Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Savas gylis
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Veržiamės į Lenkiją
    Šią savaitę Turizmo informacijos biuro direktorius Tadas Šimkus drauge su Lietuvos turizmo departamento bei Turizmo fondo vadovais lankėsi Varšuvoje (Lenkija), kur rinko patalpas rudenį planuojamam atidaryti Lietuvos turizmo informacijos centrui. Šio centro įkūrimą inicijavo druskininkiečiai. “Iš trijų variantų turime pasirinkti vieną – steigti centrą Varšuvoje vienoje iš dviejų turizmo agentūrų ir prie Lietuvos ekonomikos atašė. Druskininkų TIB šį projektą inicijuoja dėl galimybės į kurortą pritraukti kuo daugiau lenkų turistų. Paskaičiuota, jog kasmet iš Lenkijos ilsėtis į užsienio šalis išvyksta apie 5 mln. žmonių. Jeigu mums pavyktų sudominti ir prisivilioti nors 1 proc. šio kiekio, per metus Druskininkuose apsilankytų apie 50 tūkst. lenkų. Dabar gi per metus turim tik 8-9 tūkstančius lenkų. Tiesiog ten apie mus nedaug kas žino, o reklamuotis reikia aktyviai ir netgi įkyriai. Šis Lietuvos turizmo centras turėtų būti atidarytas rugsėjo 26-28 d. Lenkijos sostinėje vyksiančios tarptautinės Varšuvos turizmo mugės metu”, - teigė Druskininkų TIB vadovas T.Šimkus.

“Druskonio” inf.

 

  Žuvo didvyris Nemunėlis
   Taip pokario dainoje apibūdinamas partizanas Juozas Karnauskas. Joje sielvartaujama dėl ankstyvos 18-mečio žūties, prašoma:”Priglauski jį, Tėvynės žeme; Kaip savo kūdikį mama” (Partizanų daina “Nemunėliui”). 
   Iš meilės tėvynei ir neapykantos okupantams iš rytų bei vakarų jis metė mokslus Kaune ir išėjo kovoti į Dzūkijos miškus, kur partizaninis judėjimas įgavo ypač didelį mastą. Pasak liudininkų, J.Karnauskas buvo inteligentiškas, doras ir labai drąsus jaunuolis, kuris veržte veržėsi į kovą. Nekentė priešų, bet saviems iš visos širdies stengėsi padėti. Netgi organizavo siuntinių ištremtųjų šeimoms siuntimą. 
   Tą lemtingą dieną Nemunėlis atvyko į Druskininkus atlikti užduotį. Grįždamas pateko į pasalą. Įvyko susišaudymas, kurio metu Nemunėlis nukovė vieną saugumietį, o kitą sužeidė. Sužeistasis kariškis nušovė partizaną. Taip 1948 metų rugpjūčio 10 dieną, apie pietus, prie Nemuno kranto, ties perkėla, žuvo partizanas, grandies vadas, dainų kūrėjas J.Karnauskas. Jo kūnas buvo įmestas į Mergelių akių ežerėlį. 
   LGGRT centro iniciatyva visoje Lietuvoje partizanų žuvimo vietose statomi atminimo ženklai. Tokių atmintinų vietų dabartinėje Druskininkų savivaldybės teritorijoje yra kelios dešimtys. Grupė druskininkiečių išreiškė pageidavimą, kad pirmiausia būtų įamžintas partizano J.Karnausko-Nemunėlio atminimas. Šią iniciatyvą palaikė tokios visuomeninės organizacijos: “Atmintis”, Politkalinių ir tremtinių bendrijos Druskininkų skyrius, Vytautų klubas, Politkalinių sąjungos ir Sąjūdžio Druskininkų skyriai. Jos įkūrė iniciatyvinę grupę šiam sumanymui įgyvendinti. 
   Buvo organizuota išvyka į vietas, susijusias su J.Karnausko partizanine veikla. Stebino ir jaudino, kad pagyvenę žmonės su didele meile pasakojo apie Nemunėlį, išgyveno kaip artimiausio žmogaus žūtį, dainavo apie jį sukurtas dainas. 
Pradėtos rinkti ir teberenkamos aukos ne tik atminimo ženklui pastatyti, bet ir šio paminklo teritorijai sutvarkyti.
   Rugpjūčio 11 d. 12 val. Druskininkų bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už partizaną Juozą Karnauską-Nemunėlį, o 17 val. jo žūties vietoje, prie Ratnyčios žiočių, bus atidengtas atminimo ženklas paminklas. Maloniai kviečia dalyvauti partizano J.Karnausko-Nemunėlio atminimo įamžinimo iniciatyvinė grupė.

 

  Kempingas vietoj geležinkelio stoties
   Rugpjūčio pabaigoje turi būti pabaigtas Savivaldybės Turto ir investicijų skyriaus ruošiamas Turizmo verslo plėtros centro projektas. Anot šio projekto autorių, verslo informacijos ir kitokias paslaugas teiksiantį centrą ketinama įkurti rekonstruotose geležinkelio stoties patalpose. Čia būtų teikiamos konsultacijos turizmo verslą plėtojančioms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams, taip pat papildomos paslaugos keliaujantiems turistams. Šis centras padėtų ieškoti verslo finansavimo šaltinių, verslo partnerių, naujų klientų, rengtų mokymo seminarus. Pasak Turto ir investicijų skyriaus darbuotojų, Turizmo verslo plėtros centras savo funkcijomis būtų šiek tiek panašus į Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos, taip pat ir “Ladruva” oficialiai deklaruojamą veiklą. Ateity šiame centre, kur šiandien dar pakloti geležinkelio bėgiai, ketinama įrengti kempingą. 
   Kol kas dar neišspręstas stoties pastato priklausomybės klausimas, nenuspręsta ir koks lėšų poreikis rengiamam centrui. Pabaigus jo projektą, dėl finansavimo bus kreiptasi į įvairius fondus, Ūkio ministerijos Verslo plėtros tarybą. 

“Druskonio” inf.

 

  Rūpinkimės vaikais
   Artėjant naujųjų mokslo metų pradžiai, Savivaldybės gyventojai kviečiami dalyvauti Druskininkų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos organizuojamoje akcijoje “Rūpinkimės kiekvienu vaiku”, kuri skirta sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams. Visus, galinčius suteikti paramą drabužiais, avalyne ir būtiniausiomis mokslui priemonėmis, prašome kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą adresu Vasario 16 - osios g. 7, 209 kabinetas. Išsamesnė informacija tel. 51645, 55744. 

“Druskonio” inf.

 

  Vėl rekordininkai
   Jau septintą mėnesį nedarbo lygis Lietuvoje nedidėja - liepą nedarbas šalyje išliko toks pat kaip prieš mėnesį - 10,7 procento. Didžiausias nedarbas rugpjūčio pradžioje išliko Druskininkuose (23 proc.), Mažeikiuose (22,9 proc.) ir Lazdijuose (21,2 proc.). 

“Druskonio” inf.

 

  Vedybų registras
   Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Eugenijus Černiauskas informuoja, jog nuo liepos 1 d. pradėjusiame veikti Vedybų registre už vedybų ar sugyventinių sutarties įregistravimą reikia mokėti 25 Lt, už duomenų pakeitimo įregistravimą – 15 Lt, už vedybų sutarčių registro išsamią informaciją – 18 Lt. Pranešimas apie Testamentų registre esančią informaciją kainuoja 10 Lt, o lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai bei pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties įregistravimas – 5 Lt. 

“Druskonio” inf.

 

  Azerbaidžanas ilgisi sovietinių laikų

“Dainavos” mokymo centro direktorius Zenonas Streikus (kairėje) tarp Azerbaidžano kilimų

Rasita BOČIENĖ

   Liepos mėnesį 10 dienų Azerbaidžane praleidęs centro “Dainava” direktorius Zenonas Streikus prisipažino per šią kelionę labai pavargęs. Ne tiek dėl svilinusio 45 laipsnių karščio, kiek nuo tenykščio gyvenimo būdo bei skirtingo nei mūsų žmonių požiūrio į švarą ir higienos reikalavimus.

Važiavo kaip ekspertai

    Centras “Dainava” dalyvauja Atviros Lietuvos finansuojamame projekte, teikiančiame paramą Azerbaidžanui, kuriančiam pilietinę visuomenę ir savivaldą. Į šią buvusią sovietų sąjungos respubliką kaip ekspertai liepos mėnesį vyko “Dainavos” direktorius Z.Streikus ir LR Seimo Savivaldos reikalų komiteto patarėjas B.Kleponis. Jie vedė seminarus buvusioje senojoje Azerbaidžano sostinėje Šamachoje, netoli Kalnų Karabacho sienos, dabartinėje sostinėje Baku ir link Dagestano sienos nutolusiame miestelyje keistu pavadinimu Kuba. Lietuvių paskaitų klausėsi šios Kaukazo respublikos savivaldybių tarybų pirmininkai, aukštųjų mokyklų teisės bei valdymo specialybių studentai ir įvairių visuomeninių organizacijų vadovai.
   “Savivaldybės ten įsteigtos tik prieš porą metų ir, kaip supratau, kolūkių principu, todėl sunku buvo kalbėti taip, kad visiems būtų aišku”, - paklaustas, kiek mūsiškių dėstomos tiesos buvo suprantamos karštakraujams kaukaziečiams, atsakė Z.Streikus. Pasak jo, ir į seminarus ten rinkdavosi kaip tarybiniais metais – vykdomasis komitetas liepė ir sueina visi 100 proc. Kai kurie vietiniai gal ir tos rusų kalbos nemokėjo, bet paskaitas išsėdėdavo kantriai.


Šitokiuose vagonėliuose įsikūrę pakelės restoranai

Stebino baisus skurdas

   “Kadangi Azerbaidžanas turtingas naftos ištekliais, tikėjausi išvysti rytietiškai pasiturinčią šalį, tačiau kartais ten pasijusdavau kaip egzotiškame filme”, - įspūdžiais dalijosi Z.Streikus. Jį Azerbaidžanas nustebino neįsivaizduojamu provincijų skurdu, kur bedarbystė siekia net 90 proc., o 6-ioms moterims tenka tik po vieną vyrą. Mat daugmaž 2 mln. šios šalies sveikų ir jaunų vyrų išvažiavę uždarbiauti svetur, kad galėtų išlaikyti šeimas. 
   Šalies keliuose galima išvysti tik apšiurusius Moskvičius, Žigulius ir Volgas. Vanduo viešbučiuose per visą lietuvių viešnagės laiką iš čiaupų tekėjo tik porą kartų, jau nekalbant apie elektrą. Atvykėlius stebino aplink namus iš įmanomų ir neįmanomų daiktų suręstos tvoros, būtinai ne žemesnės nei 3 metrų aukščio. Smarvė, nešvara, antisanitarinės sąlygos tiesiog vargino. Net miestuose kanalizacija atvira, fekalijos teka grioviais, o jei užsikiša, ką padarysi – tenka bristi. Nuolat prieš akis skerdžiami gyvuliai, kuriems čia pat lupama oda, o žarnos metamos tiesiai už tvoros.
   Sostinėje Baku sutvarkytas tik pats miesto centras, o paėjus 100 metrų į šoną – patenki į viduramžius: aslos grindys, lauko išvietės, dulkėse besivoliojantys vaikai ir gaminamas maistas.

Vyrauja natūrinis ūkis

   Anot Z.Streikaus, Azerbaidžane praktiškai nevyksta jokia gamyba. Visi sovietmečiu pastatyti ir sėkmingai veikę gamybos objektai sugriauti, didžiuliai vynuogynai – iškirsti. Parduotuvėse kiniškos ir turkiškos prekės, tarp žmonių – didžiulis ilgesys sovietiniams laikams. Daugybė nieko nedirbančių žmonių dienų dienom sėdi kiemuose ant suolelių, tyli, gurkšnoja arbatą. Girtų niekur nebuvo matyti, nors alkoholio kainos, lietuvių akimis, ten juokingos – degtinės butelis kainuoja 65 mūsiškus centus, gero konjako – 5 Lt.
   Dar prieš dešimtmetį buvusioje turtingoje šalyje vyrauja natūrinis ūkis. Klesti korupcija, viskas perkama ir parduodama be jokios apskaitos, čekiai ar kasos aparatai – nežinomi dalykai. Lietuviams buvo keista žiūrėti į visur besimėtančius metalo gabalus, kurių skurdūs vietiniai net nesistengia rinkti ir parduoti. Net suvenyrų azerbaidžaniečiai patys negamina – bent Z.Streikui niekur nepavyko rasti. Daugelis vaikų, ypač provincijoje, nelanko mokyklų, kurios stūkso apgriautos. “Dainavos” direktoriui įstrigo liūdni, be tikėjimo ateitimi šios šalies žmonės.

Populiari svajonė ištrūkti

   Nenorėdami susirgti, lietuviai maitinosi tik jų akyse papjauto gyvulio ar vištos mėsa. Ne juokas, kai prie 45 laipsnių karščio neveikia šaldytuvai, nes beveik niekada nebūna elektros. Valgė arbūzus, parduotuvėse pirko jogurtus ir iranietiškus sausainius.
   Minimali alga Azerbaidžane – 7 JAV doleriai, profesorius gali uždirbti ir 40 dolerių. Tačiau praktiškai niekas ten nemoka už komunalinius patarnavimus, butuose nėra jokių apskaitos prietaisų, elektros laidai išvedžioti visokiausiais būdais, o geriamas vanduo renkasi į palubėse kabančius savadarbius bakus.
   Z.Streikus pasakojo, kad šalyje labai jaučiasi didžiulis asmenybės kultas – laikraščiai ir namų sienos pilni prezidento Alijevo portretų, o visas didesnes įstaigas ar rimtesnes bendroves valdo prezidento klano nariai. 
   Sveikatos apsauga žemo lygio, bet turėti gydytojo specialybę ten labai prestižiška. Dauguma gyventojų puikuojasi auksiniais priekiniais dantimis. Sostinėje jaunimas stengiasi įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau daugelis tikėdamiesi išvažiuoti dirbti kur nors į Iraną, Turkiją ar Rusiją. 

 

  Veršių kaimo šventė 

Knygos “Kaimas prie Avirio” autorė O.Alesiūtė-Bleizgienė

Marija VIDŪNAITĖ-GRĖBLIŪNIENĖ

   Prie kelio į Leipalingį, Avirio ežero pakrante ir Šilainių pamiške, iki pat Merkinės plento tęsiasi senas Veršių kaimas. Š.m. birželį pasirodė O.Alesiūtės-Bleizgienės knyga “Kaimas prie Avirio”. Tai istorinė apybraiža apie Veršių kaimą, jo kilmę, geografinę padėtį, gyventojus ir jų likimus įvairiais istoriniais laikotarpiais. Pateikiama įvairios etnografinės, kalbinės, kultūrinės medžiagos. Knygelę greit išplatinome tarp savo kraštiečių. 
   Rugpjūčio 1-ąją Veršių kaime, Angelės ir Jono Dabravolskų sodyboje, įvyko šios knygos pristatymas, tapęs didele kaimo žmonių ir jų giminių susitikimo švente. Dalyvavo Leipalingio klebonas J.Alesius, seniūnas V.Pangonis, kraštotyrininkas A.Volungevičius, kraštietė poetė J. Jekentaitė, Kauno choro “Perkūnas” vadovas P.Jurkonis, kurio mama kilusi iš šio kaimo, Leipalingio vid. mokyklos mokytojai, Ricielių ir Leipalingio bibliotekininkės, Ricielių kultūros centro kelios dainininkės, pasakorius V.Vaškevičius. Mat kaimyninių kaimų žmonės nuo seno bendravo. 
   Tylos minute pagerbti visi mirusieji kaimo žmonės, besiilsintys Sibire, už Atlanto ar Leipalingio kapinėse. Tarkim, vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų Jonas Vidūnas, garsus pedagogas Juozas Vidūnas ir kiti. Iš Veršių kaimo kilę ir istorikai, ir medikai, ir agronomai, vien pedagogų – 24, tačiau daugiausia – žemdirbių, žvejų, amatininkų. Kaimo moterys garsėjo dainomis, audinių raštais, gražiu vaikų auklėjimu. Veršiuose gyveno M.K.Čiurlionio pusbroliai ir pusseserės Rožukai. Senesnieji gyventojai dar prisimena prie Avirio atostogavusius “Čiurlionio ponus”. Mirus garsiajam dailininkui, jį apraudojo pusseserė Albina Rožukaitė – Baliukienė. 
   O.Bleizgienė papasakojo, kaip prieš keliolika metų pradėjo rinkti medžiagą knygai, kas jai padėjo. Jos mokinė J.Jekentaitė paskaitė keletą savo kūrinėlių. A.Volungevičius vertino knygos istoriškumą ir etnografiškumą. Pokalbius paįvairino Leipalingio vid. mokyklos mokytojų, vadovaujamų J.Volungevičienės, ir Ricielių “Nendrelės” dainos. 
  1-oji knygos “Kaimas prie Avirio” dalis baigiasi 2000 metais. Jau rašoma 2-oji dalis. Surinkta daug medžiagos ir 3-ajai daliai apie kaimo šeimas. Veršių kaimo šventė rugpjūčio 1 d. tarsi pradėjo kaimo istorijos kitą dalį. 

 

  Istorinėmis paribio vietomis

Prie pasienio stulpų, dalijančių 3 valstybių teritorijas

Ona BLEIZGIENĖ

   Mokytojos Birutės Zuzevičienės rūpesčiu, pritariant Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriui, grupė buvusių Leipalingio ir “Atgimimo” vidurinių mokyklų mokytojų liepos 24 d. turėjo labai įdomią ekskursiją į Lenkiją. 
   Pirmasis sustojimas – Seinai, kur pagarbiai nulenkėme galvas poetui Antanui Baranauskui. Vigriuose tyvuliuoja 22 km ilgio ežeras, kurio saloje 1667 m. vienuolių kameldulių pastatyta įspūdinga baroko bažnyčia. Sudomino Vigrių statinių ansamblio vartininko Viktoro Vainikaičio (1937-1994) asmenybė. Tebaigęs tik 4 klases, jis mokėjo 5 kalbas, nutapė bažnyčiai daug religinių paveikslų. Vigriuose dažnai susitinka įvairių valstybių aukšti pareigūnai, viešėjo popiežius J.Paulius II-asis. Suvalkų link – vėl gamtos grožio stebuklai – nacionalinis parkas. Nuo žavių 3-ijų ežerėlių 4 kilometrai iki Šiurpilio, kur vyko paskutinės jotvingių kovos su kryžiuočiais. Pakelėj lietuviškų kaimų vardai – Lencupiai, Žytkeimiai, Skaistgiriai, Liūdžiai, Ramintos giria. 1947 11 21 šeši Lietuvos partizanai su vadu Lukša Daumantu bandė pereiti per Ramintos upelį į Lenkiją, deja, 3 iš jų žuvo. Mūsų ekskursijos entuziastingas gidas, nuo Punsko kilęs Eugenijus Petruškevičius įdomiai pasakojo apie kiekvieną pravažiuojamą vietovę: Galdapę, kurios bažnyčioje pamokslus sakydavęs K.Donelaitis; Bacvinki, kur 1310 m. kunigaikštis Kęstutis sudegino pilį; vienoje iš Vongežovo ligoninių gydėsi rašytoja I.Simonaitytė. Užkopėme į Šv. Bruno kalną, kur stovi kryžius nužudytam vyskupui Bruno atminti. Su šia vieta susijęs pirmasis metraštininkų Lietuvos vardo paminėjimas. Olecke stebėjomės vokiečių pastatytu architektūros paminklu, simbolizuojančiu jų pergalę. Esame dėkingi nuostabiam gidui E.Petruškevičiui bei B.Zuzevičienei už visus organizacinius rūpesčius. 

 

  Šamas apaugo gandais

   Klubo “Karpis” nuomojamame Ilgio ežere apgyvendintas 53 kg šamas šią vasarą apaugo gandais. 

   Jau ir policijos ausis pasiekė kalbos apie neva šamo apkandžiotą žmogų, plaukiojusį Ilgio ežere. Anot gandų, šis stipruolis dažnai “pietuja” Ilgyje plaukiojančiomis antimis, o šįkart nutarė pabandyti žmogaus. Šį gandą paneigė ir ligoninės medikai, ir aplinkos apsaugos pareigūnai – visi, kurie vienaip ar kitaip būtų informuoti apie tokį neįprastą užpuolimą. “Tos kalbos apie apkandžiotą lenkų poilsiautoją sklinda jau seniai. Iš pradžių buvo juokinga, dabar jau net pikta darosi. Mes apie tai būtume sužinoję pirmieji”, -teigė Ilgio ežero augintinius kontroliuojančio klubo “Karpis” vadybininkas Marius Jonys. Tačiau kalbos daro savo. Žmonės, karštą dieną užplūstantys Ilgį, iš šamo pasidarė tikrą atrakciją – mamos gąsdina vaikus nelįsti gilyn, vaikinai taip kibina merginas ir pan.

“Druskonio” inf.

 

  Vėl geriausi šalyje 

   Rugpjūčio 3-4 dienomis Elektrėnų mariose vyko Lietuvos spiningautojų čempionatas, kuriame dalyvavo 23 komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų. Druskininkų klubas “Druskonis” (Rimas Ramonas, Virgis Kniubas ir Juozas Paulėkas) trečius metus iš eilės šiose aukšto lygio varžybose užėmė 1-ąją vietą. Mūsų vyrai iškovojo daug patirties ir triūso pareikalavusią komandinę taurę, aukso medalius ir rėmėjų prizus. Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė J.Paulėkas, iš 75 dalyvių užėmęs 2-ąją vietą. Ketvirtą vietą asmeninėje rungtyje užėmė R.Ramonas, o 9-ąją V.Kniubas, tokio lygio varžybose dalyvavęs pirmą kartą. 

“Druskonio” inf.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.