Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Septyniese Dzūkijos rūkuose
Andrius MOSIEJUS 

   Kartu su rudeniniu Nemuno upės rūku po Druskininkus ir jo apylinkes 11 dienų klaidžiojo tarptautinio plenero “M.K.Čiurlionio dienos” dalyviai Arnis Rupainis iš Latvijos Rezeknės miesto, Ana Panek iš Elbingo, Ana Szpadzinska-Koss iš Gdansko, Birutė Kuicienė iš Šiaulių, Tatjana Simanaitienė iš Klaipėdos, Aleksandras Vozbinas ir Stasys Aukštuolis iš Vilniaus. 
   Dailininkai pabandė iš arčiau nei šiokiadieniais priartėti prie didžiojo druskininkiečio M.K.Čiurlionio kūrybos ištakų ir kūrybinio palikimo, vaikštinėjo Raigardo slėniu ties Švendubre, aplankė Liškiavą, pabuvojo Dzūkijos nacionaliniame parke, Grūto parke. Plenero keliones užbaigs šį savaitgalį Veisiejuose, kur klausysis koncerto bažnyčioje, susipažins su klebonu A.Žukausku. 
   Pleneras baigėsi teikdamas vilties, kad čia pabuvę dailininkai išveš naujus motyvus, nebaigtas drobes ir savo gilesnį pojūtį apie M.K.Čiurlionio kūrybos palikimo reikšmę Europos ir pasaulio kultūrai.

Plenero dalyviai glaudėsi po rūpestingu “Draugystės” sanatorijos sparnu, už svetingumą atsilyginę jai bendrai nupieštu paveikslu. Populiariausiais plenerininkų atgaivos būdais buvo garinimasis sanatorijos pirtelėje, jakuzi (burbuliukų) vonioje. 18-ojo plenero dailininkai ir organizatoriai dėkingi ne tik pagrindinės rėmėjos UAB “Draugystės sanatorija” vadovams V. ir A. Kaubriams, bet ir Druskininkų savivaldybei, UAB “Druskininkų šilumos tinklai”, UAB “Druskininkų dujos”, UAB “Eglės sanatorija”, sanatorijai “Saulutė”, UAB “Žemadis”, R.Pankevičienės IĮ “Roma”, centrui “Dainava”, viešbučiui “Regina”, A.ir O.Česnuliams, V.Žukauskui, Teresei, Ritai, Marytei, Valytei, poniai Vancevičienei iš Alytaus. 
T.Simanaitienė prie sanatorijos “Draugystė” bilijardo stalo

Kelionės po Dzūkijos nacionalinį parką metu dailininkai įsiamžino Marcinkonių bažnyčios šventoriuje. Iš kairės į dešinę: A.Rupainis (pirmoje eilėje), sėdi plenero organizatorės 3X grupės narė S.Jakavonienė, A.Panek, T.Simanaitienė, A.Szpadzinska-Koss, stovi A.Vozbutas, druskininkietis A.Mosiejus, B.Kuicienė, S.Aukštuolis. Į plenerą ketino atvykti ir Lenkijoje gyvenantis garsus dailininkas Stasys Eidrigevičius, tačiau dėl rimtų priežasčių kelionę į Druskininkus atidėjo. Pirmąkart plenere nedalyvavo ir druskininkiečiai dailininkai, savo vietas užleisdami svečiams 

Plenero kūriniai sugėrė Dzūkijos gamtos spalvas ir motyvus. Juos, atrastus Dzūkijos nacionaliniame parke, užsibūnant prie Ūlos akies ir Zervynų kaimo idilijoje, Liškiavos sidabriniame rūke, apmaudžiai beieškant miškuose grybų, dailininkai parsiveš į namus. Tuo tarpu su savimi atsivežtus kūrinius jau padovanojo Mažajai galerijai. Dailininkė iš Gdansko A.Spadzinska-Koss (dešinėje) Zervynose



 

  “Bočių” šventė 

Druskininkų “Bočių” draugijos saviveiklininkai
   Druskininkų rugsėjis sukvietė Lietuvos pensininkų bendrijos “Bočiai” narius į kasmetinį meno saviveiklos festivalį. Mūsų miesto “Bočiai” priėmė daugelio Lietuvos miestų atstovus, surengė bendrą koncertinę programą, ją įvertino simboliniais apdovanojimais ir padėkomis, pavaišino dalyvius. Ruošdamiesi šventei papildėme savo ansamblio repertuarą, mūsų kapela parodė naują programą. 
   “Bočių” kolektyvus iš Kauno, Varėnos, Vilniaus, Šakių, Simno, Ukmergės, Kupiškio, Naujosios Akmenės (iš viso 250 žmonių) pagerbėme svečio ženkleliais ir mūsų kuorto lankstinukais, kuriuos padovanojo Turizmo informacijos biuras. Įvairių šalies miestų ansamblių programą paįvairino humoro intarpai, etnografiniai elementai, šokėjai, Simno “Smetoniški bernai” ir kt. Druskininkų “Bočių” ansamblis (vad. A.Padegimas) padainavo dainas svečiams sutikti ir savo kurorto grožiui apdainuoti. 
   “Bočių” sąjungos valdybos pirmininkas P.Ruzgus iš Vilniaus pasidžiaugė vyresniųjų žmonių meno saviveikla, kitokia kūryba, akcentavo šių žmonių vienišumą, sunkias gyvenimo sąlygas, bene mažiausias pensijas Europoje, pagarbos pensininkų patirčiai nebuvimą ir kt. 
   Mes turime guostis sukurtomis bendrijomis, liaudies kultūros paveldo perėmimu ir jo perdavimu jaunimui, etnokultūros populiarinimo ansambliais. 
   Nors šventę trikdė organizaciniai kliuviniai – dalyvių skaičiaus nežinojimas, programos eiliškumo slėpimas, įžanginio žodžio ir šio sambūrio tikslo nenumatymas ir, be abejo, lietus, šventė “Nemuno” sanatorijoje pavyko bendrų pastangų dėka. Dėkojame Savivaldybei ir jos administracijos Kultūros skyriaus darbuotojai R.Viniarskaitei; “Sūručio” san. direktorei V.Šniukštienei už sudarytas sąlygas naudotis sale ir kabinetais, budintiesiems už pagalbą sutalpinant svečius. Dėkojame visiems šventės rėmėjams: Prabavimo rūmų direktoriui E.Mitkui, Hansa-LTB banko vadovui V.Kuneikai, ĮĮ “Rita”, R.Popovienės IĮ, Vieciūnų kepyklai “Nilama”, AB “Druskininkų duona”, UAB “Malonė” direktoriui V.Katkevičiui, picerijai “Saulėgrąža”, Turizmo informacijos biurui, “Galios” restorano direktoriui, Druskininkų paukštynui, knygynėlio savininkei L.Žukauskienei, kolektyvų vadovams įteikusiai vertingus meno albumus, “Vagos” knygyno direktorei. 
Siekiame plėsti Druskininkų “Bočių” bendrijos veiklą ir ją turtinti. Rugsėjo 25 d. 15 val. kviečiame į “Sūručio” san. salę, kur vyks bendras mūsų miesto “Bočių” ataskaitinis rinkiminis susirinkimas ir naujų narių priėmimas. Norime įkurti naujas “Bočių grupes – sveikatingumo, gamtos mylėtojų, rankdarbių. Supraskime, kad žmogaus tobulėjimui visoks amžius yra atviras ir palankus.

Druskininkų miesto “Bočių” bendrijos valdyba

 

  Vasaros palydų kelionė 

Druskininkų moterų katalikių draugijos narės Kretingos vienuolyne
Jadvyga TAUJENIENĖ 

   Rugsėjo 7-8 d. Druskininkų katalikių moterų draugija pabuvojo piligriminėje-maldingoje kelionėje. Dėkojame autobusų parko direktoriui V.Viščiniui už mums paskirtą autobusą su mikrofonu ir šaunuoliui vairuotojui V.Tankelevičiui, nustebinusiam savo tolerantiškumu. Dėkojame ir R.Pankevičienei, bet kokiu atveju padedančiai mums labdaringu pasiaukojimu. Mūsų grupelę palaimino naujasis klebonas B.Krakevičius.
   Ši kelionė buvo visų metų džiaugsmo atgarsiai, vasaros palydėjimas ir sielos palytėjimas. Rugsėjo 7 d. ankstų rytą aplankėme Švč. Mergelę Mariją, apsireiškusią Šiluvoje. Keliaudami Palangos link pakelėje sutikome žygiuojančių į Šilinių atlaidus Šiluvoje jaunų maldininkų grupę. Mūsų, atsigaivinusių jūroje, pavakary laukė Kretinga: Lurdas, Žiemos sodas, Saulės laikrodis ir kitos lankytinos vietos. Kiek daug meilės ir šilumos Kretingos vienuoliai atiduoda žmonėms! Pranciškonas brolis Bernardas supažindino su vienuolyno gyvenimu ir Kretingos Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, kurioje yra garsus šv.Antano Paduviečio paveikslas, turintis sveikatos sugrąžinimo, pamestų daiktų atradimo, nuliūdusiųjų paguodos galią. Nakvojome seserų pranciškonių vienuolyne. Mus globojo svetingoji sesuo Edita. Suruošėme bendrą vakarienę, dalinomės bendrais džiaugsmais. Kitądien po šv. Mišių pusryčiavome Kretingos parapijos namuose, kur mus svetingai vaišino “Atgaivink” grupelės aktyvistės, vadovaujamos sesers Editos. Stalą palaimino brolis Bernardas, išreiškęs palinkėjimą atgaivinti ne tik kūną, bet ir sielą. Jis paskaitė savo kūrybos eilių. Artimai susipažinus kilo noras bendradarbiauti. 
   Pusiaudienį pasiekėme tolimą Žemaitijos kampelį Kražius, kur mus šiltai sutiko bendraminčiai. Giliai įstrigo Kražių klebono pamokslas. Remontuojama bažnyčia ruošiasi paminėti savo 750 metų sukaktį. Klebonas aprodė bažnyčios požemį su jos įkūrėjų grafų, kunigų, vienuolės palaikais. Aplankėme ligonių globėjo šv.Roko koplyčią ir jėzuitų restauruojamą vienuolyną. Istorikas E.Dirmeikis papasakojo apie žiauriąsias Kražių skerdynes. Vakarop Vytauto kalno papėdėje prie bendro stalo atsisveikinome su mielais žmonėmis: Kražių klebonu, vietinės draugijos pirmininke D.Ambrazaitiene, choristais ir ypatinga kaimo moterimi J.Ramanauskaite, knygų “Kakarykalnio aidai” ir “Kad nepasiklystume…” autore. Sugrįžome į namus kupini puikių įspūdžių. Mūsų draugija laukia norinčių bendrauti. 

  

  Totorius rengia radijo laidas 

Justina CILCIŪTĖ

   Dzūkijoj, kaip ir visoj Lietuvoj, daug metų gyvena totoriai, kaip teigia istorikai, mūsų žemėj atsiradę dar Gedimino ir Kęstučio laikais. Vienas iš jų – 78-erių metų Mensaidas Bairaševskis, neseniai apsigyvenęs Druskininkuose.

Turi vertingą biblioteką 

  
Savo namuose jis turi nedidelę, bet labai vertingą biblioteką. Iš jos lentynos paėmiau žymaus totorių rašytojo Aidaro Chalimo knygą “Skausmo knyga arba aborigeno užrašai”, kurioje rašoma apie tai, kaip Kazanės universitetas, nepaisydamas caro draudimo spausdinti lietuviškai, 1880-1882 m. išleido brolių Antano ir Jono Juškų paruoštą lietuvių liaudies dainų tritomį. Brolių, palaidotų Kazanės kapinėse, palaikams bus lengviau dabar, kai mes tarsi sugrąžiname moralinę skolą už suteiktą prieš 110 metų pagalbą lietuviškai kultūrai. Ši knyga išleista 1991 m. kruvinąjį sausį Vilniuje. Vienoje iš joje išspausdintų nuotraukų – Lietuvos totorius, žinomas žurnalistas, Lietuvos radijo komentatorius M.Bairaševskis ima interviu iš Aidaro Chalimo.

Kunigaikščio palikuoniai 

   Ponas Mensaidas užaugino dvi dukras – Tamarą ir Šviesą. Istorikė prof. hab. m. dr. T.Bairaševskaitė parašė monografiją “Lietuvos totoriai nuo XIX a.”, iš lenkų kalbos išvertė garsaus Lietuvos totoriaus istoriko Stanislovo Kričinskio knygą “Lietuvos totoriai” ir kt. Antroji dukra Šviesa Sudžienė VU baigė kibernetinę ekonomiką. 
   M.Bairaševskis papasakojo, kad dauguma totorių apsigyveno Lietuvoje apie 1397 m., tačiau jo protėviai atsirado mūsų žemėje 1480 m., kai iš Krymo atvyko kunigaikštis Bairaš, buvęs žymaus chano Mengli-Girėja pasiuntinys. 

Svarbios pažintys 

   Sovietmečiu totorių tikėjimas buvo uždraustas, jie teturėjo tik veikiančius vienus maldos namus – mečetę Raižių kaime, Alytaus rajone. Atgaivinti totorių tautą stengėsi tokios asmenybės kaip prof. Česlovas Kudaba ir Jurgis Dvarionas. Kadangi M.Bairaševskio tėvai buvo ištremti, vaikystėje jam teko slapstytis gyvenant pas geros valios žmones. Nuo pat mažumės prasidėjo jo svarbios pažintys. Pusseserė supažindino Mensaidą su dailininku Antanu Žmuidzinavičium, parodžiusiu savo paveikslus su gimtosios Dzūkijos vaizdais. Tapytojas jaunąjį totorių nuvedė pas žymų skulptorių Petrą Rimšą, kuris padovanojo jaunėliui Vytauto Didžiojo mečetės Kaune bareljefo kopiją. 

Pasiilgsta artimųjų 

   M.Bairaševskis, daugelį metų buvęs Lietuvos kultūros fondo prezidiumo nariu, buvo susitikęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II. “Iš jo dvelkė neapsakoma šiluma ir ramybė,” – nepamiršta tų akimirkų žurnalistas. Po pokalbio popiežius padovanojo jam medalį su savo atvaizdu. Sąjūdžio pirmojo Seimo narys Mensaidas kaip neginkluoto pasipriešinimo dalyvis Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Taip pat jis saugo 1997 m. išleistą monetą, skirtą totorių ir karaimų 600 metų jubiliejui Lietuvoje. 
   Šiuo metu M.Bairaševskis pagal sutartį dirba LRT radijo 2-ojoje programoje, kur rengia ir veda laidas totoriams. Jis niekada nepamiršo krikščioniškų tradicijų, kurių išmokė 119-os metų sulaukusi močiutė. “Nors mes esame musulmonai, tačiau turime tik vieną Dievą”, - teigė ponas Mensaidas, skaitantis įvairiomis kalbomis Koraną, Bibliją, Naująjį ir Senąjį testamentus. Turintis 4 anūkus malonus pašnekovas labiausiai pasiilgsta artimųjų: ”Nors gyvenu toli nuo jų, tačiau Druskininkai man labai patinka, ir visuomet laukiu jų atvykstant”. 

  

  Ekstremalios situacijos gyvenime 
Virginija RADZEVIČIENĖ 

   Taip vadinosi ciklas paskaitų, kurias VĮ “Marijos namai” rugsėjo 9, 10 ir 11 dienomis skaitė atvykusios iš Kauno 24 moterys, vadovaujamos PMVC Kauno paslaugų ir laisvalaikio centro pirmininkės A.J. Šulgienės-Rabikauskienės. Ji papasakojo apie pūslelinį “Judo bučinių” virusą ir feromonus. O.Staniukaitienė supažindino su įspėjamaisiais garsiniais signalais ir bendrais gyventojų elgesio nurodymais stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų atvejais. Med.m. dr. farmacininkė G.Žaliauskienė išsamiai papasakojo apie stichinių nelaimių atvejais suteikiančias gyventojams pagalbą įstaigas. Gyd. stomatologė I.Vitkauskienė skaitė paskaitą “Vanduo mūsų gyvenime”. Laisvalaikiu viešnios surengė įspūdingą retro vakaronę, stengėsi kuo labiau pajusti gydomąjį landšaftinį ir balneologinį mūsų kurorto poveikį. Ir pažadėjo sugrįžti. 

  


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.