Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Oro uostą mainys į “alytnamius”
Savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame rugpjūčio 29d.:

   * Dar kartą buvo derinamas sutarties, kuria rengiamasi išnuomoti buvusio Vieciūnų “Drobės” fabriko pastatus ir juose esančius įrengimus bendrovei “KIA-ORA INTERNATIONAL LTD”, tekstas. Tarybos nariai pritarė, kad Vieciūnų fabriko ilgalaikis turtas būtų išnuomotas ne 50 metų, kaip buvo ketinama anksčiau, o 99 metams. Savivaldybės vadovai tikisi, kad ši nemažai investicijų Vieciūnams žadanti sutartis bus pasirašyta jau netrukus.
   * 5 tūkst. Lt nutarta skirti Leipalingio švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčiai, kuri ketina nusipirkti šaligatvio trinkelių. Tokia pat suma skirta ir Ratnyčios šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčiai – įsigyti traktoriui-žoliapjovei su pakeičiamaisiais priedais sniegui valyti.
   * Liepos 2 d. sudarius savivaldybės Specialųjį daugiabučių namų savininkų bendrijų fondą bei jo tarybą, šįkart buvo pavirtinti šio fondo nuostatai. Fondas bus pradėtas finansuoti tik kitais metais, nes šiemet Savivaldybės biudžete šiam tikslui pinigų nėra.
   * Visuomeninė organizacija “Bendraamžių psichologinės paramos centras” kelerius metus buvo įsikūrusi pastate Vilniaus al. 24. Šį pastatą rekonstravus ir pritaikius įvairiems renginiams organizuoti, jame neliko patalpų, kuriomis galėtų naudotis visuomeninės organizacijos. “Bendraamžių psichologinės paramos centrui” pagal panaudos sutartį suteiktos patalpos su atskiru įėjimu M.K.Čiurlionio g. 50 (buvusiame “Aido” kino teatre). Centras patalpomis galės naudotis iki kino teatro pastato privatizavimo. Pastatas Vilniaus al. 24 perduotas Kultūros skyriui.
   * Praėjusių metų vasarą nusprendus privatizuoti UAB “Rasildos” vaistinę, jos akcijų paketo pradinė kaina buvo nustatyta 190 tūkst. Lt. Skelbti du aukcionai, tačiau pasiūlymų dėl privatizavimo nesulaukta. “Rasildos” vaistinės finansinė būklė prasta – bendrovės direktorės pateiktoje šių metų 1-ojo pusmečio pelno ataskaitoje nurodytas daugiau nei 33 tūkst. Lt nuostolis. Nutarta UAB “Rasildos” vaistinės akcijų paketo pradinę pardavimo kainą sumažinti iki 150 tūkst. Lt.
   * Buvusius oro uosto pastatus Mizarų g. 59 Savivaldybė mainys į namelius Sodų g. 43 ir 45. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ieškojo, kur statyti naują Druskininkų užkardą, nes senieji jos statiniai jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Savivaldybė pasiūlė užkardai pritaikyti buvusio oro uosto pastatus Mizarų g. 59. Planuojama, jog dalis patalpų galėtų būti numatytos neveikiančio oro uosto veiklai atnaujinti. VSAT, atidžiai apsvarsčiusi Savivaldybės pasiūlymą, jam pritarė. Mainais Savivaldybė gaus du vadinamuosius Alytaus tipo namelius Sodų g. 43 ir 45, kur iki šiol glaudėsi Druskininkų pasienio užkarda. Kam bus panaudoti abu nameliai, kol kas neaišku, tačiau ko gero Savivaldybė juos parduos. Dabar oro uosto pastatus neatlygintinai naudoja Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė.
   * Dar pavasarį buvo nuspręsta nuo šių mokslo metų pradžios 2-ojoje vidurinėje mokykloje neformuoti 11 klasės, jei joje nepareikš noro mokytis 15 moksleivių. Paaiškėjo, kad 11-oje klasėje mokytis rusų kalba pageidauja 14 mokinių. Jų tėvai kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą bei Savivaldybės merą, prašydami padaryti išimtį. Jų argumentas, kad 2-oji vidurinė – vienintelė apskrityje mokykla, kurioje mokoma rusiškai. Tėvai prašė neatimti galimybės iš vaikų baigti mokyklą gimtąją kalba. Tarybos nariai sutiko, kad šiais metais 11-oji klasė šioje mokykloje išliktų, tačiau kitąmet jos, ko gero, tikrai nebebus.

“Druskonio” inf.

 

  
   Rugpjūčio mėn. gimė: Kotryna Stančikaitė, Aldas Žakauskas, Astijus Račas, Eimantas Gruzdys, Arvydas Kalėda, Viltė Akstinaitė, Gabija Žūkaitė, Aleksandras Valentukevičius, Indrė Maračinskaitė, Toms Saveikis.
   Rugpjūčio mėnesį mirė: 83 m. Anelė Rutkauskienė, 84 metų Bronislava Viskontienė, 62 m. Jonas Stravinskas, 63 m. Antanina Marija Gaidienė, 91 metų Povilas Petrauskas, 67 m. Jonas Jakubavičius, 71 metų Jadvyga Šavelskaja, 85 m. Antanina Tamulevičiūtė, 81 m. Antanas Žilionis, 95 metų Bronė Lopetienė, 48 m. Julija Klusikienė, 67 m. Ona Šiaurienė, 68 m. Ona Būgienė, 45 m. Algirdas Karlonas, 71 m. Aleksandras Urbonavičius, 81 m. Adolfas Sasnauskas, 75 m. Juzefa Stanislava Kochanskaja, 81 m. Agnė Bučionienė iš Miciūnų km., Leipalingio sen., 78 m. Jonas Kazlauskas iš Neravų k., 46 metų kaunietė Lina Urnėžienė, 85 m. Ieva Bagušinskienė iš Gripiškių km., Prienų raj., 91 m. Janė Lukoševičienė iš Merkinės.

Druskininkų civilinės metrikacijos skyriaus inf.

 

  Seniausia Savivaldybės gyventoja

Seniausią Druskininkų savivaldybės gyventoją 106-erių metų Antosę Mikelionytę-Jurkonienę (dešinėje) globoja jos dukra Ona Virbalienė

Arūnas ZURLYS 

  Tai Mizaruose gyvenanti Antosė Jurkonienė mergautine pavarde Mikelionytė, šių metų gegužės 5-ąją sulaukusi 106-erių metų. 

Ilgą amžių paveldėjo

   A.Jurkonienės pasas liudija, jog ji gimusi 1896 metais. Pati šviesaus supratimo ir palyginti geros atminties senolė priduria, jog pasaulį išvydo Radyščiuje, netoli nuo Liškiavos. Ilgaamžiškumą ji, ko gero, paveldėjo, nes ir tėvukas 100 metų sulaukė, mama irgi amžinybėn iškeliavo jau peržengusi 90 metų. Kiek metų močiutės Antosės vyresnioji sesuo išgyveno, niekas nežino, nes jos pėdsakai dingo Amerikoje. Iki karo ir rašė, ir siuntinius siuntė, o vėliau tarsi į vandenį. Ieškojo artimieji, amerikonų klausinėjo, tačiau nieko konkretaus apie ją sužinoti nepavyko. Senolės Antosės brolis gyveno Miciūnuose. 
   5-ių asmenų Mikelionių šeima žemės neturėjo, todėl gyveno ten, kur samdiniais galėjo dirbti. Iš vargo su broliu net į Latviją uždarbiauti nukeliavo, kaip pati Antosė dukrai pasakojo, “žydas ant maišų ten pavežėjo”. 2-ejus metus pas Latvijos ūkininkus samdinė kasdien 9 karves išmelždavo, pieną košdavo, į pieninę nešdavo. Nors Latvijoj sunkiai dirbo, tačiau A.Jurkonienė tuos metus prisimena kaip vienus iš laimingiausių, nes geri tie latviai buvo, labai atjaust mokėjo. Šiek tiek užsidirbę, Antosė su broliu namo iš Latvijos daugiau nei per dvi paras parėjo.

Stipri ir greita buvo 

   Į Mizarus, į gražią sodybą ant Nemuno kranto, Antosė Mikelionytė-Jurkonienė atitekėjo iš Baltašiškės. Ištekėjo už 30 metų vyresnio Andriaus Jurkonio, kuris 7-erius metus I-ojo pasaulinio karo metu caro kariuomenėj tarnavo ir nelaisvėn buvo patekęs. Kai sugrįžo į gimtuosius Mizarus, artimieji labai nustebo, nes galvojo, kad kare žuvęs. Jo dukra Ona prisimena, jog tėvukas labai pašneklus buvo, apie savo kovas Europos karo frontuose pasakodamas. Sugrįžęs tėviškę su žeme ir mišku atsipirko, trobelę pasistatė, sodą užveisė. Visą jaunystę kampininke būdama, Antosė šiame gražiame Mizarų kampelyje, tarp Nemuno ir aukšto kranto, laisviau pasijautė, nes pagaliau savo vietą turėjo. Visas ūkis su pašarais ir gyvuliais į jos pečius rėmėsi, nes vyras nebuvo drūtas. Viską suspėdavo, nes stipri, darbšti ir greita buvo. Nei ligų, nei daktarų nežinojo. Po sunkių darbų dargi sėsdavo ant dviračio, pakrauto obuolių pintinėmis, ir patraukdavo į Druskininkų turgų. Atsigaudavo tuomet dar švariame Nemune plaukiodama, nes nebloga plaukikė buvo. Laisvalaikiu nuo kiemo ir lauko darbų Antosė audė užtiesalus, staltieses, rankšluosčius, kurie iki šiol savo raštais žavi. Gražiai su vyru Andriuku (taip jį kaimiečiai vadindavo) sugyveno, jų bendravimo niekad pyktis netemdė. A.Jurkonis jau solidaus amžiaus į aną pasaulį iškeliavo. 

Dukra rūpestingai prižiūri 

   Šioje sodyboje gimė vienintelė Andriaus ir Antosės Jurkonių dukra Ona Virbalienė, iki šiolei čia su vyru, kilusiu iš Vilkinykų kaimo už Leipalingio, tebegyventi ir motiną rūpestingai prižiūrinti, vienos nepaliekanti. Kai reikėjo mamai į ligoninę gultis, dukra irgi kartu su ja ten išbuvo. Su tėvais apsistojęs ir Virbalių sūnus, jo žmona ir 3 vaikai. Kitas Virbalių sūnus, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena Druskininkuose. Seniausia Druskininkų gyventoja turi 2 anūkus ir 5 proanūkius. 
   Jau 5-eri metai kaip šimtametė senolė nesikelia iš lovos. Ilgai tikėjo, jog pasitaisys ir atsikels. Gulėdama niekad nesiskundžia, o vienąsyk dukteriai prasitarė, kad gal ir geriau gulėti, nieko nedaryti, kai niekas nerūpi. Kartais mama paprašo, kad dukra pasiklausytų jos giesmelių arba eilėraštukų, išmoktų dar lenkiškoj mokykloj besimokant. Močiutė vis rodo išnirusį kelienį ir pasakoja, jog kažkada krito ir stipriai susižalojo į akmenį koją, tačiau 64-erių metų dukra Ona priduria, jog keltis mama nepajėgia, nes ir galva svaigsta nuo kraujospūdžio, ir inkstai kamuoja, neprigirdi ir daugiau ligų yra. Neseniai Savivaldybės Soc.paramos skyrius močiutei atvežė invalido vežimėlį. Juo išvežta į kiemą senolė stebėjosi seniai matyta savo sodyba: “Aš čia kap iš kapų parajus, atrodo, ir kiemas, ir namas – ne tas”. 

 

  Skalpelis pjauna be kraujo
Rasita BOČIENĖ

   Miesto ligoninė palaipsniui apsirūpina nauja, modernia medicinine aparatūra. Liepos pradžioje į Druskininkus atkeliavo dar vienas paskutinio technikos žodžio aparatas – ultragarsinis skalpelis.

   Tiesa, šis brangus, apie 100 tūkst. Lt kainuojantis aparatas nėra kurorto ligoninės nuosavybė. Juo mūsų chirurgams laikinai naudotis leido firma “Johnson & Johnson”. “Viename simpoziume bendravau su šios firmos vadovu Baltijos šalims, užmezgėme asmeninius kontaktus, jis ir pasiūlė paimti šį aparatą išbandyti”, - pasakojo ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Vytautas Kvedaras. Chirurgai tikisi, jog gal lizingo būdu, o gal rėmėjų dėka ligoninei pavyks šį skalpelį nusipirkti.
   Ultragarsinis skalpelis – tai lyg ir įprastas chirurgo peilis, tačiau jo ultragarsiniai virpesiai pjaunant skiria kūno audinius taip, kad pjūvio vietoje net nebėga kraujas. Šiuo skalpeliu galima atlikti absoliučiai visas chirurgines operacijas. “Po operacijų žaizdos gyja geriau, nes nelieka negyvybingų audinių, operacijos vyksta greičiau, šitaip sutaupoma laiko ir medžiagų, pacientams būna lengvesnis pooperacinis periodas”, - naujojo aparato privalumus vardijo V.Kvedaras. Ultragarsiniu skalpeliu operuodami naudojasi visi skyriaus chirurgai. Juo galima atlikti ir tradicines, ir minimalios invazijos, kai organizmo viduje manipuliuojama pro mažas skylutes įkištais instrumentais, operacijas, vykstančias praktiškai be kraujo.
   Pasak skyriaus vedėjo, druskininkiečiai pirmieji Alytaus apskrityje operuoja tokiu aparatu. “Taip pat, kaip pirmieji pradėjome taikyti ir laparoskopinę techniką”, - pažymėjo V.Kvedaras. Pradžioje šia technika, operuodami į kūno vidų įkištais instrumentais, o operacijos vaizdą stebėdami monitoriuje, Druskininkų chirurgai atlikdavo tik tulžies pūslės šalinimo operacijas. Dabar ši technika sėkmingai taikoma skrandžio, išvaržų, šlapimo pūslės, prostatos, kelio sąnario chirurgijoje. Beje, išvaržų laparoskopinės operacijos Alytaus apskrityje iki šiol atliekamos tiktai Druskininkuose. 

 

  Registratorė sugadino visą nuotaiką
Onutė BERŠKIENĖ

   “Lietuvos” sanatorijoje gydausi jau ketverius metus. Buvau sunkus, nevaikščiojantis, sunkiai save apsitarnaujantis ligonis. Tik dėka “Lietuvos” personalo, skyriaus vedėjos Vandos Liukpetrienės , gydytojo neurologo-homeopato Leono Stankaus, kineziterapeutų Arūno Kero, Aušros Orentienės, masažistės Zitos Jakulevičienės darbo ir pastangų aš šįmet pradėjau puikiai vaikščioti. 
   Tačiau vienas nemalonus incidentas sugadino gerą nuotaiką, po kurio iki šiol negaliu atsigauti. Šįmet mano kelialapis buvo nuo rugpjūčio 5 iki 28 d. Drauge į sanatoriją atsivežiau ir19-os metų dukrą. Tačiau sekmadienį, rugpjūčio 25 d. naktį, man staiga pasidarė bloga, pakilo temperatūra. Gydytoja V.Liukpetrienė ir visas med.personalas puolė mane gydyti. Tačiau laiko iki mano kelialapio pabaigos liko vis mažiau.
   Rugpjūčio 28 d., pusryčių metu, mums pranešė, kad po mūsų kambarį vaikšto kažkokia moteris. Pagalvojome, gal kokia ilgapirštė, tačiau paaiškėjo, kad į mūsų palatą įkėlė naują žmogų, nors ten gyvenome dviese su dukra. Gyd. V.Liukpetrienė buvo prašiusi, jog dar nors vienai dienai mums paliktų kambarį, nes man nekrito temperatūra (virš 39 C). Su dukra nuėjome pas registratorę Neringą Palavinskienę. Gražiai paprašėme, kad dar truputį palauktų, neiškeldintų nors iki pietų, o vėliau mes pervešime daiktus pas mamą, kuri gyvena Druskininkuose. Ji kad puolė rėkti ant mūsų, kad mes valgome jos (ne sanatorijos!) maistą ir gyvename jos kambaryje. Su mumis kalbėjo kaip su kokiomis “bomžomis”. Buvo labai skaudu. Su ašaromis akyse išėjome į savo kambarį. Atėjo budinti seselė Onutė, nuostabi, švelni, maloni moteris, ir mano gydytoja. Abi labai susikrimtusios. Pasakiau, kad jos nepergyventų, aš neprapulsiu ir su tokia – 39 C temperatūra, nes čia, kurorte, gyvena mano mama ir brolis. Susikrovėme daiktus į mašiną, nunešėme raktus registratorei N.Palavinskienei. Ji tiesiog į akis prie šalia stovėjusio poilsiautojo lenko su pašaipa aiškino, kad jiems nereikia “našlaičių” (mūsų abiejų su dukra kelialapiai gauti iš ligonių kasų). Pasidarė pikta, jog kažkokia registratorė, o ne gydytoja ar direktorius, reiškia nepamatuotas pretenzijas. Skaudu, kai tokiam darbe dirba šitokia nekultūringa moteris. Su mumis ji elgėsi kaip su kažkokiomis vargšėmis, nors esame normali, pasiturinčiai gyvenanti šeima. To pažeminimo ir skausmo aš su dukra dar ilgai nepamiršime. 

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.