Sūrutis” – 688, karių reabilitacijos centre – 710 kurorto svečių.
Šią vasarą itin suaktyvėjo atostogos privačiame sektoriuje. Per kelis vasaros mėnesius privačiuose butuose ilsėjosi 1000 žmonių, ieškojusių pastogės atostogoms per TIB. Aktyvus poilsis vyko ir kaimo turizmo sodybose. Savivaldybėje veikia 2 tokios sodybos, per 8 mėnesius priėmusios 3 tūkst. svečių. 
   Per 8 mėnesius svečiai rinkosi viešbučius: “Regina” (3857) “Druskininkai” (1783), “Galia” (886), Hansa banko poilsinę (753), poilsio namus “Vakaras” (516), svečių namus “Ausma” (345), “Sakalas” (200), “Stakira” (168), sveikatingumo parką (150), kompozitorių namus (140). Viešbutyje “Laima” gyveno 56 svečiai, “Eurista” – 24, svečių namuose “Drusva” ir poilsio namuose “Druspolis” – po 40. Kituose, smulkesniuose poilsio namuose, per 8 mėn. apsistojo apie 350 poilsiautojų. 
   TIB direktorius T.Šimkus nesiėmė prognozuoti, kiek iš tikrųjų Druskininkuose šįmet apsilankys žmonių, kadangi oficiali statistika tyli apie svečius, privačiuose butuose ir viešbučiuose gyvenančius neoficialiai. 
   Poilsiautojų susidomėjimą Druskininkais akivaizdžiai įrodo TIB internetinio tinklalapio statistika. Po to, kai kurorto TIB informacija internete buvo pateikta rusų, anglų ir vokiečių kalbomis, apsilankymų Druskininkų TIB tinklalapyje skaičius padidėjo daugiau kaip dvigubai (2000 m. informacijos internete ieškojo 1586 žmonės, 2001 – 1984, per 2002 m. 8 mėn. – 3871). Daugiausiai po mūsų TIB pateiktą informaciją internete naršė lietuviai (57,4 proc.), lenkai (2,9 proc.), amerikiečiai (2,4 proc.), vokiečiai (2,3 proc.), Izraelio gyventojai, švedai ir netgi australai. 

“Druskonio” inf.

 

  Moksleivių mažėja
   Šįmetinę rugsėjo 1-ąją į Druskininkų mokyklas susirinko 4 tūkst. 773 mokiniai. Pernai į klasės suolus sėdo jų beveik 100-u daugiau. 
   Daugiausiai moksleivių turi “Atgimimo” vid.mokykla – 1 tūkst.315, iš jų 118 – mokiniai, pasirinkę mokslus šioje mokykloje veikiančioje vakarinėje, arba suaugusiųjų klasėje. 31 mokiniu, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo moksleivių skaičius “Ryto” gimnazijoje. Dabar joje mokosi 1 tūkst.144 moksleiviai. Senamiesčio vid. mokykla šįmet sulaukė 1 tūkst. 43 vaikų (pernai buvo 1 tūkst.68). “Saulės” pradinėje mokykloje mokosi 573 vaikai (pernai buvo 621). 2-oji vid.mokykla šią rugsėjo 1-ąją sulaukė 104 moksleivių (pernai buvo 125), Leipalingio vid.mokykla – 344 (pernai – 370), Vieciūnų pagrindinė mokykla – 192 (2001 m. – 211), Ricielių pagrindinė mokykla – 39 (pernai – 41), Jovaišių pradinė mokykla – 11 (pernai – 13), Švendubrės pradinė mokykla – 8 (pernai – 11). Šįmet Senamiesčio vid. mokykloje buvo suformuota technologinio profilio klasė. Ši mokykla – pirmoji Lietuvoje, kurioje drauge su viduriniu išsilavinimu jaunimas galės įsigyti ir profesiją. Mokslą ir studijas Amatų mokykloje šįmet pasirinko 15 moksleivių, kurie vidurinės mokyklos kursą studijuos pagal lengvesnę mokymo metodiką.
                                            * * *
   Iš 267-ių šįmet baigusių Druskininkų vidurines mokyklas abiturientų tik 30-čiai nepavyko niekur įstoti, ir jie šiuo metu niekur nesimoko. Iš 55-ių brandos atestatą gavusių “Atgimimo” vid.mokyklos abiturientų į aukštąsias mokyklas įstojo 42 jaunuoliai, į aukštesniąją – 2, proftechninę – 5, niekur nesimoko - 6. Suaugusiųjų klasę šįmet šioje mokykloje baigė 30 absolventų. Iš jų 4 pasirinko tolesnį mokslą aukštesniojoje mokykloje, 5 – proftechnines mokyklas, 2 studijuoja kitur, 19 – niekur nesimoko. Iš 85-ių “Ryto” gimnazijos absolventų net 75 įstojo į aukštąsias mokyklas, 4 – proftechnines mokyklas, 4 – mokosi kitur, 2 – niekur nesimoko. Iš Senamiesčio vid.mokyklos 69-ių absolventų į aukštąsias mokyklas šįmet pavyko įstoti 50-čiai jaunuolių, 13 įstojo į aukštesniąją mokyklą, 2 – į proftechnines mokyklas, 4 – mokosi kitur. Leipalingio vid.mokyklą šįmet baigė 15 jaunuolių. Iš jų 13 įstojo į aukštąsias mokyklas, du pasirinko studijas aukštesniojoje mokykloje. 2-ąją vid.mokyklą baigė 13 absolventų. Iš jų 9 mokosi aukštojoje mokykloje, 1 – aukštesniojoje, 3 šiuo metu niekur nesimoko.

“Druskonio” inf.

 

  Nebijokite karvių bandos, ji gydo

Tilteliai per Ratnyčėlę čia atnaujinami, čia sulaužomi, ir taip be galo
Romas SADAUSKAS 

   Parašyti šias pastabas autorių paskatino “Druskonyje” išspausdintas smagus straipsnelis “Saulės takas – šventa karvių vieta?”. 


   Panašu, kad jame aprašyti da- lykai redakcijai pasirodė baisiai svarbūs, nes išplatino juos ne tik per laikraštį, bet ir per mieste sustatytus reklaminius stendus. Mat vieną dieną į redakciją paskambino kažkoks suvalkietis ir pasiskundė:”Kas čia pas jus darosi? Tokioje vietoje, kaip Saulės takas, negalima praeiti pro karvių bandas (…)”. Klausydamasis svečio, “Druskonis” prisiminė, jog “viename Savivaldybės posėdžių vienas Tarybos narys (taip pat anoniminis –R.S.) irgi stebėjosi, kada karvių savivalei (!-R.S.) Saulės take bus padarytas galas”.
   Kas beliko “Druskoniui?”. Pulti į kovas prieš bandas, grėsmingai krintančias iš karvių pauodegių ant Saulės tako. Tačiau “pradėjus domėtis, kas kurorte yra paskelbęs kryžiaus žygį (tai bent! – R.S.) prieš rekreacinėje kurorto zonoje gyvulius ganančius ūkininkus, paaiškėjo, jog Druskininkuose lengviau kovoti su agresyviais vagimis nei su romiomis karvėmis”. Gal todėl, kad šiame širdį draskančiame kreipimesi daug nežinojimo ir tamsumo, nei savivaldybės, nei Aplinkos ministerijos tarnybos nesusijaudino. O policija tiesiog pasakė: ji pirmą kartą apie tokią problemą girdi. Ką gi daugiau sakysi, kai tokios problemos nėra. 

Ganyti ar neganyti? 

   Pirmiausia gal derėtų menamam suvalkiečiui bei kryžiaus žygin prieš karvių bandas kylantiems pasakyti: karvės ir kiti gyvuliai, pavyzdžiui, avys, arkliai Ratnyčėlės paupyje, taip pat ir dabartiniame Saulės take ganomi nuo nežinia kada. Čia, būtent šitais paupiais, nuskardeno ir mano piemenavimo vasaros, mielai prisimenamos iki žilo plauko. Tačiau ganyta ne dėl to linksmumo, o dėl būtinumo: kitų ganyklų čionykščiai žmonės neturi, tik palei Ratnyčėlę, dar viksvotuose pabaliuose, kurių nėra daug. Dėl tos priežasties čia ganyti niekad nebuvo draudžiama. Ganydavo, ir ne tiek, kiek dabar. Pavyzdžiui, pokary (ir vėliau) karvę turėdavo dažnas Kloniškių gyventojas – kol išardė kiemus, sumūrino daugiaaukščius, ir neliko tvartų karvėms laikyti. Ratnyčioje gal nė vieno kiemo nebuvo, kur nelaikytų karvių ir kitų gyvulių, įskaitant arklius. Dabar Kloniškėse gyvulių, savaime suprantama, neliko nė kvapo. O Ratnyčioje? Mūsų gautomis žiniomis pavasarį ratnyčėnai laikė šešias karves ir vieną veršiuką, o dabar iš tos bandos belikę keturi raguočiai, kartkartėmis atgabenami į pietrytinį Saulės tako slėnį. Likusioje slėnio dalyje gyvulių ūkį laiko garsusis gamtosaugininkas A.Valavičius, į savo kontroliuojamą zoną Ratnyčios gyvulių lyg ir neįsileidžiantis. Prieš ką tad būtų tas kryžiaus žygis? 
   Galima, aišku, iš čia išvyti paskutinius piemenis, ir nebegrės nelaimė nei menamam suvalkiečiui, nei ponams žurnalistams įsistoti į karvės bandą – fui! – bet tada neilgai trukus paties Saulės tako neliks. Nesąmonė, ar ne? Kad nereikėtų ilgai aušinti burną, pacituosiu menką ištraukėlę iš labai rimtų mokslininkų parašytos knygelės “Aplink didžiuosius Dzūkijos ežerus”: ”Tarp Širvinto ir Metelių kaimo Metelio ežero krante žaliuoja Kimsinės pieva. Joje nuo pavasario iki vėlyvo rudens ganosi didelė juoda margių banda. Karvių dėka ši drėgna pieva neapaugo karklynais. Juodmargės nuskabo jaunų karklų viršūnes, neleisdamos jiems vešėti. Per ilgą laiką susiformavo šlapiapievių augalija su retomis orchidėjų pievelėmis. Gamtininkams tai ypač įdomios pievos”. 
   Intensyvios ganiavos laikų Saulės takas (tada jis vadinosi paprasčiau – Ratnyčios slėniu) palyginus su gamtininkų giriama Kemsinės pieva buvo visais atžvilgiais turtingesnis, o grožiu – nepalyginamas visai. Čia tarpo tokia įdomi retųjų augalų bendrija (tiksliau tariant, bendrijos), kad prof. A.Natkevičaitė-Ivanauskienė, su savo studentais tyrinėjusi šios vietos augaliją, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje primygtinai siūlė šį slėnį paskelbti botanikos draustiniu. Gamtos apsaugos komitetas pasirinko kitą kelią: botanikos draustiniu paskelbė panemunės parką su Meilės sala, o Ratnyčėlę – ichtiologiniu. Manyta, jog šis statusas apsaugos ne tik upelio žuvis, bet ir pakrančių augaliją. Deja! Bene paskutiniam čia augusiam Raudonosios knygos žolynui – didžiajai astrancijai – mirties nuosprendį prieš kokius 5-erius metus pasirašė vietinė urėdija ir Aplinkos apsaugos agentūra. Žodžiu, ne karvės kaltos, kad Saulės takas bei pats upelis nuskurdo, sunyko, - kaip tik atvirkščiai! Tokių pavyzdžių yra ir kitur. Antai patys gamtininkai, įsteigę Kretuono ornitologinį draustinį, uždraudė gyvulius saloje ganyti. Tada dr.E.Šimkūnaitė per “Mūsų gamtą” perspėjo:”Nuimkite tą draudimą, nieko gero nebus…”. Nepaklausė, ogi dabar tas draustinis užaugo krūmais, saugoti paukščiai pasitraukė kitur, ir gamtininkai išsijuosę tuos krūmus valo, be to, ragina vėl ten gyvulius ganyti. Deja, neliko aplinkui gyvulių. Tiesa, ganymas ganymui nelygu. Gyvulius rišant, kaip tai daro A.Valavičius kitame slėnio gale, augalija ištrypiama gyvuliui sukant ratus apie kuolą. Bet argi tokiems vyrams patarsi? 

Tęsinys kitame numeryje

  

  Miestas praturtėjo 3-imis skulptūromis


Druskininkietis skulptorius Antanas Balkė ir “Draugystės” sanatorijos direktorė Violeta Kaubrienė tariasi, kur statyti skulptūras


Marijonas
Šlektavičius ir jo skulptūra
“Spiralė”


Antanas Šnaras ir
jo “Briauna”


Martynas Lukošius
sukūrė “Žaislą” 

   Šiandien, 17 valandą, “Draugystės” sanatorijos teritorijoje pristatomos 3 skulptūros, sukurtos vilniečių skulptorių. 

   Druskininkų erdvę pagyvinsiančios skulptūros sukurtos pasaulinio garso iš mūsų miesto kilusio dailininko Žako Lipšico skulptorių simpoziumo, prasidėjusio rugpjūčio 14 d., metu. Visuomeninė organizacija “Žako Lipšico skulptūrų parkas” ir projekto vadovas druskininkietis skulptorius Antanas Balkė, turintis panašių simpoziumų ir profesinę patirtį, pakvietė tęsti Žako Lipšico skulptūrų parką mūsų mieste vilniečius skulptorius Antaną Šnarą, Marių Šlektavičių ir Martyną Lukošių. Jie visą mėnesį skaldė ir gludino iš Dzūkijos laukų atvežtus akmenis, idant išryškėtų jų pačių sumanymai. Skulptūros, esančios jų autorių intelektualine nuosavybe, bendru sutarimu pastatytos prie pagrindinio “Draugystės” sanatorijos korpuso ir vilos “Vingis”. Menininkų darbą ir poilsį globojo UAB “Draugystės sanatorija” vadovai Violeta ir Algirdas Kaubriai, suprantantys meno jėgos reikšmę ir tuo dažnai besirūpinantys. Skulptoriai gyveno prie pat savo dirbtuvių, “Genio” viloje, po fizinės ir emocinės įtampos galėjo pasirinkti procedūra, atnaujinančias jėgas kitai intensyvaus darbo dienai. 
   2-ąjį Žako Lipšico skulptorių simpoziumą rėmė UAB “Draugystės” sanatorija, Kultūros ministerija, Druskininkų savivaldybė, UAB “Galia”, UAB “Druskininkų statyba”, UAB “Malonė”, UAB “Druskininkų dujos”, IĮ “Kertupis”. 

“Druskonio” inf. 

  

  Nei vaisius, nei žiedas

   Druskininkietis Vytautas Vasiliauskas, savo sode Ratnyčioje skindamas obuolius, ant vėlyvos “Imperator” veislės obels šakos pastebėjo keistą darinį – šakelės gale buvo susiformavęs mažas obuoliukas, o iš jo viršūnėlės tarsi žiedas augo žali lapeliai. “Per netrumpą savo gyvenimą tokį dalyką matau pirmą kartą”, - sakė radinį į “Druskonio” redakciją parodyti atnešęs V.Vasiliauskas. Jo nuomone, taip atsitiko dėl pavasario šalnų – prasiskleidęs obels žiedas kažkodėl nustojo vystytis į vaisių, o vietoj kiekvieno žiedlapio ėmė augti įprasti obels lapai.

“Druskonio” inf.

  

  Temos, pasiūlytos skaitytojų
Kiek kainuoja nitratų tyrimai? 

   Į redakciją kreipėsi Stasys Damarackas, informuodamas, jog savo sode bendrijoje “Raigardas” užaugino agurkų, pomidorų, kopūstų ir kitokų daržovių, kuriuose esamą nitratų kiekį norėjo patikrinti Druskininkų vet.san. espertizės laboratorijoje, esančioje M.K.Čiurlionio g. 107. Skaitytojas norėtų pasitikslinti tokių tyrimų kainas mūsų mieste esančioje laboratorijoje. Jos vedėjas Stasys Mardosa “Druskoniui” atsakė, jog nitratų kiekio tyrimas vienos rūšies daržovėse kainuoja 2 Lt, kliento nurodytos konkrečios nuodingos medžiagos tyrimas daržovėse kainuoja apie 30 Lt. Gerokai sudėtingiau ir brangiau ištirti, ar daržovės apskritai apnuodytos, nes nuodų spektras labai didelis ir nežinant, kokį nuodą reikia tirti, privalu paeiliui ieškoti visų pagal sąrašą. Tokiais tyrimais užsiima nacionalinė laboratorija, dažniausiai teisėsaugos pareigūnų nurodymu.

  

  Galiūnė ricinžolė

Gamta pokštauja jaunos šeimos - Jolantos ir Vyto Liupševičių sodyboje. “Dainavos” sodų bendrijoje gyvenantys žmonės be ypatingų pastangų šįmet išaugino ricinžolę-milžinę. Daugiau kaip 3 m aukščio gražuolė paprastai teišstypsta iki metro. Šis vienmetis augalas Liupševičių sode stebina kaimynus ir pažįstamus. “Tikra gražuolė!”, - įspūdinga ricinžole gėrisi V.Liupševičiaus sesuo Virginija (nuotr.)

  

  Antras agurkų derlius

   78 metų Juozas Kazlauskas, gyvenantis Neravų g. pradžioje, šįmet savo šiltadaržyje jau raško antrą agurkų derlių. Agronomu dirbęs druskininkietis išsivedė savo agurkų veislę, tačiau pavadinimo jai nesugalvojo. Pono Juozo augintiniai pasižymi ypatingai švelniu skoniu. “Sėkloms atrenku pačius didžiausius agurkus”, - apie savo pomėgį pasakoja J.Kazlauskas. Jis teigia, kad agurkai šįmet tik pas jį vieną Druskininkuose užderės antrą kartą per metus. Anot pašnekovo, paslaptis aiški – itin karšta vasara ir šiltas ruduo. Visą gyvenimą auginantis daržoves, ponas Juozas juokauja, kad šiltadaržis – jo valdos, todėl moteriškų rankų prie savo augintinių agurkų jis neprileidžia. 

“Druskonio” inf.

  


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.