Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Itališkas stilius bažnyčios pašonėje

“Židiniui ieškojome seno medžio, būtinai iškandžioto kirvarpų. Toks mūsų noras meistrui buvo labai keistas”, - juokauja naujakuriai
Violeta KLIMAITĖ

   “Lietuvos ryto” korespondentai Italijoje Jurga ir Paulius Jurkevičiai pagaliau nusiramino. Ilgai ieškoję, pernai Druskininkų bažnyčios pašonėje jie nusipirko nestandartinį 2 kambarių butą ir jį per metus pavertė itališka salele.

Būstas dviems

   “Lietuvos ryto”žurnalo “Stilius” žurnalistė Jurga Jurkevičienė įgyvendino savo seną svajonę. Kiekvieną vasarą iš Italijos grįždama atostogų namo, dailininko Alfonso Šuliausko dukra pagaliau turi savo svajonių namus.
   Itališku rustikos stiliumi įrengtas butas Druskininkuose jos šeimai yra poilsio vieta, kur nerasi nei vieno daikto, primenančio darbą.   Šią vasarą Jurga su Pauliumi šventė nesibaigiančias įkurtuves, čia kvietė savo draugus ir pažįstamus itališkos kavos puodeliui. 
   Šis netradicinio stiliaus butas netradicinis dar ir tuo, jog 18-a metų kartu gyvenantys sutuoktiniai įsirengė jį… tik sau. Du Jurkevičių vaikai – 17-metis Simonas ir 5-erių Barbora vasaros atostogomis mėgaujasi su seneliais, gyvenančiais vos už puskilometrio nuo “italų naujakurių”. “Mes ir taip 24 valandas kasdien kartu praleidžiame Italijoje, todėl nors čia pailsime vieni nuo kitų”, - juokauja Paulius, pasigirdamas ir savo – finansinės statybų dalies vadovo nuopelnais. Anot Pauliaus, matydamas šiuos jaukius namus, jis jaučiasi tarsi atidavęs moralinę skolą savo gyvenimo moteriai. 


5-metė Barbora rustikos stiliaus laiptus naudoja madų demonstravimui

17-metis Simonas - tik svečias tėvų vasaros namuose, kuriuose Jurkevičiai sudėjo Pauliaus prosenelių baldus

”Lietuvos ryto” gurmano Pauliaus Jurkevičiaus paslaptis - paveldėti genai. Namų interjerą jis pagyvino savo prosenelių - turtingų restorano savininkų nuotraukomis

Pauliaus portretas antikvarinio veidrodžio ir amžiaus pradžios bra fone

Papirko vaizdas

   Dirbdami Italijoje, jie kiekvieną vasarą grįžta į Jurgos gimtuosius Druskininkus. Čia kelis mėnesius šeima slepiasi nuo Italijos karščių. Antras skrydis namo būna prieš Kalėdas. Jurkevičiai, ieškodami atostogų būsto Druskininkuose, rinkosi tokį, kuris nereikalautų didelių išlaidų ir būtų netradicinio išplanavimo. Beveik dvi vasaras pora apžiūrinėjo kurorto butus, kol rado tai, ko norėjo. Jie apsisprendė iškart, pažvelgę pro siūlomo pirkti buto langą. Beveik ranka pasiekiami bažnyčios bokštai, beržų viršūnėse skendinti ramybė – romantiškas ir jaukus vaizdas atsiveria iš Jurkevičių miegamojo. 
   Per du aukštus išplanuotą 2-jų kambarių butą Jurga įrenginėjo itališku rustikos stiliumi. Viduržemio jūros šalims būdinga grubaus, šalto stiliaus aplinka puikia dera prie šiuolaikinių technologijų. “Galbūt prie mūsų senovinių baldų tiktų ir lietuviškas etnografinis stilius, tik mes jo nestudijavome, o gyventi kiče nesinori”, - priduria “itališkos salos” savininkai. 

Vadovavo iš Italijos

   Senovinius baldus, antikvariatą mėgstantys žmonės patys kūrė savo būsto interjerą. Butą vietiniai meistrai įrenginėjo, klausydami Jurgos nurodymų telefonu ar internetu. Atlikto darbo nuotraukos būdavo siunčiamos į Italiją. Iš ten grįždavo pritarimas arba reikalavimas pakeisti tam tikras detales. 
   Buto įrengimas truko vienerius metus. Per tą laiką Jurkevičiai į Lietuvą buvo atvykę ir apžiūrėjo statybos darbus vienąkart, per Kalėdas. Žinodami vietinių meistrų darbo stilių, jie rizikavo, jog po vadovavimo “distancinio valdymo pultu“ svajonių namą gali tekti kurti iš naujo. “Vienas statybų meistras, išklausęs, ko mes norime, iškart atsisakė. Žmogus sąžiningai prisipažino, kad jam bus sudėtinga įgyvendinti mūsų “kaprizus”. Tačiau vieną, tokį pat “kvaištelėjusį” kaip ir mes, radome”, - juokavo Jurkevičiai. Kūrybos procesas vyko ginčuose, dažnai primindavusiuose itališkus barnius. “Tačiau rezultatu likome patenkinti visi”, - priduria šeima.

Atskleista paslaptis

   Itališka šiluma jaučiasi iškart, vos peržengus namų slenkstį. Atidarius lauko duris, įgriūni tiesiai į gyvenamąsias patalpas – erdvę su židiniu. “Sunkiausia jį dariusiam meistrui Vytautui Šerkšnui buvo išaiškinti, jog židinio atbraila rustikos stiliuje turi būti dekoruota medžiu. Elementarus medžio gabalas, ne kokia ten ornamentais raižyta lenta, jam buvo keistas mūsų noras. Su židinio meistru labai susidraugavome – senolis turi gerokai metų, o vikrumas neišpasakytas!”, - juokauja naujakuriai. Jie patenkinti, nesusigundę daugelio patarimu daryti mažus, spirale besisukančius laiptus į antrąjį aukštą. Vieną laiptų sieną Jurkevičiai panaudojo knygų lentynoms įrengti, kitoje sukabino šeimos nuotraukas. Atviras svetainės, valgomojo ir virtuvės erdves skiriantys laiptai tarnauja dar vienai paskirčiai – 5-metė Barbora ant jų mėgsta demonstruoti madas.
   Jurkevičių bute savo vietą rado Pauliaus prosenelių antikvariniai baldai: indauja, valgomojo stalas, kėdės. Paulius net pakabino įrėminęs šių Smetonos laikais pirktų baldų čekį, už kuriuos žydui buvo paklota ne viena šimtinė smetoniškų litų. Prie senovinių baldų Jurkevičiai pakabino Pauliaus prosenelių nuotraukas. Jų gyvenimo istorija atskleidžia paslaptį, kodėl Paulius Jurkevičius yra didžiausias “Lietuvos ryto” gurmanas ir vertinamas Lietuvos restoranų bei kavinių virtuvės ekspertas. Genai, pasirodo, ir nieko čia nepadarysi. 

Su meile – apie virtuvę

    Pauliaus Jurkevičiaus proseneliai, stambūs ūkininkai, buvo ištremti 19-o amžiaus pabaigoje į Tomską. Ten jie įsidarbino ruso restorane indų plovėjais. Per kelis dešimtmečius darbštūs lietuviai taip įsisuko į maitinimo verslą, kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Kai atėjo raudonieji revoliucionieriai, tremtiniai jau buvo tapę šio restorano savininkais, o nusigėręs rusas, buvęs savininkas, - jų indų plovėju. Nuo plikos sienos ir šūvių juos išgelbėjo restorano darbininkai, įtikinę, kad jie čia irgi buvo atitremti. Pauliaus proseneliams buvo leista per kelias valandas išnykti iš Tomsko žemės. Į Lietuvą jie atidardėjo per 40 dienų, spėję į virdulį susimesti vienos dienos restorano kasą. Už tuos auksinus Pauliaus proseneliai Kaune nusipirko nedidelį restoraną. Jų verslas klestėjo ir čia. “Mano tėvų vaikystė prabėgo tarp baltų staltiesių ir skrupulingai serviruoto stalo”, - Paulius apie maisto ir virtuvės kultūrą gali pasakoti be galo, kaip prisiekęs medžiotojas apie grobį ar lėbautojas – apie užkariautas moteris. 
   Jurkevičių pažįstami tarpusavy stebisi, kaip Jurga sugeba įtikti šiam priekabiam virtuvės žinovui, dzūkiškas bandas vadinančiam lietuviškos kulinarijos paveldo dalimi. “Jis pats puikiai gamina”, - neklausta į visiems rūpimą klausimą atsako jo moteris. 

Sendaikčiai – iš Italijos

   Antrasis Jurkevičių buto aukštas skirtas poilsiui. Miegamojo puošmena – itališkas veidrodis, kurį veždami namo Paulius su Jurga bijojo pakliūti sendaikčiuose nusimanantiems muitininkams. Gerai, kad jiems tik cukrus ir dar keli kontrabandininkų mėgstami produktai terūpi. Iš Italijos į jaukų butą atkeliavo antikvariniai šviestuvai ir bra. Čia, antrajame aukšte, stovi televizorius. “Niekaip neradau baldo televizoriui, tinkančio rustikos stiliui. Išgelbėjo tėtis. Padarysiu, sako, aš tau van gogišką staliuką. Ir padarė”, - Jurgai Alfonsas Šuliauskas sukalė ne tik jį, bet ir virtuvės indų lentyną. Savo butą Jurga papuošė dovanotais tėčio darbais. “Jis nutapė daugybę moterų, o aš turiu tik vienintelį jo tapytą savo portretą”, - priduria Jurga.
   Tačiau labiausiai visiems sveiką pavydą kelianti vieta – Jurkevičių vonia. Ji tiktų ir pretenzingiausiam interjero žurnalui. Paulius su Jurga Italijoje, sendaikčių turguje, iškasė tikrą antikvarinį lobį – senovinius laikiklius rankšluosčiams, tualetiniam popieriui. “Rodos, Lietuvoje, jau turime visko, tačiau čia nerasi net tokio elementaraus dalyko, kaip varinis kriauklės čiaupas”, - rodo senovinio dizaino vonios dušo įrangą, kurią teko parsigabenti iš Italijos. 
   Šiemet iš Jurkevičių jau niekas nesijuokia, kodėl jiems šovė į galvą pirkti “vasarnamį” Druskininkuose. Inteligentiškas stereotipas kurtis kur nors Vilniaus pašonėje ar bent jau Nidoje nyksta drauge su nuostata, jog Druskininkai – neįdomi provincija. 

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.