Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Kultūra
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  "Dzūkų daina" Olandijoje 

"Dzūkų daina" svetingoje Olandijoje

Alma KERPIENĖ,
Birutė KARMONAITĖ


  Birželio 10-17 d. Druskininkų moterų vokalinis liaudies ansamblis "Dzūkų daina" svečiavosi ir koncertavo Olandijos Terneuzeno, Marseno ir Amsterdamo miestuose. Šioje šalyje sutikome daug šiltų, svetingų, norinčių bendrauti žmonių, kurie mumis rūpinosi visą savaitę. Organizatoriai taip puikiai suplanavo viešnagę, kad pamatėme labai daug įžymių šalies vietų, o vakarais bendravome su muziką mylinčiais žmonėmis, dainavome su Terneuzeno bažnytiniu choru vietos teatre, Marseno moterų choru ir moksleivių ansambliu. Iš viso koncertavome 8 kartus. 
   Mus labai sužavėjo Olandijos sostinė Amsterdamas ir jame vykęs festivalis, kurio metu buvome labai šiltai sutiktos vietos bažnyčioje, sulaukėme susidomėjimo mūsų šalimi, o ypač buvo giriamos dzūkų krašto dainos ir tautiniai drabužiai. 
   Grįžome kupinos įspūdžių, už kuriuos dėkojame kelionės rėmėjams: Savivaldybės administracijos Kultūros skyriui, V. ir B. Malinauskams, A.Katilovskiui, V.Kaubrienei, S.Rinkevičiui, R.Pankevičienei, O.Malaškevičienei, V.Kuneikai, A.Lučkaičiui. 




  Kur galėjo būti estrada?

Druskininkų gydyklų parkas (Iš 1841 m. A.Renjė rankraščių bylos)

Vytautas VALENTUKEVIČIUS 

   Panemunės slėniai Druskininkuose yra vieni iš įdomiausių kraštovaizdžio komponentų. Gydyklų parkas yra vieno tokio slėnio dalis. Kurorto steigėjams čia iškirtus krūmynus, užpylus žvyru balą, įrengus pasivaikščiojimo takus, pastačius mažosios architektūros elementus, prie gydyklų suformuotas parkas tapo žmonių traukos centru. Jame vykdavo visi kultūriniai renginiai, įrengtas teatras, šokių ir koncertų salės. Dabartinės kolonados pietrytiniame gale stovėjo daili estrada. Vakarais joje grodavo simfoninis orkestras, vykdavo koncertai. Kolonados šiaurės vakarinėje dalyje stovėjo garsaus kompozitoriaus ir dirigento Stanislovo Moniuškos biustas. Kultūrinis gyvenimas iš šios vietos pasitraukė 2-ojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai išarė parko žemę ir pasėjo žolę, o raudonarmiečiai, 1944 m. liepą statydami tiltą per Nemuną, suniokojo jį. Pokario metais šalia grožio šaltinio buvo pastatyta didelė estrada, įrengta šokių aikštelė. Šis statinys buvo nuplautas 1958-ųjų metų potvynio. Rimtesnių parko tvarkymo darbų nebuvo iki šių dienų. Žmones į gydyklų parką traukė tik mineralinio vandens šaltiniai. 
   Senųjų gydyklų architektas Vaclovas Michnevičius suprojektuotame pastate ir aplink jį numatė įvairiausias akcijas kurorto tikslais. Jų organizatoriai norėjo sugrąžinti prie Nemuno poilsiautoją, kuris renginių metu buvo blaškomas po kurorto gatves ir skverus. 
   Šiandien jau baigta įrengti pramogų aikštė Vilniaus alėjoje, buvusios žydų sinagogos ir geto vietoje. Manau, kad koncertų scena, įrengta pėsčiųjų alėjoje, trukdys žmonių judėjimui ir jų ramybei. Traukos vieta ši aikštė taps tik renginių metu. Mano nuomone, tinkamesnė vieta vasaros estradai - senųjų gydyklų kiemas nuo Nemuno pusės, kuris ta proga būtų apvalytas nuo šiukšlių, tvorų, kamino ir katilinės. Tokiu būdu būtų sustabdytas unikalaus gydyklų pastato, kuriame galėjo kurtis prekybininkai, kavinės, parodų salės, niokojimas. 
   Džiaugiuosi, kad parengtas gydyklų parko želdinių rekonstrukcijos projektas. Tikiuosi, jog po jos žmonės vėl pajus parko gamtos palaimą, kaip kažkada gydytojas Triplinas:" Keletą valandų praleidau prie mineralinių šaltinių, kalbėdamas beveik su visais iš eilės atvykusiais į Druskininkus… Mieluosiuose Druskininkuose, Lietuvos vasaros centre, jie jaučiasi kaip namuose ir žavi elgesio natūralumu, linksmu nuoširdumu...". 

 

 
  Stovykla "Žalioji mokykla"

Jaunosios "robinzonės"

Aistė ŠLAJŪTĖ

   Druskininkų bendraamžių psichologinės paramos centras šalia savo pagrindinės veiklos "Bendraamžių linijos" jau trečius metus vykdo programą "Bendraamžiai- bendraamžiams". Šiais metais organizuotoje stovykloje "Žalioji mokykla" buvo sujungti socialinis-psichologinis ir gamtosauginis aspektai. Vaikus sudominti gamta stengėsi biologai Danutė ir Vytautas Šlajai, du Bendraamžių linijos konsultantai. Projektą finansavo Regioninės aplinkos centras Centrinei ir Rytų Europai, Valstybinė jaunimo reikalų taryba. 
   "Žaliosios mokyklos" dalyviai pabuvojo Žuvinto rezervate, Metelių regioniniame parke, pabraidė Dusios ežere. Organizuota išvyka į Dzūkijos nacionalinį parką pro senąjį Marcinkonių kaimą, aplankytas Čepkelių rezervato muziejus (patį rezervatą dėl paukščių perėjimo kol kas lankyti draudžiama), Dzūkijos nacionalinio parko švietimo centras. Prie Grūdos upelio vaikai buvo mokomi pažinti pakrantės augalus, vėliau kopė į Merkinės piliakalnį, apžiūrėjo stručių fermą.
   Druskininkuose vaikai pažino vaistažoles, piešė dažančiais augalais. Organizuota talka "Girios Aide", įvairūs žaidimai, viktorinos. Didelį įspūdį paliko ekskursija į Kauno botanikos ir zoologijos sodus, Grūto sovietinių skulptūrų parką. "Robinzonados" metu vaikai gamtoje varžėsi įvairiose rungtyse, estafetėse.
Birželio 13 d. "Girios Aide" stovyklautojai ir jų tėveliai, projekto organizatoriai ir vadovai žiūrėjo vaizdo medžiagą apie šią stovyklą, dalinosi šypsenomis ir gera nuotaika. 

 

 
  Druskininkų kurortui jau 208 metai 
Valerijus VORONINAS 

   Ta proga vertėtų prisiminti, kaip buvo pripažinta tikroji Druskininkų kurorto įkūrimo data - 1794 m. Kaip žinia, 1994 m. Druskininkų kurortas atšventė savo 200 metų jubiliejų. 

Nesvarbi data? 

   1794 metų data buvo gerai žinoma dar 19 amžiaus antrosios pusės Druskininkų istorijos tyrinėtojams ir minima sovietiniais laikais (1966,1978,1985 m. enciklopedijose). "Mažojoje Lietuviškoje enciklopedijoje" (1966 m.), rašoma :"1794 m. tam tikru dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove". Panašiai rašoma ir J. Jušėnaitės bei A. Medonio knygelėje "Druskininkų kurortas" (1962 m.). Knygos autorius sukritikavo VPI dėstytojas R. Šalūga (1966 m.), kad jie "nekritiškai rėmėsi T.Narbuto raštais, padarė istorinių klaidų". Vėlesniuose druskininkiečių autorių išleistuose bukletėliuose apie kurortą jau nebedaromos R. Šalūgos paminėtos klaidos, o 1794 m. data tampa "nesvarbi" Druskininkų istorijai ir tiesiog neminima. Jos nerasite B.Kondratenkos ir J.Jančiausko knygelėje "Po Druskininkus ir apylinkes" (1968 m.), B.Kondrato knygelėse apie Druskininkus (1969, 1972, 1974, 1977, 1987 m.), V. Petkevičius knygelėje ( 1972 m.), 1982 m. išleistame spalvotame bukletėlyje rusų kalba Intourist "Druskininkai" ir kitur. Beveik visur pabrėžiama, kad 1837 m. patvirtintas Druskininkų kurorto įrengimo projektas ir tai yra oficiali Druskininkų kurorto ir miesto įkurimo data. 

Nepaisė istorikų

   Druskininkų valdžia kurorto 150 m. jubiliejaus išvakarėse (1987 m.) susilaukė Vilniaus istorikų pasiūlymo oficialią kurorto įkūrimą datą pakeisti senesne. 1992 06 17 " Druskonyje ", straipsnyje "Artėja kurorto jubiliejus", R.Sadauskas rašė : "Gal mažiau kas bežino, kad Istorijos instituto mokslininkai, užklausti dėl šio jubiliejaus tikrumo, siūlė tada Druskininkų kurorto steigimo datą nukelti visu pusamžiu atgal, kai karalius Stanislovas Augustas pasirašė specialų dekretą paskelbti Druskininkus gydomąja vietove, šiuolaikiškai tariant, kurortu. Tai įvyko 1794 m...". 1994 04 20 "Druskonyje" R. Sadauskas vėl prisimena šį įvykį:"...1987 -aisiais, kada kurortas ruošėsi 150-ajam savo jubiliejui, žinomas Lietuvos istorikas Juozas Jurginis tuometiniai miesto valdžiai atsiuntė raštą, kuris priminė lenkų karaliaus Stanislovo Poniatovskio dekretą paskelbti Druskininkus gydomąja vietovę, išleistą 1794 - ais ". Į siūlymą nebuvo atsižvelgta. R. Sadauskas taikliai pastebėjo: "...teko balsuoti už vieną iš dviejų : lenkų karalių arba rusų carą. Visiems žinoma, kad laimėjo pastarasis, juoba kurortas buvo "visasąjunginis". 1987 m. tiek rajoninėje, tiek respublikinėje spaudoje gausiai pasirodžiusiuose straipsniuose apie Druskininkus karaliaus Augusto Poniatovskio dekretas nebuvo minimas. Jis neminimas ir tais metais išleistoje rusų kalba žinomo mūsų miesto istoriko J.Jančiausko knygelėje "150 let kurorta Druskininkai". 

Kodėl dekretas neminimas? 

   Galima spėti, kad buvo nepasitikėta 19 amžiaus 2-osios pusės bukletėlių informacija. Šiuo atveju buvo rašoma apie konkretų dekretą, kurį istorikas turi būti matęs arba bent su jo turiniu susipažinęs. Nepasitikėjimą, ko gero, kėlė ir metai. Ar galėjo toks dekretas atsirasti 1794 m., kai Lietuvos -Lenkijos valstybėje buvo suirutė, padalinimai ir t.t.? Čia reikėtų prisiminti ir legendinį Praną Suraučių, apie kurį buvo mažai žinoma. Jis vienas iš pirmųjų pradėjo gydyti mineraliniu vandeniu, bet ar galima valstietį lyginti su diplomuotais gydytojais? V. Kirsnio knygelėje " Likėnai " (1977 m.) rašoma: " Turimomis žiniomis, Smardonės šaltinių mineraliniu vandeniu imta gydyti apie XVI a. vidurį - anksčiausiai Lietuvoje ". Pasistengus gal būtų galima įrodyti, kad ir ten buvo vietinių valstiečių - šaltinių žinovų, bet likėniškiai dėl šios priežasties nelaiko savo miestelio seniausiu Lietuvos kurortu.
   Įdomi lenkų istoriko W. Olčevskio pastaba ("Druskonis, "1993 02 26): "Pridurtina, kad miesto ar kitokios gyvenvietės plano patvirtinimas net ir logiškai, ne tik pagal mokslinę tradiciją, negali būti laikomas įkūrimo data". Ką tokiu atveju reikėtų daryti Birštonui? 1986 m. bukletėlyje " Birštonas " rašoma: "Po gydymosi Birštone moteris pasijuto kur kas geriau. Tai buvo 1846 -aisiais. Šie metai ir laikomi Birštono kurorto įkūrimo data ". 
   Paskutiniai Druskininkų istoriniai tyrinėjimai užpildo spragas ir atsako į šiuos klausimus. 

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.