Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Kultūra
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Vieciūnų fabrike jau dirba ekspertai iš Azijos


"Indoramos" atstovai S.K. Sharma (kairėje) ir Ashok Agarwal vertina Vieciūnų fabriko galimybes 

Violeta KLIMAITĖ

   10 dienų Tailando kompanijos "Indorama" atstovams skirta įvertinti Vieciūnų fabriko techninius duomenis. 

Tikimybė - 90 proc. 

  
Nuo šių dviejų inžinerijos specialistų nuomonės taip pat priklausys sprendimas dėl milijoninių investicijų į buvusį "Drobės" fabriką. "Mūsų atvykimas ir darbas čia įrodo labai rimtus "Indoramos" ketinimus", - teigė S.K.Sharma, kurio išvados apie Vieciūnų fabriko galimybes po savaitės bus padėtos ant kompanijos direktorių valdybos stalo.
   "Druskonis" prieš mėnesį paskelbė informaciją, jog itin sudėtingose socialinėse sąlygose atsidūrusią gyvenvietę gali išgelbėti kapitalas iš Azijos. Tai patvirtino Savivaldybės darbuotojai, priėmę stambios Tailando kompanijos "Indorama" atstovus. Pažadai, kuriuos Azijos verslininkai, apžiūrėję Vieciūnų verpimo fabriką, pažėrė druskininkiečiams, tiesiog atimantys žadą. 
   Gegužės 30 d. meras R.Malinauskas su "Indorama" atstovu D.K.Agarvalu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame Tailando kompanija sutiko į Vieciūnų fabriką per 5 metus investuoti 20 mln. Lt ir sukurti 400 darbo vietų. Netrukus "Indorama" turi duoti galutinį atsakymą, bus investuojama į Vieciūnus ar ne. Anot "Indoramos" atstovų, teigiamas atsakymas turi 90 proc. tikimybę.

Nostalgija indiškiems įrengimams 

   Tokia pat lengvosios pramonės šaka, kaip ir Vieciūnuose veikusi "Drobė", užsiimanti Tailando kompanija čia norėtų plėtoti tokią pačią veiklą - verpti aukščiausios kokybės vilnos siūlus ir kitus verpalus. Nors pasirašytame ketinimų protokole kalbama apie milijonines investicijas litais, pasirinkę Vieciūnus tailandiečiai čia investuotų 20 mln. JAV dolerių, jau iš pradžių įdarbintų 400 žmonių, o vėliau sukurtų dar 300 darbo vietų. Apžiūrėję Vieciūnų fabriką, kompanijos atstovai kalbėjo, jog ateity reikėtų dar tiek pat išplėsti gamybos patalpas. 
   Techninę fabriko dalį vertinantys "Indoramos" atstovai teigė savo valdžiai pateiksią skaičius ir duomenis dėl Vieciūnų fabriko renovacijos, pastato konstrukcijų kokybės, stogo keitimo ir t.t. "Manau, kad mūsų bosams, čia apsilankiusiems pirmą kartą, nostalgiją sukėlė Vieciūnų fabrike palikti seni įrengimai iš Indijos", - pridūrė S.K.Sharma, paklaustas, kodėl "Indorama" pasirinko gyvenvietę šalia Druskininkų. Tailando kompanija "Indorama" yra indų šeimos nuosavybė. 

Vieciūnai patiko labiausiai

   Tailandiečiai didžiausią dalį savo gaminių parduoda Europoje, todėl jiems patogiau gamybą plėsti šalia savo prekybos vietų. Toks būtų paaiškinimas, kodėl Azijos, garsėjančios itin pigia darbo jėga, kompanija renkasi mūsų kraštą. Lietuva apvažiavusiems ne vieną buvusią soc.lagerio šalį tailandiečiams ypač strategiškai patogi - kokybiškai bei taip pat pakankamai pigiai dirbantis kraštas tarp Rytų ir Vakarų. Lietuvoje dalį savo patalpų "Indoramai" siūlė "Alytaus tekstilę" nusipirkusi Singapūro kompanija bei mūsų krašte skandalingai pagarsėjusi kauniečių "Drobė". Tačiau Vieciūnai Tailando kompanijai patiko labiau. Antrąja pasaulyje vilnos verpalų gamintoja pristatoma "Indorama" turi savo fabrikus Indijoje, Airijoje, Tailande, Šri Lankoje, taip pat perdirba antrines plastiko žaliavas ir gamina butelius gaiviesiems gėrimams.




  Informacijos centras darbo biržoje
   Trečiadienį, birželio 26-ąją, mūsų kurorte vyko Latvijos, Estijos ir Lietuvos respublikinių darbo biržų seminaras, kurio metu buvo pasirašytas tarpvalstybinis bendradarbiavimo susitarimas. Ta pačia proga iškilmingai buvo atidarytas prie Druskininkų darbo biržos neseniai pradėjęs veikti Informacijos ir konsultacijų centras. 

   "Informacijos srautai nuolat didėja, ir mūsų pareiga pasirūpinti, kad ta informacija taptų prieinama kiekvienam žmogui", - kalbėjo Druskininkų darbo biržos direktorius R.Vasiliauskas. Informacijos ir konsultacijų centre apsilankę piliečiai turės galimybę sužinoti padėtį darbo rinkoje, susipažinti su laisvomis darbo vietomis ne tik mūsų Savivaldybėje, bet ir visoje Respublikoje. Bedarbiai bei norintys pakeisti darbą galės savarankiškai kompiuteryje ieškoti sau rūpimos informacijos, dalyvauti darbo biržos siūlomose užimtumo programose, gauti išsamesnę informaciją apie darbdavių keliamus reikalavimus.
   "Panašūs centrai jau yra beveik visuose šalies miestuose, tik ne tokie patogūs kaip jūsiškis", - gyrė erdvią patalpą Lietuvos darbo biržos generalinis direktorius V.Šlekaitis. Jis pabrėžė, jog Druskininkams, kaip vienam iš didesnio nedarbo regionui, respublikinė darbo birža skiria padidintą dėmesį - finansuoja 100 proc. kai kurių viešųjų darbų projektų, skiria lėšas daugeliui kitų programų. "Tačiau palinkėčiau Druskininkų žmonėms būti aktyvesniems. Šiais laikais nepakanka tikėtis, kad su žiniomis, įgytomis prieš 10-15 metų, galima konkuruoti darbo rinkoje, reikia suprasti, jog būtina mokytis ir tobulėti, - sakė V.Šlekaitis. - Be to, kaip sakoma, reikia eiti ten, kur yra darbo, o ne laukti, kol jis pats ateis. Apie tai informaciją visi ir ras apsilankę šiame centre".

"Druskonio" inf.

 

  Patogumai kainuos pusę lito

   Kurorto šventės metu pradės veikti ką tik atremontuotas viešasis tualetas Vilniaus alėjoje, šalia pramogų aikštės. Apie nemažai aistrų sukėlusius mainus tarp buvusio šio tualeto savininko Tarybos nario Vytauto Andruškevičiaus ir Savivaldybės, pasiūliusios jam buvusią UAB "Druskininkų vandentiekis" siurblinę Sausojoje g., "Druskonis" neseniai rašė.
   Miesto nuosavybe tapusį tualetą laikinai pavesta eksploatuoti Savivaldybės paslaugų ūkiui. Tualeto paslaugos bus mokamos - apsilankymas jame kainuos 50 centų, o ikimokyklinio amžiaus vaikai bei neįgalieji bus įleidžiami nemokamai. Valdybos posėdžio, vykusio birželio 24 d., metu kai kurie Valdybos nariai abejojo, ar 50 centų - ne per maža kaina, ar nereikėtų už apsilankymą tualete paprašyti 1 Lt, tačiau vėliau buvo pasilikta prie ankstesnio siūlymo. Beje, Kurorto šventės metu mieste veiks ir kilnojamieji tualetai, kuriais pasinaudoti bus galima nemokamai.

"Druskonio" inf.

 

  Valtimis trim upėmis 

Gretos ir Justės yriai viena iš labiausiai slenkstėtų ir akmenuotų Lietuvos upių - Širvinta 

Atokvėpis Širvintos pakrantėje: priekyje - Robertas, ištvėręs visus kelionės sunkumus nepaisant savo negalios 

Akvilės, Indrės ir Gretos pusryčiai

Justė, Akvilė ir Greta pakrantės skardžiu žemyn

Gilus Roko miegas 

Robertas ŠIMONIS

   Tamsus vakaras. Lyja. Į kambarį ateina mama. Jos veidas atrodo susirūpinęs. Ji apžvelgia visus krepšius ir mane, sėdintį krėsle. Turbūt mama jaudinasi, kad rytoj bus toks pats oras. Pagalvoju: "Pagaliau ateis rytojus, man nesvarbu, ar lis, ar ne." Nuraminu mamą ir einu miegoti - juk rytoj teks anksti keltis. . .

Oras gero nežadėjo 

   Kelionė prasidėjo autobuse. Birželio 14-osios ankstyvą debesuotą penktadienio rytą visas kimšte prikimštas įvairių daiktelių, pradedant valtimis ir baigiant miegmaišiais, jis palengva riedėjo per Jonavos ir Širvintų rajonus. Ten mūsų 20-ties žmonių (18 moksleivių ir 2 vadovai) grupė pradės savo penkiadienį žygį guminėmis valtimis Širvintos ir Šventąja upėmis. Daugelis keliauninkų nusiteikė skeptiškai, nes oras mums nieko gero nežadėjo : vakar - lietus, šiandien - debesys, rytoj - irgi nieko gero. Tačiau įpusėjus kelionei, prašnekome, atsirado nuotaika, pakilo ūpas. Juk visi vienas kitą pažinojome (daugelis keliauninkų "Ryto" gimnazijos moksleiviai), todėl bendrauti nebuvo sunku. Su pažįstama kompanija, trupučiu geros nuotaikos toliau riedėjome keliu. 

Neperšlampamų daiktų nėra 

   Tirpo laikas, tirpo ir keleivių kantrybė. Visi tiesiog degte degėme iš nekantrumo, oras jau mūsų negąsdino. . . Sustojome ant aukšto Širvintos kranto, lydimi smalsios avių bandos išsikrovėme daiktus. Pagaliau pajutome, kad prasideda mūsų vandens kelionė. Išklausę vadovų instruktažą, prisipūtę valtis, užsijuosę gelbėjimo liemenes, atsistūmėme nuo kranto ir pradėjome irtis. Tačiau koks ten yrimasis - mes dar tik mokėmės irtis. Kas į kairę, kas į dešinę, tačiau plaukimas nesukėlė didelių rūpesčių, nes mus nešė srovė. Plaukdami nenuobodžiavome, mat upėje gausu visokių kliūčių: šakų, akmenų, žolių.Tik labiau įgudę irkluotojai truputį atsiplėšdavo į priekį. Juos greitai pasivydavome, nes negilioje Širvintos upėje valtys dažnai užstrigdavo seklesnėse vietose. Kojoms tekdavo pamirkti vandeny tempiant valtis į gilesnes vietas. Tai ypač buvo nemalonu panelėms. Dažnai joms į pagalbą pasisiūlydavo geraširdiški vaikinukai, pavyzdžiui, Petras. Po kelių valandų pradėjo smarkiai pliaupti lietus, dar labiau apsunkinęs kelionę. Apsiniaukęs dangus, šaltas upės vanduo, truputis vėjo ir permirkę drabužiai sumažino mūsų entuziazmą. Sustodavome po medžiais, todėl plaukimas truputį prailgo. Pabjuro nuotaika, tačiau atkakliai yrėmės…Vakare įsirengėm stovyklavietę: pasistatėme palapines, išsikrovėme permirkusius daiktus, nors viskas buvo sudėta į sandarius maišus. Kelionėje atsirado šūkis - "Neperšlampamų daiktų nėra". Sukūrėme laužą - tvarka. Po šiltos vakarienės visi atgavome jėgas, nuotaiką, entuziazmą. Niekas netgi nesiskundė įkyrėjusiu lietumi. Draugiškoje kompanijoje smagiai leidome laiką: šnekučiavomės, pasakojome anekdotus ir visokias nebūtas istorijas, dalinomės pirmos dienos įspūdžiais… Laužas degė ligi paryčių. Jam užgesus, "užgesdavom" ir mes. Tik kelios naktibaldos drumsdavo gamtos ramybę. 

Kaimiškoje pirtelėje 

   Rytas. Visi išlendam iš palapinių, puodo garsų pažadinti, tik "pelėdžiukai" dar ilsisi. Papusryčiavus vėl mūsų laukia seklios upės atkarpos, valčių tempimas, palapinių statymas, nuovargis bei poilsis prie laužo. Kitos dienos, palyginus su pirmąja, buvo rojus. Oras geresnis, bet saulutė dar nelepino... Kiekvieną dieną turėjome progą grožėtis nuostabia gamta ir klausytis įvairių paukščių balsų. Kelionėje patyrėme įvairių nuotykių: tai nepasisekdavo valtims - tekdavo jas lopyti (2-ąją kelionės dieną buvo pradurtos dvi valtys, 3-iąją - viena). Baliui ir Tadui teko kelis kilometrus bristi per upės vandenį su prakiurusia valtim ant pečių iki mūsų stovyklavietės prie "beždžionių tilto". Tai kiaurai permirkdavom, tai nesisekdavo pastatyti palapinių (vienas merginų būrelis visada paskutinis pasistatydavo ar išardydavo savo palapinę), tai kelias valandas laukdavome paskutiniųjų valčių… Viena iš nuostabiausių kelionės akimirkų, kai sužvarbę kaitinomės kaimiškoje pirtelėje. Rokui tai buvo pirmoji kaimiška pirtis gyvenime. 

Saulės malonė

   Paskutiniąją dieną, birželio 18-ąją, kaitinant saulutei, palikome stovyklavietę prie Upninkų tilto. Kol plaukėme ramia Šventosios upe, turėjome marias laiko mėgautis saule. Tačiau kas per daug - nesveika: dauguma keliauninkų tądien buvo panašūs į pomidorus. Maudėmės, gėrėjomės pakrantės aukštais skardžiais, mėgavomės upės slenksčių mūša. Sustoję įspūdingoje vietoje, kur Šventoji įteka į Nerį, pajutome namų kvapą - beliko praplaukti 4 kilometrus Nerimi iki Jonavos, kur mūsų laukė autobusas. Po 5-ių dienų, praleistų gamtos prieglobstyje, valtyse ir palapinėse, norėjome sugrįžti namo, į "civilizaciją".
   Net ir didžiausiems tinginiams linkiu tokios kelionės: lietaus, saulės, įvairių nutikimų, juoko per "ašaras", geros nuotaikos! Norėčiau padėkoti visiems bendrakeleiviams už nuostabų kartu praleistą laiką, ištvermingiems savo draugams Petrui Gucevičiui ir Rokui Dailydei, o labiausiai - mūsų vadovui Remigijui Lynikui, be kurio nebūtų šio nuostabaus žygio.

* * *
P.S. Kadangi paskutiniąją dieną pervargę taip ir nepajėgėme deramai atsisveikinti, visai šauniai, be išimties, "Ryto" gimnazijos irkluotojų grupei linkiu gamtos malonių ir draugiškos kompanijos būsimuosiuose plaukimuose valtimis, kuriuos, tikiuosi, Remigijus organizuos dar ne sykį. 

Bendrakeleivis iš "Druskonio"

 

  Atsiliepimas į straipsnį 
  "Atostogos prie jūros vos nesibaigė tragedija"
Informuoti - tai sakyti netiesą?

Violeta VYŠNIAUSKIENĖ
"Ryto" gimnazijos mokytoja

   "Ryto" gimnazijos moksleivių ekskursija į pajūrį birželio 17-18 d. buvo skaudi pamoka patiems drąsiausiems, įrodžiusi, jog drąsa be atsargumo- didžiausia beprotybė. Bet ne apie mokinius kalbėsiu. Tiesiog pasamprotausiu, kaip renkama ir pateikiama informacija, kuri ne tik informuoja, bet jau formuoja visuomenės nuomonę, nors šios funkcijos žiniasklaida neturėtų imtis.
   Štai kaip nušviečiamas įvykis pajūryje. Birželio 18d. "Lietuvos rytas" informuoja, kad "virš Šventosios gelbėjimo stoties plevėsavo juoda jūroje maudytis draudžianti vėliava". Tą patį kartoja "Druskonis". Mes visi matėme raudoną vėliavą. Iš kur tokia informacija? Juoda buvo iškelta vėliau, tik po laimingai pasibaigusio įvykio. Cituoju toliau: "Grupę lydėjusi auklėtoja Violeta Vyšniauskienė sakė leidusi mokiniams iki 16 laipsnių įšilusiame jūros vandenyje pabraidyti iki juosmens". Juk nė su viena mokytojų nebuvo susitikę žiniasklaidos atstovai, jie nebendravo ir su mokiniais. Su kuo auklėtoja kalbėjo, kam sakė? Iš kur ši informacija? Koks tikslas meluoti? 
   Bendravome su gelbėtojais, buvome drauge su moksleiviais stebėjimo bokštelyje, leido pažiūrėti į jūrą pro žiūronus ir dar kartą įsitikinti, kad jūra- ne Dzūkijos ežerai. Prisistatėme iš kur atvykę, padėkojome už pagalbą. O vyrai tikrai verti pačių gražiausių žodžių, nes puolė gelbėti be jokių priemonių, tik po visko atsirado vienas gelbėjimo ratas.
   Paskelbtos mergaičių pavardės neatitinka tiesos: niekuo dėta Reda Bagdonaitė, jos gelbėti nereikėjo. Gelbėtojams pasakiau vandenyje arčiausiai viena kitos buvusių pavardes. Niekas nereikalavo tikslių duomenų. Tiesiog džiaugėmės, kad viskas laimingai baigėsi.
   Daugiau nei keista, jog informacija vadinama tai, kas išgirsta iš nežinia kelintų lūpų. "Druskonis" naudojasi "Lietuvos ryto" informacija, o pastarojo žurnalistai kalbino turbūt gelbėtojus. Vadinasi straipsnio autorius nebuvo įvykio vietoje, savo akimis įvertinti situacijos negalėjo, su mokytojais ir moksleiviais nekalbėjo. Taip išeina, kad žurnalistams gelbėtojai sakė, jog jiems auklėtoja sakė, kad mokiniams ji sakė... Nesiteisinu ir nieko nekaltinu, tik įsitikinau, jog informacija- tai dar ne tiesa. Bet juodas darbas jau padarytas- kokia neatsakinga mokytoja, jeigu leido vaikams, esant juodai vėliavai, bristi į jūrą iki juosmens.
   Taigi žiniasklaida šiuo atveju ne informuoja, o formuoja visuomenės nuomonę. O nelaimių atsitinka, niekas nuo jų neapdraustas. Neatsitinka tiems, kas nieko nedaro.

 

  Moksleivių atostogos dirbant 
Justina CILCIŪTĖ

Karolis Kaklys prekiauja ledais prie Vijūnėlės paplūdimio 

Šmaikštuolis pardavėjas 

   14-metis Karolis Kaklys nusprendė neatostogauti, o pinigų užsidirbti. "Gaivinu kurortą. Juk Palangoje visur pilna ledų, traškučių, saldumynų pardavinėtojų, o Druskininkuose to reikia bėgti į parduotuves," - sakė jis. Karolio tėtis sutvarkė dokumentus, o mama nupirko patentą. Vaikinas sugalvojo pardavinėti ledus prie Vijūnėlės paplūdimio, nes ten lankosi daug žmonių, nėra konkurencijos, be to, pats netoli gyvena. Jam į pagalbą atskuba tėtis ir brolis, nes pardavėjui irgi reikia papietauti bei išsimaudyti. Atgabenti šaldytuvą ir prekes padeda šalia dirbantys statybininkai ir gelbėtojai. Būsimasis septintokas prekiauja įvairiausio asortimento ledais, kurių kaina nuo 80 ct iki 2,20 Lt. 14-metis pardavinėja ir laikraščius, šviežias uogas. Paklausa priklauso nuo oro: kai karšta, gerai sekasi, kai lyja, net neprekiauja. Ledus perka tiek atėjusieji maudytis, tiek praeiviai, sportininkai. Vaikinas jau suprato, kad vaikai labiau mėgsta ledus su įdarais, tuo tarpu suaugusieji - paprastą plombyrą. Pardavėjas spėjo patirti ir linksmų nuotykių: vienas neblaivus pravažiuojantysis atsitrenkė į šaldytuvą ir ilgai gulėjo, kol atsistoti padėjo praeiviai. Daugelis vaikų Karolį prašo ledų skolon arba nemokamai, tačiau jis nesileidžia į avantiūras. Vaikinui truputį pabosta pardavinėti ledus, nes darbo vieta varžo laisvę. Į klausimą, ar dirbsiąs kitą vasarą, atsakė:"Jei daug užsidirbsiu - norėčiau ir kitąmet". Karolis ketina dirbti visą vasarą, išskyrus 10 dienų, kai stovyklaus "Merkurijuje". Tada jį pakeis brolis. Užsidirbtus pinigus vaikinas pasidės į savo sąskaitą banke, kuri skirta studijoms. 


Agnė Baranauskaitė jau trečia vasara nuomoja dviračius

Šeimos verslas 

   Baranauskų šeimos dukros Agnė ir Ieva, Senamiesčio vid. mokyklos moksleivės, jau trečią sezoną nuomoja dviračius. Šį verslą sumanė tėvelis, didelis dviračių sporto mylėtojas. Išnuomojama 20 dviračių, pasivažinėjimas 1 val. kainuoja 5 Lt. Agnė minėjo, kad tai nuobodokas darbas, tačiau šeima kasdien dirba pamainomis nuo 10 iki 19 val. Kai nebūna klientų, sesės skaito, klausosi muzikos, bendrauja su jas aplankančiomis draugėmis. Agnė prisiminė, jog praėjusiais metais du jų dviračius pavogė, tačiau tėčio pastangomis vagišiai buvo sugauti. Būsimoji dvyliktokė pastebėjo, jog dviračius dažniausiai išsinuomoja poilsiautojų šeimos. Baranauskaitės uždirbtų pinigų netaupo, o išleidžia juos įvairiems svarbiems reikalams. Kitą vasarą Agnė planuoja nedirbti, nes reikės laikyti baigiamuosius egzaminus. Tad verslo pareigos atiteks jaunesniajai Ievai. 

 

  "Eurobusas" pradėjo kelionę
   Birželio 25 d. Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo didžiausia šios vasaros akcija -"Eurobusas", ", skirta visuomenės informavimui apie Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą. Ji truks 3 mėnesius, kurios metu informacijos centras ant ratų aplankys 157 Lietuvos miestus ir miestelius. Kiekvieną dieną vis kitą vietovę aplankysiančiame "Eurobuse" - gausu literatūros bei vaizdo medžiagos apie Europos Sąjungą bei Lietuvos rengimąsi narystei joje. "Eurobuse" nuolat dirbs ir į gyventojų klausimus atsakinės eurointegracija besidomintys skautai ir studentai.
   Kiekvieną ketvirtadienį "Eurobusui" sustojus rajonų centruose, vyks vietos gyventojų susitikimai ir diskusijos su euroderybininkais, Seimo nariais, kultūros veikėjais, ES ambasadų Lietuvoje atstovais. Ketvirtadienių diskusijas užbaigs koncertai, kuriuose gros grupė "Jonis" ir Asta Pilypaitė, vyks loterijos, bus galima laimėti europrizų. Akcijos metu vyks neformalus referendumas, kuriame, manoma, savo nuomonę dėl Lietuvos narystės ES pareikš 25 tūkstančiai šalies gyventojų. 
   Apriedėjęs kone visą Lietuvą, 13-ąją kelionės savaitę "Eurobusas" sustos Druskininkuose rugsėjo 19 d., ketvirtadienį. Beveik visą dieną vyks susitikimai, koncertas. Dieną anksčiau, t.y. rugsėjo 18 d., trečiadienį, 15-17.30 val. "Eurobusas" viešės Leipalingyje. 

"Druskonio" inf.

 

  Teatralai išeis į gatves 
   Rugpjūčio 5-11 d. visuomeninė organizacija teatras "Niša" Senamiesčio vid. mokykloje organizuoja tarptautinę stovyklą. Joje dalyvaus ir lenkai iš Elbingo miesto, su kuriuo Druskininkai pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Ši stovykla - tai pernykščio bendro su Ignalinos jaunaisiais teatralais projekto ,,Dialogas" tęsinys. Jo metu dauguma druskininkiečių stebėjo spektaklį ,,Namo". Naująjį projektą ,,Dialogas +1" parėmė Valstybinė jaunimo reikalų taryba ir Druskininkų savivaldybė. Stovykloje dalyvaus po 7 Druskininkų "Nišos" teatro, Ignalinos ir Elbingo teatro studijų artistus. Kadangi lėšų gauta žymiai mažiau, tenka iš esmės keisti ir idėją. Nors dėl to rugpjūčio 10 d. planuojamas teatralų pasirodymas miesto gatvėse įgaus kitokią formą, tačiau druskininkiečiai patirs tikrai įspūdingų akimirkų. 

"Druskonio" inf. 

 

  Mėnesio žuvies konkursas 
"Druskonis" ir prityręs žvejys R.Ramonas tęsia mėnesio žuvies konkursą. Konkurso nugalėtojas bus apdovanotas 30 Lt čekiu apsipirkti "Raigardo" parduotuvės Žūklės reikmenų skyrelyje. Prieš tai tereikia pateikti "Druskoniui" sugautos žuvies, išskyrus karpius, ir ją sužvejojusio nuotrauką arba ateiti į redakciją su sugauta žuvimi, kur ją kartu su meškeriotoju nufotografuosime.


Birželio 25-ąją, 5 val. ryto, Povilas Šalinis Nemune, prie Neravų, pagavo 1 kg 630 gr, 94 cm ilgio ungurį. Būsimasis "Atgimimo" vid. mokyklos 11-okas, žvejojantis nuo 6-erių metų ir dažnai meškerę užmetantis jau 3 val. ryto, ungurį pagavo pirmąkart, nors kitokių žuvų ištraukiantis pakankamai dažnai. Didžiausias jo laimikis - 2 kg 200 gr lydeka, taip pat ištraukta iš Nemuno. 

Birželio 24-ąją, 18 val. Joninių proga pati gamta Jonui Maskeliui padovanojo laimikį - 16 kg, 1,32 m ilgio šamą. Tai atsitiko visai šalia Joninių šventės vietos, Nemune, prie klubo "Dangaus skliautas". Per ilgą žvejo patirtį ponas Jonas sugavęs ir 49 kg, ir 37 kg šamų, kurių uodegos kitą kambario sieną siekdavo. Šamų gaudyti jis išeina, kai griaustinis ar kitokia gamtos stichija šias tingias žuvis nuo dugno išjudina. 
Šamo ilgis beveik tolygus J.Maskelio anūkių Dalios ir Ernestos ūgiui. 

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.